Sergejus Seredenko

"Puikiai kalba rusiškai". Kaip kiemsargis tapo grėsme Estijai 

(atnaujinta 10:24 2021.04.04)
Estijoje buvo sulaikytas žmogaus teisių aktyvistas, vadinamasis Rusijos ombudsmenas Sergejus Seredenko. Jis dirbo kiemsargiu ir kritikavo vietos valstybės saugumą dėl persekiojimo už kitokią nuomonę

Valdžia įtaria jį veikla, kuria siekiama pakenkti respublikos pamatams, tačiau šalyje jis žinomas kaip "Nemirtingojo pulko" aktyvistas ir vienos iš politinių partijų vadovas. Kokia yra tikroji arešto priežastis, aiškinosi RIA Novosti autorius Antonas Lisicynas.

Už simbolių išsaugojimą

Seredenko buvo sulaikytas kovo pradžioje. Pažystami atkreipė dėmesį į nutilusiais paskyras socialiniuose tinkluose. Jau mėnesio pabaigoje prokuratūros spaudos sekretorė Kajri Kiungas patvirtino, kad teismas sulaikė žmogaus teisių gynėją. "Jis įtariamas palaikęs ryšius, nukreiptus prieš Estijos Respubliką", - paaiškino Kiungas. 

Ilgą laiką Seredenko gynė ir rusakalbių Estijos gyventojų teises. Už tai jis gavo pravardę "Rusijos ombudsmenas".

Naujiena Estijos žiniasklaidoje pateikiama taip: areštuotas "Nemirtingojo pulko" aktyvistas. "Neva beveik už tai jis buvo areštuotas. Tai ir yra antivalstybinė veikla", - socialiniuose tinkluose rašė Estijos Jungtinės kairiųjų partijos, kurios narys yra Seredenko, valdybos pirmininkas Mstislavas Rusakovas. Ir pridūrė, kad kažkam dalyvavimas "Nemirtingajame pulke" iš tikrųjų yra baisus nusikaltimas".

Ironiška, tačiau pats Seredenko užsiėmė represijų prieš disidentus Estijoje problemą. 2015 metais jis kartu su Latvijos visuomenės veikėju Aleksandru Gaponenko parengė pranešimą "Disidentų persekiojimas Baltijos šalyse".

Joje autoriai aprašė Latvijos ir Estijos valstybės saugumo veiksmus, išvardijo valdžios  ir kontržvalgybos kišimosi atvejus į socialų gyvenimą. Jie padarė išvadą:

"Latvijoje ir Estijoje rusų bendruomenių lyderiai yra sistemingai persekiojami. Į persekiojamų žmonių ratą galima patekti už aktyvią veiklą rusų kalbos ir kultūros apsaugos srityje, už bandymus išsaugoti Rusijos simbolius, už veiklą, siekiant išsaugoti Rusijos žmonių istorinę atmintį, už kovą su etnine diskriminacija, už pasipriešinimą bandymams atgaivinti nacizmą".

Valstybinis Baltijos respublikų saugumas, anot pranešimo autorių, kriminalizavo tuos leidinius ir įvykius, kurie prieštarauja valdžios ideologijai. Aktyvistai vadinami "Maskvos marionetėmis", o "patį rusų teisių gynimo faktą specialiosios tarnybos suvokia kaip grėsmę".

Estijai būtų geriau Rusijoje

Andresas Valme, ne pelno organizacijos "Edise Rahvamaja" valdybos narys, vadovavo "Estijos kariniam memorialui". Dabar jis užsiima socialine veikla.

"Reikia pripažinti, kad Seredenko yra politikos subjektas, - sako Valme. - Ilgą laiką jis buvo vienas pagrindinių Estijos jungtinės kairiųjų partijos veikėjų. O viskas eina prie savivaldos rinkimų, kuriuose partija su tokia darbotvarke gali gauti šešis-aštuonis ar net devynis procentus. Kaip Suomijoje, į kurią orientuojasi Estija". Iš tiesų, 2019 metais Suomijos rinkimuose opozicinė kairiųjų sąjunga surinko 8,6 proc., o lenktynių nugalėtojais tapo "rožiniai" - iš esmės, kairieji socialdemokratai.

Valme aiškina, kad normaliomis sąlygomis kita partija tokiam rezultatui pasiekti būtų išleidusi nuo šešių iki septynių milijonų eurų. O čia yra natūralus prašymas iš apačių. "Ir be kolosalių išlaidų būtų galima atimti dviejų partijų, kurias sunaikino specialiosios tarnybos, elektoratą: Estijos Rusų partijos ir sąlygiškai kairiosios Estijos Jungtinės liaudies partijos".

Estijos politikai yra priversti atsižvelgti į Rusijos faktorių, nes respublikoje pasirodė rusakalbis jaunimas, kuris, skirtingai nei jų tėvai, turi Estijos pilietybę. Net EKRE konservatorių partijos lyderis Martas Helme darė taikinamuosius pareiškimus ir komplimentus Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Dar 2020 metais Reformų partijos vadovė Kaja Kallas teritorines pretenzijas Rusijai pavadino kvailumu. O 2021 metų pradžioje kilo skandalas. Kovodami su konservatorių oponentais, reformistai pasiūlė iškelti referendume klausimą, ar Estijai būtų geriau gyventi Rusijos Federacijoje. Jie tai padarė dėl taktinių priežasčių, tačiau pats šis faktas jau atrodė kaip iššūkis neaptartoms Estijos politikos taisyklėms.

Tačiau konservatoriai taip pat pridūrė naujovės: atidarė skyrių Rusijos Narvoje ir sukūrė frakciją. Helme pabrėžė, kad narystei partijoje "požiuris į gegužės 9 dieną ar kandidato tautybė neturi reikšmės". Vienas iš Narvos skyrių vadovų skundėsi, kad jis neturi su kuo kalbėti estų kalba, nes "Narvoje nėra kalbos nešiotojų", tačiau partijos vadovas puikiai kalba rusiškai.

Nesisteminiai aktyvistai pasirodė esą nereikalingi. "Seredenko sulaikymas ar areštas yra įprasta provokacija, - mano Valme. - Tai leidžia nustatyti su juo susijusius asmenis, kas išeis mitinguoti ir rašys peticijas, o po to su jais susitvarkyti. Tai yra įprastas viso pasaulio specialiųjų tarnybų įrankis".

Nė žodžio apie šventą

Seredenko nėra charizmatiškas lyderis ar žmonių tribūna. Jis nieko nekurstė dalyvauti neteisėtuose veiksmuose, tačiau net ir toks tylus kiemsargis – teisių gynėjas laikomas pavojingu. "Kam liesti žmogų. Na, keliauja jis į įvairius forumus. Bet čia reikia parodyti visiems, kurie turi panašių minčių: jei neteisingai kvatosite, uždarysime ir jus", - pažymi Valme.

Galų gale, Seredenko sulaikymas tapo klaidinga rinkimų kampanijos pradžia, mano jis. "Tai yra antrasis bandymas sunaikinti kairiųjų partiją, pirmasis buvo prieš metus. Juk tai yra vertingas turtas: jis turi pavadinimą, galima sakyti, franšizę, kelis tūkstančius narių, savo aparatą."

"Persekiojimai jau įvyko šalies istorijoje - vadinamojoje tylos eroje nuo 1934 iki 1938 m., įvedus parlamentinius apribojimus ir neįtikėtinai augant estų nacionalizmui", - prisimena Rusijos Estijos visuomenės veikėjas, opozicijos aktyvistas Andrejus Zarenkovas.

Deja, priduria jis, dabartinė valdžia pamiršo, kad persekiotojų persekiojimas visada baigiasi blogai. Seredenko areštas yra politinės bylos, turinčios ryškų užsakymo charakterį, pavyzdys.

Tegai:
Estija
Dar šia tema
"Akivaizdus perviršis": RF ambasada kalbėjo apie Lietuvos kišimąsi į Maskvos reikalus 
Ypatinga pensija už "ypatingus nuopelnus"? Kuo išgarsėjo buvusi Lietuvos Seimo pirmininkė
Latvijoje vyko Klaipėdos žmogaus teisių gynėjo palaikymo akcija
Mirė TSRS liaudies artistas Vasilijus Lanovojus
Nufilmuoti asmenys, kurie paskelbė Hitlerio portretą per "Nemirtingąjį pulką"
Gaisras, archyvinė nuotrauka

Latvijoje važiuodamas gesinti gaisro užsidegė gaisrinis automobilis

(atnaujinta 22:28 2021.04.15)
Latvijoje skubiai reikia pakeisti 202 gaisrines cisternas, pagamintas praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje

VILNIUS, balandžio 15 — Sputnik. Beveik keturiasdešimt metų senumo "ZIL" variklio skyriuje kilęs gaisras privertė Latvijos valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą vėl paskelbti aliarmą dėl pasenusio transporto priemonių parko, praneša "Latvijas Radio".

Gaisro gesinimo cisterna, išleista 1982 metais, užsidegė, kai ugniagesiai išvyko į iškvietimą gesinti gaisro Gulbenės regiono. Seni laidai tapo gaisro priežastimi.

Latvijos valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovė Agrita Vitola tvirtina, kad dėl nepakankamo transporto priemonių skaičiaus ir pasenusio transporto parko neįmanoma tinkamai atlikti gelbėjimo darbų.

"Didžiausia problema yra cisternų trūkumas. Tai yra transporto priemonė, kurioje turi būti viskas, ko reikia — nuo gaisro gesinimo įrangos iki priemonių gelbėjimo operacijoms", — sakė Vitola.

Anot jos, apie 40 % Latvijoje naudojamų autocisternų yra senesnės nei 20 metų, o vidutinis šios įrangos amžius — 22,4 meto. Tuo pačiu Valstybės sienos apsaugos tarnybos nuostatuose nurodoma, kad tikslingas sunkvežimių naudojimo laikas yra 10 metų.

Be to, senais automobiliais, pagamintais praėjusio amžiaus aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje, sunaudojama žymiai daugiau degalų. Jie negali būti aprūpinti visa reikalinga įranga, pavyzdžiui, hidrauliniais įrankiais ir kita įranga, kuri naudojama gelbėjimo operacijose eismo įvykių metu.

Ateinančiais metais reikia skubiai pakeisti 202 gaisrines cisternas. Kitu atveju atskiri Valstybės sienos apsaugos tarnybos postai negalės atsiliepti į skambučius.

Tai ne pirmas kartas, kai ugniagesiai atkreipia dėmesį į tai, kad jų technika pasenusi. Dar 2019 metais Vidaus reikalų pareigūnų profesinė sąjunga prie ministrų kabineto atvarė tris senus gaisrinius automobilius ZIL. Tada prie ugniagesių išėjo ministras pirmininkas Krišjanis Karinšas ir Vidaus reikalų ministerijos vadovas Sandis Girgenas, kurie sutiko, kad laikas atnaujinti įrangą.

Tegai:
Latvija, gaisras
Ryga, archyvinė nuotrauka

Latvija paragino ES būti pasirengusią sugriežtinti sankcijas Rusijai

(atnaujinta 20:16 2021.04.15)
Vakarų valstybės neseniai išreiškė susirūpinimą dėl tariamo Rusijos "agresyvių veiksmų" sustiprinimo Ukrainoje

VILNIUS, balandžio 15 — Sputnik. Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius teigė, kad ES turėtų būti pasirengusi sustiprinti sankcijas Rusijos Federacijai agresijos prieš Ukrainą atveju ir teikti paramą Kijevui, praneša RIA Novosti.

"Pagal tarptautinę teisę, JT ir kitų tarptautinių organizacijų principus, Ukrainos sienos pažeidimas yra absoliučiai nepriimtinas. Mes palaikome savo partnerių veiksmus, kad atkalbėtume Rusiją nuo tokių veiksmų. Tikimės, kad tokie veiksmai bus sėkmingi. Bet jei tai neveiks, tada reikia naudoti stipriausias priemones. ES arsenale, pavyzdžiui, sankcijos... ES turi būti tam pasirengusi", — spaudos konferencijoje Kijeve, kuri buvo transliuojama Ukrainos užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje, sakė Rinkevičius. 

Pasak jo, ES naudojasi įvairiomis tarptautinėmis platformomis, kad įtikintų Rusiją nuo "įsiveržimo" į Ukrainą.

Vakarų valstybės neseniai pareiškė susirūpinimą dėl tariamo Rusijos "agresyvių veiksmų" sustiprinimo Ukrainoje.

Vašingtonas paskelbė apie "Rusijos agresijos" eskalavimą ir Rusijos kariuomenės judėjimą Kryme ir prie rytinės Ukrainos sienos.

Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad Rusija dislokuoja kariuomenę savo teritorijoje ir savo nuožiūra. Anot jo, tai niekam negresia ir neturėtų nieko jaudinti.

Maskva ne kartą pareiškė, kad nėra vidinio Ukrainos konflikto šalis, ir yra suinteresuota, kad Kijevas įveiktų politinę ir ekonominę krizę.

Tegai:
ES, Rusija, Latvija
Dar šia tema
"Lietuva savo partnerių nelaimėje nepalieka": Landsbergis su Stoltenbergu aptarė Ukrainą
Ukraina pradėjo dideles pratybas šalia Krymo
Ukrainos "reformatoriai" iš Lietuvos vagia sankcijų Rusijai sąskaita
Praha

Čekija planuoja ES lygiu aptarti "su Rusija susijusią" "Vrbeticos bylą"

(atnaujinta 11:39 2021.04.18)
Šiomis dienomis Čekijos premjeras Andrejus Babišas pranešė, kad valdžia įtaria Rusijos specialiąsias tarnybas "prisidėjimu prie sprogimo" šaudmenų sandėlyje Čekijos mieste 2014 metais

VILNIUS, balandžio 18 — Sputnik. Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Hamačekas pareiškė ketinantis pirmadienį vyksiančiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime aptarti "Vrbeticos bylą".

"Aš informavau mūsų ambasadorius prie ES ir NATO, kad praneštų apie Vrbeticės bylą. Pirmadienį apie tai kalbėsiu ES užsienio reikalų ministrų susitikime", — parašė Hamačekas Twitter.

Kaip teigia Čekijos leidinys "Novinky" su nuoroda į šaltinį Čekijos žvalgybos tarnybose, 2014 metų sandėlio sprogdinimas Vrbeticoje, kurio padarymu Praha įtaria Rusijos Federaciją, turėjo užkirsti kelią šaudmenų tiekimui iš Čekijos į Ukrainą.

"Remiantis mūsų leidinio informacija, gauta iš šaltinio specialiosiose tarnybose, Vrbeticoje įvykęs sprogimas turėjo užkirsti kelią čia dislokuotų šaudmenų eksportui į Ukrainą", — cituoja straipsnį RIA Novosti.

Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas šeštadienį pranešė, kad valdžia įtaria Rusijos specialiąsias tarnybas prisidėjimu prie sprogimo šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 m. Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Hamačekas pareiškė, kad 18 Rusijos diplomatų yra išsiunčiami iš šalies, jie privalo palikti šalį per 48 valandas, o Čekijos policija įtraukė Rusijos piliečius Aleksandrą Petrovą ir Ruslaną Boširovą į ieškomų asmenų sąrašą.

Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, komentuodama Prahos ketinimą išsiųsti 18 Rusijos diplomatų, pareiškė, kad Čekija puikiai žino, kas bus toliau.

Tegai:
diplomatai, Čekija, ES, Rusija