NATO pratybos Latvijoje

Latvijoje prasidėjo NATO pratybos

(atnaujinta 22:10 2021.04.05)
Pratybos truks iki balandžio 9 dienos. Jų metu bus atliekamas kovinis šaudymas iš tankų ir šarvuočių

VILNIUS, balandžio 5 — Sputnik. Pirmadienį Latvijoje prasidėjo tarptautinės karinės pratybos "Iron Spear 2021", kuriose dalyvauja NATO kariškiai, rašoma Latvijos gynybos ministerijos pranešime spaudai.

Pratybos truks iki balandžio 9 dienos. Jų metu bus atliekamas kovinis šaudymas iš tankų ir šarvuočių.

"Pratybos vyksta kariniame Adažių poligone, dalyvaujant NATO išplėstinio buvimo kovos grupės Latvijoje, Lietuvoje, Estijoje ir Lenkijoje, taip pat respublikos sausumos pajėgų mechanizuotosios pėstininkų brigados kariams, taip pat atliekamas kovinis šaudymas iš tankų ir šarvuotų mašinų", — rašoma pranešime spaudai.

Latvija yra NATO narė nuo 2004 metų.

Pastaraisiais metais Rusija pareiškia apie precedento neturintį NATO aktyvumą prie savo vakarinių sienų. NATO plečia iniciatyvas ir vadina tai "Rusijos agresijos tramdymu". Maskva ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl aljanso pajėgų susitelkimo Europoje. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas anksčiau sakė, kad Rusija niekam nekelia grėsmės, tačiau nepaliks veiksmų, kurie gali būti pavojingi jos interesams, be dėmesio.

Tegai:
pratybos, NATO, Latvija
Dar šia tema
Krymas paragino NATO nekelti sau "mirtinos rizikos"
Ekspertas papasakojo apie NATO karo su Rusija scenarijus
Ukraina save vadina "galingu NATO rytiniu forpostu"
Ryga, archyvinė nuotrauka

Latvijoje du su "Sputnik" dirbantys žurnalistai buvo iškviesti į apklausą

(atnaujinta 18:45 2021.04.14)
Vienas iš šiandien tardyti iškviestų žurnalistų Aleksandras Malnačas patvirtino, kad buvo apklaustas byloje dėl "ES sankcijų režimo pažeidimo"

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Latvijos valstybės saugumo tarnyba trečiadienį iškvietė dar du žurnalistus, kurie bendradarbiauja su portalais "Sputnik" ir "Baltnews", pranešė žmogaus teisių aktyvistas Aleksandras Gaponenka.

"Latvijoje tęsiamos represijos prieš Rusijos žurnalistus. Dar du žinomi Rusijos spaudoje paskelbti autoriai buvo pakviesti į šalies specialiųjų tarnybų apklausą. Bendras šalyje represuotų žurnalistų skaičius pasiekė devynis", — Facebook parašė Gaponenka.

Anot jo, Latvijos valstybės saugumo tarnyba dar nepaskelbė oficialaus pareiškimo, kuriame būtų paskelbusi baudžiamosios bylos iškėlimą dviem naujiems Rusijos žurnalistams pagal 84 straipsnį "ES sankcijų režimo pažeidimas". Pagal šį straipsnį gresia laisvės atėmimas iki 4 metų.

"Yra gerų naujienų. Žurnalistai nebuvo sulaikyti, jų namuose nebuvo atlikta krata, jų kompiuteriai, telefonai ir pinigai nebuvo atimti, kaip paprastai būna. Represijos prieš Rusijos žurnalistus Latvijoje buvo vykdomos sutrumpinta versija. Represuotųjų vardai ir pavardės bus paskelbti jiems leidus tai padaryti", — parašė Gaponenka.

Vienas iš šiandien tardyti iškviestų žurnalistų Aleksandras Malnačas patvirtino informaciją savo Facebook profilyje.

"Taigi, buvau priskirtas prie įtariamųjų baudžiamojoje byloje "ES sankcijų režimo pažeidimas". Liga plinta, auga", — rašė jis.

2020 metų gruodžio mėnesį rusakalbiai latvių žurnalistai, įskaitant tuos, kurie dirba su portalais "Baltnews" ir "Sputnik Latvija", buvo apkaltinti pažeidus ES sankcijų režimą. Jų namuose vyko kratos, dabar žurnalistai yra pasirašę rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Jiems gresia bausmės nuo baudų iki įkalinimo. "Sputnik Latvija" ir "Baltnews" yra susijusios su Rusijos žiniasklaidos grupe "Rossija segodnia". Tačiau Latvijos žurnalistai, rašantys šioms žiniasklaidos priemonėms, nėra jų darbuotojai, o veikia tik kaip laisvai samdomi autoriai ir korespondentai. 

Rusijos užsienio reikalų ministerija Latvijos valdžios veiksmus pavadino baudžiamąja akcija ir akivaizdžiu demokratinės visuomenės pagrindų — žiniasklaidos ir saviraiškos laisvės — pažeidimo pavyzdžiu. Be to, sankcijos, kurių režimo pažeidimais kaltinami žurnalistai, yra asmeninio pobūdžio ir asmeniškai susijusios su naujienų agentūros "Rossija segodnia" generaliniu direktoriumi Dmitrijumi Kiseliovu, tai yra, jos negali būti taikomos visiems, kurie bendradarbiauja su žiniasklaidos kontroliuojančiąja bendrove. MIA "Rossija segodnia" ir RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian išreiškė viltį, kad Rusija atsakys į baudžiamąsias bylas prieš rusakalbius žurnalistus. 

Baltijos šalių valdžia nuolat trukdo Rusijos žiniasklaidai. Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministerija, Talino, Rygos ir Vilniaus veiksmai akivaizdžiai rodo koordinavimo ženklus, o žiniasklaidos persekiojimo atvejai Baltijos šalyse aiškiai parodo, ko iš tikrųjų verti demagogiški šių šalių pareiškimai apie demokratijos ir žodžio laisvės principų laikymąsi. 

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
Sputnik Latvija, Latvija, Rusijos žiniasklaida
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Dar šia tema
Latvijoje uždrausta retransliuoti dar 16 kanalų rusų kalba
"Netoleruotina padėtis": kas užstojo Latvijoje sulaikytus žurnalistus
Latvijos policija

Rygoje nušautas vyras

(atnaujinta 17:58 2021.04.14)
Įtariama, kad nušautasis — futbolo agentas Romanas Bezzubovas, tačiau Latvijos vidaus reikalų ministras kol kas atsisakė atskleisti nužudyto žmogaus tapatybę, nors ir pareiškė, kad ji nustatyta

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Rygos Purvciems mikrorajone, savo automobilyje, nušautas vyras, policija ieško liudininkų, sakoma Latvijos policijos Facebook paskyroje.

"Purvciems rajone įvyko žmogžudystė. Valstybinė policija ieško vairuotojų, kurių transporto priemonėse įrengti vaizdo registratoriai ir kurie šiandien, balandžio 14 d., nuo 06:30 iki 08:30, pravažiavo Gunara Astras gatve, atkarpoje nuo Dzelzavas gatvės iki Deglava", — sakoma pranešime.

Kaip praneša Sputnik Latvija, sprendžiant iš nusikaltimo vietoje buvusių pėdsakų, šaudymas prasidėjo netoli išėjimo iš daugiaaukščio pastato "Astra Lux" Astras gatvėje. Nusikaltėlis ar nusikaltėliai vijosi automobilį iki automobilių stovėjimo aikštelės prie Baldų namų. Automobilis pravažiavo per veją, nugriovė dalį tvoros ir įvažiavo į apleistą automobilių stovėjimo aikštelę.

Gedimino prospektas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Pradėta baudžiamoji byla.

Tie, kas Rygoje nušovė vyrą, vairavo tamsios spalvos automobilį "BMW X5", greičiausiai su rusiškais valstybiniais numeriais, pažymi Latvijos policija.

"Buvo bent du užpuolikai, jie vairavo juodą "BMW X5" su tamsiais galiniais stiklais. Pažeista dešinė automobilio pusė. Gali būti, kad automobilis turėjo rusiškus valstybinius numerius", — sakoma pranešime.

Policija intensyviai tikrina kelius, bando sugauti užpuolikus pagal karštus pėdsakus.

Sputnik Latvija su nuoroda į savo šaltinius pranešė, kad nušautas žmogus — futbolo agentas Romanas Bezzubovas.

​Latvijos vidaus reikalų ministras Sandis Girgenas patvirtino, kad nužudyto žmogaus tapatybė ir veiklos rūšis nustatytos, tačiau atsisakė juos atskleisti.

Tegai:
Ryga, žmogžužudystė, Latvija
Diana Nausėdienė atidarė 2021-ųjų Olimpinio švietimo forumą

Diana Nausėdienė atidarė 2021-ųjų Olimpinio švietimo forumą

(atnaujinta 18:49 2021.04.14)
Pirmosios ponios teigimu, fizinis raštingumas turėtų tapti neatsiejama gyvenimo dalimi, nes fizinė kultūra tampa ne tik gyvybiniu poreikiu, bet ir esminiu sėkmės veiksniu

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Trečiadienį Diana Nausėdienė atidarė 2021-ųjų Olimpinio švietimo forumą, kurio tema — "Fizinis raštingumas: kritiškai svarbus požiūris į judėjimą", praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

"Džiugu, kad mokslininkai, olimpinė bendruomenė, institucijos, specialistai, tėvai telkiasi ankstyvojo ugdymo kryptimi. Kai bendruomenė ima veikti tikslingai, ji gali sukurti ateities stebuklą", — sveikindama renginio dalyvius ir organizatorius sakė Nausėdienė.

Pirmosios ponios teigimu, karantinas dar kartą akivaizdžiai parodė ir išgrynino nenuneigiamą būtinybę ugdyti bendrąjį fizinį raštingumą, kuris žmogiškajai būtybei tampa ne tik gyvybiniu poreikiu. Fizinė kultūra tampa ir esminiu sėkmės veiksniu. Jei žmonija siekia gyventi visavertį gyvenimą, kintančiomis sąlygomis, socialinio intelekto pokyčiai neišvengiami ir reikalingi kaip duona kasdieninė. Kokybinis šuolis šioje srityje yra būtinas.

Renginyje sveikinimo žodžius taip pat sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė dr. Jurgita Šiugždinienė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Pasak renginį organizavusio LTOK prezidentės Gudzinevičiūtės, pavojingai maži vaikų ir jaunimo fizinio aktyvumo rodikliai neigiamai veikia jų fizinę ir emocinę sveikatą.

"Auga karta, kuri dėl nepakankamo fizinio aktyvumo, nutukimo ir kitų ligų gali gyventi trumpiau nei jų tėvai. Fizinio raštingumo samprata siūlo kitokį požiūrį į fizinį aktyvumą ir ugdymą. Joje kalbama apie motyvacijos, pasitikėjimo, judėjimo įgūdžių, žinių ir supratimo apie atsakomybę kiekvienam būti fiziškai aktyviam visą gyvenimą ugdymą. Kaip rašymas bei skaitymas, taip ir fizinis raštingumas yra būtinas kiekvienam ir turi būti sistemingai ugdomas nuo mažens", — pažymėjo Gudzinevičiūtė.

Olimpiniame švietimo forume pranešimus skaitė ekspertai iš Lietuvos ir užsienio, taip pat Pasaulio sveikatos organizacijos atstovas, vėliau vyko diskusija, kurioje ekspertai aptarė dabartinę situaciją, dalijosi ateities vizijomis, svarstė, kodėl vaikų ir jaunimo fizinis aktyvumas yra nepakankamas ir kaip fizinio raštingumo ugdymas gali padėti keisti situaciją, kokių veiksmų svarbu imtis.

Diana Nausėdienė yra globėja Mažųjų olimpinių žaidynių, kurių veiklos jau yra paremtos fizinio raštingumo idėjomis.

LTOK bendrauja su užsienio specialistais kurdamas Lietuvos fizinio raštingumo modelį ikimokyklinio amžiaus vaikams. Diana Nausėdienė bendradarbiauja su LTOK ir pedagogais, aktyviai dalyvauja LTOK renginiuose, kuriuose populiarinamos ir skatinamos fizinio raštingumo iniciatyvos.

Tegai:
Lietuva, Diana Nausėdienė, švietimas