Rygos uostas, archyvinė nuotrauka

Latvijoje pasiūlyta likviduoti uostus dėl vyriausybės atsisakymo derėtis su Rusija

(atnaujinta 09:37 2021.04.06)
Buvęs Latvijos susisiekimo ministras Ainaras Šleseras kritikuoja uostų valdymo reformą

VILNIUS, balandžio 5 — Sputnik. Krovinių srautas Latvijos uostuose ir geležinkelyje mažėja dėl valdžios institucijų nenoro palaikyti dialogą su Rytų partneriais, pavyzdžiui, su Rusija ir Kazachstanu, sakė buvęs Latvijos susisiekimo ministras Ainaras Šleseras. Tai jis pareiškė televizijos kanalo "RigaTV 24" eteryje.

Pasak Šlesero, dabartinio Latvijos susisiekimo ministerijos vadovo siūloma uosto valdymo modelio reforma nėra reikalinga. Buvusio ministro manymu, to reikia tik tiems, kurie nori privatizuoti uostus ir galų gale juos parduoti biržoje.

"Geriau priimti sprendimą likviduoti uostus, o ne reformuoti", — sako Šleseras. Pasak jo, tada bus galima perduoti bėgius ir traukinius metalo laužui, "tuo atveju bent koks skatikas nubyrės".

Latvijos susisiekimo ministerijos parengtos Uostų įstatymo pataisos buvo įtrauktos į balandžio 1 dienos vyriausybės posėdžio darbotvarkę. Spaudžiamas socialinių partnerių, kabinetas nusprendė per dvi savaites iš naujo juos aptarti Uostų, tranzito ir logistikos taryboje ir Nacionalinėje trišalio bendradarbiavimo taryboje.

Ainarsas Šleseras vadovavo Latvijos susisiekimo ministerijai 2006–2009 metais. Kovo pabaigoje jam buvo pareikšti įtarimai dėl didelio masto sukčiavimo baudžiamojoje byloje dėl pažeidimų plėtojant skaitmeninę televiziją. 

Tegai:
Rusija, uostas, Latvija
Dar šia tema
Baltarusija pradėjo pristatyti savo naftos produktus į Rusijos uostus
Ekspertas pranašauja Lietuvos uosto žlugimą dėl baltarusiškų krovinių praradimo
Paaiškėjo, kiek baltarusiško benzino bus perkrauta Ust Lugos uoste
Ryga, archyvinė nuotrauka

Latvijoje du su "Sputnik" dirbantys žurnalistai buvo iškviesti į apklausą

(atnaujinta 18:45 2021.04.14)
Vienas iš šiandien tardyti iškviestų žurnalistų Aleksandras Malnačas patvirtino, kad buvo apklaustas byloje dėl "ES sankcijų režimo pažeidimo"

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Latvijos valstybės saugumo tarnyba trečiadienį iškvietė dar du žurnalistus, kurie bendradarbiauja su portalais "Sputnik" ir "Baltnews", pranešė žmogaus teisių aktyvistas Aleksandras Gaponenka.

"Latvijoje tęsiamos represijos prieš Rusijos žurnalistus. Dar du žinomi Rusijos spaudoje paskelbti autoriai buvo pakviesti į šalies specialiųjų tarnybų apklausą. Bendras šalyje represuotų žurnalistų skaičius pasiekė devynis", — Facebook parašė Gaponenka.

Anot jo, Latvijos valstybės saugumo tarnyba dar nepaskelbė oficialaus pareiškimo, kuriame būtų paskelbusi baudžiamosios bylos iškėlimą dviem naujiems Rusijos žurnalistams pagal 84 straipsnį "ES sankcijų režimo pažeidimas". Pagal šį straipsnį gresia laisvės atėmimas iki 4 metų.

"Yra gerų naujienų. Žurnalistai nebuvo sulaikyti, jų namuose nebuvo atlikta krata, jų kompiuteriai, telefonai ir pinigai nebuvo atimti, kaip paprastai būna. Represijos prieš Rusijos žurnalistus Latvijoje buvo vykdomos sutrumpinta versija. Represuotųjų vardai ir pavardės bus paskelbti jiems leidus tai padaryti", — parašė Gaponenka.

Vienas iš šiandien tardyti iškviestų žurnalistų Aleksandras Malnačas patvirtino informaciją savo Facebook profilyje.

"Taigi, buvau priskirtas prie įtariamųjų baudžiamojoje byloje "ES sankcijų režimo pažeidimas". Liga plinta, auga", — rašė jis.

2020 metų gruodžio mėnesį rusakalbiai latvių žurnalistai, įskaitant tuos, kurie dirba su portalais "Baltnews" ir "Sputnik Latvija", buvo apkaltinti pažeidus ES sankcijų režimą. Jų namuose vyko kratos, dabar žurnalistai yra pasirašę rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Jiems gresia bausmės nuo baudų iki įkalinimo. "Sputnik Latvija" ir "Baltnews" yra susijusios su Rusijos žiniasklaidos grupe "Rossija segodnia". Tačiau Latvijos žurnalistai, rašantys šioms žiniasklaidos priemonėms, nėra jų darbuotojai, o veikia tik kaip laisvai samdomi autoriai ir korespondentai. 

Rusijos užsienio reikalų ministerija Latvijos valdžios veiksmus pavadino baudžiamąja akcija ir akivaizdžiu demokratinės visuomenės pagrindų — žiniasklaidos ir saviraiškos laisvės — pažeidimo pavyzdžiu. Be to, sankcijos, kurių režimo pažeidimais kaltinami žurnalistai, yra asmeninio pobūdžio ir asmeniškai susijusios su naujienų agentūros "Rossija segodnia" generaliniu direktoriumi Dmitrijumi Kiseliovu, tai yra, jos negali būti taikomos visiems, kurie bendradarbiauja su žiniasklaidos kontroliuojančiąja bendrove. MIA "Rossija segodnia" ir RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian išreiškė viltį, kad Rusija atsakys į baudžiamąsias bylas prieš rusakalbius žurnalistus. 

Baltijos šalių valdžia nuolat trukdo Rusijos žiniasklaidai. Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministerija, Talino, Rygos ir Vilniaus veiksmai akivaizdžiai rodo koordinavimo ženklus, o žiniasklaidos persekiojimo atvejai Baltijos šalyse aiškiai parodo, ko iš tikrųjų verti demagogiški šių šalių pareiškimai apie demokratijos ir žodžio laisvės principų laikymąsi. 

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
Sputnik Latvija, Latvija, Rusijos žiniasklaida
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Dar šia tema
Latvijoje uždrausta retransliuoti dar 16 kanalų rusų kalba
"Netoleruotina padėtis": kas užstojo Latvijoje sulaikytus žurnalistus
Latvijos policija

Rygoje nušautas vyras

(atnaujinta 17:58 2021.04.14)
Įtariama, kad nušautasis — futbolo agentas Romanas Bezzubovas, tačiau Latvijos vidaus reikalų ministras kol kas atsisakė atskleisti nužudyto žmogaus tapatybę, nors ir pareiškė, kad ji nustatyta

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Rygos Purvciems mikrorajone, savo automobilyje, nušautas vyras, policija ieško liudininkų, sakoma Latvijos policijos Facebook paskyroje.

"Purvciems rajone įvyko žmogžudystė. Valstybinė policija ieško vairuotojų, kurių transporto priemonėse įrengti vaizdo registratoriai ir kurie šiandien, balandžio 14 d., nuo 06:30 iki 08:30, pravažiavo Gunara Astras gatve, atkarpoje nuo Dzelzavas gatvės iki Deglava", — sakoma pranešime.

Kaip praneša Sputnik Latvija, sprendžiant iš nusikaltimo vietoje buvusių pėdsakų, šaudymas prasidėjo netoli išėjimo iš daugiaaukščio pastato "Astra Lux" Astras gatvėje. Nusikaltėlis ar nusikaltėliai vijosi automobilį iki automobilių stovėjimo aikštelės prie Baldų namų. Automobilis pravažiavo per veją, nugriovė dalį tvoros ir įvažiavo į apleistą automobilių stovėjimo aikštelę.

Gedimino prospektas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Pradėta baudžiamoji byla.

Tie, kas Rygoje nušovė vyrą, vairavo tamsios spalvos automobilį "BMW X5", greičiausiai su rusiškais valstybiniais numeriais, pažymi Latvijos policija.

"Buvo bent du užpuolikai, jie vairavo juodą "BMW X5" su tamsiais galiniais stiklais. Pažeista dešinė automobilio pusė. Gali būti, kad automobilis turėjo rusiškus valstybinius numerius", — sakoma pranešime.

Policija intensyviai tikrina kelius, bando sugauti užpuolikus pagal karštus pėdsakus.

Sputnik Latvija su nuoroda į savo šaltinius pranešė, kad nušautas žmogus — futbolo agentas Romanas Bezzubovas.

​Latvijos vidaus reikalų ministras Sandis Girgenas patvirtino, kad nužudyto žmogaus tapatybė ir veiklos rūšis nustatytos, tačiau atsisakė juos atskleisti.

Tegai:
Ryga, žmogžužudystė, Latvija
Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen

Seimo pirmininkė iškėlė kandidatą į Genocido centro vadovo postą

(atnaujinta 21:06 2021.04.14)
Praėjusių metų vasarą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovu buvo paskirtas Adas Jakubauskas, tačiau Seimas nusprendė jį atleisti

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įregistravo Seimo nutarimo projektą, kuriuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovu siūlo skirti istoriką dr. Arūną Bubnį. 

Jis šiuo metu eina LGGRTC Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktoriaus pareigas.

"Siekiau, kad naujasis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas turėtų stiprų palaikymą tiek pačiame centre, tiek istorikų bendruomenėje. Dr. Arūnas Bubnys tikrai atitinka šiuos reikalavimus ir puikiai išmano Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro veiklą. Po išsamių konsultacijų Seime manau, kad jis galės suvienyti centro darbuotojus, užtikrinti centro tyrimų nešališkumą ir tinkamai eiti centro direktoriaus pareigas", – teigė parlamento vadovė.

Seimas prieš porą savaičių iš Genocido centro direktoriaus pareigų atleido nuo perai metų liepos šias pareigas ėjusį Adą Jakubauską.

Kaip pareiškė Seimo Pirmininkė, dėl centro generaliniam direktoriui Jakubauskui dėl susiklosčiusios konfliktinės situacijos nepavyksta užtikrinti sklandaus centro darbo.

Siekiant išspręsti situaciją su centru Seime, buvo sukurta darbo grupė. Jos išvadose teigiama, kad Jakubauskas nesugebėjo užtikrinti sklandžios įstaigos veiklos, kilo pasipriešinimas, o viešai aptarta situacija centre pakirto įstaigos dalykinę reputaciją.

Jakubauskas praėjusių metų vasarą buvo paskirtas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovu. Šiose pareigose jis pakeitė Teresę Birutę Burauskaitę, vadovavusią įstaigai nuo 2009 metų.

Tegai:
Viktorija Čmilytė-Nielsen, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras (LGGRTC), Seimas
Dar šia tema
"Konstitucija — ne skuduras": protesto akcija prie Seimo
Lietuvos gyventojų genocido centras atsisakė skelbti Holokausto dalyvių sąrašą
Lietuvoje dėl Noreikos prasidėjo "atminties karas", rašo Amerikos žiniasklaida