Baltarusijos KGB pastatas

Žiniasklaida sužinojo apie į Lietuvą išvykusio baltarusio dalyvavimą "šnipų skandale"

(atnaujinta 10:04 2021.04.08)
Anksčiau Baltarusijos KGB vadovas Ivanas Tertelis sakė, kad vienas iš skyriaus darbuotojų bandė perduoti oficialaus pobūdžio informaciją užsienio specialiosioms tarnyboms

VILNIUS, balandžio 7 — Sputnik. Estijos specialiosios tarnybos ir diplomatai gali būti įtraukti į "šnipų skandalą" Baltarusijoje, praneša RIA Novosti, remdamasi Baltarusijos valstybiniu televizijos kanalu ONT.

"Estijos žvalgybos tarnybos ir diplomatai galėjo būti įtraukti į šnipų skandalą... Tai tapo žinoma iš vieno iš kaltinamųjų parodymų byloje, kurią vykdo Valstybės saugumo komitetas (Baltarusijos KGB). Dabar kaltinamasis yra kardomojo kalinimo centre", — sakė televizijos kanalo eteryje.

Jie taip pat pažymėjo, kad Sidorakinas yra senas Baltarusijos opozicijos lyderio ir buvusio saugumo pareigūno Igorio Makaro draugas, išvykęs į Lietuvą prieš 16 metų. Pasak ONT, per pastarąjį pusmetį Makaras per užsienio specialiąsias tarnybas bandė užtikrinti Baltarusijos KGB darbuotojo, turinčio slaptą archyvą, išvykimą į užsienį, tuo tarpu buvo svarstomi keli variantai: diplomatinio automobilio ar suklastotų užsienio dokumentų naudojimas. Tas pats variantas buvo parengtas ir pačiam Sidorakinui išvykstant, nurodė kanalas.

Taip pat buvo parodytas Sidorakino apklausos vaizdo klipas, kuriame jis prisipažįsta, jog Makaras padarė viską, kad jis galėtų keliauti į užsienį. Visų pirma, anot Sidorakino, buvo aptarta, kad Makaras "kreipsis į kai kuriuos... Estijos diplomatus". Sidorakinas taip pat kalbėjo apie planuojamą išvykimo iš Baltarusijos į Estiją planą, pagal kurį šios šalies ambasada turėjo išduoti Sidorakinui vizą be "nereikalingų klausimų" už neva dalyvavimą tolimo giminaičio laidotuvėse.

Anksčiau Baltarusijos KGB vadovas Ivanas Tertelis sakė, kad vienas iš skyriaus darbuotojų — 37 metų pulkininkas leitenantas Aleksejus Chralovičius — bandė perduoti oficialaus pobūdžio informaciją užsienio specialiosioms tarnyboms. ONT televizijos kanalas taip pat pranešė, kad Lenkija ir Lietuva ilgą laiką bandė organizuoti Chralovičiaus išvykimą iš Baltarusijos, taip pat per Rusijos Federaciją.

Buvęs teisėsaugos pareigūnas Sidorakinas taip pat dalyvavo bandant išvežti Chralovičių, tačiau abu jie buvo sulaikyti per specialią operaciją. Teisėsaugos institucijų duomenimis, anksčiau Sidorakinas Gomelyje, Minske ir Minsko srityje taip pat įrengė tris talpyklas su ginklais ir amunicija. Kaip pažymėjo Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, grupės, sukūrusios "arsenalus", padėjo destabilizuoti padėtį šalyje, veikla buvo nuslopinta.

Baltarusijoje Chralovičiui buvo iškelta baudžiamoji byla dėl kaltinimų valstybės išdavyste, per specialią KGB operaciją buvo sulaikyti dar penki žmonės, kurie bandė padėti jam pabėgti iš šalies.

Po rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, kuris, CRK duomenimis, surinko 80,1 proc. balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai.

Opozicija mano, kad laimėjo Svetlana Tichanovskaja, ir reikalauja derybų dėl valdžios perdavimo ir naujų rinkimų. Buvusi kandidatė netrukus po rinkimų išvyko į Lietuvą, kur iš anksto buvo išvežti jos vaikai.

Baltarusijos generalinė prokuratūra iškėlė bylą pagal baudžiamąjį straipsnį dėl raginimų užgrobti valdžią. Tichanovskaja įtraukta į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą Baltarusijoje ir Rusijoje.

Kaip teigė Baltarusijos valdžia, Lietuva, Lenkija ir kitos šalys aktyviai kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus ir bando kontroliuoti opoziciją. Taip pat Rusijos valdžia pranešė apie aktyvų Vilniaus kišimąsi į kaimyninės šalies reikalus.

Tegai:
šnipinėjimas, Lietuva, Baltarusija, Estija
Gaisras, archyvinė nuotrauka

Latvijoje važiuodamas gesinti gaisro užsidegė gaisrinis automobilis

(atnaujinta 22:28 2021.04.15)
Latvijoje skubiai reikia pakeisti 202 gaisrines cisternas, pagamintas praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje

VILNIUS, balandžio 15 — Sputnik. Beveik keturiasdešimt metų senumo "ZIL" variklio skyriuje kilęs gaisras privertė Latvijos valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą vėl paskelbti aliarmą dėl pasenusio transporto priemonių parko, praneša "Latvijas Radio".

Gaisro gesinimo cisterna, išleista 1982 metais, užsidegė, kai ugniagesiai išvyko į iškvietimą gesinti gaisro Gulbenės regiono. Seni laidai tapo gaisro priežastimi.

Latvijos valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovė Agrita Vitola tvirtina, kad dėl nepakankamo transporto priemonių skaičiaus ir pasenusio transporto parko neįmanoma tinkamai atlikti gelbėjimo darbų.

"Didžiausia problema yra cisternų trūkumas. Tai yra transporto priemonė, kurioje turi būti viskas, ko reikia — nuo gaisro gesinimo įrangos iki priemonių gelbėjimo operacijoms", — sakė Vitola.

Anot jos, apie 40 % Latvijoje naudojamų autocisternų yra senesnės nei 20 metų, o vidutinis šios įrangos amžius — 22,4 meto. Tuo pačiu Valstybės sienos apsaugos tarnybos nuostatuose nurodoma, kad tikslingas sunkvežimių naudojimo laikas yra 10 metų.

Be to, senais automobiliais, pagamintais praėjusio amžiaus aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje, sunaudojama žymiai daugiau degalų. Jie negali būti aprūpinti visa reikalinga įranga, pavyzdžiui, hidrauliniais įrankiais ir kita įranga, kuri naudojama gelbėjimo operacijose eismo įvykių metu.

Ateinančiais metais reikia skubiai pakeisti 202 gaisrines cisternas. Kitu atveju atskiri Valstybės sienos apsaugos tarnybos postai negalės atsiliepti į skambučius.

Tai ne pirmas kartas, kai ugniagesiai atkreipia dėmesį į tai, kad jų technika pasenusi. Dar 2019 metais Vidaus reikalų pareigūnų profesinė sąjunga prie ministrų kabineto atvarė tris senus gaisrinius automobilius ZIL. Tada prie ugniagesių išėjo ministras pirmininkas Krišjanis Karinšas ir Vidaus reikalų ministerijos vadovas Sandis Girgenas, kurie sutiko, kad laikas atnaujinti įrangą.

Tegai:
Latvija, gaisras
Ryga, archyvinė nuotrauka

Latvija paragino ES būti pasirengusią sugriežtinti sankcijas Rusijai

(atnaujinta 20:16 2021.04.15)
Vakarų valstybės neseniai išreiškė susirūpinimą dėl tariamo Rusijos "agresyvių veiksmų" sustiprinimo Ukrainoje

VILNIUS, balandžio 15 — Sputnik. Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius teigė, kad ES turėtų būti pasirengusi sustiprinti sankcijas Rusijos Federacijai agresijos prieš Ukrainą atveju ir teikti paramą Kijevui, praneša RIA Novosti.

"Pagal tarptautinę teisę, JT ir kitų tarptautinių organizacijų principus, Ukrainos sienos pažeidimas yra absoliučiai nepriimtinas. Mes palaikome savo partnerių veiksmus, kad atkalbėtume Rusiją nuo tokių veiksmų. Tikimės, kad tokie veiksmai bus sėkmingi. Bet jei tai neveiks, tada reikia naudoti stipriausias priemones. ES arsenale, pavyzdžiui, sankcijos... ES turi būti tam pasirengusi", — spaudos konferencijoje Kijeve, kuri buvo transliuojama Ukrainos užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje, sakė Rinkevičius. 

Pasak jo, ES naudojasi įvairiomis tarptautinėmis platformomis, kad įtikintų Rusiją nuo "įsiveržimo" į Ukrainą.

Vakarų valstybės neseniai pareiškė susirūpinimą dėl tariamo Rusijos "agresyvių veiksmų" sustiprinimo Ukrainoje.

Vašingtonas paskelbė apie "Rusijos agresijos" eskalavimą ir Rusijos kariuomenės judėjimą Kryme ir prie rytinės Ukrainos sienos.

Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad Rusija dislokuoja kariuomenę savo teritorijoje ir savo nuožiūra. Anot jo, tai niekam negresia ir neturėtų nieko jaudinti.

Maskva ne kartą pareiškė, kad nėra vidinio Ukrainos konflikto šalis, ir yra suinteresuota, kad Kijevas įveiktų politinę ir ekonominę krizę.

Tegai:
ES, Rusija, Latvija
Dar šia tema
"Lietuva savo partnerių nelaimėje nepalieka": Landsbergis su Stoltenbergu aptarė Ukrainą
Ukraina pradėjo dideles pratybas šalia Krymo
Ukrainos "reformatoriai" iš Lietuvos vagia sankcijų Rusijai sąskaita

TSRS lengvųjų automobilių parkas

(atnaujinta 18:42 2021.04.16)
1991 metais, prieš TSRS žlugimą, Sąjungoje buvo 16,9 mln. lengvųjų automobilių. 1 000 gyventojų teko 59 automobiliai.
TSRS lengvųjų automobilių parkas
© Sputnik

1991 metais Rusijos TFSR 1 000 žmonių teko 60 lengvųjų automobilių, t. y. tada kas septynioliktas gyventojas turėjo automobilį.

Mažiausią parką tuomet turėjo Moldova — 170 tūkstančių automobilių. Didžiausias gyventojų motorizacijos laipsnis pastebėtas Estijoje, 1 000 žmonių ten teko 138 automobiliai.

Tegai:
Lietuva, TSRS, automobiliai, automobilis