Praeiviai miesto gatvėse. Archyvinė nuotrauka

Demografinė krizė: kaip išsaugoti Lietuvą?

336
(atnaujinta 14:56 2017.02.23)
Lietuvos valdžia informavo piliečius apie kai kurias 2016 metų sėkmes ekonomikos srityje; tačiau nepaisant teigiamų tendencijų, Lietuvos gyventojų skaičius ir toliau gana sparčiai mažėja.

Statistikos departamento duomenimis bendras pastovių Lietuvos gyventojų skaičius 2017 metų sausio 1 dienai sudarė 2 milijonus 849 tūkstančius žmonių, o tai 39,2 tūkstančiais žmonių (1,4%) mažiau, nei praėjusių metų pradžioje.

Be to, nedžiugina mirtingumo ir gimstamumo rodiklių santykis (mirė 9,6 tūkstančių žmonių daugiau, nei gimė), migracijos rodikliai nurodo į artėjančią katastrofą.

Pernai bendras emigravusių iš Lietuvos skaičius sudarė 51 tūkstantį žmonių, iš jų atvykstančių į šalį buvo 21,4 tūkstantis, atitinkamai, gyventojų mažėjimas sudarė 29,6 tūkstančius.

Tokiu būdu, gyventojų mažėjimo dėl migracijos, rodikliai tris kartus didesni, negu dėl natūralaus mirtingumo.

Depresija, nepasitikėjimas, migracija

Vietiniai ekspertai susieja šias negatyvias tendencijas su daugeliu socialinių, ekonominių ir politinių priežasčių. O būtent, kelia abejonių Lietuvos valdžios paskelbti duomenys apie nedarbo rodiklių sumažėjimą, ekonomikos augimą ir žmonių gerovės pagerėjimą.

Laikoma, kad nedarbas mažėja dėl emigracijos, kai pretendentų į laisvas vakansijas pačioje Lietuvoje laikui bėgant tampa mažiau.

Be to, valdžios pareiškimai, liudinantys apie ekonomikos augimą, kol kas neranda patvirtinimo Lietuvos visuomenės įvertinimuose. Pavyzdžiui, pagal atlikto bendrovės "Baltijos tyrimai" naujienų agentūros ELTA užsakymu tyrimo rezultatus, praėjusių metų gruodį tik 11% apklaustų gyventojų manė, kad ekonominė padėtis Lietuvoje pagerėjo.

Be ekonominės pažangos stokos ir skurdo reikšmingu faktoriumi, kuris įtakojo Lietuvos migracijos statistiką, tapo Brexit.

Vilniaus Universiteto ekonomikos teorijos katedros vedėjo Romo Lazutkos manymu, Didžioji Britanija yra viena iš prioritetinių krypčių emigracijai iš Lietuvos. Todėl ryšium su referendumu "daugelis lietuvių bijojo, kad Jungtinė Karalystė gali pasitraukti iš ES ir nebeįleisti imigrantų, tai tiems, kurie dar galvojo, ar važiuoti arba kada važiuoti, atsirado tam tikras stimulas spėti tai padaryti, kol netapo vėlu".

Grybauskaitė: Brexit metu reikia išvengti ES piliečių diskriminacijos>>

Akivaizdu, kad nepaisant valdžios pareiškimų Lietuvos visuomenei būdinga depresinė nuotaika, sukialianti aukštą migracijos iš šalies lygį.

EK nieko gero Lietuvai ne žada

Demografiniai Lietuvos rodikliai turi stabilią tendenciją mažėti dar nuo 1992 metų. Būtent tuo metu, "sovietų okupacijos" saulėlydyje, Lietuva pasiekė didžiausią gyventojų skaičių per visą savo istoriją šiuolaikinių sienų ribose — 3 milijonus 706 tūkstančius žmonių. Per nepriklausomybės ir "vieningos Europos demokratinių tautų šviesioje šeimoje" buvimo metus Lietuvos gyventojų skaičius, atvirkščiai, sumažėjo maždaug 850 tūkstančių žmonių― beveik trečdaliu.

Šį įdomų, tačiau labai nemalonų  paplitusioms Lietuvos politinio elito nuostatoms, faktą dar labiau sustiprina Europos komisijos prognozė, paskelbta 2015 metų viduryje.

Analitiniame dokumente, kuris apibrėžia pagrindines demografijos tendencijas Europos Sąjungoje iki 2060 metų, o taip pat jų poveikį valstybės finansams, pažymėta, kad Lietuvos gyventojų skaičius per artimiausius 40 metų sumažės dar trečdaliu, tai yra iki 1,8 milijono žmonių.

Atsižvelgiant į prognozuojamą gyvenimo trukmės augimą Lietuvoje vyrams 10 metų, o moterims šešeriais metais, žmonių virš 65 metų skaičius sudarys maždaug 25,7% visų gyventojų. Tuo metu darbingų piliečių skaičius, atvirkščiai, sumažės nuo 67% iki 56,5%.

Nesunku nuspėti socialinių išlaidų augimą ir socialinių valstybės įsipareigojimų vykdymo krizę, su kuriais išėjus į pensiją objektyviai susidurs  dabartinė 20-40 metų amžiaus lietuvių karta.

Kas išsaugos baltų paveldą?

Atrodo, kad absoliuti Lietuvos jaunimo dauguma vargu ar susimąsto apie tokias sudėtingas konstrukcijas, tačiau instinktyvus "reikia bėgti" kiekvienais metais tik stiprėja.

Gana svarbus aspektas šioje grandinėje taip pat yra taip vadinamosios migracijos tinklo atsiradimas, kai ankstesnių bangų išeiviai iš Lietuvos sukuria "sėkmės istoriją" ir tokiu būdu tampa traukos šaltiniu kitiems lietuviams ir "išplauna" tautiečius į užsienį kaip pigią darbo jėgą ar konkrečių sričių specialistus.

Jei visoje šitoje liūdnoje istorijoje pabandyti rasti bent šiek tiek pozityvo, tai jį galima pastebėti tik viename dalyke.

Stipri lietuvių tautinė tapatybė išlaiko šitą mažą tautą nuo to, kad ji būtų visiškai sudegusi Europos lydymo katile.

Užsienyje lietuviai nepraranda ryšio su tėvyne, stengiasi kurti tvirtas tautines bendruomenes. Atrodo, kad šitos Lietuvos "salos" Didžiojoje Britanijoje, ES ir JAV turi daugiau šansų likti židiniais, kur bus palaikoma unikalios ir senos baltų civilizacijos ugnis, negu dabartinė Lietuvos valstybė.

336
Tegai:
ekonominė politika, ekonomikos augimas, emigrantai, nedarbas, Brexit, Aleksandas Špakovskis, Lietuva
Dar šia tema
Lietuviai palieka šalį
Į Estiją imigruoja daugiau, nei emigruoja