Praeiviai miesto gatvėse. Archyvinė nuotrauka

Demografinė krizė: kaip išsaugoti Lietuvą?

346
(atnaujinta 14:56 2017.02.23)
Lietuvos valdžia informavo piliečius apie kai kurias 2016 metų sėkmes ekonomikos srityje; tačiau nepaisant teigiamų tendencijų, Lietuvos gyventojų skaičius ir toliau gana sparčiai mažėja.

Statistikos departamento duomenimis bendras pastovių Lietuvos gyventojų skaičius 2017 metų sausio 1 dienai sudarė 2 milijonus 849 tūkstančius žmonių, o tai 39,2 tūkstančiais žmonių (1,4%) mažiau, nei praėjusių metų pradžioje.

Be to, nedžiugina mirtingumo ir gimstamumo rodiklių santykis (mirė 9,6 tūkstančių žmonių daugiau, nei gimė), migracijos rodikliai nurodo į artėjančią katastrofą.

Pernai bendras emigravusių iš Lietuvos skaičius sudarė 51 tūkstantį žmonių, iš jų atvykstančių į šalį buvo 21,4 tūkstantis, atitinkamai, gyventojų mažėjimas sudarė 29,6 tūkstančius.

Tokiu būdu, gyventojų mažėjimo dėl migracijos, rodikliai tris kartus didesni, negu dėl natūralaus mirtingumo.

Depresija, nepasitikėjimas, migracija

Vietiniai ekspertai susieja šias negatyvias tendencijas su daugeliu socialinių, ekonominių ir politinių priežasčių. O būtent, kelia abejonių Lietuvos valdžios paskelbti duomenys apie nedarbo rodiklių sumažėjimą, ekonomikos augimą ir žmonių gerovės pagerėjimą.

Laikoma, kad nedarbas mažėja dėl emigracijos, kai pretendentų į laisvas vakansijas pačioje Lietuvoje laikui bėgant tampa mažiau.

Be to, valdžios pareiškimai, liudinantys apie ekonomikos augimą, kol kas neranda patvirtinimo Lietuvos visuomenės įvertinimuose. Pavyzdžiui, pagal atlikto bendrovės "Baltijos tyrimai" naujienų agentūros ELTA užsakymu tyrimo rezultatus, praėjusių metų gruodį tik 11% apklaustų gyventojų manė, kad ekonominė padėtis Lietuvoje pagerėjo.

Be ekonominės pažangos stokos ir skurdo reikšmingu faktoriumi, kuris įtakojo Lietuvos migracijos statistiką, tapo Brexit.

Vilniaus Universiteto ekonomikos teorijos katedros vedėjo Romo Lazutkos manymu, Didžioji Britanija yra viena iš prioritetinių krypčių emigracijai iš Lietuvos. Todėl ryšium su referendumu "daugelis lietuvių bijojo, kad Jungtinė Karalystė gali pasitraukti iš ES ir nebeįleisti imigrantų, tai tiems, kurie dar galvojo, ar važiuoti arba kada važiuoti, atsirado tam tikras stimulas spėti tai padaryti, kol netapo vėlu".

Grybauskaitė: Brexit metu reikia išvengti ES piliečių diskriminacijos>>

Akivaizdu, kad nepaisant valdžios pareiškimų Lietuvos visuomenei būdinga depresinė nuotaika, sukialianti aukštą migracijos iš šalies lygį.

EK nieko gero Lietuvai ne žada

Demografiniai Lietuvos rodikliai turi stabilią tendenciją mažėti dar nuo 1992 metų. Būtent tuo metu, "sovietų okupacijos" saulėlydyje, Lietuva pasiekė didžiausią gyventojų skaičių per visą savo istoriją šiuolaikinių sienų ribose — 3 milijonus 706 tūkstančius žmonių. Per nepriklausomybės ir "vieningos Europos demokratinių tautų šviesioje šeimoje" buvimo metus Lietuvos gyventojų skaičius, atvirkščiai, sumažėjo maždaug 850 tūkstančių žmonių― beveik trečdaliu.

Šį įdomų, tačiau labai nemalonų  paplitusioms Lietuvos politinio elito nuostatoms, faktą dar labiau sustiprina Europos komisijos prognozė, paskelbta 2015 metų viduryje.

Analitiniame dokumente, kuris apibrėžia pagrindines demografijos tendencijas Europos Sąjungoje iki 2060 metų, o taip pat jų poveikį valstybės finansams, pažymėta, kad Lietuvos gyventojų skaičius per artimiausius 40 metų sumažės dar trečdaliu, tai yra iki 1,8 milijono žmonių.

Atsižvelgiant į prognozuojamą gyvenimo trukmės augimą Lietuvoje vyrams 10 metų, o moterims šešeriais metais, žmonių virš 65 metų skaičius sudarys maždaug 25,7% visų gyventojų. Tuo metu darbingų piliečių skaičius, atvirkščiai, sumažės nuo 67% iki 56,5%.

Nesunku nuspėti socialinių išlaidų augimą ir socialinių valstybės įsipareigojimų vykdymo krizę, su kuriais išėjus į pensiją objektyviai susidurs  dabartinė 20-40 metų amžiaus lietuvių karta.

Kas išsaugos baltų paveldą?

Atrodo, kad absoliuti Lietuvos jaunimo dauguma vargu ar susimąsto apie tokias sudėtingas konstrukcijas, tačiau instinktyvus "reikia bėgti" kiekvienais metais tik stiprėja.

Gana svarbus aspektas šioje grandinėje taip pat yra taip vadinamosios migracijos tinklo atsiradimas, kai ankstesnių bangų išeiviai iš Lietuvos sukuria "sėkmės istoriją" ir tokiu būdu tampa traukos šaltiniu kitiems lietuviams ir "išplauna" tautiečius į užsienį kaip pigią darbo jėgą ar konkrečių sričių specialistus.

Jei visoje šitoje liūdnoje istorijoje pabandyti rasti bent šiek tiek pozityvo, tai jį galima pastebėti tik viename dalyke.

Stipri lietuvių tautinė tapatybė išlaiko šitą mažą tautą nuo to, kad ji būtų visiškai sudegusi Europos lydymo katile.

Užsienyje lietuviai nepraranda ryšio su tėvyne, stengiasi kurti tvirtas tautines bendruomenes. Atrodo, kad šitos Lietuvos "salos" Didžiojoje Britanijoje, ES ir JAV turi daugiau šansų likti židiniais, kur bus palaikoma unikalios ir senos baltų civilizacijos ugnis, negu dabartinė Lietuvos valstybė.

346
Tegai:
ekonominė politika, ekonomikos augimas, emigrantai, nedarbas, Brexit, Aleksandas Špakovskis, Lietuva
Dar šia tema
Lietuviai palieka šalį
Į Estiją imigruoja daugiau, nei emigruoja
Rusijos taikdariai Kalnų Karabache

Išminavimo perspektyvos Kalnų Karabache

(atnaujinta 14:57 2020.11.26)
Išminuojant neseniai įvykusių karo veiksmų zoną ir kitas Kalnų Karabacho sritis, reikia palaipsniui pašalinti sprogmenis iš šimtų kvadratinių kilometrų ploto, reikia milžiniškų išteklių ir ilgo kruopštaus darbo, kad pavojingos žemės grįžtų į ekonominę apyvartą

Minų laukai, nesprogę šaudmenys ir savadarbiai sprogstamieji įtaisai laikomi pagrindine problema bet kurioje po konflikto esančioje srityje. Naujausias nuolatinės mirtinos grėsmės pavyzdys — sprogimas lapkričio 23 dieną netoli Madagizo kaimo, kur buvo Azerbaidžano, Rusijos Federacijos karių ir nepripažintos Kalnų Karabacho Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijos darbuotojų. Konflikto zonoje tokie pavojai kiekvieną dieną tyko taikdarių, gelbėtojų ir gelbėtojų.

Į Jerevano aerodromus buvo dislokuota daugiau nei 100 Rusijos gynybos ministerijos Tarptautinio minų veiksmų centro karių, taip pat 13 karinės ir specialiosios technikos vienetų. Inžineriniai padaliniai  žygiuoja maršrutu Jerevanas - Gorisas - Stepanakertas. Išminuotojų padaliniai lapkričio 23 dieną pradėjo išminuoti Kalnų Karabacho teritorijas, kelius ir objektus. Prioritetinė užduotis yra greitai atlikti išminavimą dislokavimo vietose, taikdarių judėjimo keliuose tarp postų ir tam tikruose infrastruktūros objektuose.

Tik viename iš ruožų Rusijos specialistai nukenksmino apie 30 prieštankinių minų. Rasti šaudmenys paprastai sunaikinami detonuojant specialioje bandymų vietoje. Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų tarptautinio kovos su minomis centro specialistai yra pasirengę kompleksiniam ir intensyviam darbui pagal Jungtinių Tautų išminavimo veiksmų standartus, yra apsiginklavę naujausiomis technologijomis — minų detektoriais IMP-S2, robotinėmis sistemomis "Uran-6". Šiuolaikinės paieškos ir apsaugos priemonės sumažina, bet neatmeta, pavojų Rusijos karinio personalo Kalnų Karabache sveikatai ir gyvybei.

Misijos sudėtingumas

Šiuolaikiniai vietiniai ir regioniniai konfliktai išsiskiria nuolatiniu karo veiksmų pobūdžiu ir plačiu minų laukų naudojimu, gaudyklėmis, bombomis keliuose ir kitomis "staigmenomis" — tiesiogiai operacinėje zonoje ir gretimose teritorijose. Neturėdamos didelio skaičiaus karių ir išteklių taktiškai patikrintai, tankiai, daugiasluoksnei gynybai sukurti (pavyzdžiui, šimto kilometrų fronto linijoje), konflikto šalys sutelkia subvienetus ir karinę techniką į atskirus sektorius, o "skyles" uždengia minų laukais. Karabache daugiausia buvo naudojamos sovietų gamybos minos — prieštankinės TM-62, priešpėstinės PMN-2. Šiuo atveju jų buvimo vietos žemėlapiai-schemos sudaromos "tiesiog ant kelio", o po to jos dažnai pametamos. Dėl oro sąlygų poveikio, minos laikui bėgant išeina iš rikiuotės, ir minų laukai "atnaujinami".

Taikdarių misija Kalnų Karabache
© Sputnik / Министерство обороны РФ

Tikriausiai konflikto šalys be problemų nukenksmins šviežius minų laukus. Tačiau niekas nežino tikslios visų minų laukų vietos per ilgus konfrontacijos metus regione. Atskira problema yra didelis nesprogusių artilerijos sviedinių skaičius arba tų, kurie liko šaudymų metu. Karabacho žemėje yra daugybė tūkstančių sprogstamųjų objektų. Todėl dešimtmečių kruopštus Rusijos išminuotojų darbas, aktyvus JT ir kitų humanitarinių organizacijų išteklių pritraukimas yra būtiniausios sąlygos teritorijai galutinai pasitraukti iš karo.

Anksčiau Nacionalinės kovos su minomis agentūros Azerbaidžane (ANAMA) vadovas Gazanfaras Ahmadovas sakė, kad visiškas Baku kontroliuojamų Karabacho teritorijų išvalymas užtruks daugiau nei dešimt metų. Sirijoje humanitarinė Armėnijos misija, kurią sudarė 83 žmonės, per šešis 2019 metų mėnesius išlaisvino apie 20 hektarų nuo minų, sviedinių, aviacinių bombų ir savadarbių sprogstamųjų įtaisų. Pokario ilgametė patirtis išminuoti Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijas (kur išminuotojai dar turi daug dirbti) taip pat patvirtina pasaulinę Karabacho užduočių apimtį.

Bendros pastangos

Vien per praėjusius metus Jungtinių Tautų kovos su minomis tarnyba (UNMAS) 19 šalių (įskaitant Iraką, Afganistaną ir Siriją) išleido apie 495 milijonus JAV dolerių. Gali būti, kad dalis šių lėšų bus nukreipta į Kalnų Karabacho teritorijos išminavimą. UNMAS duomenimis, misija čia bus pradėta dislokuoti gruodžio pradžioje. Pirmiausia ekspertai įvertins darbų apimtį sunkiomis kalnuotų ir miškingų vietovių sąlygomis. Ko gero, bendros tarptautinės išminuotojų pastangos leis pagreitinti pabėgėlių grįžimą į pokonfliktinį regioną.

Taip pat džiugina JT generalinio sekretoriaus Antonijaus Guterešo pozicija, kuris teigė, kad paliaubos leistų humanitarinėms organizacijoms pasiekti civilius gyventojus, nukentėjusius nuo konflikto, ir išreiškė norą bendradarbiauti ir bendrauti su Rusija Kalnų Karabache.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Kalnų Karabachas
Dar šia tema
Rusijos žurnalistai uždavė Pašinianui nepatogius klausimus apie konfliktą Karabache
Armėnijos karinės klaidos Kalnų Karabache
Turkijos taikdariai Karabache: būti ar nebūti
Elektros tiekimo linijos, archyvinė nuotrauka

Apie naudą negalvoja: kaip Lenkija pasipelnys Lietuvos žlugus BRELL

(atnaujinta 15:19 2020.11.25)
Jei Lietuvos energetikos įmonės sugebės visiškai laikytis savo įstatymų, susijusių su Baltarusijos AE, tada elektros tiekimas iš Baltarusijos į Lietuvą visiškai nutrūks. Tada Baltijos šalys turės ne per daugiausia galimybių gauti elektrą

Didžiausios investicijos iš ES biudžeto į Baltijos šalių energetikos sektorių netrukus bus skiriamos "Harmony Link" projektui (jūros kabeliui, kuris sujungs Lenkijos ir Lietuvos energetines sistemas) ir kažkokiam "vietinių tinklų modernizavimui ir stiprinimui, reikalingam integracijai su "Harmony Link", — taip sakoma oficialiame Europos Komisijos sprendimo tekste.

Chronologiškai šis EK sprendimas buvo priimtas beveik iškart po to, kai Latvija ir Estija prisijungė prie Baltarusijos atominės elektrinės boikoto, sekdamos Lietuvą ir Lenkiją. Žinoma, dažnai "po" yra toli gražu ne tas pats, kas "dėl to, kad", todėl siūlome išsiaiškinti, ar taip yra šiuo atveju.

Jei Lietuvos energetikos įmonės sugebės visiškai laikytis savo įstatymų, susijusių su BelAE, tai elektros tiekimas iš Baltarusijos į Lietuvą visiškai nutrūks — mokslas nežino, kaip atskirti "atominę" elektrą nuo, pavyzdžiui, dujų. Nuo 2009 metų Lietuva 70 procentų buvo priklausoma nuo elektros energijos importo, atsisakant tiekimo iš Baltarusijos reikia kompensacijos, kuri įmanoma dviem būdais: arba padidinti importą kitomis kryptimis, arba sukurti savo naujus gamybos šaltinius.

Galima pasikliauti tuo, kad eksportas iš Latvijos ar Švedijos padidės tik situacijos, susiklosčiusios dėl COVID-19 pandemijos, dėka: šiose šalyse, kaip ir visoje Europoje, elektros energijos paklausa mažėja, todėl pelninga pasinaudoti galimybe padidinti pardavimus.

Bet tai yra teorija, o praktika pasirodė kur kas primityvesnė: atsakant į oficialų agentūros "Sputnik" kreipimąsi į "Inter RAO" kompaniją, gautas lakoniškas atsakymas: "Nuo 2020 metų lapkričio 5 dienos "Inter RAO" pradėjo tiekimus į Latviją".

Tas pats, bet kitaip tariant: situacijoje, kurią sau susikūrė Lietuva, Rusijos valstybinė įmonė sureagavo greičiausiai. Nieko asmeniško, tik verslas — Baltijos politikai bent dešimt kartų per dieną gali pasakyti, kokia "pavojinga" yra BelAE, tačiau jie ir toliau importuos jos pagamintą elektrą. Šie veikėjai jau padarė pareiškimus, kad pareikalaus iš Rusijos tam tikrų "elektros kilmės sertifikatų", be kurių nepirks elektros iš Rusijos.

Bet kokių prekių kilmės sertifikatus Rusijoje išduoda Prekybos ir pramonės rūmai, tačiau kol kas jokia informacija apie elektros energijos sertifikatus nebuvo pateikta jų oficialioje svetainėje. Vargu ar tai lemia greito reagavimo nebuvimas, daug labiau tikėtina, kad ne viena Baltijos šalių energetikos kompanija nė nemanė kreiptis dėl šių sertifikatų.

Energetikos inžinieriai – ne politikai, jiems nereikia rūpintis rinkėjų reitingais, jie yra profesionalai. Jei jie paprašys pažymėjimo, jie jį gaus, nes "Inter RAO" ir "Belenergo" bendradarbiavo ilgą laiką ir glaudžiai, derinys yra visiškai akivaizdus: "Inter RAO" tieks elektrą Latvijai iš savo jėgainių Rusijoje, o BelAE užtikrintai kompensuos "Inter RAO" klientams viską, ko jie gaus mažiau. Dėl to Rusijos vartotojai visiškai nepastebės jokių pokyčių, o Baltijos energetikos kompanijos savo nerimaujantiems politikams pademonstruos sertifikatus, kurie juos visiškai ir visiškai patenkins, ir toliau garsiai giedos mantras apie "griežtą BelAE blokavimą".

Avys saugios, vilkai sotūs, šunys loja, karavanas eina: energetikai dirba savo darbą, politikai kartoja savo žodžius, visi laimingi. Tuo tarpu, remiantis oficialia "Inter RAO" informacija, elektros tiekimas iš Kaliningrado srities į Lietuvą tęsiasi kaip įprasta — atsižvelgiant į ekonominį tikslingumą. Būtent taip, nes neturėtume pamiršti, kad jūra iš "NordBalt" į Lietuvą iš Švedijos tiekiama elektra yra gaminama hidroelektrinėse ir atominėse elektrinėse su minimaliomis sąnaudomis, o Kaliningrado srityje — dujomis kūrenamose elektrinėse, todėl konkurencija yra labai rimta.

Aplinkai kenksminga, tačiau energetiškai reikalinga

Bet Lietuvos energetikai nebūtų profesionalai, jei su didžiausiu kruopštumu neskaičiuotų karštligiškos savo politikų veiklos pasekmių. 2020 metų lapkričio 1 dieną gauta informacija, kad prasidėjo bandymai pirmame Vilniaus ŠE-3 bloke, kurios veikla buvo užšaldyta 2015 metais, neva dėl to, kad Vilniaus ŠE-3 — "aplinkos atžvilgiu taršiausia energijos gamintoja".

2015 metais ŠE-3 buvo aplinkos atžvilgiu tarši, o 2020 metais, regis, jau nelabai. Tai atrodo labai juokingai, nes Lietuvos politikai ir Lietuvos laisva demokratinė žiniasklaida naudojasi puikiu būdu išeiti iš padėties — jie tiesiog nerašo ir nekalba apie Vilniaus ŠE-3 atkūrimą. Žinoma, anksčiau ar vėliau tai turės būti pasakyta — pavyzdžiui, kodėl didvyriškos kovos dėl "energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos" dėka padidės gamtinių dujų eksporto apimtis, tačiau tai įvyks vėliau. Lietuvos energetikams svarbu kaip nors kompensuoti elektros energijos tiekimo iš Baltarusijos nuostolius, ir jie tai daro: derasi su kolegomis iš Latvijos, kad padidintų importą iš Rusijos, stengiasi kuo greičiau paleisti tuščiąja eiga veikiančią jėgainę, o politikai kaip nors sugalvos ką kalbėti ar nekalbėti.

Nuolatinė ir kintama srovė

Variantas "nekalbėti" yra visiškai įmanomas — tam tiesiog reikia nukreipti dėmesį į "Harmony Link" — didelio masto projektą, kurį sukūrė ir finansavo Europos Sąjunga. Šiam jūros kabeliui tarp Lietuvos ir Lenkijos bus naudojama aukštos įtampos nuolatinės srovės perdavimo linija HDVC. Būtent taip yra — savotiškas "grįžimas" prie XIX amžiaus technologijų, kai inžinieriai per atstumą galėjo perduoti tik nuolatinę srovę.

Šiuo metu didžioji dauguma tarpmiestinių perdavimo sistemų pasaulyje veikia kintamąja srove, tačiau nuo praėjusio amžiaus antrosios pusės vis labiau plėtojamos elektros perdavimo per nuolatinę srovę technologijos. Faktas yra tai, kad šiuo atveju bangų elektromagnetiniai procesai neatsiranda, elektra neprarandama dėl reaktyviosios galios, daugiau galios gali būti perduodama dėl mažesnio laidininkų skaičiaus naudojimo.

Fiziniai dėsniai duoda labai specifinių ekonominių pasekmių: nuolatinės srovės perdavimo linijoms reikia mažiau laidų ir kabelių, jų atramos yra lengvesnės, linijos trasa siauresnė, todėl statybos sąnaudos yra mažesnės. Tačiau naudojant nuolatinę srovę pastotėms reikalinga brangesnė įranga: keitiklių įrenginiai, valdymo sistemos, apsauga, aušinimas, kompensatoriai, kondensatoriai, filtrai ir kt. Bet nėra taip sunku apskaičiuoti kritinę vertę — perdavimo linijos ilgį, kai nuolatinės srovės naudojimas tampa pelningesnis nei kintamosios srovės naudojimas. Kritinis elektros perdavimo oro linijos ilgis yra apie 700 kilometrų, kabelių linija – apie 40 metrų, planuojamas "Harmony Link" kabelių linijos ilgis — daugiau nei 300 kilometrų. Europos energetikos inžinierių išvada, kaip matote, yra visiškai vienareikšmė: reikia naudoti HVDC technologiją.

Lietuvos Seimas
© Sputnik / Владислав Адамовский

Prisiminkime įgyvendintus nuolatinės srovės perdavimo linijų projektus ir kodėl jie buvo sukurti. 2015 metais, AL-Link, Suomija — Švedija: galios gavimas iš vėjo jėgainių. 2017 metais – Maritime Link, Kanada – elektros energijos perdavimas iš vėjo jėgainių. 2017 metais — "DolWin3", Vokietija — elektros energijos surinkimas iš vėjo jėgainių parko. 2018 metais — Caithness — Moray Link, Škotija — galios iš vėjo jėgainių rinkimas. 2019 metais — Kriegers Flak, Vokietija — elektros energijos generavimas iš vėjo jėgainių. Sąrašą galima tęsti ir tęsti, tačiau išvada akivaizdi — skirtingų šalių nuolatinės srovės linijos naudojamos vėjo jėgainėse pagamintai elektrai rinkti ir perduoti.

Viskas paprasta: vėjo jėgainės generatoriui tiekia nuolatinę srovę, kurią keitiklis paverčia kintamąja. Mes "išmetame" inverterius iš vėjo jėgainių schemos – schema tampa pigesnė, o keitiklyje nebus jokių elektros energijos nuostolių, jis liks tik tokios perdavimo linijos galiniame taške, kad nuolatinė srovė būtų konvertuojama į kintamąją ir paskirstyta vartotojams. Šios technologijos lyderė yra Švedijos įmonė ABB, kuriai malonu mokėti pinigus iš ES biudžeto — bet kuriuo atveju maloniau nei Baltijos šalių ir Lenkijos vyriausybėms.

Būtent taip turėtumėte suprasti 2020 metų spalio 20 dienos Europos Komisijos pranešimą: ES investuos 493 milijonus eurų ABB, kad pastatytų "Harmony Link" iš Lenkijos į Lietuvą, ES investuos dar 266,5 milijono eurų, kuriuos ABB pastatys Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – atitinkamos pastotės, kuriose nuolatinė srovė bus paversta kintamąja.

Vėjo energija jūroje Lenkijoje ir Baltijos šalių perspektyvos

Lieka paskutinis klausimas: kur Lenkijoje rasti jėgainių, kurios tiektų energiją "Harmony Link"? Bet ir čia nėra jokios paslapties: 2020 metų sausio 16 dieną Lenkijos vyriausybė paskelbė vėjo energijos gamybos jūroje plėtros įstatymo projektą, pagal kurį bus atrinkti projektai, kurių bendras pajėgumas yra didesnis nei dešimt gigavatų. Planuojamos statyti jūros vėjo jėgainės (WPP) gaus pardavimo garantijas 25 metų laikotarpiui.

Tačiau Lenkijoje nėra privalomų reikalavimų lokalizuoti šiuos projektus. Ir jau šių metų liepą Lenkijos vyriausybė pasirašė bendradarbiavimo memorandumus su įmonėmis, kurios ketina investuoti į jūrinių vėjo jėgainių statybą, įskaitant Norvegijos "Equinor" (buv. "Statoil"), Vokietijos RWE ir šalies "Polenergia", PGE, PKN "Orlen".

Tai naudinga pačioms įmonėms — jos galės 25 metus parduoti elektrą iš jūros vėjo jėgainių už garantuotą kainą. Tai naudinga Lenkijai kaip valstybei — ji garantuos visą šios elektros pertekliaus pardavimą Baltijos šalims per "armony Link". Ko gi nepardavus — juk Baltijos šalys 2025 metais paliks BRELL, kas turėtų būti suprantama kaip "atsijungimas nuo pigesnės elektros energijos iš Rusijos ir Baltarusijos".

Ar tai pelninga Baltijos šalims? Taigi niekas jų neklausia, joms liepiama tęsti isteriją aplink "išsivadavimą nuo priklausomybės nuo Rusijos". Ar nuo sveiko proto? Tačiau tai jau retorinis klausimas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
BRELL, Lietuva, Lenkija
Data

Kokia šiandien diena: lapkričio 27-osios šventės

(atnaujinta 19:31 2020.11.26)
Šią dieną 1995 metais prezidentas Algirdas Brazauskas įteikė Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordiną žymiam rusų muzikantui Mstislavui Rostropovičiui

Lapkričio 27 yra 331-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 332-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 34 dienos.

Vardadienį švenčia Almanta, Almantas, Girvydė, Maksas, Maksima, Maksimas, Maksimilijonas, Skomantas, Skomantė, Skomina, Skominas, Vergilija,Vergilijus, Virgas, Virgilija, Virgilijus.

1590 metais Karaliaučiuje Jonas Bretkūnas baigė pirmąjį lietuvišką visos Biblijos vertimą. 

1881 — gimė Konstantinas Šakenis, kultūros istorikas, vertėjas, IV Seimo pirmininkas. 

1926 — gimė aktorius Laimonas Noreika.

1944 — gimė žurnalistė, poetė, politinė bei visuomenės veikėja Dalia Teišerskytė.

1995 — prezidentas Algirdas Brazauskas įteikė Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordiną žymiam rusų muzikantui Mstislavui Rostropovičiui.

1997 — Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas patvirtino Prancūzijos parlamento žemųjų rūmų ratifikuotas Baltijos ir Europos Sąjungos Asociacijos (Europos) sutartis.

1701 — Švedijoje gimė termometro išradėjas Andersas Celsijus

1895 — mirė prancūzų rašytojas Aleksandras Diuma.

1895 — Alfredas Bernardas Nobelis, dinamito išradėjas, įsteigė Nobelio apdovanojimus.

1910 — Niujorke atsidarė didžiausia pasaulyje Penn traukinių stotis.

1943 — įvyko Teherano konferencija, kurioje dalyvavo Čerčilis, Ruzveltas ir Stalinas.

1971 — į Marsą nuskrido pirmasis Žemės pasiuntinys – sovietinis kosminis aparatas "Mars–2".

 1942 — gimė JAV roko žvaigždė Džimis Hendriksas.

Tegai:
kalendorius
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai