Lietuvos kariai, archyvinė nuotrauka

Lietuvos militarizmas įgauna afrikietišką specifiką

250
(atnaujinta 14:47 2017.03.27)
Eksperto nuomone, nukreipus savo jėgas į militarizmą, Lietuvos valdžia gąsdina savo piliečius ir investuotojus iš užsienio "Rusijos grėsme", o tai sukelia emigrantų skaičiaus augimą ir investicijų į šalies ekonomiką kiekio sumažėjimą

Oficialaus vizito metu į Kopenhagą NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad šiuo metu nėra Baltijos šalių karinio puolimo grėsmės. Tuo pat metu tokia NATO numonė prieštarauja Lietuvos politiniam elitui ir informacijai, kurią oficialus Vilnius skleidžia vietos žiniasklaidoje.

Lietuva didina karines išlaidas

Todėl įdomu, kad dar prieš Stoltenbergo pareiškimą Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė radijo "Znad Wilii" eteryje paskelbė, kad "Rusija grasina regionui".

"2017-ieji bus net Lietuvai, bet ir visam pasauliui iššūkių metai. <…> Lietuvos kaiminystėje girdime ginklų žvangesį", — teigė prezidentė.

Kaip "išsigelbėjimas nuo Rusijos" Lietuvos visuomenei siūlomas užsienio karinių padalinių dislokavimo savo teritorijoje palaikymas, kas ne labai rišasi su Konstitucija. Taip pat siūloma sutikti su butinybe didinti karines išlaidas, o tai visai nelengva priimti visuomenei, kurioje du trečdaliai gyventojų fiksuoja savo asmeninės finansinės ir apskritai šalies padėties blogėjimą.

Jau šiais metais karinėms išlaidoms skiriamos 1,75% BVP lėšos, tačiau Lietuvos generaliteto ir atskirų politikų apetitai auga. Vasario pabaigoje Valstybės gynimo taryba rekomendavo Vyriausybei numatyti papildomą karinių išlaidų finansavimą iki 2,07% BVP, o 2020 metais šis rodiklis turėtų pakilti iki 2,5% BVP.

Trys priežastys, dėl kurių Lietuva nepatenkinta pratybomis "Vakarai-2017" >>

Siūloma šį sprendimą padaryti, taip sakant, "šventu", tai yra užtikrinti jo laikymosi, o tam visos parlamentinės partijos turi pasirašyti atitinkamus įsipareigojimus. Kol kas ši nuostabi idėja dar svarstoma Lietuvos politiniuose ratuose, tačiau jos realizavimo galimybė yra gana aukšta.

Europos valstybės afrikietiškas kelias

Jeigu valstybė neturi beveik nieko, kuo galima būtų pasididžiuoti socialinių garantijų, mokslo, švietimo ir ekonomikos plėtros srityse, tai belieka tik patikėti atsakomybę už visas nelaimes išorės priešui, valstybės kūrimo fundamentą užpilti militarizmo ir nacionalizmo mišiniu.

Taip vyksta, pavyzdžiui, vienoje skurdžiausių Afrikos šalių — Eritrėjoje, kur visa egzistavimo prasmė susitelkė ties gynybos nuo kaimyninės Etopijos, o taip visiems reikalingi pinigai išleidžiami karinės technikos įsigijimui.

Ir jeigu Eritrėjos Vyriausybė išties turi priežastį nerimauti, nes paskutinis karas su Etiopija pasibaigė prieš 17 metų, tai Lietuvos valdžia, kaip suprantame iš NATO generalinio sekretoriaus pareiškimo, aiškiai perdeda dėl gresmės ir sąmoningai didina apsiginklavimosi nuotaikas. Be to, militarizmas ir pastovus karo laukimas — tai ne vienintelis dalykas, kuris suriša Asmarą ir Vilnių.

Iš Lietuvos kaip ir iš Eritrėjos masiškai išvažiuoja žmonės. Skirtumas tik tame, kad iš Eritrėjos žmonės tiesiog bėga, jausdami baudžiamosios atsakomybės grėsmę, o iš Lietuvos kol kas galima išvažiuoti legaliai, tačiau niekas nežino, kokia šviesi mintis ateis į Lietuvos politikų galvas. Juk negalima atmesti, kad anksčiau ar vėliau, atsiras įstatymo projektas, kurs uždraus išvykimą iš šalies žmonėms, kurie neatliko tarnybos kariuomenėje…

Atskirai reikia atsižvelgti į Rusijos pasienyje dislokuojamo neapibrėžtam laikui Vokietijos bataliono, kuriam priklaus apie 500 karių ir karininkų bei karinė technika su šešiais tankais "Leopard", 20 pėstininkų kovos mašinomis "Marder" ir 12 šarvuotojų tiltatiesėmis "Biber" ir "Fuchs".

Analitikai pažymi, kad tai yra didžiausia Vokietijos karinė operacija Rusijos pasienyje po Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Manau, kad tos karštos galvos, kurios mato tokiose damaršuose Lietuvos saugumo garantijas, giliai klysta.

Lietuvos įsitraukimas į trečiųjų valstybių antirusiškas akcijas kartu su ryškia antirusiška Vilniaus pozicija ne tik nesudaro palankių sąlygų taikai, bet ir pagal klasikinę karinio meno teoriją numato Maskvos atsakymą. Ir, akivaizdu, kad kariniu atžvilgiu, kiek Lietuva beleistų lėšų gynybai, jokio pariteto su bendra Baltarusijos ir Rusijos grupuote pasiekti nepavyks.

Šiuo atveju užsienio karinio padalinio buvimas greičiausiai galima suvokti kaip sutramdymo faktorių, tačiau kam reikia sulaikyti tą, kas tau negresia?

Vadinasi, Lietuvos vadovybė absoliučiai be jokių priežasčių užsiima provokacijomis pasienyje, sukelia ugnį prieš save ir tokiu budu veda savo gyventojus link potencialaus karo grėsmės.

Beje, negalima atmesti, kad Lietuvos valdžios sukeliamas nerimas tarp savo piliečių yra viena iš migracijos priežasčių, o užsienio investicijų į Lietuvos ekonomiką sumažėjimas aiškinamas karo baime iš užsienio verslo pusės, nes Baltijos šalių mitas apie "Rusijos grėsmę" uoliai plinta visame pasaulyje Lietuvos diplomatų dėka.

Deja, pasirenkant tarp Suomijos ir Šveicarijos neutralumo kelių ir Eritrėjos karinio kelio, Lietuva vis labiau artėja prie afrikietiško militarizmo pavyzdžio, bei Lietuvos atveju šis militarizmas visiškai neturi sveiko proto.

250
Tegai:
BVP, išlaidos, "Rusijos grėsmė", gynyba, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva oficialiai įsipareigojo didinti gynybos išlaidas iki 2%
Skvernelis patikino: NATO gynybos išlaidos bus didinamos
Grybauskaitė pažadėjo didinti finansavimą gynybai
Skvernelis sutinka gynybai skirti 2,5% BVP
Tankai T-80 BVM ir T-14 Armata Pergalės parado metu, archyvinė nuotrauka

"Armata" ruošiasi eksportui: kas pirmasis gaus naujausią Rusijos tanką T-14

(atnaujinta 18:13 2020.07.14)
Rusija ir toliau išstumia konkurentus tarptautinėje ginklų rinkoje ir pristato modelį, neturintį analogų pasaulyje — trečiosios kartos "Armata T-14". Tai rodo sėkmingą Rusijos gynybos pramonės plėtrą ir kovinės mašinos technologinį pranašumą

Rusijos federalinės karinio-techninio bendradarbiavimo tarnybos direktorius Dmitrijus Šugajevas liepos 6 dieną pareiškė, kad Maskva ketina eksportuoti naujausius "Armata T-14" tankus. Rusija parduoda išskirtinai patikimus ir efektyvius ginklų modelius, kurie bus paklausūs ir pakeis konkuruojančius gaminius.

Intriga ta, kad tai yra vienintelis trečiosios pokario kartos tankas pasaulyje. Net Rusijos gynybos ministerijai iki šiol pavyko sudaryti sutartis su 132 unikalių šarvuočių (T-14 tankų ir sunkiųjų pėstininkų kovos mašinų T-15 ant "Armata" platformos) vienetais. Pristatymų laukiama iki 2021 metų pabaigos. Pardavimai užsienyje prasidės gavus Rusijos Federacijos gynybos ministerijos įsakymą ir patvirtinus mašinos eksporto pobūdį (ekspertai sprendžia, ką galima siųsti į užsienį, o kokius elementus naudos tik Rusijos kariuomenė).

Aukštųjų technologijų tankas nėra pigus — iki 7 milijonų dolerių už vienetą, o Egiptas, Indija, Kinija jau parodė susidomėjimą "Armata" (buvo gautos preliminarios paraiškos). Beje, gerai žinomi užsienio tankai — amerikiečių "Abrams", Prancūzijos "Leclerc", Vokietijos "Leopard", Izraelio "Merkava" — kainuoja nuo 6 iki 12 milijonų dolerių.

Tikėtini klientai

Anksčiau Egiptas nusprendė įsigyti 400–500 naujų rusiškų T-90MS tankų ir tikėtina, kad ateityje užsisakys T-14. Indija planuoja įsigyti iki 1770 modernių tankų, svarsto ir galimybę pirkti "Armata", preliminariai įvertinta sutarties suma — 442 milijardai rublių. Kinija tikrai neliks nuošalyje.

Naujausio Rusijos tanko eksporto į artimiausius užsienius apimtys dar nenustatytos. Žinoma, T-14 padės sustiprinti NVS šalių gynybinius pajėgumus. Anksčiau jie aktyviai pirko rusų pagamintus šarvuočius iš Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Kazachstano ir Uzbekistano.

Rusija taikiai užkariavo maždaug trečdalį pasaulinės ginklų rinkos. Šiandien į "Rosoboronexport" portfelį įtraukta užsakymų už 55 milijardus dolerių (antra vieta pasaulyje po Jungtinių Valstijų). Apie 15 % Rusijos ginklų eksporto tenka sausumos technikai. Rusijos Federacijai pavyko tapti naujų tankų rinkos lydere. Neatsitiktinai T-90 tankas Vakaruose buvo vadinamas "mirtinu Rusijos gynybos eksporto smūgiu". Ateinančiais metais "Uralvagonzavod" klientams išsiųs apie 2500 T-90MS tankų. Naujausias T-14 žada būti vertas pergalių eksporto perėmėjas.

Technologinė kompetencija

T-14 yra skirtas kovoms tiesioginio kontakto su priešu metu, paremti motorizuotų šautuvų vienetų pažangą, įtvirtinimų naikinimą, priešo pajėgas, esančias apkasuose ir atvirose vietose. Tankas "Armata" buvo išbandytas kovinėmis sąlygomis Sirijos Arabų Respublikos teritorijoje, o liepos pradžioje jis buvo sėkmingai išbandytas nepilotuojamu režimu.

Unikali kovinė mašina turi negyvenamą bokštą, šarvuotą kapsulę įgulai, 125 mm pabūklą (pranašesnį už NATO 120 mm pabūklus), modulinę konstrukciją ir atvirą skaitmeninę architektūrą — robotizacijos pagrindą. Ateitis priklauso nepilotuojamiems tankams su elektromagnetiniais pabūklais, kurie sėkmingai kuriami Rusijoje.

T-14 pabūklų operatorius ir tanko vadas valdo ginklus per skaitmenines sąsajas (tripleksai liko praeityje). Tanko ugnies galia yra padidinto galingumo 2A82-1M 125 mm lygiavamzdis pabūklas.

Į T-14 tanko gynybos sistemą įeina aktyviosios gynybos sistema "Afganit", automatinė užsklandos nuo šaudmenų nustatymo sistema su bet kuriomis kreipiamosiomis sistemomis (iš visų kampų, įskaitant viršutinį pusrutulį), taip pat dinaminės gynybos kompleksas "Malachit" (kovoja su kaupiamosios ir kinetinės amunicijos skilimo efektu). Paskutinė riba — kombinuotas, daugiasluoksnis šarvas su racionaliais pakreipimo kampais.

"Armata" yra pirmasis visiškai naujo dizaino pasaulyje tankas ir jis pirmasis aprūpintas "slaptomis technologijomis", skirtomis sumažinti matomumą visame elektromagnetiniame spektre. Mašinoje yra integruota informacijos valdymo sistema, kurią galima derinti su kitomis valdymo sistemomis. Tai yra, kiekviena T-14 įgula mūšio lauke veikia ne savarankiškai, o bendroje taktinių ryšių valdymo sistemoje. Be to, sunkiosios "Armata" kategorijos vienoje vikšrinėje bazėje buvo sukurta technologiškai "susijusi" pėstininkų kovos mašina T-15 ir šarvuota remonto ir gelbėjimo transporto priemonė T-16.

Tanko, struktūriškai panašaus į T-14, idėja pirmaujančių šalių ekspertai puikavosi du dešimtmečius. Žingsnių į priekį yra, bet tik Rusija gali pristatyti paruoštą serijinį produktą. Tuo tarpu JAV kuria tik vikšrinę platformą "Future Ground Combat System", o ratinė šarvuotoji kovinė mašina "Striker" ("MobileGunSystem") su negyvenamu bokšteliu nėra tankas.

Pasaulyje nėra tiesioginių "Armata" konkurentų ar analogų. Praėjusiais metais T-14 buvo pripažintas geriausiu iš 12 išsivysčiusių šalių kovinių transporto priemonių. Rusija vienintelė sukėlė šios technologijos revoliuciją (neperdedant) tankų gamyboje ir pagrįstai tikisi gauti didelius ekonominius ir karinius-politinius dividendus.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tankas T-14 „Armata“
© Sputnik /
Tankas T-14 „Armata“
Tegai:
Rusija, T-14 "Armata"
Dar šia tema
JAV tanko "Abrams" įgula įvertino rusišką "Armata"
"Die Welt" pripažino "Armatos" pranašumą prieš vokiečių "Leopard-2"
Kokiu tikslu Sirijoje išbandomas Rusijos tankas "Armata"
Победивший на выборах президент Польши Анджей Дуда

Naujas Lenkijos padalijimas. Šį kartą Rusija jame nedalyvauja

(atnaujinta 15:34 2020.07.14)
Tai buvo ilgiausi, nenuspėjamiausi, keisčiausi, nešvariausi rinkimai. Ir atrodo, kad jie dar nesibaigė.

Kalba eina apie ilgai kenčiančius Lenkijos prezidento rinkimus, kurie turėjo būti surengti dar gegužę. Priminsime, kad jei jie būtų surengti per įstatymų nustatytą terminą, dabartinis prezidentas Andžejus Duda būtų turėjęs visas galimybes laimėti pirmajame ture, nes, remiantis daugybe apklausų, jo reitingas tada viršijo 60 procentų. Štai kodėl liberali opozicija, kurią aktyviai remia Vakarų politikai ir žiniasklaida, padarė viską, kas įmanoma, kad pandemijos pretekstu būtų nutrauktas balsavimas. Ir jiems pavyko.

Rinkimų atidėjimas vasaros viduriui iš tikrųjų tapo savotišku "trečiuoju turu" (jei pateiksime analogiją su 2004 metų Ukrainos "oranžine revoliucija"), nenumatytu šalies Konstitucijoje. Kai kurių savo šalininkų akivaizdoje Duda išseko, parodė silpnybę, todėl jo reitingas po gegužės mėnesio balsavimo atšaukimo iš pradžių nukrito beveik perpus. Opozicija pasinaudojo momentu ir iš rinkimų atsiėmė atvirai pražūtingą statytinę, kurią bandė priešpriešinti Dudai pavasarį, — buvusią Seimo pirmininkę Malgožatą Kidavą-Blonską.

Remiantis pirmojo turo rezultatais, atrodė, kad Duda užsitikrina gana patogų 13 % atotrūkį, tačiau iki balsavimo dienos apklausos parodė, kad oponentai žengia koja kojon, su beveik vienodais rodikliais. Tiesą sakant, būtent taip ir baigėsi rinkimai. Iškart po apygardų uždarymo buvo paskelbti pirminių apklausų rezultatai: dabartinis prezidentas laimi tik su 0,8 % persvara. Galutinis rezultatas buvo šiek tiek didesnis Dudos naudai: 51,2 %, tuo tarpu Tšakovskis gavo 48,8 %.

Ko gero, Lenkijos vienybei toks rezultatas yra pats rizikingiausias. Labai emocingos kampanijos metu abi stovyklos viena kitai išsakė daug įžeidimų, įtarimų ir kaltinimų. Esant tokiam minimaliam dabartinio prezidento atotrūkiui nuo konkurento, labai lengva suabejoti jo pergalės teisėtumu, atsižvelgiant į nešvarius metodus, kurie buvo naudojami kampanijos metu. Tiesą sakant, Tšaskovskio šalininkai iškart pradėjo tai daryti.

Lenkijos visuomenė yra susiskaldžiusi geografiškai: septynios rytų vaivadijos balsavo už dabartinį prezidentą, devynios vakarų balsavo už jo konkurentą. Vyksta aštri kartų stratifikacija. Taigi, už Dudą savo balsus atidavė 62 % vyresnių nei 60 metų rinkėjų, o už Tšaskovskį — 64 % jaunų žmonių iki 29 metų. Dabartinį valstybės vadovą palaikė didžioji dauguma patriarchalinio Lenkijos kaimo, jo oponentą — dideli miestai, žvelgiantys į Vakarų Europą.

Jei anksčiau Lenkijos elitas susivienydavo bent jau aplink išgalvotą "Rusijos grėsmės" idėją, dabar šios temos lyg ir nebuvo. Ne, žinoma, be jos neapsieita. Ir šia prasme neįvyko jokių esminių pokyčių: ir Duda, ir Tšaskovskis nesiskiria vienas nuo kito, kai aptaria užsienio politikos darbotvarkę, išreikšdami antirusiškas, proamerikietiškas ir pro-NATO idėjas.

Įdomus momentas: pagrindinė "pop" tema, kad ir kaip paradoksalu gali atrodyti tiems, kurie laikė Lenkiją katalikiška tradicijas palaikančia valstybe, buvo LGBT bendruomenės ir tos pačios lyties asmenų santuokų aptarimas. Artėjant rinkimams Duda suintensyvino savo antigėjišką retoriką ir netgi prisikalbėjo, kad "LGBT ideologija yra labiau griaunanti nei komunizmas", o tai Vakaruose sukėlė nepaprastai piktą reakciją.

Reikėtų pažymėti, kad į kampaniją ne kartą įsikišdavo Europos struktūros, kurios, sustiprėjus konservatyviai Dudos retorikai, padidino savo pareiškimų, aiškiai palankių prezidento oponentui, aštrumą. Pavyzdžiui, valdančiosios partijos kontroliuojamų regionų valdžios institucijoms bandžius pasiskelbti "nuo LGBT laisvomis" zonomis, Europos Komisija akimirksniu smogė į silpnąją lenkų vietą: pagrasino, kad už tai atims iš vietos valdžios institucijų finansavimą. Taigi, jei kas nors bus apkaltintas kišimusi į Lenkijos rinkimus, tai šį kartą vargu, kad Rusija.

Tiesą sakant, antrojo turo išvakarėse Vokietija už tai jau gavo pylos. Lenkijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Vokietijos įgaliotinį po "Die Welt" straipsnio, kuriame atvirai raginta balsuoti už Tšaskovskį. Žibalo į ugnį pripylė ir lenkų bulvarinis leidinys "Fakt", kuris apkaltino Dudą dangstant pedofilą. Duda iškart atkreipė dėmesį į vokiečių laikraščio savininkus ir apkaltino Vokietiją norint išrinkti Lenkijos prezidentą.

Dudos komanda, kurią iš visų pusių apsupo Briuselis ir liberali Europos žiniasklaida, galiausiai ėmėsi kurso, kuris XXI amžiui atrodė visiškai laukinis. Nuspręsta sulošti antisemitizmo korta. Tai buvo padaryta valstybinio Lenkijos televizijos kanalo TVP, kuris iš esmės buvo prezidento žiniasklaidos būstinė (97 % naujienų apie Dudą buvo teigiamos, trys procentai — neutralių istorijų, o 87 % pranešimų apie Tšaskovskį buvo neigiami, 13 % — neutralūs), rankomis.

Šis kanalas pastatė Tšaskovskį į keblią padėtį klausimu, ar jis ketina mokėti žydams kompensaciją už Holokaustą Lenkijoje. Tada jis reguliariai skleidė tezę, kad opozicijos kandidato atsisakymas diskutuoti šiuo klausimu yra jo sąmokslo su kažkokiomis "žydų organizacijomis" užkulisiuose, kartais tiesiogiai nurodant Džordžą Sorošą, apraiška. Šis žingsnis taip sukrėtė Vakarų ir Izraelio žiniasklaidą, kad, matyt, Varšuvai teks dar ilgai aiškintis dėl tokių originalių šiuolaikinei Europos valstybei rinkimų technologijų.

Apskritai Briuselio ir Dudos tarpusavio pretenzijų kampanija šioje įnirtingoje kovoje sukaupė labai daug. Sudėtingi pastarųjų metų santykiai tikrai nepagerės po tokio audringo apsikeitimo nuomonėmis. Taigi, pagrindinis tokių nešvarių rinkimų-2020 rezultatas buvo politinio susiskaldymo Lenkijoje paaštrėjimas ir ryškus jos santykių su sąjungininkais Europoje pablogėjimas.

Varšuva turėtų užfiksuoti, kad Rusija su tuo neturėjo nieko bendro.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Andrzejus Duda, rinkimai, Lenkija
Dar šia tema
Paaiškėjo paskutinės sociologinės apklausos prieš Lenkijos vadovo rinkimus rezultatai
Lietuvos lenkai balsų dauguma palaikė Dudos varžovą
Ekspertas pakomentavo JAV ir Lenkijos santykių ateitį
Gydytoja apžiūri pacientą, archyvinė nuotrauka

Britų mokslininkai išsiaiškino, kad COVID-19 gali sukelti širdies ligas

(atnaujinta 22:43 2020.07.14)
Pažymima, kad apie galimą virusinių kvėpavimo takų infekcijų poveikį širdžiai buvo žinoma jau anksčiau, tačiau mokslininkai nustebo sužinoję, kad tokiai daugybei pacientų, sergančių COVID-19, sutriko širdies veikla

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Britų mokslininkai padarė išvadą, kad naujo tipo koronavirusinė infekcija gali neigiamai paveikti širdį ir sukelti patologinius jos funkcijos pokyčius, pranešė "Sky News".

Edinburgo universiteto, kurio tyrimas buvo paskelbtas "European Heart Journal", kardiologijos žurnale, mokslininkai ištyrė 1261 pacientą, sergantį koronavirusu, iš 69 šalių. Jie nustatė, kad 55 % atvejų pacientams buvo nustatyti patologiniai širdies veiklos pokyčiai, o kas septintam pasireiškė sunkios disfunkcijos požymiai.

Pažymima, kad dauguma pacientų (901 žmogus) nepatyrė širdies problemų prieš užsikrėsdami koronavirusu. Tarp šios grupės pacientų patologiniai pokyčiai buvo užregistruoti 46 % žmonių, o sunkūs širdies veiklos sutrikimai — 13 % atvejų.

"COVID-19 yra sudėtinga, multisisteminė liga, galinti stipriai paveikti įvairias kūno dalis, įskaitant širdį. Mūsų darbas parodė, kad šie nuskaitymai [echokardiogramos — Sputnik] yra svarbūs — jie padėjo pagerinti pacientų, kuriems tai atlikta, gydymą", — sakė tyrimo grupės vadovas profesorius Markas Dvekas (Mark Dweck).

Jis pažymėjo, kad apie galimą virusinių kvėpavimo takų infekcijų poveikį širdžiai buvo žinoma jau anksčiau, tačiau mokslininkai nustebo sužinoję, kad tokiai daugybei pacientų, sergančių COVID-19, sutriko širdies veikla.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,9 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 569 tūkst. žmonių.

Tegai:
Didžioji Britanija, koronavirusas, širdis
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
PSO dar negavo oficialaus laiško iš JAV dėl išėjimo iš organizacijos
Lietuvoje per parą nustatytas tik vienas koronaviruso atvejis