Valstybės saugumo departamentas, archyvinė nuotrauka

VSD ataskaita: dėl visko kalta Rusija

338
Lietuvos Valstybės saugumo departamentas savo tradicinėje kasmetinėje ataskaitoje išvardijo potencialias grėsmes, kurios gresia valstybės nacionaliniam saugumui ir gynybai iš Rytų pusės

Lietuvos progresyvioji visuomenė, kaip visuomet, kovo mėnesį laukė Valstybės saugumo dapartamento (VSD) ataskaitos. Tačiau kažkodėl šiemet ji užtruko. Kalbėta, kad ataskaitos jau iš viso nebebus. Ir tik žmonės, kurie profesionaliai vykdo politinę veiklą, susiejo užtrukusią ataskaitą su Lietuvos politikų ir diplomatų oficialiais apsilankymais Baltosiuose rūmuose.

Baltijos šalių užsienio reikalų ministrus į Kapitolijaus kalvą nauja JAV administracija pakvietė tik kovo 28 dieną. Visus tris Estijos, Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrus pasitiko JAV Valstybės sekretorius Reksas Tilersonas.

Apie ką buvo kalbama? Vargu, ar kada nors šio pokalbio smulkmenos bus atskleistos visuomenei. Žiniasklaida paskelbė, kad "Baltijos tigrai" turėjo tik vieną prašymą naujajai JAV valdžiai — nepalikti jų vienų prieš vieną su Rusija. Baltieji rūmai patvirtino, kad artimiausiu metu nereikia laukti jokių naujovių išorės politikoje. Vašingtonas pasiruošęs ir toliau stiprinti transatlantinius ryšius ir neketina atsisakyti savo įsipareigojimų kolektyvinės gynybos atžvilgiu. Tiesa, tam visos NATO narės turi išleisti gynybai ne mažiau nei 2% BVP.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Baltosiuose rūmuose pareiškė, kad jau kitais metais Vilnius ketina net viršyti 2% ribą ir skirti kariuomenės ir NATO reikmėms 2,07% BVP, o taip pat pasiruošęs neatlygintinai leisti Amerikos kariams nuolat dislokuotis savo karinėse bazėse.

Todėl Likevičius su džiaugsmu priėmė "konfrontacijos su Rusija kurso" palaikymą. Pakeliui į Lietuvą ministras kelioms dienoms užsuko į Briuselį, kur suderino pozicijas, o jau Vilniuje leido VSD ir Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos išplatinti kasmetinę ataskaitą.

Pagrindinė ataskaitos mintis ne nauja. Rusija net sapnuose mato, kaip užkariaus laisvę mylinčias Baltijos valstybes ir vėl grąžins jas po savo sparnu. Šiam tikslui, kaip mano Lietuvos specialiosios pajėgos, Maskva visais būdais stengsis sunaikinti Vakarų valstybių vienybę. Todėl Rusija aktyviu šnipinėjimu ir kibernetinėmis atakomis stengsis nukreipti Europos ir Lietuvos gyventojų dėmesį nuo ekonominių ir socialinių problemų.

Vilniuje atidarytas naujas Valstybės saugumo departamento pastatas >>

VSD mano, kad savo veiklą Rusija vykdys per Lietuvos nacionalines mažumas. Visų pirma, per rusišką ir lenkišką diasporas, kurios kartu sudaro 12% Lietuvos gyventojų.

Pastaruoju metu gerai pastebima lenkų ir rusų politinė sąjunga turi būti sustabdyta. Šis susivienijimas bus silpninamas, atkreipiant didelį dėmesį į šių diasporų atstovus, kurie yra lojalūs Lietuvos valdžiai. Lenkams, galimai, net leis pasuose rašyti vardus ir pavardes lenkiškomis raidėmis, taip pat ant savo namų iškabinti dvikalbes gatvių pavadinimų lenteles. Valstybės palaikymo sulauks ir tie, kas pritars valdžios sprendimams uždaryti tautinių mažumų mokyklas bei totalinės asimiliacijos programoms.

Didelis dėmesys VSD ataskaitoje atkreiptas į "Rusijos propagandą". Jeigu praeitų metų atsakaitose kaip pavojingos grėsmės buvo įvardintos rusaklabiai leidiniai ir televizijos kanalai ("Litovskij kurjer", "Obzor", "Eksper nedelia", "Pervyj Baltijskij kanal", "NTV-Lithuania"), tai šiandien, anot Lietuvos specialiųjų pajėgų nuomonės, pagrindinė grėsmė ne tik Lietuvai, bet ir visai Vakarų demokratijai — tai RT ir Sputnik. Ačiū už reklamą.

Nemažai dėmesio skiriama ir energetiniam Baltijos regiono saugumui. Rusija bando pakenkti jam dvejopai — per "elektrą" (Astravo ir Kaliningrado atominės jėgainės) ir "dujas" (Europos priklausomybė nuo "Gazprom" gamtinių dujų tiekimo).

Pagrindinis tikslas artimiausiu metu ― "be širdies priepolių" išgyventi bendras Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas "Zapad-2017". Juk šios pratybos, kaip mano Lietuvos vadovybė, gali tapti didelio masto Rusijos agresijos prologu. Visų pirma, anot NATO, "Maskva smūgiuos per Suvalkų koridorių". Į galimą ataką jau ruošiasi atsakyti ne tik Europos, bet ir Amerikos tankai bei pėstininkai.

O štai apie pagrindinę šių laikų grėsmę — terorizmą — VSD ataskaitoje pasakyta daug mažiau nei apie "Rusijos grėsmę". Galimas teroristų atakas Lietuvoje specialiosios pajėgos laiko mažai tikėtinomis. Anot jų, Lietuva gali būti suvokima tik kaip viena iš teroristų tranzito šalių. Riziką gali sukelti tik užsienio radikalų bandymai paveikti Lietuvos musulmonų, kurių pagrindas yra karaimai, religinį gyvenimą.

Jei apibendrintume VSD ataskaitos apžvalgą, galima būtų teigti, kad artimiausiu metu nereikia laukti antirusiškos Lietuvos valdžios retorikos pasikeitimo. O prezidentė Dalia Grybauskaitė 2017 metais dar ne vieną kartą pakartos: "Rusija — teroristinė valstybė".

338
Tegai:
"Rusijos grėsmė", grėsmė, Valstybės saugumo departamentas, Lietuva
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT (122)
Dar šia tema
Apklausa: daugiau nei pusė JAV gyventojų Rusiją laiko grėsme
Prokurorai nerado įrodymų, kad vaikų poilsis Rusijoje kėlė grėsmę Lietuvai
Britanijos generolas: NATO nesusidoros su "Rusijos grėsme"
JAV žvalgyba: Rusijos kibernetinis kišimasis kelia "didelę grėsmę"
Vamzdžiai Keystone XL vamzdynui

Į Rusiją pripumpuoti pinigų. Baidenas varo amerikiečių naftininkus į kampą

(atnaujinta 23:39 2021.01.25)
Pirmąją darbo dieną 46-asis prezidentas Džo Baidenas pasirašė įsaką, draudžiantį statyti "Keystone XL" magistralinį vamzdyną. Tai buvo padaryta aiškiai priešinantis Donaldo Trampo veiksmams, kuris savo ruožtu panaikino savo pirmtako Barako Obamos įsaką

Pirmas įspūdis — tai kažkokie JAV vidaus reikalai, politinių partijų ir grupuočių "informavimas", tačiau yra faktų, rodančių, kad Baideno sprendimas gali turėti toli siekiančių padarinių kelioms šalims vienu metu, tarp jų ir Rusijai.

Įgyvendinti ir uždrausti planai

Pirmiausia, derėtų priminti, kad "Keystone XL" yra ketvirtasis "Keystone" naftos tiekimo vamzdynų tinklo etapas, jungiantis naftos telkinius Kanados Albertos provincijoje su naftos perdirbimo gamyklomis Vidurio Vakarų ir JAV įlankos pakrantėse. Antrasis "Keystone" etapas eina per vieną iš pagrindinių žalios naftos prekybos centrų pasaulyje, kur susidaro WTI žalios naftos kaina.

Metinis pirmosios ir antrosios "Keystone" linijų pajėgumas yra 590 tūkstančių barelių per dieną, trečioji linija, vedanti į pietų naftos perdirbimo gamyklas, yra 700 tūkstančių barelių per dieną. Pajėgumai padidėjo būtent dėl ​​to, kad didžiausia pasaulyje naftos saugykla yra Kušinge — bendras rezervuarų tūris čia siekia 82 milijonus barelių. Tačiau negalima atmesti galimybės, kad šis rodiklis pralenkė Kiniją, kuri nemėgsta skleisti tikslių duomenų apie naftos saugyklas, kurias pastaruoju metu gana aktyviai stato.

Маршрут трубопровода Кистоун
"Keystone" dujotiekio maršrutas

Ketvirtąjį šio vamzdyno etapą, kuris gavo savo pavadinimą "Keystone XL", Kanados bendrovė "TransCanada Corporation" suprojektavo už 800 tūkstančių barelių per dieną metinį pajėgumą. Siūlomas "Keystone XL" maršrutas turėjo būti maždaug 1 900 kilometrų ilgio, tačiau maršrutas eina per "Bakken" skalūnų gavybos teritoriją.

"Keystone" projektas buvo skirtas keliems tikslams pasiekti vienu metu. Pirma, Kanados bituminių naftos telkinių geografinė padėtis nėra labai gera — atstumas iki Atlanto vandenyno ir Ramiojo vandenyno pakrantės yra per didelis. Antra, Kanados naftos eksportuotojai turi minimalų žalios naftos eksporto lygį, nes dėl kokybės ji nėra tinkama rafinuoti: didelis klampumas, didelis tankis ir didelis sieros kiekis. Tuo tarpu JAV apie 90 procentų telkinių yra lengva ir mažai sieros turinti nafta, todėl naftos perdirbimo gamyklos gali gaminti visą spektrą produktų, pradedant benzinu, baigiant mazutu ir degutu (kad ir kaip keista, bet JAV taip pat tiesia naujaus automobilių kelius ir juos remontuoja), jiems reikia būtent tokios kokybės naftos, kurios yra Kanados bituminiame smėlyje.

Kanados nafta, Gvaidas Venesueloje, Ruhanis Irane

Meksikos įlankos pakrantėje yra daug naftos perdirbimo gamyklų, iš kurių 12 yra stambios. Tradiciškai jos pirko Venesuelos sunkiąją naftą, tačiau prieš porą metų ši tradicija buvo sulaužyta — nuo to laiko, kai Chuanas Gvaidas "paskirtas" Venesuelos prezidentu JAV, o po to — drausmingoje ES. Iškart po to, kai paaiškėjo, kad Nikolas Maduras neketina palikti savo posto, kad dar viena "spalvotoji revoliucija" nepavyko, JAV pasipriešinusiai šaliai taikė vienašališkas diskriminacines priemones, kurios žiniasklaidoje dažnai klaidingai vadinamos sankcijomis.

Dabar mes dar kartą atidžiai pažiūrėkime į datas. 2017 metų sausio 12 dieną Donaldas Trampas panaikino vykdomąjį Obamos įsakymą sustabdyti "Keystone XL". 2018 metų vasarą "TransCanada" jau pradėjo ruoštis naftotiekio statybai — buvo išvalyti miško kirtimai, pradėti vamzdžių ir kitų medžiagų gabenimai į Montanos ir Pietų Dakotos valstijų teritoriją. Jei į projektą, kuris užplūdo JAV teismines institucijas protestais prieš MNP statybą, nebūtų įsikišusios įvairiausios aplinkosaugos grupės, 2020 metais "Keystone XL" jau būtų pradėtas eksploatuoti. Tai užtikrintų sunkiosios Kanados naftos tiekimą Persijos įlankos pakrantės naftos perdirbimo gamykloms ir įprastą jų veiklą.

Gerai žinomi įvykiai Venesueloje prasidėjo, prisiminkime, 2019 metų sausio mėnesį. Tai, kad juos sukėlė JAV, yra Polišinelio paslaptis. Pagrindinis JAV skaičiavimas, be abejo, buvo tas, kad jiems pavyks pastatyti Gvaidą į valdžią Venesueloje, tačiau operacija buvo gana rizikinga, todėl Trampas apsidraudė išduodamas leidimą "Keystone XL" statybai. 2016 metų prezidento kampanijos metu būtent naftos ir anglies ir naftos bendrovės suteikė didžiausią paramą Trampui; todėl 45-ojo JAV prezidento planuose tikrai nebuvo numatyta jas prarasti. Tačiau Maduro nuvertimas neįvyko, o teisminės institucijos blokavo naftos vamzdyno statybą.

Todėl JAV naftos perdirbėjų padėtis yra itin linksma. Sunkiosios naftos nebuvimas reikštų ir dyzelinio kuro nebuvimą, kuris, nepaisant visų madingų "žaliųjų" tendencijų, buvo ir tebėra labai populiarus produktas tarp Amerikos automobilių savininkų. Dėl paskelbtų priemonių prieš Venesuelą naftos perdirbimo gamyklų savininkams buvo atimta galimybė importuoti sunkiąją Venesuelos "Merey" naftą.

Kalbant apie cheminę sudėtį, kuo artimesnė "Merey" kuro rūšis vadinama "Iran Heavy" — manau, kad čia nereikia komentarų. Kita "artimiausia "Merey" giminaitė" yra žalia nafta, vadinama "Urals". Įvedęs diskriminacines priemones Venesuelai ir Iranui, Trampas nesumažino antirusiškos retorikos intensyvumo, tačiau amerikiečių naftos perdirbimo gamyklų savininkai buvo tiesiog priversti didinti Rusijos naftos pirkimus.

2019 metais, palyginti su 2018, Rusijos naftos tiekimas į JAV padidėjo 3,1 karto — nuo 1,38 milijono tonų (10,1 milijono barelių) iki 4,28 milijono tonų (31,4 milijono barelių). Per pirmuosius dešimt 2020 metų mėnesių Rusija į JAV tiekė 22,8 mln. tonų (167 mln. tonų naftos ir naftos produktų), pagal šį rodiklį užimdama ketvirtą vietą. Priešakyje yra Kanada, Meksika ir Saudo Arabija, o trečioje vietoje yra "Saudi Aramco" dėl to, kad ši įmonė valdo didžiausią naftos perdirbimo gamyklą JAV ir degalinių tinklą keliose valstijose.

Negana to: iš tų 167 milijonų barelių žalia nafta sudaro tik 15 procentų, o likę 85 procentai yra mazutas. Priežastis ta, kad Rusijos naftos kompanijos mieliau dirba su savo partneriais pagal ilgalaikius kontraktus, dėl ko "Urals" amerikiečiams paprasčiausiai nepakako.

Amerikos naftos perdirbimo gamyklų technologinės linijos leidžia naudoti lengvojo mazuto ir mazuto mišinį — todėl ponai sutiko įžengti į sunkius 2020-uosius metus su savo antipandeminėmis priemonėmis ir nauju OPEC+ susitarimu dėl Rusijos naftos bendrovių gelbėjimo.

Rinkitės, bet atsargiai. Atsargiai, bet rinkitės

Atsižvelgiant į visa tai, Baideno "Keystone XL" sprendimas atrodo labai įdomus. Išmeskite daugybę žodžių apie kovas dėl aplinkos, ką mes turime? Yra nedaug variantų. Arba Baidenas užmerks akis prieš tai, kaip JAV naftos kompanijos "pumpuoja pinigus" į Rusijos naftos pramonę, taip sukeldamas griežtą politinių oponentų kritiką.

Arba Baidenas sutiks, kad Valstijos grįžtų į JCPOA (Bendrą išsamų veiksmų planą) dėl Irano branduolinės programos, taip panaikindamos visus Trampo šiai valstybei taikomus apribojimus. Tokiu atveju Iranas plačiai grįš į pasaulinę naftos rinką — pagal Irano energetikos lyderių pareiškimus jie per trumpą laiką galės eksporto apimtį pasiekti iki 2,2 milijono barelių per dieną, ypač todėl, kad Iranas neprisiima jokių įsipareigojimų OPEC+.

Tai, žinoma, leis Amerikos įmonėms, turinčioms naftos perdirbimo gamyklas, atsisakyti Rusijos naftos ir jos produktų. Tačiau dėl tokio papildomo naftos kiekio sumažės pasaulinės jos kainos, o tai bus naujas smūgis skalūnų gamybai, kuri jau yra nukritusi į JAV po visko, kas įvyko per 2020 metus. Yra ir trečias variantas — Iranas gali atnaujinti savo eksportą, tačiau tuo pačiu atsisakyti tiekti naftą į JAV ne tik dėl ideologinių priežasčių, bet ir dėl to, kad daug lengviau ir pigiau pristatyti kurą savo tradiciniams vartotojams Indijai ir Kinijai. Trumpai tariant, "geležinis vamzdis", kurį Baidenas uždraudė statyti, gali sukelti daug minčių politologų apmąstymams.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
nafta, JAV, Džo Baidenas, Rusija
Vakcina Sputnik V, archyvinė nuotrauka

Meluoja ir neraudonuoja kodėl Lietuva prieš "Sputnik V" vakciną?

(atnaujinta 16:00 2021.01.25)
Lietuva kritikuoja rusišką vakciną, bet nenori matyti "Pfizer" problemų. Atrodo labai negražiai

Tarptautinėje politikoje paprastai nėra draugų ir sentimentų — tik interesai ir bekompromisė kova, nulinės sumos žaidimas. Tačiau būna retų atvejų, kai net didžiausi priešai padeda vienas kitam (pavyzdžiui, perspėja dėl galimo teroro akto) ar susilaiko nuo kritikos, kaip gyvūnai Kiplingo "Džiunglių knygoje" sausros metu prie vandens. Tačiau net tokioje situacijoje gali atsirasti Šerchanas ir jo niekingas pakalikas — šakalas Tabakis, kuriems negalioja jokios minimalaus padorumo taisyklės. 

Prieš koronavirusą visi lygūs, jis negaili nieko: nei amerikiečių, nei vokiečių, nei rusų, nei lietuvių — nieko. Todėl galima tik džiaugtis, kad atsirado įvairios vakcinos, ir nesvarbu, kas jas sukūrė. Svarbiausia, kad žmonija gavo šansą įveikti minėtą ligą, ir reikia išnaudoti bet kokį šansą — ar tai būtų rusiškas preparatas, ar amerikietiškas, ar kiniškas. 

Kitaip tariant, ciniški politiniai žaidimai šiuo atveju yra nepriimtini, net antižmogiški. Ir jeigu privačias farmacijos kompanijas, kurios gina pirmiausiai savo produktą, dar galima kažkaip suprasti (jos visada daro verslą iš bet kokios nelaimės ir nori uždirbti kuo daugiau), atskirų valstybių — pavyzdžiui, Ukrainos — bandymai be pagrindo menkinti Rusijos vakciną savo piliečių gyvybių sąskaita yra sunkiai suprantami.

Be abejo, tai nereiškia, kad vakcinų gamintojų iš viso negalima kritikuoti. Svarbu, kad oficialios institucijos ir, jeigu reikia, žiniasklaida sąžiningai atskleistų visą tiesą — taip pat ir nemalonią — apie jas, nes nuo to priklauso žmonių sveikata. Tačiau tendencingas neobjektyvumas šiuo atveju yra smerktinas elgesys.  

Neseniai, sausio 22 dieną, valstybinė Lietuvos televizija (LRT) parodė reportažą, kuriame buvo toks komentaras: "Europos vaistų agentūra iki kitos savaitės pabaigos turėtų patvirtinti dar vieną — bendrovės "AstraZeneca" ir Oksfordo universiteto — vakciną, tačiau net nesvarsto galimybės įteisinti daug ekspertų abejonių sukėlusią Rusijos vakciną "Sputnik V". Rusija ją įregistravo dar nepradėjusi didelio masto klinikinių bandymų, tačiau Vengrijos vyriausybė perka du milijonus rusiškos vakcinos dozių". 

Po tokių žodžių net nežinai, nuo ko pradėti. Pirmiausia reikia pažymėti, kad Rusija pateikė paraišką dėl "Sputnik V" registracijos Europos Sąjungoje ir tikisi, kad ekspertizės procesas, po kurio bus priimtas galutinis sprendimas, prasidės vasario mėnesį. Tačiau Lietuvos televizija apie tai, turbūt, negirdėjo ar nenorėjo girdėti.

Antra, dėl "ekspertų abejonių" ir bandymų. Galbūt, "Sputnik V" ne pati geriausia vakcina pasaulyje, bet ką tada kalbėti apie "Pfizer" produkciją, nuo kurios, kaip viešai pranešama, miršta žmonės. Be to, neramina ne RT ar Sputnik, o "Le Monde" publikacija apie tai, kad aukščiausi Europos Komisijos vadovai spaudė Europos vaistų agentūrą kuo greičiau įregistruoti "Pfizer" ir "Moderna" vakcinas. Ir apskritai, jeigu "Sputnik V" vakcina buvo įregistruota skubotai, su kokia kita vakcina buvo atlikti visi klinikiniai bandymai, kurių reikalauja standartinė procedūra? Apie tai Lietuvos televizija savo reportaže taip pat nekalba.

Trečia, jame norima pasakyti, kad Vengrija, skirtingai nuo likusios ES, pasielgė neatsakingai, nusprendusi skiepyti savo piliečius rusiška vakcina. Taip, turbūt, yra dėl to, kad šalies specialistai "nieko nesupranta", arba dėl to, kad premjeras Viktoras Orbanas yra "kvailas diktatorius" ir/ar "Putino draugas". Tačiau kaip tada vertinti daugybės pasaulio šalių, kurios įsigijo "Sputnik V", elgesį? Jie visi kvailiai ar savo žmonių priešai? Kodėl Argentinos prezidentas pasiskiepijo šia vakcina?

Po šitos publikacijos kažkas pasakys — Rusijos propaganda vykdo informacinį karą prieš vakarietiškas vakcinas ir primeta savąją, o kartu niekina Lietuvą ir visą ES. Šiame kontekste dar kartą reikia pabrėžti — apskritai nesinori nieko kritikuoti kovos su koronavirusu kontekste, nes sunku ir valstybėms, ir vakcinų gamintojams. Neišvengiamos klaidos ir problemos, nes reikėjo veikti greitai.

Tačiau, jeigu jau lyginti, tai būtina daryti maksimaliai objektyviai. Jeigu Lietuva (kaip neadekvati Ukraina) nenori pirkti rusiškos vakcinos, galimai, vien todėl, kad tai prieštarauja Briuselio ir Vašingtono nurodymams, tegul neperka, bet bent jau nereikia jos menkinti ir daryti iš žmonių kvailius vien todėl, kad Rusijai sekasi vakcinų gamybos srityje.

Paraiška dėl "Sputnik V" pripažinimo buvo pateikta ne tik Europos vaistų agentūrai (EVA), bet ir Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO), į kurią sugrįžo JAV. Jeigu PSO ir EVA verdiktai bus teigiami, ką tuomet sakys Lietuvos valdžia (ir žiniasklaida)? Greičiausiai bus priversta pripažinti, kad rusiška vakcina yra normali (bet vis tiek nepirks iš principo). Tai gal iš karto elgtis konstruktyviau ir atsakingiau, kad po to nereikėtų raudonuoti ir teisintis prieš pasaulį ir savo žmones? Nors Lietuvos politikams, žurnalistams ir ekspertams tai jau seniai ne problema.  

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
vakcina, COVID-19, koronavirusas, Rusija, Lietuva, Sputnik V
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Ko tikėtis iš "EpiVacCorona". Viskas apie peptidinę COVID-19 vakciną
Ekspertas atskleidė "inovatyvų" "Sputnik V" skirtumą nuo kitų vakcinų
Antikūnų kiekis vyrų ir moterų kraujyje po vakcinos "Sputnik V" nesiskiria
Pakistanas pritarė Rusijos "Sputnik V" vakcinos vartojimui, praneša žiniasklaida
Sausio 26-oji

Kokia šiandien diena: sausio 26 dienos šventės

(atnaujinta 12:36 2021.01.25)
Sausio 26-ąją savo profesinę šventę švenčia muitininkai, o katalikai mini Šv. Timotiejų ir Titą

Sausio 26 yra 26-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 339 dienų.

2021 metų sausio 26 dieną saulė teka 08:21, leidžiasi 16:42, dienos ilgis — 08 val. 21 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Dangis, Daugis, Eigilė, Eigintė, Edvilė, Justina (Justė), Justinas (Justas), Paulė, Rima, Rimantas (Rimas), Timotiejus, Titas.

Sausio 26-ąją minima Tarptautinė muitininkų diena.

Tarptautinė muitinės diena švenčiama nuo 1983 metų. 1952 metais pradėjo veikti muitinių bendradarbiavimo konvencija. Tuomet Briuselyje dėl bendradarbiavimo tarėsi 17-os Europos šalių muitinių tarnybų vadovai.

Manoma, kad Lietuvos muitinės pradėjo kurtis dar XI-XIII amžiuje. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės muitinės, jų valdymas ir struktūra galutinai išplėtota XVI a.

1795 metais po trečiojo valstybės padalijimo Lietuva buvo prijungta prie Rusijos imperijos. Muitinės perėjo Rusijos žinion, buvo įkurta naujų. XIX a. viduryje Rusija pradėjo nuolat reformuoti muitines ir muitų sistemą. Visiškai ji susiformavo ir išliko iki XX a. pradžios.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 m. spalio 9 d. priimtas Laikinasis muitinės įstatymas. Tuomet ir pradėjo veikti atkurta Lietuvos muitinė. 1990 m. spalio 11 d. įsteigtas Muitinės departamentas.

Katalikų šalys sausio 26-ąją mini Šv. Timotiejų ir Titą.

Šv. Timotiejus, vyskupas, I–II a. Gimęs pagonio tėvo ir motinos žydės šeimoje. Buvęs apaštalo Pauliaus mokinys (1 Kor 16, 10).

Šv. Titas, vyskupas, lydėjęs apaštalą Paulių į Apaštališkąjį Susirinkimą Jeruzalėje. Apie 63 m. paskirtas Kretos vyskupu.

Sausio 26-oji  Lietuvos istorijoje

1797 metais Rusija, Prūsija ir Austrija pasirašė Peterburgo ketvirtąją konvenciją, kuria panaikino paskutinius Abiejų Tautų Respublikos valstybingumo likučius. Rusijai atiteko Vilnius, Austrijai — Krokuva, Prūsijai — Varšuva.

1922 metais Lietuvos krašto apsaugos ministras Jono Šimkaus įsakymu įteisinta Pasienio pulko šventė, dabar "Pasieniečių diena", švenčiama birželio 29.

1926 metais Kaune kapitonas Vladas Morkus atliko pirmąjį Lietuvos istorijoje šuolį parašiutu.

1927 metais gimė Vitas Valatka, kraštotyrininkas, muziejininkas, archeologas. Mirė 1977 metais.

1994 metais Lietuva vienašališkai panaikino vizų režimą Italijos, Japonijos, Šveicarijos ir Lichtenšteino piliečiams.

2004 metais užsienio reikalų ministras Antanas Valionis baigė oficialų vizitą Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vašingtone jis susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Kolinu Pauelu (Colin Powell), kitais aukštais pareigūnais.

Sausio 26-oji  pasaulio istorijoje

1500 metais ispanų keliautojas Visentė Pinsonas atrado Braziliją.

1837 metais Mičiganas tapo 26-ąja JAV valstija.  

1905 metais Pretorijoje rastas didžiausias pasaulyje — 3106 karatų — deimantas.  

1918 metais gimė Rumunijos komunistinio režimo diktatorius Nikolajė Čaušesku, kuriam 1989 metų pabaigoje buvo įvykdyta mirties bausmė.

1950 metais Indija tapo nepriklausoma Respublika nuo Didžiosios Britanijos.  

1994 metais vienas turtingiausių asmenų Italijoje, spaudos magnatas Silvijus Berluskonis pareiškė, jog žada aktyviai dalyvauti šalies politiniame gyvenime.

1994 metais Rumunija tapo pirmąja buvusio Varšuvos pakto valstybe, pasirašiusia NATO programą "Partnerystė taikos labui".

Tegai:
katalikai, šventė, Tarptautinė muitinių diena
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai