Bendros Baltarusijos ir Rusijos pratybos, archyvinė nuotrauka

"Suvalkų koridoriaus" užėmimas: baisus Lietuvos valdžios sapnas

596
Vilniuje ne tik nevaldoma padėtis pratybų "Zapad-2017" ir karinių pasiruošimų "potencialaus priešo" stovykloje atžvilgiu, bet ir nebandoma analizuoti informacijos iš viešų šaltinių, mano ekspertas

Kasmetinių karinių pratybų "Kardo kirtis" ("Siber Strike") metu lietuvos armija kartu su NATO bloko sąjugininkais birželio 10-24 dienomis mokysis apginti vadinamąjį "Suvalkų koridorių" — strategiškai svarbų Lietuvos ir Lenkijos pasienio beveik 100 kilometrų pločio, vakaruose  besiribojančio su Karaliaučiumi, o rytuose — su Baltarusija, ruožą.

Diplomatinis Petro ir Sauliaus Skvernelio susitikimas, nuotrauka iš įvykio vietos
© Photo : Адміністрація Президента України

Lietuvos kariniuose sluoksniuose pagrįstai manoma, kad karinių veiksmų atveju šios teritorijos užėmimas užkirs NATO sąjugininkams sausumos kelią į Baltijos šalis, o tai reiškia, kad apsunkins galimybę suteikti pagalbą. Remiantis šiuo įsitikinimu ir sukurta būsimų pratybų koncepsija. Pratybose dalyvaus apie 1,5 tūkstančio nuolatinių karių, o taip pat šauktinių karių daliniai.

Tikimasi, kad Lietuvos kariuomenė šauktinių pagalba organizuos teritorinę gynybą pietinėje šalies dalyje, tai yra "Suvalkų koridoriaus rajone". Iš oro lietuvių veiksmus palaikys JAV oro pajėgų sraigtasparnių grupė, be to, planuojamas amerikiečių desantininkų nusileidimas.

Kartu iš Lenkijos teritorijos Suvalkų kryptimi judės šios šalies ginkluotųjų pajėgų padaliniai, o taip pat JAV, Rumunijos ir Didžiosios Britanijos kariai.

Pratybų rezultatu turi tapti potencialaus priešo kariuomenės sunaikinimas ir NATO pajėgų suvienijimas Lietuvos ir Lenkijos pasienio zonos regione.

Ne paslaptis, kad potencialus Vilniaus ir jo sąjungininkų priešas yra Rusijos ir Baltarusijos kariuomenės, o šalies pareigūnai tikina, kad "Maskva ne kartą repetavo Suvalkų koridoriaus užėmimą".

Šiai nuomonei pritaria ir Lietuvos ekspertų bendrijos atstovai, vykdantys saugumo ir gynybos analizę. Ryšium su tuo, susidomėjimą kelia karinio eksperto Vaido Saldžiūno komentaras dėl artėjančių Rusijos ir Baltarusijos pratybų "Zapad-2017". Specialistas pripažįsta, kad "invazijos neišvengiamumo jausmo ir Suvalkų koridoriaus užėmimo pavojaus nėra", tačiau tuo pačiu metu pabrėžia, kad "yra pagrindas susirūpinti, kad šiais metais šiuose mokymuose ar net iki jų kažkas gali įvykti".

Be to, teigia Saldžiūnas, lieka neatsakyti klausimai apie tai, "kiek kovinės jėgos vienetų bus įtraukta į pratybas "Zapad-2017" — 13 tūkstančių, o gal 100 tūkstančių".

Pažymėtina, kad Lietuvos eksperto komentaras žiniasklaidoje buvo paskelbtas kovo 22-ą, tuo metu, kai kovo 20 dieną Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenko patvirtino pratybų "Zapad-2017" planą ir jį nuodugniai paaiškino.

Visų pirma, pratybos bus gynybinio pobūdžio ir vyks dviem etapais Rusijos ir Baltarusijos poligonuose — nuo Kolos pusiasalio į Sąjunginės valstybės vakarų sienos, ir, antra, dalyvaujančių pajėgų skaičius neviršys 2011 metų Vienos dokumento apibrėžtų parametrų, tai yra ne daugiau nei 13 tūkstančių žmonių.

Be to, Baltarusijos prezidentas viešai pakvietė NATO atstovus į pratybas, įskaitant ir Lietuvos karius.

Vadinasi, Vilniuje ne tik nevaldoma situacija, susijusi su kariniu pasiruošimu "potencialaus priešo" stovykloje, bet net nebandoma analizuoti viešų šaltinių informacijos, įskaitant kaimynininių valstybių aukščiausių pareigūnų pareiškimus.

Tai kuo remiasi Lietuvos karinė politika? Juk krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis anksčiau pareiškė, kad "NATO turi būti pasirengusi užkirsti kelią bet kokioms "provokacijoms" pratybų "Zapad-2017" metu", o prezidentė Dalia Grybauskaitė susirūpo, kad "prie Lietuvos sienų koncentruojamos labai didelės ir agresyvios pajėgos, demonstratyviai karui ruošiamasi su Vakarais".

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, Lietuvos vadovų susirūpinimas atrodo keistas, nes vargu, ar Rusija ir Baltarusija kviestų į mokymus NATO atstovus, jei planuotų "atidirbti" "Suvalkų koridoriaus" užėmimą ar kitus agresyvius veiksmus, kuriais baugina savo gyventojus ir NATO sąjungininkus Lietuvos valdantieji. 

Rusijos-Baltarusijos karinių pratybų turinys, jų pabrėžtinas viešumas, o taip pat dalyvių skaičiaus atitikimas visuotinai pripažintas tarptautines normas rodo, kad karinė grėsmė Lietuvai šiuo atžvilgiu yra gerokai perdėta, jei ne išgalvota. Remiantis tuo, Lietuvos ekspero Saldžiūno komentaras ("kažkas gali įvykti") atrodo visiška neabejotinu sprendimu, nes, jei staiga "nieko neįvyks", niekas nedrįs apkaltinti specialisto klaida arba netinkama prognoze.

596
Tegai:
karinės pratybos, karinės pratybos "Vakarai-2017", Raimundas Karoblis, Dalia Grybauskaitė, Baltarusija, Rusija, Lietuva
Temos:
Karinės pratybos "Zapad-2017" (37)
Dar šia tema
Tarptautinės NATO pratybos "Summer Shield" prasidėjo Latvijoje
Šalčininkų atsakymas: taktinės pratybos kursto tautinę nesantaiką
Lietuvoje pirmą kartą be perspėjimo rengiamos taktinės pratybos
Vokietija renka statistus, kurie suvaidins rusus JAV pratybose
Prezidentė: NATO pratybos įrodo politinę valią ginti savo šalį
Vytautas Landsbergis

Landsbergis-prezidentas, nauja persona non grata: Lietuvos politikos realybės

(atnaujinta 12:12 2021.01.24)
Į istoriją galima įeiti ir ją perrašant. Tačiau tai nėra taip paprasta padaryti šiais laikais. Kai yra ne tik Googlas ir YouTube, bet dar ir gyvi naujosios Lietuvos istorijos liudininkai

Ir socialinis tinklas Facebook. Bent jau savo Facebook laiko juostoje galima pasiguosti ir atkreipti dėmesį, kad negražu iškraipyti, nutylėti ar pritaikyti istoriją savo reikmėms. Su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija (LRT) pagalba.

Buvęs vidaus reikalų ministras Gintaras Furmanavičius savo Facebook laiko juostoje ir atkreipia publikos dėmesį į istorijos faktus, nuo kurių dar nepraėjo daug laiko. Bet istorija jau interpretuojama savaip.

Gintaras Furmanavičius: "Didžiulio atgarsio šią savaitę sulaukė jau tradiciniu tampantis bandymas perrašyti visai neseną valstybės istoriją. Tą pakankamai sunku padaryti, nes per daug dar gyvų Nepriklausomybės atkūrimo liudininkų yra likę".

Gintaras Furmanavičius taip pat pasidalino YouTube nuoroda, kur pirmas po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius ir tuometinis Valstybės Saugumo departamento vadovas, o vėliau vicepremjeras Zigmas Vaišvila primena tuos laikus. Ir LRT šiais laikais paskirto "prezidento" Vytauto Landsbergio veiklą tais laikais.

"Tai privalu žinoti, kol istorija dar neperrašyta", — tvirtina Gintaras Furmanavičius.

Tai privalu žinoti, kol istorija dar neperrašyta 1
Screenshot
Tai privalu žinoti, kol istorija dar neperrašyta

Istorijoje slypi didžiulės galios. Jos pagalba galima kurti, ugdyti, tačiau ir griauti bei niekinti. Todėl jos vaidmuo nuolat keitėsi ir keičiasi. Istorija vyksta tiesiog čia ir dabar. Ją liudija, ją stebi ir ją komentuoja savo Facebook laiko juostoje kas panorėjęs. Tiesa, nueinančiam Amerikos Valstijų prezidentui Donaldui Trampui tokia galimybę  Markas Zuckerbergas buvo atėmęs. Kad socialiniuose tinkluose buvęs prezidentas neapkartintų naujojo JAV prezidento inauguracijos šventės.

Ponas Paulius Jurkevičius ponui Markui Zuckerbergui neužkliuvo. Jo neužblokavo. Kol kas neužblokavo. Juk jis ne Amerikos prezidentas. Ir ponas Paulius Jurkevičius nadodamasis minties ir žodžio laisve replikavo apie Amerikos prezidento inauguraciją.

Paulius Jurkevičius: "Šiandien Baideno inauguracija. Kur? Kabule ar Vašingtone? Afghanistane? Irake? Ar Jungtinėse Amerikos Valstijose? Vaizdai kaip filme apie karą".

Paulius Jurkevičius: "ceremonijoje kareivių bus gerokai daugiau negu pakviestųjų ir dalyvių. Nuo ko jie ten saugos išrinktąjį ir svečius? Nuo išorės priešų? Nes šiaip visi faini iki šiol žiūrėti amerikiečių filmai pasakodavo apie žiaurius išorės priešus — vietnamiečius, nacius, japonus, al Qaeda, Saddamą H., ajatolas, blogiausiu atveju — apie marsiečius arba italų mafijos krikštatėvius. Dabar bus naujas, jaudinanatis scenarijus: galingiausia pasaulio armija saugos nuo raguotų.  Kurie neatskrido iš kosmoso".

Inauguracijos vaizdai, kaip filme apie karą 2
Screenshot
Inauguracijos vaizdai, kaip filme apie karą

Bepigu ponui  Pauliui Jurkevičiui samprotauti. Amerika už vandenyno, o jis pats gyvena saulėtoje Italijoje ir Lietuvos portalams rašo kulinarinėmis temomis. Ir ne tik kulinarinėmis. Parašė ir knygų. Jokio streso. Nuo kurio net plaukai pasišiaušia.  

O štai Lietuvos užsienio reikalų viceministrui Mantui Adomėnui tikras stresas. Stresą ponui Adomėnui įvarė Filipas Kirkorovas. Adomėnui nuo Kirkorovo net plaukai piestu pasistojo. Taip Kirkorovas Adomėną sujaudino. Savo susijaudinimą ponas Adomėnas įsidėjo į savo Facebook laiko juostą.

Ne tik įdėjo, bet Filipą Kirkorovą paskelbė persona non grata. Migracijos departamentas, Užsienio reikalų ministerijos prašymu, penkeriems metams įtraukė Rusijos atlikėją Filipą Kirkorovą į nepageidaujamų asmenų sąrašą Lietuvoje. Draudimas atlikėjui atvykti į Lietuvą įsigaliojo nuo sausio 19 d.

Adomėnui nuo Kirkorovo net plaukai piestu pasistojo 3
Screenshot
Adomėnui nuo Kirkorovo net plaukai piestu pasistojo

Anksčiau į šalį nebuvo įleistas Aleksandrovo dainų ir šokių ansamblis, dainininkai Grigorijus Lepsas ir Olegas Gazmanovas.

Šį Užsienio reikalų ministerijos (URM) sprendimą į Lietuvą neįleisti Rusijos atlikėjo Filipo Kirkorovo palaiko ir prezidentūros Nacionalinio saugumo grupės vadovas Darius Kuliešius. Net pats Jo Ekscelencija Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

"Prezidentas teigiamai vertina šį sprendimą. Tai teisingas kelias ir juo reikia eiti. Asmenys, kurie yra tam tikrų šalių politikos ruporai, nėra suderinami su mūsų nacionaliniu saugumu. Jie turėtų būti įtraukiami į nepageidaujamus asmenų sąrašus. Šį klausimą reikėtų spręsti sistemiškai, plačiai, o ne reaguojant į vieną kitą atvejį ar pavardę, bet dirbti ir identifikuoti, sudarant tuos sąrašus iš anksto", — "Žinių radijui" sakė Kuliešius.

Krizės Lietuvoje suvaldymas pradėtas nuo Rusijos estrados. Šis uždavynys nebuvo sunkus.

O štai bandymas suvaldyti koronaviruso pandemiją parodė, kad Lietuvoje egzistuojanti dviejų lygių krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo sistema — nacionalinė ir savivaldos — yra neefektyvi. Todėl aukščiausius šalies pareigūnus vienijanti Valstybės gynimo taryba (VGT) pasiūlė šią sistemą reformuoti. Net įsteigti naują Nacionalinį krizių valdymo centrą.

"Dabartinė situacija, kurioje Lietuva gyvena, būtent pandemijos laikotarpis, yra krizinė situacija, kuri nėra pakankamai gerai valdoma. Buvusios sudėties VGT pernai rugpjūtį priimtas įpareigojimas parengti naują koncepciją ir jos įgyvendinimo planą kol kas nėra įgyvendintas", — po VGT posėdžio sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, Tarybos sekretorius Darius Kuliešius.

Planai planais, o kaip asmeniniai pavyzdžiai tautai? Štai faktinis Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis šnekučiuojasi priėmime su Seimo nariu konservatoriumi Emanueliu Zingeriu, rezoliucijos "Dėl Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio" autoriumi.

Pono Emanuelio Zingerio rezoliucijos tekste be kita ko ir buvusio Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Garbės pirmininko, profesoriaus Vytauto Landsbergio — kaip valstybės vadovo — statuso faktinis įteisinimas. Neįteisino. Šį kartą neįteisino.

Bet Facebook paveikslėlis ne apie faktinį Lietuvos vadovą. Paveikslėlis apie kaukes. Tiesiogine ir perkeltine prasme. Jums spręsti, ar faktinis Lietuvos vadovas su kauke ar be.

Žurnalistė Rūta Janutienė klausia, gal "baudelė?".

Baudelė 4
Screenshot
Baudelė?

Tačiau tautos balsas turi ir kitų variantų.

Nijole Senkuvienė: "Jiems reikia skiepo be eilės. Juk brangūs žmonės...".

Saulius Kazenas:"Įstatymai galioja tik šunaujai".

Olegas Dikunas: "Tai vienos šeimos nariai — nereikia kaukių ir 2 m atstumo".

Vilija Šmigelskienė: "Kaukes po nosim, atstumo 2 m nėra, bauda kuo jie kitokie".

Zigmas Zigmas: "Tai tik vergams "antsnukiai "reikalingi. Čia gi — "elitas".

Nerijus Bieliauskas: "už ką taigi su kaukėm".

Tautos balsas 5
Screenshot
Tautos balsas

Na, o ponas Zingeris kaip visada. Reikiamu laiku, reikiamoje vietoje. Šalia faktinio Lietuvos vadovo. Ir kam tos kaukės. Reikia būti nuovokiu, jeigu nori įsirašyti į istoriją.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

Tegai:
politika, Lietuva, Vytautas Landsbergis
JAV, Baltieji rūmai, achyvinė nuotrauka

JAV nebedomina Ukraina: dabar karo laukiama kitur

(atnaujinta 13:00 2021.01.24)
Pirmą kartą nuo 2014 metų Užsienio reikalų taryba (CFR), įtakingiausias Jungtinių Valstijų analitikos centras, savo metinėje pasaulinių grėsmių reitinge sumažino karo galimybę Rytų Ukrainoje nuo itin pavojingo iki vidutinio lygio

Tačiau į pirmą vietą buvo pakeltas didelio masto karinio konflikto tarp JAV ir Kinijos dėl Taivano pavojus. Ir šis susirūpinimas nėra atsitiktinis.

Per paskutinius mėnesius kadenciją baigianti JAV prezidento administracija darė viską, kad sudegintų būsimo Valstybės departamento santykių tiltus su daugeliu valstybių. Dešimtmečiais vienas iš tokių pagrindinių tiltų buvo vieningos Kinijos politikos laikymasis. Nuo 1970-ųjų Vašingtonas "vienintele teisinga" Kinija laikė Kinijos Liaudies Respubliką su sostine Pekine. Tuomet Taivano, kuris vadina save Kinijos Respublika, pripažinimą amerikiečiai atšaukė. Nuo to laiko jie palaikė artimiausius ekonominius ir karinius santykius su atsiskyrusia sala, tačiau nelaikė jos nepriklausoma valstybe.

Nuo 1979 metų JAV galioja įstatymas dėl santykių su Taivanu, kuriame neminima Kinijos Respublika, tačiau de facto pripažįstama "tikroji salos valdžia". Tuo pačiu metu Taivane buvo įkurtas Amerikos institutas, kuris atlieka visas JAV ambasados ​​funkcijas, įskaitant vizų klausimus. Po to panašias atstovybes ten įkūrė kai kurios kitos Vakarų valstybės. Nuo tų laikų Vašingtonas paskelbė tabu oficialiems vizitams ir savo diplomatų bei pareigūnų susitikimams su Taivano kolegomis. Periodiškai tokie kontaktai vis tiek buvo, tačiau jie visada buvo neoficialūs.

Praėjusį rudenį šį tabu demonstratyviai pažeidė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojo Keito Kračo trijų dienų vizitas Taivane, kurio metu jis susitiko su aukščiausia salos vadovybe. Pekinas buvo įsiutęs ir neapsiribojo protesto notomis – pasak vadinamosios Taivano gynybos ministerijos, Kračo vizito metu Kinijos karo lėktuvai 46 kartus "pažeidė" nepripažintos respublikos, kurią Kinija laiko neatsiejama savo dalimi, oro erdvę.

Ir prieš kelias dienas JAV valstybės sekretorius Maikas Pampėjas (Mike Pompeo) garsiai paskelbė, kad Vašingtonas panaikina visus apribojimus, reguliuojančius diplomatų, tarnybos narių ir kitų asmenų ryšius su Taivanu. Kaip pagrįstai pažymėjo Kračas, šis pranešimas iš tikrųjų reiškia suteikti salai "laisvos šalies statusą". Iškart po valstybės sekretoriaus pareiškimo įvyko keletas oficialių kontaktų. Pavyzdžiui, JAV ambasadorius Nyderlanduose Peteris Hoekstra priėmė Taivano "ambasadorių" savo diplomatinėje atstovybėje. Panašus susitikimas vyko ir JAV ambasadoje Šveicarijoje.

"Pompėjas paskelbė netikėtą JAV ambasadorės prie Jungtinių Tautų Keli Kraft (Kelly Craft) vizitą saloje, kuris buvo taip pat netikėtai atšauktas paskutinę akimirką. Vietoj to, Kraft praėjusią savaitę surengė nuotolinį konferenciją su nepripažintos respublikos prezidente Cai Ingven (Tsai Ing-wen). Pokalbio metu (ir tam verta skirti ypatingą dėmesį) JAV ambasadorė pareiškė, kad Taivanas "daugeliu atžvilgių yra pavyzdys visam pasauliui". Kraft išreiškė pasipiktinimą Kinijos pozicija blokuoti Taivano narystę Pasaulio sveikatos organizacijoje. Atsižvelgiant į tai, kad pats Vašingtonas pranešė PSO apie pasitraukimą iš šios struktūros nuo šių metų liepos, JAV ambasadorės žodžiai atrodo pernelyg veidmainiški.

Be to, Vašingtonas žengė dar toliau ir išslaptino savo nacionalinę strategiją Indijos ir Ramiojo vandenyno regione. Dokumentas buvo priimtas 2017 metais ir galėjo likti su grifu "slaptai" dar 25 metus. Tačiau Donaldo Trampo administracija sąmoningai žengė šį žingsnį, siekdama dar labiau pabloginti situaciją su Kinija. Strategija yra atvirai nusiteikusi prieš kinus ir, be kita ko, skiria didelį dėmesį ekonominio ir karinio bendradarbiavimo su nepripažintu Taivanu plėtimui.

Dokumento paviešinimo tikslas šiuo konkrečiu metu yra akivaizdus visiems: sukelti Kinijos atsakymą ir taip sukurti kliūtis Baideno administracijai atnaujinti senus santykius su Pekinu. Net viceprezidentas Maikas Pensas viešai ragino Baideną tęsti "kovą su Kinijos agresija".

Ir nors Baideno komanda yra daug atsargesnė šiais klausimais, o atskiri jos atstovai išreiškė "vienos Kinijos politikos" laikymąsi, nė vienas iš jų oficialiai neatsiribojo nei nuo Pompėjo sprendimų, nei nuo skandalingos Trampo strategijos Kinijos klausimu. Neseniai paskelbtas pranešimas, kad Baidenas skiria buvusį valstybės sekretoriaus padėjėją Kurtą Kempbelą (Kurt Campbell) savo koordinatoriumi Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, sukėlė susižavėjimą Taivanyje — Kempbelas lankėsi saloje mažiausiai šešis kartus.

Daugelį metų įvairūs politikai, diplomatai ir ekspertai ragino JAV ir kitas Vakarų šalis išplėsti bendradarbiavimą su Taivanu ir tuo pasipriešinti Kinijai. Pavyzdžiui, garsus Rusijos ir Kinijos kritikas Edvardas Lukasas (Edward Lucas) pasiūlė Londonui sekti Amerikos pavyzdžiu ir panaikinti apribojimus politiniams kontaktams, organizuojant ministrų vizitus Kinijos saloje. O Hooverio institutas, dar vienas įtakingiausias analitikos centras JAV, tiesiogiai skatina pripažinti Taivaną.

Be to, dažniausiai tie patys ekspertai reikalauja įvesti griežčiausias priemones prieš Rusiją "už separatistų palaikymą Ukrainoje". Priminsime, būtent tai yra kaltinama Maskva, įvedant Vakarų sankcijas. Tie patys veikėjai ragina Vakarus paremti Taivaną ir priversti Rusiją "gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą". Tie patys ekspertai smerkia Maskvą už pasų išdavimą Donbaso gyventojams ir garsiai pritaria Londono sprendimui išduoti Didžiosios Britanijos pilietybę Kinijos Honkongo gyventojams. Ir jie nemato jokių prieštaravimų.

Prisiminkime JAV ambasadorės Kraft žodžius, kad Taivanas Vašingtono požiūriu "yra pavyzdys". Kyla natūralus klausimas: jei amerikiečiai laiko tai sėkmingu pavyzdžiu visam pasauliui, tai kodėl gi nepanaudoti jo kitiems probleminiams planetos regionams? Pavyzdžiui, regionams, atitrūkusiems nuo Ukrainos.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Ukraina, JAV
Dar šia tema
Nufilmuotas ukrainiečio bandymas visureigiu įsiveržti į Krymą
Ukraina laimėjo kovą su biudžetu: kaip jai tai pavyko
Ukraina pasisakė apie galimą JAV dalyvavimą "Normandijos formate"
Puškovas numatė Baideno planą kovoti su Rusija padedant Ukrainai
Vakcinacija nuo koronaviruso

Dešimtys žmonių Lietuvoje pasiskundė šalutiniu vakcinos nuo COVID-19 poveikiu

(atnaujinta 14:45 2021.01.24)
Pažymima, kad kai kuriems netgi prireikė medicininės pagalbos, tačiau ne hospitalizacijos. Mirties atvejų nebuvo

VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Lietuvoje kelios dešimtys žmonių pasiskundė savo sveikatos būkle po vakcinacijos nuo COVID-19, pareiškė Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė, praneša TASS su nuoroda į Lietuvos žiniasklaidos priemones.

Anot jos, žmonės skundėsi raumenų skausmu, pykinimu, vėmimu, galvos skausmais, buvo ir tokių, kuriems smarkiai pakilo temperatūra.

Be to, kai kuriems vakcinuotiems dėl šalutinio poveikio prireikė medicininės pagalbos. Mirties atvejų nebuvo užfiksuota.

"Tačiau mes neturime duomenų, kad jiems (vakcinuotiems — Sputnik) prisireikė stacionarizavimo, ilgalaikio gydymo", — pasakė Pilvinienė.

Lietuvoje vakcinacija prasidėjo gruodžio 27 d. Pirmiausia buvo pradėta skiepyti personalą, kovojantį su koronavirusu. Tada buvo pradėta skiepyti kitas gyventojų grupes.

Naujausiais duomenimis, beveik devyni tūkstančiai gyventojų buvo visiškai paskiepyti, o daugiau nei 58 tūkstančiai žmonių gavo pirmąją dozę.

Lietuvoje užregistruota daugiau nei 176 tūkstančiai COVID-19 atvejų, pasveiko virš 119 tūkstančių žmonių, o mirė — 2649.

Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau pareikalavo iki liepos pradžios užtikrinti masinę respublikos gyventojų vakcinaciją. Kad Lietuva įgytų kolektyvinį imunitetą koronavirusui, reikia paskiepyti 70 procentų gyventojų.

Tegai:
vakcinacija, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Koronaviruso pandemija palyginta su Černobylio katastrofa
Europa nustatė tikslus sukurti kolektyvinį imunitetą koronavirusui
PSO pranešė apie didžiulį koronaviruso vakcinų trūkumą pasaulyje