Sovietų simbolika, archyvinė nuotrauka

Kodėl Gegužės 9-oji jau nebe šventė Lietuvoje

1087
(atnaujinta 14:53 2017.05.09)
Lietuvos valdžia pasistengė ištrinti Gegužės 9-ąją ("Pergalės dieną") iš istorinės visuomenės atminties, ir dabar tik nedidelė jos dalis dalyvauja "nemirtingojo pulko" akcijoje ar eina į kapines pagerbti žuvusių didvyrių, kurie kovojo už Lietuvos laisvę

Du skirtingi dalykai

Oficialus diskursas pristato valstybės išvadavimą Antrojo pasaulinio karo metu kaip sovietinės okupacijos tęsinį, taip nepagrįstai supainiodamas du skirtingus dalykus.

Kaip yra sakęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, tai, kas atėjo po pergalės, ne visiems reiškė išlaisvinimą. Tokiu būdu visos Sovietų Sąjungos karių žygdarbis, gelbstint Lietuvą nuo nacių okupacijos, sutapatinamas su tuo, kas vyko po jo (sovietinio režimo šalyje įtvirtinimu), kas nekorektiškai paverčia herojus okupantais.

Tiesa, negalima pasakyti, kad Lietuva (kaip, pavyzdžiui, Latvija) šlovina nacistinius kolaborantus ar visai negerbia Antrojo pasaulinio karo aukų. Tačiau kaip dauguma Vakarų valstybių ji pažymi gegužės 8-tą dieną, taip bandydama galutinai atsiriboti nuo sovietinio palikimo.

Pastaruoju atveju Pergalės dienos sumenkinimas yra tik vienas iš lietuviškos antisovietinės politikos aspektų. Be jo galima paminėti baudžiamąją atsakomybę už sovietinės okupacijos neigimą, sovietinės simbolikos uždraudimą bei sąskaitos už okupacijos pridarytą žalą Rusijai iškėlimą (nors dar neaišku, kas kam skolingas).

Kritikuoji Rusiją, vadinasi, esi matomas

Lietuvos politikai nevengia galimybės pasinaudoti gegužės 9-ąja, siekdami sustiprinti savo politinį autoritetą ir pademonstruoti pasauliui šalies užsienio politikos principus.

Pavyzdžiui, 2015 metais Lietuva net ambasadoriaus nepasiuntė į Gegužės 9-osios paradą, o valstybės vadovė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad švęs Antrojo pasaulinio karo pabaigą kartu su Europa gegužės 8-ąją dieną, nes, jos manymu, stebėti paradą, kurio metu bus nešama okupuoto Krymo vėliava, nereikia.

Kita vertus, Lietuvos lenkų rinkimo akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis 2014 metais į Vilniuje vykusią sąjungininkų pergalės Antrajame pasauliniame kare atminimo ceremoniją atvyko švarko atlape įsisegęs Lenkijos vėliavą ir "Georgijaus juostelę". Galbūt, jis nuoširdžiai tikėjo tuo, ką padarė, bet susidarė įspūdis, kad taip politikas tiesiog norėjo patraukti savo pusėn vietinius rusus.

"Georgijaus juostelės" šiandien Lietuvoje  geriau nesegėti, nes aplinkinių reakcija gali būti neprognozuojama, kadangi šalyje dominuoja vienpusis valdžios ir žiniasklaidos išpūstas diskursas dėl Rusijos agresijos Ukrainoje, o "Georgijaus juostelė" laikoma šio reiškinio simboliu.

Galima teigti, kad kritiška Lietuvos pozicija Gegužės 9-osios atžvilgiu susijusi su keliais dalykais: istorine trauma ir noru ištrinti iš savo istorijos bet kokį sovietinį palikimą kaip okupacijos simbolį, įtvirtinant šalies tapatybę išimtinai vakarietiškų vertybių pagrindu; atskirų politikų bandymais padidinti savo populiarumą, naudojantis "Rusijos didvalstybiškumo propaganda" (pavyzdžiui, gegužės 9 dienos paradas) bei bandymu gana primityviai pademonstruoti išskirtinius šalies užsienio politikos bruožus ir tuo padidinti Lietuvos reikšmę tarptautinėje arenoje.

1087
Tegai:
Pergalės diena, Lietuva
Temos:
Didžiosios Pergalės metinės (27)
Dar šia tema
Pergalės parado Maskvoje repeticija
Visame pasaulyje Pergalės diena, Lietuvoje — gėjų eitynės
Salvė iš ZIS-3: Pamaskvėje vyksta pasiruošimas Pergalės dienos paradui
HIMARS, archyvinė nuotrauka

Kodėl HIMARS kelia grėsmę Rumunijai ir Baltijos šalims, o ne Rusijai

(atnaujinta 17:08 2020.11.27)
Jungtinės Valstijos ir jos NATO sąjungininkai neturi ginklų, kurie iš tikrųjų ir galiausiai kelia grėsmę Rusijai Krymo pusiasalyje ar Kaliningrado srityje

NATO sąjungininkų skaičiaus negalima paversti karinių operacijų kokybe net Afganistane (talibai — nėra aukščiausių technologijų priešai).

Amerikiečių nejaudina didelis atsilikimas nuo Rusijos pažangių ginklų technologijų srityje (viršgarsinės raketos, oro gynybos ir elektroninio karo sistemos, povandeninės robotikos sistemos). Praktikuodamos "aukštųjų technologijų karo" taktiką, JAV sausumos pajėgos praėjusią savaitę per kelias valandas iš Vokietijos į Rumuniją skraidino dvi daugkartines paleidimo raketų sistemas HIMARS ("High Mobility Artillery Rocket System"), paleido keletą mokomųjų raketų į Juodąją jūrą ir greitai įrenginius grąžino į Ramšteino bazę.

"Forbes" duomenimis, vienos dienos šaudymo misija Rumunijoje buvo Amerikos kariuomenės "ugnies jėgos atkūrimo" demonstravimas, "žinia Maskvai" ir "raketų staigmena" Rusijos pajėgų grupei Kryme. Kitaip ir būti negali, nes Juodoji jūra "greitai virsta Rusijos ežeru", o tai kelia grėsmę JAV interesams.

Žinoma, du HIMARS paleidimo įrenginiai nelemia orų regione, tačiau 2018 metais Amerikos 41-oji artilerijos brigada grįžo į Vokietiją, į šioje brigadoje buvo keturios HIMARS baterijos (iš viso 36 paleidimo įrenginiai, kurių bendras paleidimas —  216 227 mm kalibro raketų). Amerikiečiai mano, kad didelis HIMARS dislokavimo greitis apsunkins priešo kontršūvius: "Sunku pataikyti į raketų paleidimo įrenginį, kuris žemėje praleidžia tik kelias valandas". Ir jie "ugnies reidus" praktikuoja keliose srityse.

Panašios pratybos "Rail Gunner Rush" su tiesioginiu HIMARS sistemų šaudymu anksčiau buvo surengtos Estijoje, maždaug 110 km atstumu nuo Rusijos sienos. Tokiu būdu 2020 metų rugsėjo mėnesį JAV parodė savo "įsipareigojimą Baltijos šalių saugumui". Savo ruožtu Maskva "Rail Gunner Rush" laikė "provokuojančiomis ir itin pavojingomis regiono stabilumui".

Spektakliai Europai

JAV kariuomenė Europoje linkusi nepaisyti sąjungininkų interesų ir net pačios geografijos. "Forbes" pastebi: "Nuo Rumunijos pakrantės iki Krymo — tik 250 mylių (400 km) palei Juodąją jūrą. HIMARS, kurios buvo perdislokuotos į Rumuniją, kelia rimtą ir nenuspėjamą grėsmę Rusijos kariams regione". Rumunijos armijos vadas generolas majoras Lulianas Berdila patvirtina: "Mirtingumas, šiandien įrodytas per pratybose Juodojoje jūroje naudojamą atstumą, kalba pats už save". Beje, Rumunija ruošiasi įsigyti savo HIMARS sistemas iš JAV ir planuoja pasiekti visišką pasirengimą šių ginklų veikimui 2022 metais.

Panašu, kad Rumunijoje sėkmingai įvyko amerikiečių HIMARS sistemų sąveikos su Rumunijos daugialypėmis raketų sistemomis demonstravimas, NATO suformavo operacinę aplinką ir operacijų teatre sukūrė efektyvią strateginio atgrasymo versiją. Tačiau iš tikrųjų dvi 41-osios artilerijos brigados HIMARS pasinėrė į lėktuvą MC-130J, nuskrido į Rumunijos Kogalniceanu oro bazę, vaizdingai (sąlygiškai) pabendravo su 352-osios JAV specialiųjų operacijų divizijos karininkais ir su Rumunijos sausumos pajėgų daliniais. Negražiai apšaudė Juodąją jūrą ir išskrido atgal į Vokietiją.

Galbūt mes tik stebime logistikos tobulinimą, o realioje kovinėje situacijoje 41-oji JAV armijos artilerijos brigada nuskris į Gruziją ar Ukrainą, arčiau priešo. Net tokiu atveju iškrovimo metu HIMARS sistemos gali būti sunaikintos ore ar aerodromuose, tai leidžia Rusijos kosmoso žvalgybos sistemos, oro gynybos sistemos S-400 ir "Iskander-M". Bet kokiu atveju, tokios JAV kariuomenės operacijos (pasirodymai) Europoje kelia grėsmę ne tiek Rusijai, kiek Rumunijai, Baltijos šalims ir kitoms laikino ar nuolatinio HIMARS sistemos dislokavimo vietoms, kurios reaktyvūs sviediniai ir raketose gali būti aprūpinti taktinėmis branduolinėmis galvutėmis. Maskva yra priversta reaguoti ir kurti atsakomąsias priemones.

Tikrosios galimybės

Kovos sąlygomis Amerikos HIMARS sistema pirmą kartą buvo išbandyta 2010 metų vasario mėnesį Afganistane. Buvo atliktos dvi raketų paleidimo priemonės, kurios gerokai nukrypo nuo reikalaujamos trajektorijos ir nukrito nuošalyje nuo taikinio (dėl to žuvo keli civiliai gyventojai). Tyrimo metu HIMARS operacija buvo sustabdyta, tačiau šiandien daugiau nei 400 raketų yra JAV kariuomenėje.

Irake HIMARS kompleksai buvo naudojami kovoje su teroristais nuo 2015 metų lapkričio. Keli šimtai įvairių tipų raketų buvo paleisti ties įvairių taikinių. Duomenų apie paleidimo efektyvumą nėra.

"High-Mobility Artillery Rocket System" yra labai mobili JAV armijos raketinės artilerijos sistema ant FMTV važiuoklės gali gabenti šešias 227 mm raketas (Rusijos analogai yra daugkartinės paleidimo raketų sistemos "Uragan" ir "Smerč") arba vieną taktinę ATACMS ( rusų "Točka-U" analogas). Galima gabenti orlaiviu C-130 Hercules.

Mašina kompensuoja savo nuosavo paleidimo įrenginio nebuvimą įvairiais konteineriais su įvairaus tipo ir kalibro raketomis. Savaeigis paleidimo įrenginys gali nešti skirtingų savybių (nevaldomas ir valdomas) raketas. Gamykloje sviediniai ir raketos dedami į sandarius transportavimo ir paleidimo konteinerius, techninis patikrinimas prieš šaudymą neteikiamas.

Kovinis savaeigio paleidimo įrenginio svoris su šaudmenų apkrova yra apie 11 tonų. Mašina pajėgi važiuoti iki 85 km / h greičiu, važiuoti turimomis kuro atsargomis be papildymo iki 480 km. Kompleksą kontroliuoja trijų asmenų įgula, esanti salono viduje. Šaudymas galimas bet kuria kryptimi, aukščio kampais iki +60 laipsnių.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
raketos, Rumunija, Baltijos šalys, Rusija, JAV
Dar šia tema
Rusija sureagavo į JAV grasinimus dislokuoti naujas raketas Europoje
Karo ekspertas: naujos Rusijos raketos sukels isteriją JAV
"National Interest" įvardijo penkis pavojingiausius Rusijos karinius laivus
Seimo posėdis, archyvinė nuotrauka

Nuotolinis Seimas: Lietuvą valdys dirbtinis intelektas

(atnaujinta 10:24 2020.11.27)
Artimiausiu metu Lietuva išgarsės visame pasaulyje. Šalies įstatymų leidžiamoji valdžia priims revoliucinį sprendimą — įteisins parlamento darbą nuotoliniu būdu. Tai taps dirbtinio intelekto valdžios iš žmogaus perėmimo pradžia

Šią savaitę pritrūko vieno posėdžių salėje sėdėjusių Seimo narių balso, kad būtų priimtos Lietuvos Seimo statuto straipsnių pataisos dėl galimybės Seimo nariams valdyti šalį iš savo namų biuro. Visa valdančiųjų liberalų frakcija buvo saviizoliacijoje. Bet Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nenusimena. Diena anksčiau, diena vėliau, tačiau bus priimtas revoliucinis sprendimas.

Jau kitą savaitę, kai liberalai išeis iš saviizoliacijos, pagal karantino taisykles, Seime vėl bus balsuojama dėl nuotolinio parlamentarų darbo. Ir jau tada, opozicionieriai-sukilėliai, laikykitės! Įstatymas bus priimtas, ir netvirta 73 valdančiosios koalicijos mandatų dauguma bus žymiai sustiprinta. Kol kas siūloma įteisinti, kad Seimo narys virtualiai galėtų dalyvauti Seimo posėdyje tik paskelbus ekstremalią situaciją ir iškilus grėsmei jo ir aplinkinių sveikatai ir (arba) gyvybei. O jau kitame etape galima nurodyti kitas "balsavimo internetu" priežastis. Ir ten bus galima visą teisėkūros galią šalyje perkelti į virtualią erdvę. Ir netgi įteisinti balsavimą internetu rinkimuose visais valdžios lygmenimis.

"Viena vertus, organizuodami saugesnį Seimo darbą, kita vertus, turime paraleliai spręsti perėjimą prie nuotolinio Seimo darbo. Kuo greičiau tai padarysime, tuo tikresni būsime, kad Seimo darbas gali būti nenutrūkstamas", — cituoja žiniasklaida Čmilytę-Nielsen.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda taip pat išreiškė susirūpinimą. Per vaizdo konferenciją su naujojo Seimo valdybos nariais jis sakė: "Esame kritiškai svarbiame kovos su pandemija taške, be to, būtina sklandžiai užbaigti ir Vyriausybės tvirtinimą. Nepaisant visų Seimui tenkančių išbandymų, šios vienos svarbiausių valstybės institucijų darbas negali nutrūkti ilgesniam laikui. Kviečiu visas parlamentines partijas suvienyti jėgas ir priimti tolesniam Seimo darbui būtinus sprendimus".

Beje, ši darbo forma jau sėkmingai išbandyta vietos valdžios lygiu. Tos pačios sostinės tarybos posėdžiai sėkmingai vyksta interneto platformose. Apie ką čia kalbėti? Pasaulio viršūnių susitikimai ir kalbos JT virtualioje erdvėje jau seniai tapo norma. Taigi fizinio kūno buvimas parlamento rūmuose tampa anachronizmu.

O dabar pereikime nuo pliusų prie šios valstybės, o ateityje ir viso pasaulio, valdymo formos minusų ir trūkumų.

Anądien nutiko juokinga istorija. Nyderlandų žurnalistas Danielis Verlaanas "nulaužė" slaptą ES gynybos ministrų vaizdo konferenciją. Kol karinių departamentų vadovai internete diskutavo apie slaptus gynybos klausimus, ekrane pasirodė žurnalistas ir pasveikino apstulbusius ministrus. Jam pavyko prisijungti prie slaptos vaizdo konferencijos dėl paveikslėlio su slaptažodžiu, kurį netyčia "Twitter" paskelbė Nyderlandų gynybos ministras Ankhas Beyleveldas.

Taip, už šį įžūlų triuką žurnalistą galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Bet kas gali garantuoti, kad koks nors programišius, nors ir vidutinio lygio, nemojuos ranka ministrams, o tiesiog ramiai pasidės už ekrano ir užrašys visas ES ir NATO gynybos paslaptis?

Štai ir nėra jokios garantijos, kad koks nors Rusijos ar Kinijos šnipas neprisijungs prie Lietuvos Seimo posėdžio vaizdo konferencijos.

Štai kodėl opozicijos "valstiečiai" šiandien ragina savo kolegas neskubėti, o rimtai apmąstyti šį klausimą. Ne skubėti svarstyti šių įstatymų projektų, bet pirmiausia sukurti specialią jų rengimo grupę. Juk tai nėra paprastas fizinio Seimo nario buvimo ar nebuvimo priimant sprendimą klausimas, o nacionalinio saugumo ir galimo valdžios uzurpavimo siauros grupės žmonių, kurie valdys tą pačią "virtualaus Seimo" sistemą, rankose klausimas. O ateityje — vyriausybės, teismų ir kitų valdžios šakos.

Pažiūrėkite, kas vyksta JAV, kurios lietuviams yra demokratijos etalonas. Garsus skandalas su balsų skaičiavimu, kai kompiuteriai suskaičiavo Baidenui už Trumpą atiduotus balsus. Tai yra, prezidento lenktynių nugalėtojas buvo nustatytas ne realioje, o virtualioje erdvėje.

Paklausite, ką Lietuva turi su tuo bendro? Priminsiu, kad pasibaigus socialdemokratų kadencijai (2012-2016 metais) Lietuvos Vyriausiosios rinkimų komisijos pagrindinio kompiuterio modernizavimo klausimas buvo svarstomas visiems "nepastebimai". To nereklamavo net smalsi Lietuvos žiniasklaida. Na, kompiuteriai, na, programos. Ką tai domina? Tada konkurse dėl už teisę prikimšti VRK kompiuterį programomis už šimtus tūkstančių eurų susirėmė su socialdemokratais (LSDP) ir konservatoriais (TS-LKD) susijusios įmonės. Laimėjo konservatoriai.

"Sputnik Lietuva" jau priminė, kad pagrindinis VRK kompiuteris pirmajame 2016 metų rinkimų ture pasirodė puikiai. Jo darbas sutrikdavo beveik kiekvieną valandą, o po dar vienos pataisymo ekrane rodydavo "besąlygišką konservatorių pergalę" net tose apygardose, kur tankiai gyvena rusai ir lenkai — amžini dešiniųjų oponentai. Pirmasis turas baigėsi pergale su minimaliu TS-LKD pranašumu.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Bet antrajame ture "giluminė Lietuva", išsigandusi dar vieno konservatorių sugrįžimo, rankomis ir kojomis balsavo už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą. Ir pagrindinis VRK kompiuteris tada nepadėjo. Tikriausiai jos virtualūs čiuptuvai dar nepasiekė regionų. Tačiau per ketverius konservatorių buvimo opozicijoje metus, matyt, buvo padarytos išvados ir atlikta programinės įrangos korekcija. Ir jau šį rudenį viskas vyko laikrodžio tikslumu.

Klausantis skandalingų žinių ir balsų skaičiavimo JAV prezidento rinkimuose, autoriaus galvoje sukasi beprotiškos mintys. Bet ką daryti, jei Lietuvoje, kaip ir Pabradės poligone, Amerikos kariai tobulina savo įgūdžius prieš "žygį į Rytus", Amerikos programuotojai taip pat tobulina savo balsų skaičiavimo įgūdžius? Galų gale, kaip žinote, amerikiečiai yra meistrai, kurie vasalų rankomis traukia kaštonus iš ugnies ir naudoja tuos pačius vasalus kaip bandomuosius triušius.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), konservatoriai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), valstiečiai, Lietuva, Seimas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Galių patikrinimas. Ar valdantieji verčia Nausėdą "grąžinti skolas"?
Seimo nariai raginami atsiprašyti NVSC
Seimo nariams nepavyko susitarti dėl nuotolinio darbo

Sankt Peterburge tėvų kivirčas mokykloje baigėsi masinėmis muštynėmis

(atnaujinta 09:12 2020.11.28)
Vyrams nepavyko išspręsti konflikto susirašinėjant, todėl jie susitiko sutartoje vietoje tam, kad išsiaiškintų asmeniškai. Kažkuris iš jų atsinešė dujinį ir trauminį pistoletus

Sankt Peterburge tėvai, kurie susiginčijo mokykliniame pokalbyje, surengė masines muštynes, praneša televizijos kanalas "360".

Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip žmonės gatvėje mušasi prie automobilių. Muštynių dalyviai pakaitomis krenta ant automobilių kapotų, muštynės tai sustoja, tai vėl tęsiasi.

Tėvai iš anksto pokalbyje susitarė susitikti konkrečioje vietoje, kad išsiaiškintų santykius. Kažkuris iš jų atsinešė dujinį ir trauminį pistoletus. Pasak Sankt Peterburgo ir Leningrado srities Vidaus reikalų ministerijos vyriausiojo direktorato, muštynių metu nuaidėjo šūvis.

Po konflikto policija į policijos komisariatą atvežė šešis žmones, tačiau tai dar ne visi muštynių dalyviai.

Policininkas surašė protokolą dėl smulkaus chuliganizmo. Tačiau vienas kitam kaltinimų niekas nepateikė. Nukentėjusių nebuvo.

Baudžiamosios bylos iškėlimo klausimas dar nėra išspręstas.

Tegai:
vaizdo įrašas, muštynės, Rusija