Lietuvos valstybinė siena, archyvinė nuotrauka

Nenaudinga tvora: kiek kainuoja raktai nuo Lietuvos sienos?

116
(atnaujinta 05:47 2017.05.26)
Baltijos valstybių valdžia, iš visų pusių matanti kylančią "Rusijos grėsmę", nusprendė pastatyti tvorą ir kitas užtvaras Rusijos pasienyje

Darbus pradėjo ir Lietuva: gegužės 10 dieną Valstybės sienos apsaugos tarnyba pasirašė sutartį su Vilkaviškyje įsikūrusia uždarąja akcine bendrove "Gintrėja". Pagal sutartį pradėta 44,6 kilometrų ilgio ir dviejų metrų aukščio tvoros satyba pasienyje su Kaliningrado sritimi.

Kiek kainuos pastatyti tvorą?

Šiuos brangius inženerinius projektus Baltijos šalys realizuoja nacionalinio biudžeto sąskaita, nes Europos Sąjunga teikia tik techninę paramą. Tvoros statyba kainuoja nemažai. Pavyzdžiui, Estija planuoja tvoros statybai Rusijos pasienyje  išleisti 71 milijoną eurų, Latvija — 17 milijonų. Lietuvos išlaidos atrodo ne taip įspūdingai: apie 3,6 milijono eurų, o pačiai apsauginei konstrukcijai teks išleisti "tik" 1 milijoną 335 tūkstančius eurų.

Rusijos ambasadorius: tvoros statyba panaši į žaidimą smėlio dėžėje >>

Pagal projektą numatoma pastatyti 44,6 kilometrų ilgio tvorą nuo Vištyčio, kur kertasi Lenkijos, Lietuvos ir Rusijos sienos, iki gamtinės sienos — Nemuno kranto. Lietuvos valdžia planuoja užbaigti darbus 2017 metų gruodžio pabaigoje, o dar už trejų metų pastatyti analogišką tvorą pasienyje su Baltarusija.

Lietuvos valdžios ketinimai nekelia kaimynų pasipiktinimo. Laikinai einantis Kaliningrado srities gubernatoriaus pareigas Antonas Alichanovas teigia, kad "Rusijos valdžia pasiruošusi palaikyti bet kokias iniciatyvas, nukreiptas į kovą su kontrabanda, siekiant padidinti sienos skaidrumą". Alichanovas net ironiškai pareiškė, kad Rusija yra pasiruošusi tiekti Lietuvai visas reikalingas statybines medžiagas.

Dažnai žurnalistų naudojami šablonai "siena" ir "tvora" atrodo ne visai korektiškai, jeigu tikrai kalbama apie valstybinės sienos apsaugą be politinio preteksto. Bet, jeigu svarstytume klausimą, tik atsižvelgdami į pasienio saugumą, kovą su narkotikų gabenimu bei nelegalia migracija, tai yra, į visas tas priežastis, vardan kurių Lietuvos valdžia ketina leisti biudžeto pinigus, vis tiek kyla daug klausimų.

Tvora neapsaugos nuo korupcijos

Tvora padės kovoje su pasienio gyventojais, kurie verčiasi smulkia kontrabanda. Tokia kontrabanda — pagrindinis čia gyvenančių žmonių uždarbio šaltinis. Tačiau problemą galima išspręsti tik ekonominiais apribojimais, o ne draudimo priemonėmis. Dideli krovinių kiekiai įvežami į Lietuvą pro "langus" Lietuvos pasienyje, kuriuos "atidarė" verslūs korupcionieriai su antpečiais.

Tą patį galima pasakyti ir apie nelegalios migracijos kanalus, kuriuos, beje, dažniausiai aptinka ne Lietuvos, o Rusijos ir Baltarusijos pasieniečiai.

Pakanka prisiminti skandalą, kuris įvyko prieš penkerius metus, kuomet Medininkų kontrolės punkte sulaikytų darbuotojų, kurie ėmė kyšius, skaičius siekė dešimtis. Bei kiti garsūs skandalai pasienyje priverčia susimąstyti apie "tvorų" ir kitų "spynų" efektyvumą.

"Rosselchoznadzor": tvora Lietuvos pasienyje sustabdys užsikrėtusius šernus >>

Juk aišku, kad duris atveria tie, kas pagal įstatymą privalo saugoti raktus nuo sienos. Ir daro tai už tam tikrą pinigų sumą. Be to, Lietuvos muitinės "tarifai" yra gerai žinomi ir patiems lietuviams, ir užsieniečiams, o kyšininkavimo atvejai jau daug kartų buvo aprašyti internete.

Dalis nusikaltėlių patenka į kalėjimą. Pavyzdžiui, 2016 metų spalį Vilniaus teritorinės muitinės darbuotojas Raigardo pasienio kontrolės punkte už "honorarą" praleido automobilį Opel Omega. Vairuotojas ir jo žmona vežė 59 kilogramus gintaro. Visi trys asmenys buvo sulaikyti.

Bet tai kyšininkavimas valdžios lygmenyje. Kalbant apie rimtą korupciją, viskas kyla į viršų — nenuostabu, kad nė viena rimta Lietuvos politikos partija nesugebėjo išvengti korupcijos bylų.

Būtent todėl planuojami tvoros statybos darbai gali pavirsti beprasmiu Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigų švaistymu. Geriau būtų išleisti šiuos pinigus operatyviai veiklai, nukreiptai nesąžiningams pasieniečiams ir muitininkams aptikti bei  gerinti bendradarbiavimą su kolegomis iš Rusijos.

Tačiau vietoj to Vilnius skatina "tvoros" statybą. O tvoroje, ko gero, atsiras "skylių". Negalima atmesti to, kad panaši trumparegystė paaiškinama Lietuvos politiniam  elitui, siekiant "prastumti" artimų įmonių interesus bei "pasidalinti" biudžetines lėšas, skirtas tvoros statybai, kurios kaina tik didės.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone.

116
Tegai:
Lietuvos-Rusijos valstybinė siena, tvora, kontrabanda, pasienis
Dar šia tema
Tvoros pasienyje su Rusija statyba Lietuvai kainuos 1,3 mln eurų
Sulaikytas vaikinas, palikęs užrašą ant Rusijos prekybos atstovybės tvoros
Tvora Latvijos ir Rusijos pasienyje statoma toliau
Kaliningrado sritis gali padėti Lietuvai pastatyti tvorą pasienyje
Ledo klasės SGD tanklaivis, archyvinė nuotrauka

Streso testai su atsarga: kaip Rusija ruošiasi visapusiškam išėjimui į SGD rinką

(atnaujinta 13:21 2020.08.12)
Nauja Rusijai suskystintų gamtinių dujų gamybos ir prekybos rinka toli gražu nėra paprasta, joje yra daug sudedamųjų, mūsų pramonė mokosi susidoroti su kiekviena iš jų internete. Dar kartą įvertinkime, ko dar trūksta, o kas iš šio sąrašo jau yra

Mažos apimties skystinimas — viskas tvarkoj

Mažos apimties skystinimas — technologinės linijos, kurių pajėgumas iki 100 tūkst. tonų SGD per metus. Čia viskas tvarkoj: savos technologijos, visiška įrangos gamybos lokalizacija, eksportas į Kiniją, eksploatuojančios gamyklos Pskovo ir Kaliningrado srityse, vykdome nemažai projektų.

Nėra prasmės pačiam gaminti SGD eksportui šiuo metodu, tai labiau tinka išspręsti mūsų pačių problemas praplėčiant Rusijos teritoriją išdujinimui. Vienintelė išimtis yra suskystintų gamtinių dujų, pagamintų naudojant šią technologiją, eksportas iš "Kriogaz" gamyklos Pskovo srityje į Estiją, tačiau tai iš tikrųjų yra visiškai unikalus aplinkybių derinys.

"Gazprom" pastangų dėka Rusijos dujofikacija 2019 metų pabaigoje viršijo 71 procentą, o nedidelės apimties SGD jėgainės gali padėti paspartinti šį procesą. Tačiau svarbu atsiminti, kad čia nuolat kyla dilema: kartais gali būti brangu nutiesti dujotiekius į mažai apgyvendintas teritorijas. Tačiau tam, kad SGD visada būtų galima pristatyti laiku, reikalingi keliai — automobilių keliai ar geležinkeliai, atsižvelgiant į visas gautas sąmatas.

Todėl mažo tonų tūrio SGD nėra savotiškas "stebuklingas eliksyras", norint pilnai gazifikuoti visus mūsų miestus ir miestelius, reikia integruoto požiūrio. Bet pati technologinių linijų gamyba turi eksporto potencialą, jau atsirado pirmoji pristatymų patirtis, yra pagrindo manyti, kad tęsis toliau.

Du vidutinio tūrio Rusijos projektai

Vidutinio tūrio suskystinimas — technologinės linijos, kurių pajėgumas iki vieno milijono tonų SGD per metus. Pirmasis projektas jau buvo įgyvendintas "Gazprom Bank" ir "Novatek" pastangomis — "Kriogaz-Vysock" gamykla Leningrado srityje, kurioje naudojama prancūzų kompanijos "Air Liquide" technologija, kuri sutiko su "Gazprom Bank" reikalavimu visiškai perduoti visas licencijas ir patentus.

"Kriogaz-Vysock" įrangos lokalizacijos laipsnis yra apie 70 procentų, pirmajam projektui tai yra labai didelis skaičius. Antroji mažo tūrio linija turi būti pradėta eksploatuoti 2020 metų pabaigoje kaip "Jamal" suskystintų gamtinių dujų dalis. Tai visiškai Rusijos technologija, vadinama "Arkties kaskadu".

"Novatek", kaip privati ​​įmonė, turi visas teises neatskleisti viso informacijos kiekio, tačiau viename iš savo interviu "Novatek" vadovas Leonidas Michelsonas teigė, kad "Arkties kaskadas" gali tapti didelės talpos, tam reikalinga vietinė didelės talpos dujų turbina.

Vidutinio tūrio skystinimas jau turi akivaizdų eksporto komponentą: "KryiogazVysock" gaminius mažieji SGD vežėjai tiekia į Klaipėdą, Lietuvą ir kelis Vokietijos uostus. Tanklaiviai nėra rusų kilmės, o "Novatek", kaip šio projekto operatorė, ramiai naudojasi užsakomaisiais laivais. Teoriškai prie šio projekto gali būti prijungtas "Maršalas Vasilevskis", plūduriuojantis pakartotinio dujinimo įrenginys, priklausantis "Gazprom", tačiau šio laivo talpa yra per didelė kuklioms gamyklos Vysocke galimybėms.

"Rosatom" ir Rusijos SGD projektas

Dvi Rusijoje veikiančios didelio masto suskystintų gamtinių dujų gamyklos naudoja anglų-olandų "Shell" (Sachaline) ir amerikiečių "Air Product" (Jamal) technologijas. Tuo tarpu, parduodant "Jamal-SGD", lokalizavimas jai skirtų įrengimų gamyboje viršijo 50 procentų, o "Novatek" įsitikinusi, kad statant "Arctic SPG-2" šis procentas bus dar didesnis.

Didelės apimties SGD gamyba Rusijoje jau yra eksporto projektas, ir jei Rusija į šį sektorių pateko rimtai ir ilgam laikui, tada reikia per trumpą laiką įsisavinti visus kitus šio verslo komponentus. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad 2020 metų rugpjūčio 4 dieną Rusijos "Glavgosekspertiza" pateikė teigiamą nuomonę dėl kriogeninio stendo komplekso, skirto vidutinio ir didelio masto SGD gamybos technologijoms išbandyti, statybos projekto.

Stendą statys, kaip įprasta, "Rosatom" — branduolinės valstybės korporacija dalyvauja daugelyje aukštųjų technologijų projektų, SGD projektas nėra išimtis. Bandymų stendas jam yra nepaprastai svarbus, nes būtina, kad kuo įmanoma naujesnę įrangą būtų galima išbandyti veikiant kuo arčiau gamybos sąlygų.

Yra tik du skaičiai: gamtinių dujų suskystinimo temperatūra yra minus 162 laipsniai Celsijaus, o temperatūra, kurią galima gauti bandymų stende, yra minus 196 laipsniai, su tokia gera marža. Bet geriau išbandyti įrangą ypač atšiauriomis sąlygomis, nei atsikratyti rimtų avarijų rizikos statomose gamyklose.

Be to, "Rosatom" jau įvaldė kriogeninių siurblių — tokių, kurie naudojami SGD siurbti iš gamyklinių rezervuarų į SGD tanklaivių rezervuarus — gamybą. Ir tai jau yra reikšmingas indėlis į išdujinimo terminalų — SGD tiekimo taškų pristatymo galutiniams vartotojams — technologijos plėtrą.

Leiskite jums priminti, kad tik 41 pasaulio šalis perka SGD savo poreikiams, o tai yra viena reikšmingiausių kainų mažėjimo priežasčių, kurią šiais metais patiria pasaulio SGD rinka — pasiūla žymiai viršijo paklausą. Tuo pačiu metu paklausa negali augti dėl tokios technologinės problemos — yra šalių, kurioms reikalingas šis energijos šaltinis, tačiau jos nesugeba to priimti.

Stendą, kurį statys "Rosatom", leis patikrinti visą kitą terminalų priėmimo įrangą, todėl galime užfiksuoti, kad Rusija artimiausiu metu potencialiai galės žengti pirmuosius žingsnius šios technologijos įsisavinimo srityje.

Suskystintų gamtinių dujų membraninės laikymo sistemos — riba pasiekta

Ankstesniuose šios serijos straipsniuose mes jau išsiaiškinome, kad Rusija yra pajėgi pagaminti daug to, ko reikia ledo klasės SGD tanklaivių statybai, nuo laivų plieno iki AZIPOD vairo kolonėlių. Pastarųjų gamybai bendra "Rosneft" ir "General Electric" įmonė 2019 metų pabaigoje pastatė "Safir" gamyklą Bolšoj Kamen mieste, tačiau reikiamo dydžio laivų plieno pristatymo į šį miestą iš Rusijos gamyklų logistikos klausimas dar nėra išspręstas.

2019 metų rugsėjį laivų statybos komplekso "Zvezda" projektą prižiūrintis "Rosneft" vadovas Igoris Sečinas paskelbė apie metalurgijos gamyklos statybų Tolimuosiuose Rytuose projekto sukūrimą kaip naujai sukurto pramoninio klasterio dalį, tačiau kol kas jokių atvirų informacijos šaltinių šiuo klausimu nepasirodė.

Tačiau turime labai rimtų teigiamų naujienų, atkeliavusių iš "Zvezda" 2020 metų liepos mėnesį — Prancūzijos įmonė "Gastransport & Traiding" suteikė laivų statybos komplekso licenciją kaip vienintelę membraninių SGD laikymo sistemų tanklaiviams gamintoją Rusijoje. Siekdami įrodyti savo kvalifikaciją, gamyklos specialistai griežtai laiku ir laikydamiesi visų technologinių standartų pagamino SGD tanko prototipą.

Šis įvykis yra dar reikšmingesnis, nes ta pati technologija taip pat naudojama suskystintų gamtinių dujų saugojimui gamyklinėse cisternose, taip pat SGD laikymo sistemoms laivuose, kurie SGD naudoja kaip variklio kurą, ta pati technologija bus naudojama rezervuaruose "Novatek" planuojamose perkrovimo bazėse Murmanske ir Bičevinskaja įlankoje Kamčiatkoje.

Ir net jei Rusijos pramonė įsisavins pakartotinio dujinimo terminalų statybos technologiją, SGD saugyklų technologija taip pat bus paklausi — juk ne visos šalys turi galimybę pastatyti požemines dujų saugyklas, jos turės pasirūpinti didelių sausumoje esančių SGD saugyklų sukūrimu.

Pačiai "Zvezda" licencijos gavimas tapo vienu svarbiausių momentų — laivų statybos kompleksas įrodė, kad gali statyti tanklaivius, kurie tampa dujų gabentojais tik sukūrus kriogeninius tankus (laivų cisternas). Ši naujiena nebuvo pakankamai aprėpta naujienų agentūrų, nors ji to tikrai nusipelnė, todėl Sputnik Lietuva tiesiog neturi pasirinkimo — teks imtis šio darbo.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Rusija, SGD
Dar šia tema
Įvardyta šalis, iš kurios Lietuva per šešis mėnesius gavo daugiausia SGD
Atidarytos orlaidės technologija: Rusija turi slaptų išteklių SGD rinkoje
Trečias tanklaivis per mėnesį: Lietuva gauna didelę SGD siuntą iš Norvegijos
Protestai Minske, archyvinė nuotrauka

Protestai Baltarusijoje kitas kartas gali tapti paskutinis

Baltarusijoje po prezidento rinkimų prasidėjo protestai. Kaip juos vertinti? Iš karto galima pasakyti, kad viskas vyksta pagal "spalvotų revoliucijų" vadovėlį, kuris leidžia vertinti tiek opozicijos, tiek valdžios veiksmus

Pradėkime nuo opozicijos. Pirmiausiai, ji tradiciškai nesiūlo nieko sisteminio, išskyrus "sąžiningus rinkimus". Kitaip tariant, žmonės turėtų pagalvoti, kas bus, jeigu Aleksandras Lukašenka rytoj išeis — ar nebus taip, kad prasidės valstybės žlugimas, o valdžią perims dar blogesni personažai? Geriausias pavyzdys — Ukraina.

Antra, "spalvotos revoliucijos" pradžiai visada reikalingas kontekstinis įvykis. Idealus variantas — rinkimai, kaip atsitiko ir Baltarusijoje. Ir iš anksto buvo aišku, kad opozicija nepripažins jų rezultatų, nes bet kuriuo atveju tikslas ne sąžiningi rinkimai, o valdžios perėmimas (tai yra, "sąžiningi rinkimai" tai rinkimai, kuriuos laimės opozicija).

Trečia, jeigu valdžia nepasiduoda, prasideda "taikios" pilietinio nepaklusnumo akcijos, kurių metu protestuotojų agresija ignoruojama, o jėgos struktūrų "žiaurumas" akcentuojamas.

Pastaruoju atveju išryškėja palankaus opozicijai informacinio fono sukūrimo — tai pat platinant netikras naujienas (pavyzdžiui, apie Rusijos specialiąsias pajėgas Baltarusijoje) — svarba. Baltarusijos atveju tuo užsiima pirmiausiai resursas "Nexta", veikiantis iš "draugiškos" Lenkijos.

Tuo tarpu Vakarų politikai iš karto pradeda siųsti signalus šalies vadovybei, kad negalima liesti taikių protestuotojų, kad su opozicija reikia kalbėtis, kad jie gali tapti tarpininkais (kuo baigėsi toks tarpininkavimas Viktorui Janukovyčiui, visi prisimena), kad rinkimai turi būti sąžiningi (tai yra, palankūs Vakarams), kad kitaip bus įvestos sankcijos ir taip toliau.

Galiausiai, protestui reikalingas charizmatiškas lyderis. Su juo Baltarusijoje nuo pat pradžių buvo problema. Svetlana Tichanovskaja geriausiu atveju tapo jo simboliu, veidu, bet ne efektyvia vadove. Tačiau net ir be jos protestai neprarado impulso ir organizuotumo.

O ką valdžia? Ji imasi klasikinių priemonių, kurios gali padėti nugalėti — ryžtingai naudoja jėgos struktūras (vaiko ir areštuoja protestuotojus, naikina barikadas), riboja informacinę erdvę (tiesa, perlenkdama lazdą su žurnalistais), "išstūmė" į "draugišką" Lietuvą Tichanovskają, gina oficialius rinkimų rezultatus ir bendrai įstatymo raidę, nepasiduoda Vakarų spaudimui.

Kartu labai svarbu Lukašenkai yra tai, kad, nepaisant negražios istorijos su demonstratyviu Rusijos piliečių sulaikymu, Vladimiras Putinas greitai pasveikino jį su pergale (nors galėjo išlaikyti pauzę), nes Maskvai reikalingas stabilumas Baltarusijoje.

Bendrai paėmus, reikia pripažinti, kad abi pusės šioje šalyje nebuvo tinkamai pasiruošusios priešpriešai. Lukašenka nesitikėjo tokio lygio protesto, o opozicijai trūksta lyderystės, ryžto, organizuotumo. Kitaip tariant, revoliucija Baltarusijoje kaip bulvė, kuri vargais negalais išaugo, buvo iškasta, bet nėra tinkamai nuskusta, ir patiekalo iš jos šį kartą, greičiausiai, pagaminti nepavyks.

Bet ne tai svarbiausia. Nei viena "spalvota revoliucija" negali (į)vykti be objektyvios nepasitenkinimo visuomenėje bazės. Pati Baltarusija yra geras pavyzdys — anksčiau iš opozicijos akcijų ten galima buvo juoktis, o dabar daugiau ar mažiau masiniai protestai vyksta ne viename jos regione.

Kitaip tariant, revoliuciją nugalėti galima, bet išmintingai valdžiai, jaučiančiai žmonių nuotaikas, tai turėtų būti tik kelio pradžia. Kinija numalšino protestą Tiananmenio aikštėje ir daug padarė, kad tai nepasikartotų. Tuo tarpu Sovietų Sąjunga nesugebėjo reformuotis ir suvaldyti dezintegracijos proceso.

Kaip sakoma, kvailiai mokosi iš savo klaidų, protingi — iš svetimų. Jeigu dabar išrinktas Baltarusijos prezidentas nepadarys išvadų dėl žmonių (taip pat tų, kurie namuose tyliai palaiko protestuotojus) nuomonės apie jį, savo aplinkos (kur, atrodo, yra vietos antivalstybiniams žaidimams) ir savo užsienio politikos (abejotino manevravimo tarptautinėje arenoje), kita kartą iš jau iškastos bulvės gali gautis neskanus blynas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
protestai, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Ekspertas: ES padarys viską, kad Minskas mažiau žvalgytųsi į Rusiją
Putinas su Makronu aptarė situaciją Baltarusijoje
Baltarusijoje baigėsi ketvirtoji protesto diena
EP narys iš Lenkijos teigė, kad sankcijas už įvykius Baltarusijoje reikia taikyti Rusijai
Linkevičius: Lietuva pasirengusi suteikti prieglobstį Baltarusijos piliečiams
Protestai Minske

Prisiminė apie žodžio laisvę. Žiniasklaida Lietuvoje kreipėsi į kolegas Baltarusijoje 

Jie pažymėjo, kad XXI amžiaus Europoje negali būti vietos areštams ir smurtui prieš žiniasklaidos narius

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Lietuvos žiniasklaidos redaktoriai išreiškė solidarumą su Baltarusijoje persekiojamais žurnalistais ir siūlo pagalbą.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pasidalino pareiškimu, kurio tekstas buvo paskelbtas keturiomis kalbomis: baltarusių, rusų, lietuvių ir anglų.

"Mes smerkiame Baltarusijos valdžios vykdomą žurnalistų persekiojimą, taip pat prieigos prie interneto apribojimą, kitas kliūtis, trukdančias atlikti savo pareigas. XXI amžiaus Europoje negali būti vietos žurnalistams areštuoti ir smurtauti prieš juos", — teigiama pranešime.

Lietuvos žurnalistai paragino kaimyninės šalies valdžią nutraukti veiksmus siekiant persekioti žiniasklaidos atstovus, pažeidžiančius visuomenės teisę gauti informaciją. Jie taip pat pasiūlė savo pagalbą ir sukurtą turinį nemokamai nepriklausomoms Baltarusijos žiniasklaidos priemonėms.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais VRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka padidėjo 80,08 proc., Svetlana Tikhanovskaya — antroje vietoje su 10,09 proc.

Po preliminarių rezultatų paskelbimo sekmadienio vakarą respublikoje prasidėjo protesto akcijos, kurios tęsėsi ir kitomis dienomis. Padėtis stabilizuota.

Buvo užfiksuota daugybė prievartos prieš žurnalistus atvejų.

Įvairiomis dienomis buvo pranešta, kad tarp užpultų žurnalistų Baltarusijoje buvo "Sputnik", BBC Rusijos tarnybos žurnalistai, sulaikyti du "Onliner" portalo darbuotojai. Taip pat buvo sulaikyta daug spaudos atstovų, įskaitant Rusijos žiniasklaidą. Sulaikymo metu prieš juos buvo panaudota fizinė jėga. Kai kuriems išėjus į laisvę jiems buvo uždrausta atvykti į Baltarusiją penkeriems metams.

Tuo tarpu apie protestus visuomenę aktyviai informavo populiarūs Baltarusijos "Telegram" kanalai "Nexta“ ir "Nexta Live", žinomi dėl savo opozicinės orientacijos. Prasidėjus protestams, pastarųjų sekėjų skaičius labai išaugo. Be to, patys autoriai yra kaimyninėje Lenkijoje ir būtent iš ten jie nušviečia įvykius.

Anksčiau interviu Sputnik Lietuva politinis analitikas Aleksandras Nosovičius teigė, kad Lenkija vaidina aktyviausią vaidmenį organizuodama masinius protestus, o tai, kas vyksta Baltarusijoje, yra koordinuojama "Telegram" kanalais. Kalbėdamas apie Lietuvą, jis pažymėjo, kad respublikoje yra dislokuota visa Baltarusijos opozicijos mokymo bazė. Anot jo, Lietuvai kišimasis į kitų šalių vidaus reikalus yra norma.

Tegai:
protestai, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Pompėjas neatmetė sankcijų Baltarusijai įvedimo  
Baltarusijos CRK paskelbė balsavimo rezultatus Minske
Analitikas: Lietuvoje išskleista tikra Baltarusijos opozicijos pasirengimo bazė