Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Lietuvos 2019 metų prezidento rinkimai favoritų nebus

2465
(atnaujinta 11:08 2017.07.05)
2019 metų gegužę Lietuvoje turėtų įvykti eiliniai prezidento rinkimai. Dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė daugiau kandidatuoti negali. O kas ją pakeis, visiškai neaišku - realių kandidatų yra, bet favoritų nesimato

Pusiau prezidentinėje politinėje sistemoje, kokia yra Lietuva, galima tikėtis, kad į prezidento postą pirmiausiai turėtų pretenduoti tradicinių partijų lyderiai, o po to jau visi kiti (pavyzdžiui, kokia nors iškili ir nepriklausoma asmenybė). Tačiau šiandieninėje Lietuvoje tradicinės partijos prarado žmonių pasitikėjimą, o moralinių politinių autoritetų (tokių kaip Valdas Adamkus) šalyje tiesiog nėra. Todėl artėjantys valstybės vadovo rinkimai pateikia daugiau klausimų nei atsakymų.

Saulius Skvernelis praranda populiarumą

Kol į politinį olimpą staiga neiškilo "valstiečių" partija, buvo sunku surasti nors vieną padorų pretendentą į prezidento postą, kažkokį naują veidą. Dabar gi yra ambicingas premjeras Skvernelis su gana aukštu populiarumo reitingu (kito partijos lyderio Ramūno Karbauskio Daukanto aikštė nevilioja, nes jam geriau būti pilkuoju kardinolu). Tačiau čia atsiranda problema.

Gerai būti populiariu, kai reikia tik žadėti. O kai ateina metas valdyti, paaiškėja, kad tiek ponas Skvernelis, tiek jo partija nesugeba susitvarkyti su valdžia, kuri nukrito jiems ant galvos. Ir kokias gi antraštes mes matome spaudoje: šių metų kovą (kai "valstiečiai" dar daug nenuveikė) — Skvernelio reitingas auga; jau po mėnesio (kai veikla suaktyvėjo) — Skvernelio reitingai nustojo augti; dar po mėnesio — jau tendencija: Skvernelio ir Karbauskio reitingai ritasi žemyn.

Turint omenyje tai, kad iki prezidento rinkimų dar nemažai mėnesių, o vyriausybės veiklos sėkminga nepavadinsi, valandą "X" gerbiamas ministras pirmininkas gali pasiekti su nedideliais populiarumo skaičiais — tokiais pat, kokius turės kitų partijų atstovai.

Kairėje ir dešinėje nieko naujo

Tiek pas socdemus, tiek pas konservatorius, tiek pas liberalus situacija su ryškiomis asmenybėmis liūdna. Papildomai ją gadina partinė reputacija.

Pavyzdžiui, socialdemokratai triuškinamai pralaimėjo paskutinius Seimo rinkimus, o jų naujas lyderis tik bando konsoliduoti savo ir partijos politines pozicijas. Šiame kontekste išsigelbėjimu galėtų tapti nebent europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, kuri grįžtų į Lietuvą iš Europos tarsi šviežio oro gurkšnis.

Konservatoriai galėtų pabandyti mesti į kovą ES ambasadorių Rusijoje Vygaudą Ušacką, bet su juo problema ta, kad jo požiūris į Rusiją yra nepakankami agresyvus, ieškantis kompromiso. Iš senos gvardijos lieka tik Irena Degutienė (labiau tiketina) ir Andrius Kubilius.

Anksčiau konservatoriai dar galėjo paremti sąjungininkų — liberalų — lyderį Remigijų Šimašių, bet pastaruoju metu šios partijos kažkaip neranda bendros kalbos, o be to liberalai paskendo korupcijos skandaluose.

Staigmenos faktorius

Tokiu būdu, gali susiklostyti situacija, kad Lietuvos rinkėjui prezidento rinkimuose teks rinktis geriausią iš blogiausių. Bet politikoje visada yra vietos netikėtumams.

Gal galimybę kandidatuoti pagaliau gaus Rolandas Paksas ir sugebės dar kartą įveikti politinę sistemą. O gal iš niekur atsiras koks nors mažai žinomas pretendentas, ir Lietuvoje bus prasukta jos "operacija — Makronas".

Trumpai sakant, šiandien dar niekas negalėtų tvirtai pasakyti, kas vyks šalyje 2019 metų gegužę. Matyt, strateginėse lietuviško politinio elito gelmėse atitinkami scenarijai dar tik svarstomi ir sėkmės strategijos dar tik kuriamos.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone.

2465
Tegai:
prezidento rinkimai, Vilija Blinkevičiūtė, Vygaudas Ušackas, Andrius Kubilius, Ramūnas Karbauskis, Remigijus Šimašius, Irena Degutienė, Saulius Skvernelis, Lietuva
Temos:
Lietuvos prezidento rinkimai 2019 (185)
Dar šia tema
Apklausa: "valstiečių" reitingas ir toliau auga
Apklausa: Trampo reitingas nukrito iki minimumo
Putinas — įtakingiausių pasaulio žmonių reitingo lyderis
Kanalo RT logotipas, archyvinė nuotrauka

Paprieštarauti negalime blokuosime. Lietuva rado paaiškinimą, kodėl uždraudė RT

(atnaujinta 15:36 2020.07.09)
Lietuvos "žiniasklaidos sargai" uždraudė šalyje transliuoti RT. Jų sprendimas buvo pagrįstas ne RT turinio cenzūra, o "pritrauktu už ausų" faktu — neva kanalui vadovauja Rusijos pilietis Dmitrijus Kiseliovas, kuriam taikomos sankcijos

Rusijos žurnalistų bendruomenės, Rusijos ambasados ​​Lietuvoje, RT vadovės Margaritos Simonian argumentai — kaip žirniai į sieną.

"Gerbiama Lietuvos radijo ir televizijos komisija, kuri uždraudė RT Lietuvoje. Dmitrijus Kiseliovas neturi nieko bendra su "Russia Today". Dmitrijus Kiseliovas vadovauja naujienų agentūrai MIA "Rossija segodnia". Net jei "Google" vertėjas jums sako, kad "Russia Today" verčiama kaip "Rossija segodnia", — sprendimą Facebook puslapyje komentavo RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian.

Pasipiktinimą tokiu sprendimu išreiškė ir Rusijos ambasada Lietuvoje.

"Rusijos užsienio reikalų ministerija jau išaiškino, kad tvirtinimai, jog Dmitrijus Kiseliovas valdo RT kanalų grupę, yra netiesa. Šį nedraugišką Lietuvos valdžios institucijų sprendimą mes vertiname kaip dar vieną žingsnį kovoje su alternatyviomis nuomonėmis ir žiniasklaidos laisve", — Lietuvos žiniasklaida cituoja Rusijos ambasados atstovą spaudai Aleksandrą Kudriavcevą.

Tiek diplomatai, tiek kanalo vadovybė apie tai kalbėjo dar prieš Lietuvos radijo ir televizijos komisijos posėdį, komentuodami Latvijos žiniasklaidos laisvės puoselėtojų sprendimą nutraukti septynių kanalų arabų ir ispanų kalbomis transliavimą Latvijoje.

Bet, matyt, "Google" vertėjas lietuvių cenzoriams yra svaresnis įrodymas nei diplomatų ar paties RT kanalo, kuris šiandien yra tarp pasaulio žiniasklaidos lyderių, vadovybės žodžiai. Anksčiau Baltijos šalyse buvo bandoma apkaltinti RT dėl "feikų". Bet kažkodėl nepavyko iš piršto laužtų kaltinimų pagrįsti faktais. Tai pripažįsta patys Lietuvos cenzoriai.

"Programų transliacija nutraukiama ne dėl pažeidimų, o dėl to, kad asmuo, susijęs su šios televizijos programomis, yra įtrauktas į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą. Tai yra ponas Kiseliovas. Jis neturi gauti naudos, todėl laidų transliacija nutraukiama. Tai buvo padaryta Latvijoje, ir dabar ir Lietuvoje", — po komisijos posėdžio sakė LRTK pirmininkas Mantas Martišius.

Pasirodo, atvirose žurnalistinėse diskusijose nepavyko paneigti RT medžiagos teisingumo. Todėl nuspręsta apeiti iš kitos pusės. Kaip tarybiniais laikais, kurių dabartinė Lietuvos valdžia labai nekenčia, kai buvo nuspręsta nutildyti "balsą iš anapus".

Tikėtina, kad toks radikalus Lietuvos ir, ko gero, Latvijos valdžios sprendimas neliks ne tik be RT vadovybės, bet ir visos Rusijos žurnalistų bendruomenės atsako.

"Tai yra tiesioginis spaudimas žiniasklaidai, atviras cenzūros aktas. Šio sprendimo priežastys kelia nerimą, nes tai, kad Kiseliovas vadovauja RT — matyt, čia žmonės painioja RT, "Russia Today" ir "Rossija segodnia". <...> Tai yra specifiškas tiesioginis spaudimas mūsų žiniasklaidai. Kokie galėtų būti mūsų veiksmai, mes taip pat pasakėme. Jei, pavyzdžiui, RT vadovybė pateiks ieškinį, gins savo teises teisme, tada tai bus absoliučiai logiškas sprendimas. Imtis kai kurių veidrodinių priemonių neveiksminga, o lietuviška žiniasklaida tokia apimtimi Rusijoje netransliuojama, juolab jokie televizijos kanalai", — Sputnik Lietuva sakė Rusijos žurnalistų sąjungos viceprezidentas Timuras Šafiras.

Anot LTRK vadovo Manto Martišiaus, komisijos sprendimas uždrausti RT transliacijas Lietuvoje įsigalioja iškart nuo jo paskelbimo internete, tai yra, nuo liepos 9 dienos. Nuo šios dienos kabelinės ir IT televizijos operatoriai — "Balticum", "Consilium Optimum", "Penki kontinentai" ir "megogo.net" — turi nutraukti penkių RT grupės kanalų (RT, RT HD, RT Spanish, RT Documentary ir RT Documentary HD) transliavimą.

Anksčiau tam, kad būtų užblokuotos tam tikros žiniasklaidos priemonės Lietuvos informacinėje erdvėje, neužteko vien LTRK sprendimo. Tai turėjo patvirtinti teismo nuosprendis. Bet po daugybės prieštaringai vertinamų klausimų, susijusių su Rusijos televizijos kanalų ("Pervyj kanal", "Rossija", "NTV") transliacijų blokavimu Lietuvoje, jie nusprendė nesivarginti su tokiomis smulkmenomis. Kaip ir viskas aišku, tačiau nepriklausoma teismų sistema Lietuvoje yra santykinė sąvoka. Bus lengviau, kaip ir represijų laikais, jei mirties bausmę paskelbs ne teismai, o "troikos".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
žiniasklaida, Lietuva, Dmitrijus Kiselevas, RT
Dar šia tema
Lietuvos URM rekomenduoja Radijo ir televizijos komisijai drausti RT programas
Lietuva kovoja su RT. O gal reikėtų su "fake'ų kūrėjais" iš JAV?
Simonian sureagavo į galimybę Estijoje uždrausti RT
Simonian sureagavo į penkių RT kanalų draudimą Lietuvoje
Lietuvoje uždrausta RT
LGBT vėliava, archyvinė nuotrauka

LGBT aktyvistai gali sutrukdyti Lenkijos draugystei su Baltijos šalimis

(atnaujinta 17:07 2020.07.08)
Pasaulinis "LGBT paramos" mėnuo, vadovaujamas JAV ir Didžiosios Britanijos, Rytų Europoje dar nesulaukė didelio palaikymo. Tos pačios lyties asmenų meilės aktyvistai reikalauja, kad Baltijos šalių prezidentai aiškiai išreikštų savo poziciją dėl gėjų ir lesbiečių

Homofobiškiausios šalies ES Rytų stovykloje — Lenkijos — vadovas Andžejus Duda jau viešai pasisakė už vienos lyties asmenų santuokos draudimą. Tačiau jo kolegos Baltijos šalyse šiek tiek pasimetę.

Kitą sekmadienį Lenkijoje vyks antrasis prezidento rinkimų turas. Ir niekas negali būti tikras, kad Andžejus Duda liks prezidentu kitai kadencijai. Europos akimis, jis yra skandalingas veikėjas. Maža to, kad jam vadovaujant Lenkija pradėjo agresyviai diktuoti sąlygas visai Europos Sąjungai ir pretenduoti į lyderystę, tai Lenkijos prezidentas dar sau leido nekorektiškai kalbėti apie seksualines mažumas. Žodžiu, pirmojo prezidento rinkimų turo išvakarėse jis dar kartą pasakė "ne" tos pačios lyties asmenų santuokai ir paskelbė krikščioniškųjų šeimos vertybių viršenybę Lenkijoje.

Užtat artimiausių Lenkijos politinių draugų-partnerių — Baltijos šalių — požiūris į LGBT bendruomenę nėra toks aiškus. Vos prieš kelias dienas Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid su šypsena ir nuolankumu leido seksualinių mažumų atstovams prie jos suknelės prisegti vaivorykštės spalvų ženklelį.

Latvijos prezidentas dar kol kas negavo panašaus ženklelio. Tačiau verta prisiminti, kad Latvijos užsienio reikalų ministerijai antrą kadenciją vadovauja atviras gėjus Edgaras Rinkevičius.

Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą vis dar kankina neaiškios mintys. Praėjusią savaitę Lietuvos LGBT bendruomenės aktyvistai jau ėmėsi įspėjamojo veiksmo — surengė piketą prie Prezidentūros. Jie paragino Nausėdą "atsakyti už žodžius", pasakytus prieš metus rinkimų karštinės metu. Tada pavyzdingas šeimos vyras Nausėda pažadėjo, kad jei bus išrinktas prezidentu, prisisegs vaivorykštės spalvos ženklelį kaip solidarumo su LGBT bendruomene simbolį. Piketas praėjo, o iš Prezidento rūmų iki šiol nė žodžio.

Ko gi laukia Gitanas Nausėda? Galbūt Lenkijos prezidento rinkimų antrojo turo rezultatų? Iš tiesų, šiandien Europoje Lietuva neturi artimesnės draugės nei Lenkija. Ir nuo to, kas artimiausiais metais vadovaus Lenkijai, priklauso ne tik Vilniaus pozicija tarptautiniais klausimais, bet ir jo požiūris į LGBT bendruomenę. O dar geriau būtų jau žinoti ir rudenį vyksiančių JAV prezidento rinkimų laimėtoją. Kas, jei gėjų neapkenčiantį Trampą nugalės liberaldemokratas Džo Baidenas.

Verta priminti, kad homofobiškiausių ES šalių reitinge Lietuva kartu su Lenkija yra sąrašo viršuje. Lietuvos Seimas tos pačios lyties asmenų santuokos pripažinimą jau keletą kartų atmetė. Galbūt todėl praėjusiais metais JAV Valstybės departamentas atsiuntė atvirą gėjų Robertą Gilchristą vadovauti ambasadai Vilniuje. Taip sakant, švietimo ir įspėjimo tikslais. Taigi, Gilchristas ir jo bendruomenė laukia, ką pasakys Gitanas Nausėda. Ar LGBT žmonės bus laukiami Prezidento rūmuose? Ar prezidentas leis prie jo kostiumo prisegti vaivorykštės ženklelį? Ar dalyvaus pirmoji Lietuvos ponia?

Taip, ir pačiam Gitanui Nausėdai, ir jo patarėjams teks padaryti sunkų pasirinkimą. Ir nutylėti šiuo klausimu nepavyks. Ypač rudenį vyksiančių Seimo rinkimų išvakarėse. Galų gale net netiesioginis tam tikros politinės partijos palaikymas iš prezidento pusės gali turėti įtakos balsavimo rezultatams. O statymai yra labai aukšti. Ar liks valdžioje dabartinės koalicijos partijos, vadovaujamos "valstiečių" Ramūno Karbauskio, ar sugrįš konservatoriai-liberalai? Kiekvienas gautas mandatas bus vertas aukso. O LGBT bendruomenės balsai gali būti lemiami.

Sprendžiant iš naujausių viešosios nuomonės apklausų rezultatų, LGBT idėjas masėms propaguojantys Lietuvos konservatoriai ir liberalai turi gerą šansą atgauti valdžią. Taigi, spalio 11 dieną rinkėjams teks balsuoti ne tik už partijos programines gaires, bet ir už šeimos vertybes.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
LGBT, Lenkija, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva — mažumų skriaudėja ar LGBT propagandos taikinys?
Lietuvoje ne visiems priimtinas "LGBT paramos mėnuo"
Agresyvi vaivorykštė
Vasariškas lietus, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: liepos 10 dienos šventės

(atnaujinta 22:01 2020.07.09)
Liepos 10-oji — Lietuvoje nuo seno žinoma diena, pagal kurią vyresniosios kartos atstovai sprendžia, kokie orai dar laukia likusią vasaros pusę

Liepos 10 yra 191-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 192-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 174 dienos.

Liepos 10-ąją Lietuvoje minimi Septyni broliai miegantys. Ši diena liaudyje siejama su lietingu vasaros periodu. Iš kur atsirado toks palyginimas? Liepos 10-os rytą danguje trumpam pasirodo Sietynas, sudarytas iš septynių žvaigždžių. Jos greičiausiai ir vadinamos tais broliais, pranašaujančiais lietų arba sausrą.

Senovėje buvo tikima, kad, jei šią dieną be perstojo lyja, tai lietus lis ir dar septynias dienas, o gal net ir septynias savaites. Jei šią dieną iš viso nelyja, irgi nėra gerai, nes tai pranašauja sausros grėsmę. Manyta, kad tokiu atveju derlius bus mažas.

Krikščionybės istorijoje užfiksuotas įvykis, kai apie 161–180 metais septyni broliai ir jų motina buvo nukankinti už Kristaus tikėjimo išpažinimą. Taigi, krikščionys Septynis brolius miegančius sieja su šiuo faktu.

Etnologų teigimu, Septynių brolių miegančiųjų dienos pavadinimas kilęs iš legendos apie septynis brolius — tikėjimo kankinius, stačiusius šventovę Kijeve, o paskui užmigusius ir miegančius iki šiol. Tikėta, kad tie broliai turėję septynias Kristaus žymes ir galią nulemti vasaros orus.

Be to, dar šią dieną minimi Šv. Rufina, mergelė, kankinė; Šv. Sekunda, mergelė, kankinė; Šv. Amalija, mergelė; Šv. Prudencija, mergelė, kankinė.

Ši diena istorijoje

Šią dieną 1591 metais Vilniuje katalikai sudegino evangelikų reformatų bažnyčią, namus, mokyklą ir prieglaudą. Religinės tolerancijos pabaiga Lietuvoje.

2008 metų liepos 10 dieną eidamas 95-uosius metus Varšuvoje mirė grafas Alfredas Tiškevičius. Tiškevičius buvo paskutinysis, 10-asis, Palangos grafų Antaninos ir Felikso Tiškevičių vaikas. Iš viso jie turėjo penkias dukteris ir penkis sūnus.

Taip pat šią dieną, tik 2013 metais, eidamas 73-iuosius metus mirė vienas žymiausių Lietuvos kine garso režisierių, Lietuvos kinematografininkų sąjungos Garso gildijos narys ir ilgametis šios gildijos patikėtinis Romualdas Fedaravičius.

Šią dieną savo vardadienius švenčia Amalija, Amelija, Eirimė, Gilvainas, Gilvainė, Melė, Neikantas, Neikantė, Neimantas, Neimantė, Sigutė.

Tegai:
šventės