Vladimiras Putinas, archyvinė nuotrauka

Vladimiro Putino linija

93
(atnaujinta 11:04 2017.07.05)
Tiesioginis Vladimiro Putino bendravimas su Rusijos gyventojais tradiciškai sulaukia daug dėmesio šalies viduje ir už jos ribų. Birželio 15 dieną jis vėl sudėliojo Rusijos vidaus ir užsienio politikos akcentus.

Pažymėtina, kad šį kartą daugiau kalbėta apie socialines ir ekonomines Rusijos problemas, kurios šalies gyventojams krizės ir sankcijų sąlygomis rūpi labiau, negu užsienio politikos problematika. Tačiau santykių su JAV ir Ukraina bei Sirijos konflikto temų išvengti nepavyko.

Svarbiausia — sumažinti skurdą

Kalbėdamas apie Rusijos ekonomiką, prezidentas pranešė visuomenei ir pasauliui — recesija baigėsi. Tačiau tai, anot Putino, jokiu būdu nereiškia, kad galima nusiraminti.

Priešingai, reikia padaryti taip, kad Rusijoje būtų kuo mažiau skurstančių žmonių. Receptas paprastas — jie turi gauti daugiau pajamų, o tam ekonomikoje turi augti darbo našumas. Šį augimą gali paskatinti perėjimas prie naujos technologinės santvarkos, skaitmeninės ekonomikos, kas priklauso nuo kokybiško valstybės valdymo.

Šiame kontekste akivaizdu, kad Vakarų sankcijos komplikuoja Rusijos ekonominę raidą. Tačiau jų poveikis, pasak Putino, nebuvo kritinis. Dar daugiau — jos privertė šalį "pabusti" ir pradėti keistis, modernizuotis ir vystytis. Todėl — kad ir kaip paradoksaliai tai beskambėtų — Rusijai geriau, kad sankcijų stimulas kartu su mažesnėmis naftos kainomis išliktų kuo ilgiau.

Problema tik ta, kad prezidentas dar neapsisprendė, kaip būtent pasiekti nubrėžtą ekonominio (technologinio) proveržio tikslą. Kol kas situacija didžiąja dalimi plaukia pasroviui, o prezidentas vertina pasiūlytas jam ekonominės raidos strategijas. Tačiau sprendimų metas nenumaldomai artėja, ir greičiausiai, viskas prasidės po Putino pergalės artėjančiuose valstybės vadovo rinkimuose (jis, žinoma, vengia kalbų apie savo rinkiminius planus, bet intrigos iš esmės nėra).

Vladimiras Putinas, archyvinė nuotrauka
© REUTERS / Mikhail Klimentyev/Kremlin

Pagaliau, kalbant apie vidaus politiką, negalima nepaminėti prezidento nuomonės apie opoziciją. Jam galima pritarti, kad didesnė tos "opozicijos" dalis pirmiausiai rūpinasi savo, o ne valstybės interesais, nesiūlydama konstruktyvios darbotvarkės ir sąmoningai provokuodama valdžią agresyviems veiksmams. Būtent todėl, o ne dėl kažkokių represijų, ji vis dar neturi platesnės visuomeninės paramos.

JAV — ne priešas, o Donbasas paliktas nebus

Kaip ir galima buvo tikėtis, užsienio politikos dalyje dominavo trys temos: JAV, Ukraina ir Sirija.

Komentuodamas santykius su Amerika, Putinas pabrėžė, kad Rusijai ji nėra priešė. Šalių bendradarbiavimo įvairiose srityse galimybę, jo teigimu, komplikuoja vidinė politinė kova Jungtinėse Valstijose. Maskva norėtų konstruktyvaus Vašingtono vaidmens, sprendžiant tiek Sirijos, tiek Ukrainos krizę.

Pirmuoju atveju Rusijos tikslas, anot Putino, yra taikos proceso stabilizavimas ir Sirijos kariuomenės sustiprinimas, kad ji galėtų savarankiškai kovoti su kylančiomis grėsmėmis. Antruoju jis leido suprasti, kad Ukraina pati save žlugdo, o Donbaso žmonių Rusija likimo valiai tikrai nepaliks ir reaguos į situaciją priklausomai nuo jos dinamikos, kas reiškia, kad Donecko ir Lugansko respublikų dokumentų pripažinimas yra ne riba.

Todėl galima teigti, kad šiandien Rusijos užsienio politikoje yra daug neaiškumo: dialogas su JAV ir Minsko procesas aklavietėje, o Sirijos konfliktas vis dar neturi apibrėžtos sureguliavimo perspektyvos. Tačiau negalima teigti, kad ši politika yra krizėje, nes konfliktas dažnai yra ne Maskvos pasirinkimas, o pavyzdžiui, santykiai su Kinija yra strateginės partnerystės pobūdžio. Pagaliau, ir probleminėse srityse situacija artėja prie atomazgos, kuri, kaip ir vidaus politikos atveju, gali būti iš dalies susijusi su kitų metų Rusijos prezidento rinkimais.

Apibendrinant, galima teigti, kad 2018 metai atrodo kaip savotiškas Rubikonas, kuris pateiks atsakymus į pagrindinius Rusijos vidaus ir užsienio politikos klausimus. O kalbant apie tiesioginę prezidento liniją, norisi palinkėti mūsų kaimynams, kad tai būtų ne "stebuklų diena", kai valstybės vadovui tenka asmeniškai spręsti gyventojų problemas, o mažai kam įdomus renginys, nes tai reikš, kad šalis jaučiasi taip gerai, kad neturi ko klausti savo lyderio.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone.

93
Tegai:
užsienio politika, klausimai, vidaus politika, bendradarbiavimas, Tiesioginė linija su Vladimiru Putinu, Vladimiras Putinas, Rusija
Dar šia tema
Putinas: pažeistas pilnavertis Rusijos ir JAV dialogas
Putinas ragina Europos šalis išsiaiškinti, kuri iš jų "vyriausia"
Apklausa: už Putiną pasirengę balsuoti du trečdaliai rusų
Putinas užstojo Trampą
Apklausa: Putino darbui pritaria daugiau nei 80% rusų
Vilniaus senamiestis

Koronavirusas viską išspręs: kaip pandemija paveiks Seimo rinkimus

(atnaujinta 16:00 2020.10.01)
Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis nuramino šalies gyventojus sakydamas, kad vyriausybė neketina grąžinti tokių griežtų karantino priemonių kaip pavasarį

Ant kortos — rinkėjų aktyvumas per Seimo rinkimus, nuo jų priklausys konkrečios politinės partijos rezultatai.

Koronavirusas nulems naują valdžią

Nematomas virusas COVID-19 jau padarė reikšmingą įtaką ne tik būsimos Lietuvos valdžios, bet ir Vakarų hegemono — Jungtinių Amerikos Valstijų — formavimuisi. Būtent dėl kovos su "kovidu" televizijos debatuose susirėmė du pagrindiniai pretendentai į vietą Baltuosiuose rūmuose — Donaldas Trampas ir Džo Baidenas.

Lietuvoje viskas vyksta analogiškai. Sauliaus Skvernelio vyriausybės sėkmę kovoje su koronavirusu galima išlyginti antrąja banga, kuri, sprendžiant iš užsikrėtusiųjų statistikos, yra didesnė nei pirmoji. Esmė ta, kad jei bus įvestos griežtos ribojamosios priemonės, aktyvumas bus mažas. O tai paranku tik dviem politinėms jėgoms — konservatoriams ("Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai") ir Lietuvos lenkams ("Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga"). Jų rinkėjai yra vieningiausi ir aktyviausi. O turint žemą aktyvumą, bendras rezultatas yra didesnis. Net lietus rinkimų dieną gali turėti įtakos kitų politinių jėgų elektorato aktyvumui.

Kita rinkėjų grupė, kuriai kelią į balsavimo punktą gali užkirsti pavojus užsikrėsti koronavirusu, yra pagyvenę žmonės. Tai tradiciškai yra pati aktyviausia gyventojų dalis rinkimų metu. Būtent jie pirmą kartą buvo raginami izoliuotis per pirmąją pavasarinę COVID-19 bangą. Dabar įsivaizduokime, kad šios kategorijos rinkėjai nebalsuos. Tai reiškia, kad kai kurios partijos gaus mažiau balsų ir galbūt net neįveiks penkių procentų barjero.

Taigi, koronavirusas jau yra "jaunų ir uolių" pusėje, kurie vis garsiau šaukia "Mes čia valdžia!".

Ne toks baisus tas koronavirusas, kokį jį piešia

Svarbus yra ir "antikarantininkų", kurie tvirtina, kad koronavirusas nėra toks baisus, kokį jį piešia valdžia, faktorius. Jie sako, kad visos šios kaukės ir panašios atsargumo priemonės yra pasaulinės vyriausybės, praktikuojančios milžiniškų pasaulio gyventojų masių valdymo metodus, intrigos. Šių antikarantininių nuotaikų mastą pasaulyje galima spręsti iš tūkstančių protestų ir komentarų socialiniuose tinkluose.

Gal todėl Lietuvos vyriausybė išklausė nepatenkintųjų balsą ir nusprendė griežtesnių karantino priemonių šalyje neįvesti. "Populizmas!" — sakys įstatymus gerbiantis rinkėjas su kauke. "Demokratija (žmonių galia)!" — atkerta karantino priešininkas. Abu yra rinkėjai, kurie pildys biuletenius spalio 11 ir 25 dienomis. "Taigi suprask — ką agituoti?" — svarsto kandidatas į Seimo narius.

Prognozavimas yra nelengva užduotis

Ir vis dėlto mes bandysime numatyti rinkimų į Seimą rezultatus ribotų karantino priemonių kontekste.

Daugelis vyresnio amžiaus žmonių, ypač sergančių sunkiomis ligomis, vis dar bijo ir neišeina iš savo butų. Tai reiškia, kad į rinkimų apylinkes atvyks tik patys aktyviausi, pasiėmę ortopedines lazdas ir paprašę vairuojančių vaikų pagalbos. Ir jų, matyt, bus beveik pusė. Tos partijos, kurios tikisi vyresnių žmonių balsų, turėtų į tai atsižvelgti.

Vadinasi, ant kortos jaunų žmonių balsai? Ir juos tiesiog per pusę dalija požiūris į koronavirusą. Vieni palaiko valdžios pastangas pažaboti pandemiją, o kiti, būdami geros sveikatos, kuri leidžia be simptomų persirgti koronavirusu, reikalauja judėjimo laisvės ir atsisako "bet kokių kaukių". Tai liberalų partijų elektoratas.

Tad galime manyti, kad dvi priešingos jėgos — konservatoriai (TS-LKD) ir "valstiečiai" (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) pirmajame ture, kaip kad prieš ketverius metus, surinks maždaug tiek pat balsų. Daugiau mažiau nuo dviejų iki trijų procentų. Ir jiems svarbiausias bus antrasis rinkimų turas vienmandatėse apygardose.

Antrojo ešelono partijos — socialdemokratai ir liberalai — būsimajame Seime gali gauti apie dešimt procentų vietų.

Tačiau dėl "auksinių balsų" titulo formuojant būsimą koaliciją kovos kelios partijos, balansuodamos ties penkių procentų patekimo į Seimą riba. Ir jiems aktyvumas bus lemiamas veiksnys. Ir, žinoma, jų rinkėjų aktyvumui įtakos turi ne tik oras rinkimų dieną, bet ir naujas pasaulio tvarkos žaidėjas — koronavirusas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

Tegai:
Seimo rinkimai, koronavirusas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Per rinkimus nebeliks vardinių rinkėjų kortelių
Visas politines kovas iš savo kišenės apmoka žiūrovas-rinkėjas
Per ateinančius Seimo rinkimus rinkėjams bus siunčiami nevardiniai pranešimai
Keltas Estonia

Atskleista baisi kelto "Estonia" nuskendimo paslaptis

(atnaujinta 15:05 2020.09.30)
Kelto "Estonia" katastrofos aukų atminimo dieną Estijos ministras pirmininkas Juris Ratas specialioje spaudos konferencijoje paskelbė, kad reikia nuodugniau ištirti daugiau nei prieš ketvirtį amžiaus įvykusią nelaimę

Staigaus politiko pareiškimo priežastis buvo dokumentinis filmas "Estonia": radinys, kuris keičia viską", paskelbtas tą pačią dieną "Discovery" televizijos kanale.

Radinys — maždaug keturių metrų ilgio ir apie 1,2 metro pločio skylė laivo korpuse. Jos povandeniniai vaizdai buvo rodomi filme.

Ir tai tapo sensacija, nes oficialioje tyrimo, kuris galutinai buvo nutrauktas 2009 metais, ataskaitoje, šis pažeidimas nepaminėtas nė karto.

Norint pabandyti suprasti, kaip tai apskritai buvo įmanoma, verta priminti pagrindinius faktus.

Keltas "Estonia", vykęs iš Talino į Stokholmą, 1994 metų rugsėjo 28-osios naktį nuskendo Suomijos atsakomybės už paiešką ir gelbėjimą jūroje zonoje. Iš 989 laive buvusių žmonių išgyveno 137. Likę 852 žmonės nuskendo ir (arba) laikomi dingusiais, nes buvo rasti tik 94 žmonių palaikai. Laivo avarija tebėra didžiausia taikos metu Baltijos jūroje.

Po ilgalaikio tyrimo paskelbtos komisijos išvados, kad kelto užtvindymo priežastis buvo nukritę nuo lanko vartai (skydeliai) ir stipri audra.

Švedija, Estija ir Suomija ratifikavo specialų susitarimą dėl kapų tylos, pagal kurį privažiuoti prie nuskendusio kelto yra draudžiama ir už tai taikoma baudžiamoji atsakomybė. Tai vienintelis toks atvejis planetoje.

Talinas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владимир Песня

Be to, švedai sukūrė planus užpilti laivą betonu ir taip paversti jį sarkofagu, tačiau galiausiai viskas apsiribojo tuo, kad jis buvo užpiltas keliais tūkstančiais tonų žvyro.

Tačiau dokumentinių filmų kūrėjo Henriko Evertssono draudimai nesustabdė ir prieš metus jis nuleido robotą prie laivo nuolaužų, kur ir buvo nufilmuoti kadrai, kurie dabar sukėlė sprogusios bombos efektą.

Filmo kūrėjų kalbinti ekspertai vienbalsiai tvirtina, kad tokia skylė korpuse negalėjo būti sprogimo laive pasekmė. Pasak jūrų technologijų profesoriaus Jorgeno Amdahlio, tokią žalą galėjo sukelti išorinis poveikis, kurio jėga yra 500–600 tonų.

Na, o buvęs Estijos komisijos, tyrusios kelto nuskendimą, vadovas Margusas Kurmas tiesiai šviesiai teigė, kad avarijos priežastis — susidūrimas su povandeniniu laivu. Švedijos povandeniniu laivu.

Перевернутый и заполненный водой спасательный плот парома Эстония
© CC0 / Accident Investigation Board Finland
Apvirtęs kelto "Estonia" gelbėjimosi plaustas.

Beje, toje vietoje iš tikrųjų buvo surengtos NATO karinės pratybos.

Dabar trijų šalių, bet pirmiausia Švedijos, valdžia turi atsakyti į itin nemalonius klausimus, tačiau pirmiausia: kodėl iki šiol nebuvo žinoma apie kelių metrų skersmens skylę?

Skylė yra korpuso atkarpoje, kuri buvo matoma 1994 metais, o tai reiškia, kad, pasak Kurmo, arba buvo nuspręsta, kad apskritai nebūtina atlikti tyrimą, arba skylė buvo pastebėta, tačiau apie tai nebuvo pranešta visuomenei.

Tuo tarpu politinis ėjimas kaip unikalus draudimas priartėti prie nuskendusio kelto ir bandymai jį (ypač tą pačią pažeistą dešiniojo borto pusę) užpilti žvyru verčia galvoti ne apie tyrimo aplaidumą, bet daug blogiau — sąmokslą aukščiausiu valstybės lygiu, siekiant nuslėpti tikrąsias įvykio priežastis. 

Поисково-спасательная операция на месте крушения парома Эстония
© AP Photo / Jaakko Aiikainen
Gelbėjimo operacija kelto "Estonia" katastrofos vietoje.

Svarbi aplinkybė: 26 metai, praėję nuo 1994 metų, yra gana ilgas laiko tarpas, bet ne toks ilgas, kad laivas pavirstų senove. Iki šių dienų nemaža dalis iš "Estonia" tragediją išgyvenusių aukų ir aukų artimųjų tebėra gyvi. Daugelis valstybės žmonių, tiesiogiai dalyvavusių tuose įvykiuose, taip pat yra geros sveikatos.

Pavyzdžiui, Karlas Bildtas tuomet buvo premjeras. Taip, tas pats Karlas Bildtas, pasauliui geriau žinomas kaip buvęs Švedijos užsienio reikalų ministras 2006–2014 metais ir aršus rusofobas.

Dėl pralaimėjimo rinkimuose, vykusiuose rugsėjo viduryje, jis paliko ministro pirmininko kėdę 1994 metų spalio pradžioje, tačiau, atsižvelgiant į naują informaciją, būtų labai įdomu išgirsti jo komentarus apie pirmąsias dienas po nelaimės.

Tačiau Bildtas, kaip ir jo įpėdinis Ingvaras Karlssonas, jau atsisakė šia tema kalbėtis su spauda.

Intriga kyla dėl to, ar buvusiems ir dabartiniams Švedijos vadovams bus užduoti nepatogūs klausimai, kad jie būtų įpareigoti atsakyti, ar suinteresuotos jėgos galės dar kartą viską nutylėti, kaip tai darė praėjusį ketvirtį amžiaus.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
keltas
JAV dainininkas Džonas Ledžendas ir jo žmona JAV modelis Krisi Teigen

Dainininko Džono Ledžendo žmona neteko vaiko

(atnaujinta 16:46 2020.10.01)
Savo Instagram paskyroje 34 metų Krisi Teigen atvirai parašė apie baisią netektį, kuri ištiko jos šeimą

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Amerikiečių muzikantas Džonas Ledžendas (John Legend) ir jo žmona Krisi Teigen (Chrissy Teigen) neteko vaiko: kraupi žinia sukrėtė visus žvaigždžių poros gerbėjus.

Neseniai paaiškėjo, kad nėščia muzikanto žmona atsidūrė ligoninės palatoje: modeliui prasidėjo stiprus kraujavimas, dėl kurio gydytojai pareikalavo skubios hospitalizacijos. Visą šį laiką Ledžendas nepaliko žmonos ir meldėsi dėl žmonos ir sūnaus išgelbėjimo.

Teigen Instagram paskyroje pasirodė nespalvotų kadrų iš ligoninės serija: modelis su skausmu pranešė, kad ji ir Džonas Ledžendas neteko trečiojo vaiko. Berniukas taip ir negimė.

"Mes taip ir nesugebėjome sustabdyti kraujavimo ir jo išgelbėti, nors ir buvo perpiltas kraujas. Šį mažą manyje gyvenusį žmogų mes pavadinome Džeku. Ir jis visada bus juo. Mes nesugebėjome suteikti tau namų gyventi, bet mes visada tave mylėsime", — parašė modelis.

View this post on Instagram

A post shared by chrissy teigen (@chrissyteigen) on

Teigen taip pat padėkojo visiems gerbėjams už palaikymą ir pažadėjo dar labiau mylėti savo šeimą. Žvaigždžių pora jau augina du vaikus: vyresnę dukrą Luną ir jaunesnį sūnų Mailzą.

Tegai:
dainininkas, JAV