Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

Baltijos uostų konkurencija: Elbingas grasina Klaipėdai

94
(atnaujinta 11:02 2017.07.05)
Lenkijos vyriausybės ketinimai plėtoti uostą Elbinge gali gerokai paveikti pervežimų rinką Baltijos regione

Faktiškai, jei Elbingo uosto projektas (jį planuojama susieti laivybos kanalu per Aistmarių neriją su Gdansko įlankos vandenimis) bus įgyvendintas, lietuviškam uostui Klaipėdoje atsiras rimtas konkurentas. Galų gale, nepaisant to, kad išplėsti Elblongą planuojama, pirmiausia, kariniams tikslams, komercinės naudos svarstymų miekas neatšaukė — lenkai jau skelbia, kad "uostas skiriamas bendradarbiavimui su Ukraina ir Baltarusija".

Klaipėdos uostas kol kas veiksmingas

Konkurencija Baltijos jūroje paaštrės, o atsižvelgiant į Rusijos strategiją plėtoti savus uostus ir atitinkamai perorientuoti krovinius, kova už baltarusišką tranzitą tampa lemiamu Lietuvos ir Latvijos uostų išlikimo veiksniu.

Klaipėdos uostas. Archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Андрей Александров

Tuo tarpu, būtent Klaipėda pastaraisiais metais demonstruoja, ko gero, aukščiausią efektyvumą, ką patvirtina statistika.

Pasak įmonės "Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija", praėję metai tapo geriausiais istorijoje — krovinių apyvarta siekė 40,41 milijonų tonų, tai 4,2% daugiau nei 2015-aisiais. Palyginimui: Rygos uoste per tą patį laikotarpį perkrauta 37,07 milijonų tonų, tai 7,5% mažiau, lyginant su 2015 metais.

Klaipėdos sėkmės istorijoje svarbu yra tai, kad savo laiku konkurencinėje kovoje už baltarusiškų trąšų tranzitą, lietuviai sugebėjo nugalėti kolegas iš Ventspilio ir Rygos. Tai buvo padaryta kompetentingos darbo su Baltarusijos eksportuotoju strategijos dėka.

Pastaraisiais metais Baltarusijos ir Lietuvos verslo bendradarbiavimo rėmuose pavyko sukurti darnų beveik visų logistikos grandžių darbą: gamintojas, pardavėjas, stividorius, laivo agentas, brokeris, o taip pat Baltarusijos ir Lietuvos geležinkeliai.

Faktiškai per Klaipėdą Baltarusijos kalio kompanija (BKK) gavo galimybę lydėti ir pristatyti krovinius "iki vartotojo durų".

Be to, "Belaruskalij" nuosavybė yra 30% piltinių krovinių terminalo, o BKK tai pagrindinis Lietuvos įmonės "Fertimara" akcininkas. Pastaroji vykdo agentūros funkcijas Klaipėdos uoste ir frachtuoja laivus, teikia transporto ir ekspedijavimo paslaugas.

Taip pat efektyviai Lietuva veikia ir optimalių maršrutų sudarymo Baltarusijos naftos produktų tranzitui srityje, kur  pagrindiniai lietuvių konkurentai yra latviai.

Jei Latvijos uostai 2015-ųjų sausį-liepą perkrovė 37% viso Baltarusijos naftos produktų eksporto, o Lietuvos tik 13%, o 2016-aisiais situacija atrodė kitaip. Latvijos uostų dalis sumažėjo iki 32%, o Lietuvos priešingai, padidėjo iki 25%.

Priešakyje naujas konkurencijos etapas

Klaipėdos uosto statistikos augimas 222% 2016 metais palyginus su 2015-aisiais atrodo įspūdingai. Įdomu tai, kad Baltarusijos valdininkai visiškai patenkinti Lietuvos kolegų veiksmais užtikrinant baltarusišką tranzitą, o tarp Baltarusijos ekspertų laikoma, kad eksportuotojų interesai yra virš politikos.

Štai kodėl oficialus Minskas faktiškai nereaguoja į Lietuvos valdininkų pastangas " demokratijos plėtros" srityje (faktiškai sąlygų valdžios nuvertimui kaimyninėje šalyje parengimą).

Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Андрей Александров

Tuo tarpu Rusija ketina nukreipti savo artimiausių sąjungininkų tranzitą, visų pirma baltarusių į Ust Lugos uostą — tai prioritetinis Rusijos projektas Baltijos jūroje.

Be rusų pasiūlymų, prieš Klaipėdą iškilo dar ir lenkų konkurentas, kurio atsiradimą Lietuva turės tylomis priimti dėl akivaizdžių NATO viršūnės interesų plėtoti uostą Elbinge.

Atsižvelgiant į tai, kad Rusijos geležinkeliai jau siūlo baltarusiams 25 procentų nuolaidą geležinkelio tarifams, lenkai taip pat pareiškia apie savo pasirengimą teikti tam tikras "lengvatas".

Labai abejotina, kad per ateinančius dvejus ar trejus metus situacija su Baltarusijos tranzitu smarkiai pasikeis, tačiau specialistams Vilniuje jau dabar reikia galvoti, kaip išsaugoti Baltarusijos naftos produktus ir kalį Klaipėdos uoste.

Viskas klostosi taip, kad artimiausioje ateityje lietuviai turės konkuruoti ne su latviais, o su lenkais ir rusais, kurių galimybės yra žymiai didesnės.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone.

Klaipėda – Lietuvos jūros vartai
© Sputnik /
Klaipėda – Lietuvos jūros vartai
94
Tegai:
krovinių vežimas, tranzitas, Klaipėdos uostas, Lenkija, Rusija, Lietuva
Dar šia tema
Rusijos krovinių tranzitas per Estiją nuo 2006 sumažėjo septynis kartus
Suskystintųjų gamtinių dujų eksporto veikla Lietuvoje įsibėgėja
Lietuvoje 30% darbo vietų priklauso nuo eksporto
Lietuva daugiausiai kviečių eksportuojančių ES šalių penketuke
Rusija dar lieka pagrindine Lietuvos eksporto kryptimi
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Lietuvos prezidentas pavargo būti nominaliu vadovu: Nausėda apibendrino metų rezultatus

(atnaujinta 16:43 2020.07.10)
Prezidentas Gitanas Nausėda apibendrino pirmųjų kadencijos metų rezultatus ir atsakė į žurnalistų klausimus apie visą Lietuvos politinio, ekonominio ir socialinio gyvenimo spektrą

Nausėda, kaip galima spręsti iš spaudos konferencijos metu išsakytų teiginių, ketina vis labiau kištis į valstybės vidaus politiką, už kurią pagal Konstituciją atsakingos vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios šakos — Vyriausybė ir Seimas.

Pagal Lietuvos Konstituciją prezidentas vadinamas "valstybės vadovu" (VI skirsnis, 77 straipsnis), tačiau jo įgaliojimai yra apriboti. Valstybės vadovas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką (VI skirsnis, 84 straipsnis). Tačiau pirmaisiais prezidentavimo metais Gitanas Nausėda tarptautinėje arenoje ne itin spindėjo. Visuose susitikimuose su pasaulio lyderiais jis vis kartojo mantrą apie Baltarusijos atominės elektrinės pavojų, apie "agresorių iš Rytų" ir graudžiai prašė ES struktūrų pinigais padėti nukentėjusiai nuo koronakrizės Lietuvos ekonomikai.

Gal todėl Nausėda bando sustiprinti savo autoritetą, aktyviai įsikišdamas į vidaus politiką. Jis pirštu grasina vyriausybei ir valdančiajai koalicijai, o paprastiems žmonėms sako, kad dar šiek tiek ir savo tautiečiams jis atneš dangaus manų. Juk tik jis, patirties turintis bankininkas, žino, kaip išmaitinti tautą ir kiekvieną lietuvį padaryti milijonieriumi.

Kaip žinote, Lietuvoje yra trys valdžios šakos — įstatymų leidybos (Seimas), vykdomoji (Vyriausybė) ir teisminė (Aukščiausiasis ir Konstitucinis teismai). Yra dar atseit nepriklausoma ketvirtoji valdžia — žiniasklaida.

Kaip žinote, įstatymų leidžiamąją galią žmonės renkasi per bendruosius Seimo rinkimus kas ketverius metus. Ir tada nugalėtojas formuoja valdančiąją koaliciją ir vyriausybę. Prezidentui pagal Konstituciją tvirtinant konkretų kandidatą į ministrus lieka tik patariamasis balsas. Ką jis dažnai ir išnaudoja.

"Taip, aš būsiu principingas, man nebus jokios problemos atmesti tiek kandidatūrų, kiek reikės, kad gautume tinkamą rezultatą ir tinkamą kandidatūrą. Labai tikiuosi, kad būsimoji valdančioji koalicija turės ir viziją, ir matymą, ir vertybes, nes būtų sudėtinga dirbti, jei prezidentas botagu turėtų įgyvendinti gerovės valstybės principus, o partijos galvotų, kaip čia elgtis šioje situacijoje", —  sakė Gitanas Nausėda, tarsi užsimindamas, kad dabartinė valdančioji koalicija ir vyriausybė neturi to.

"Aš norėčiau, kad būsimasis Vyriausybės vadovas būtų principingas šituo klausimu ir būtų ne atsvara, o parama prezidentui, įgyvendinant šias vertybes, nes jeigu vertybes įgyvendina vienas, du arba trys asmenys arba institucijos, tai yra vienas dalykas", — sakė prezidentas.

O čia, Jūsų Ekscelencija, šiek tiek išsamiau. Kas ir kam turėtų būti parama? Kiek mes žinome, Lietuva yra parlamentinė respublika, turinti tik prezidento valdžios elementus. Ir prezidentas nėra pats svarbiausias asmuo valstybėje, kaip, pavyzdžiui, Rusijoje, Baltarusijoje ar Prancūzijoje. Daugelyje Europos Sąjungos valstybių prezidentas atlieka tik reprezentacinį vaidmenį. Vokietijoje visa valdžia yra kanclerio, o ne prezidento rankose.

Taigi Lietuvos "valstybės vadovas" turėtų dar kartą atidžiai perskaityti Konstituciją ir sutvarkyti savo valdžios užmojus. Verta prisiminti, kad naujausioje Lietuvos istorijoje jau buvo precedentas, kai Seimas apkaltos būdu atleido prezidentą.

Taip, Nausėda nėra Paksas. Ir jo politiniai mecenatai, kurie išsiuntė Nausėdą į tokį atsakingą postą, greičiausiai neleis Seimui surinkti reikiamo balsų skaičiaus. Bei ir Nausėdos advokatai greitai pasakys, kur toji raudona linija, už kurios galima tapti Konstitucijos pažeidėju ir sulaukti apkaltos.

Kyla klausimas, kas laimės parlamento rinkimus. Jei revanšuos Gitano Nausėdos globėjai iš konservatorių-liberalų sparno, galima bus pamiršti bet kokią apkaltą.

Su valdančiąja konservatorių-liberalų ir Darbo partijos koalicija, apie kurią jau užsiminė konservatoriai, Nausėda dirbs taikiai. Bet jei dabartinė koalicija liks valdžioje, tuomet prezidentas turės elgtis atsargiau.

Nei mirktelėt nespėsi ir iš "valstybės vadovu" virsti nusikaltėliu, kuris viršijo Lietuvos Konstitucija jam suteiktus įgaliojimus. Galų gale, kaip kažkada sakė vienas TSRS vyriausiasis prokuroras, būtų žmogus, o straipsnį jam visuomet galima parinkti.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, Seimas, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Istorikas: Nausėda bando tapti "masinės politinės šizofrenijos" dalimi
Nausėda ragina Vyriausybę sparčiau didinti senatvės pensijas
LGBT aktyvistai gali sutrukdyti Lenkijos draugystei su Baltijos šalimis
Lietuva neatsisakys plano iki 2030 metų skirti 2,5 % BVP karinėms išlaidoms
Lietuva ir Estija susitarė susivienyti siekdamos didesnio finansavimo iš ES
RT logotipas, archyvinė nuotrauka

RT transliavimo draudimas: Vakarai pamiršo, kaip kovoti su Rusija

(atnaujinta 13:01 2020.07.10)
Lietuva uždraudė savo teritorijoje transliuoti penkis RT kanalus. Tai atsitiko per savaitę po to, kai Latvijos valdžia žengė panašų žingsnį. Kita eilėje — Estija, kurios užsienio reikalų ministras taip pat neatmetė panašaus sprendimo galimybės

Kitokios Talino pozicijos šiuo klausimu tikimybė yra menka: tiek atsižvelgiant į tradicinį antirusišką trijų "Baltijos tigrų" sutarimą, tiek atsižvelgiant į tai, kad būtent Estijos valdžia buvo aktyviausia ir nuosekliausia sudarydama kliūtis Sputnik agentūros darbui respublikoje. Kaip žinote, norėdami pasiekti norimą rezultatą, jie ėmė tiesiogiai pulti darbuotojus, grasindami baudžiamuoju persekiojimu.

Vis dėlto įdomiausias visoje istorijoje yra oficialus Vilniaus sprendimo pagrindimas. Pats teiginys, kad RT kontroliuoja Dmitrijus Kiseliovas, kuriam taikomos Vakarų sankcijos, tariamai tapo priežastimi imtis priemonių prieš "jo" žiniasklaidos išteklius.

Esmė net ne ta, kad šis teiginys yra netiesa, už ką Lietuvos valdžia buvo papeikta, ir šių pastabų autoriai priminė, kad RT neturi nieko bendro su MIA "Rossija segodnia" struktūromis, kurioms iš tikrųjų vadovauja Dmitrijus Kiseliovas.

Dar svarbiau, kad visa tai kadaise buvo: lygiai prieš savaitę, kai Latvijos nacionalinė elektroninių žiniasklaidos priemonių taryba paaiškino RT transliacijų draudimą, sakydama, kad televizijos kanalai yra "faktiškai kontroliuojami ir prižiūrimi" Dmitrijaus Kiseliovo. Tuomet lygiai tokiu pačiu būdu Margarita Simonian ir Rusijos užsienio reikalų ministerija pakomentavo akivaizdų Latvijos oficialių struktūrų neprofesionalumą, nes jų sprendimas buvo grindžiamas atvirais beprotiškais teiginiais.

Tuo metu dar buvo galima paaiškinti įvykį atsitiktinumu ir konkrečių vykdytojų klaida: galų gale ne viena sistema neapdrausta nuo diletantų ir tinginių. Tačiau panašiose situacijose atsidūrusiai valstybei — ne "komilfo" viską atšaukti, net jei ją atvirai pakišo jos pačios valstybės pareigūnai.

Tačiau pasikartojus situacijai Lietuvoje, tampa aišku: atsitiktinės klaidos nebuvo ir nėra. Visa tai yra sąmoninga Latvijos ir Lietuvos valdžios pozicija, kurios principas yra "ir taip tiks".

Suprantama, kad draudimas transliuoti RT yra politinis sprendimas. Bet ar to buvo neįmanoma paaiškinti teisiškai "grynesniu" motyvu? Žinoma, galima. Bet tam reikėtų atsakingiems departamentams labiau pasistengti, ieškoti spragų teisės aktuose.

Kadaise būtent ši ypatybė — teisinis miklumas atitikti bent jau išorinį sprendimų nepriekaištingumą — buvo vienas iš svarbiausių Vakarų demokratijos kozirių. Ji atrodė nepaprastai pergalingai tarp kitų politinių sistemų, kurios nebuvo linkusios vargintis dėl oficialių procedūrų.

Bet nuo to laiko nutekėjo daug vandens. RT transliavimo uždraudimo klausimu Baltijos šalys ėjo tokiu keliu, kurį pastaraisiais metais pasirinkdavo visiškai kitos ir daug galingesnės valstybės.

Amerikiečiams mojavimas mėgintuvėliu su neaiškios kilmės milteliais pakeitė tikrai egzistuojančių aplinkybių, kuriomis tarptautinei bendruomenei galima būtų bandyti pateisinti invaziją į Iraką, paiešką. Britai surengė grandiozinį pasirodymą aplink Skripalių apsinuodijimą — ir jiems visiškai ne gėda dėl prošvaisčių, akivaizdžių "skylių" šiuo klausimu. Nyderlandai, teisingumą pavertę savo nacionaliniu prekės ženklu, MH17 bylos nagrinėjime rodo tokius teisinius "kūlvirsčius", kad niekas jau net nesistebi.

Tokių pavyzdžių — ne tik Rusijos, bet ir Kinijos, Irano, Venesuelos ir kitų "​​šalių atsiskyrėlių" — atžvilgiu yra tiek daug, kad jie jau seniai iš retų išimčių virto kasdienybe. Tokiomis aplinkybėmis Lietuvos ir Latvijos valdžios institucijų pozicija RT transliavimo draudimo istorijoje atrodo visiškai organiškai: kam įsitempti, jei to galima nedaryti; pakanka tiesiog pateikti akivaizdžią nesąmonę kaip oficialią poziciją?

Tai netgi turi savo logiką: antirusiškų pažiūrų auditorija, bus patenkinta paaiškinimais apie "Kiseliovą, kontroliuojantį RT" (kaip ir apie "Putiną, kuris apnuodijo Skripalius" arba "Kremlių, kuris numušė "Boeing" virš Donbaso"), ir Vakarai vis dažniau nemato priežasčių švaistyti išteklius Rusijai ir jai prijaučiančioms jėgoms, nes, matyt, laiko šią užduotį įtikinti ir patraukti į savo pusę beprasmiška.

Iš pradžių šį (atvirai apgaulingą) požiūrį sukūrė informacinė, politinė, ideologinė ir net moralinė Vakarų monopolija. Būtent dėl jos tam tikru momentu jie nustojo manyti, kad reikia kruopščiai ir profesionaliai vykdyti savo politiką — tiek apskritai, tiek konkurentų atžvilgiu. Dėl to jie patys nepastebėjo, kaip prarado šią monopoliją, taip pat ir dėl kompetencijų praradimo bei atsipalaidavimo ir įsitikinimo, kad tiks ir taip.

Dabar situacija kitokia. Dabar visos tos pačios jėgos nemato prasmės efektyviai dirbti ir rimtai stengtis vien dėl to, kad pačios susitvarkys, o priešo vis tiek neįtikinsi.

Stebina tai, kad jie rimtai tiki (ir tai patvirtina neseniai priimti Baltijos šalių sprendimai dėl RT), jog toks profesionalus, tiksliau, akivaizdžiai neprofesionalus požiūris nulems jų ideologinę ir geopolitinę pergalę prieš Rusiją.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
RT, Baltijos šalys, Rusijos žiniasklaida, Rusija
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Dar šia tema
Simonian sureagavo į galimybę Estijoje uždrausti RT
Lietuvoje uždrausta RT
Simonian sureagavo į penkių RT kanalų draudimą Lietuvoje
Rusijos ambasada Lietuvos kaltinimus RT laiko "beprotiškais": čia tai įrodyta praktiškai
Michailas Jefremovas

Advokatai Jefremovo byloje sureagavo į drausminę procedūrą prieš juos

(atnaujinta 15:40 2020.07.10)
Anot Federalinių teisininkų rūmų, Dobrovinskis ir jo kolegos Michailo Jefremovo advokatas Elmanas Pašajevas gali būti įspėti, o kraštutiniais atvejais jiems gali būti atimta licencija

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Eismo įvykyje su Michailu Jefremovu, mirusiojo šeimos advokatas Aleksandras Dobrovinskis ir aktoriaus advokatas Elmanas Pašajevas pakomentavo "360" žinią apie jiems iškeltą drausmės bylą dėl etikos kodekso pažeidimo.

"Aš nieko apie tai nežinau. Bet aš žinau, kad tyrime nieko neparašė, nes vakar mačiau tyrėją", — sakė Dobrovinskis.

Informacija, jis pažymėjo, taps žinoma tik tada, kai gaus dokumentus dėl drausminės bylos iškėlimo. Tai, pasak Dobrovinskio, gali nutikti kitą savaitę.

Advokatas Elmanas Pašajevas teigė nematantis jokių pažeidimų, o Rusijos Federacijos Federalinių teisininkų rūmai neturėjo teisės tokiems veiksmams.

"Šiaurės Osetijos ir Alanijos Respublikos įstatymų rūmai svarsto bet kokį pažeidimą prieš mane", — pabrėžė aktoriaus advokatas.

Jis taip pat nustebo, kaip jam gali būti iškelta byla, nes jis turėjo būti iškviestas į komisiją. Tokiu atveju laiškas turėjo būti atvežtas į teritorinius rūmus, tačiau Pašajevas nieko negavo.

"Melas. Jie tiesiog nori pritraukti dėmesį", — padarė išvadą jis.

Anot Federalinių teisininkų rūmų, Dobrovinskis ir jo kolegos Michailo Jefremovo advokatas Elmanas Pašajevas gali būti įspėti, o kraštutiniais atvejais jiems gali būti atimta licencija.

Anksčiau Rusijos Federalinių teisininkų rūmai nerimavo, kad jie atskleidė teisininkų paslaptis ir panaudojo avarijos bylą savireklamos tikslams, dirbdami su žiniasklaida. Pašajevas taip pat pareiškė, kad iš jo oponentų tris kartus buvo atimta teisinė padėtis.

Šiuo metu Jefremovui taikomas namų areštas.

Praėjus kelioms dienoms po avarijos, Jefremovas įrašė vaizdo žinutę ir atsiprašė Zacharovų šeimos, taip pat pažadėjo suteikti pagalbą, jei "ji bus priimta". Aktorius teigė, kad priims bausmę, ir pavadino veiką "neatleistina".

Dobrovinskis anksčiau sakė RIA Novosti, kad Zacharovų šeima nepriėmė Jefremovo atsiprašymo ir nepriims iš jo materialinės pagalbos.

Praėjusią savaitę Pašajevas pareiškė, kad Jefremovo atstovai nebesiūlys mirusiojo Zacharovo šeimai piniginės kompensacijos, dabar jos dydį turi nustatyti teismas.

Jefremovas birželio 8 dienos vakarą, Maskvos "Sadovoje kolco" vairuodamas "Jeep Grand Cherokee", įvažiavo į priešingą eismo juostą ir trenkėsi į automobilį "Lada", kurio vairuotojas, internetinės parduotuvės kurjeris Sergejus Zacharovas, po patirtų sužalojimų ligoninėje mirė. Prokuratūros duomenimis, įvykio metu aktorius buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotikų.

Tegai:
advokatas, Michailas Jefremovas