NATO naikintuvas  F-16, archyvinė nuotrauka

Rusija prieš NATO virš Baltijos jūros kuo tai gali baigtis?

246
(atnaujinta 11:01 2017.07.05)
Pastaruoju metu daugėja incidentų, kai Rusijos naikintuvai virš Baltijos jūros susiduria su NATO aviacija, ir esminis klausimas — ar tokie susidūrimai ore gali baigtis kariniu konfliktu?

Kai prie Rusijos gynybos ministro lėktuvo priartėjo Lenkijos naikintuvas, sargybai teko pademonstruoti ginkluotę, ir "svečias" pasišalino. Tačiau svarbiausia, kad Rusijos karinės aviacijos lėktuvų susidūrimai tiek su NATO lėktuvais, tiek su JAV kariniais laivais Baltijos regione tapo kasdienybe.

Galima teigti, kad Baltijos jūra tampa strateginiu sąlyčio tašku, o tai reiškia, kad karinio kontakto tikimybė didėja. Buvęs Amerikos ambasadorius Rusijoje ir NATO Generalinio sekretoriaus pavaduotojas Alexanderis Vershbow pažymėjo, kad šiuo metu situacija yra blogesnė, negu karščiausiais Šaltojo karo metais, nes nėra sutartų elgesio ir nesutarimų sureguliavimo taisyklių. Dar labiau įtampą didina žiniasklaida, kuriai reikia sensacijų.

Tačiau, jei pažvelgtume į tai, kas vyksta, be emocijų, aiškėja, kad viskas, kas atrodo nauja, yra tik gerai pamiršta sena. 

Nieko naujo

Tiems, kas negyveno Šaltojo karo laikais, šiandien iš tiesų sunku priprasti prie naujų realijų. Jie užaugo su mintimi, kad globali dviejų sistemų konfrontacija baigėsi. O dabar ji atsinaujino, ir su tuo sunku susitaikyti, pirmiausia, psichologiškai.

Įsivaizduokime, kad į mūsų laikus persikels kažkas iš devintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio su sąlyga, kad TSRS vis dar egzistuoja. Mes papasakosime jam apie minėtus incidentus virš Baltijos jūros, o jis, greičiausiai, net nesupras, kas mums taip kelia nerimą.

Tai būtų žmogus, kuris, pavyzdžiui, pergyveno Karibų krizę, kai galėjo prasidėti (bet neprasidėjo) branduolinis konfliktas, ir Vietnamo karą, kuriame TSRS priešlėktuvinės gynybos kompleksai numušinėjo JAV lėktuvus, bet tai neatvedė prie tiesioginės karinės Amerikos ir Sovietų Sąjungos konfrontacijos.  

Tokiu būdu, dabartiniai ginčytini epizodai tiek Baltijos regione, tiek Sirijoje, bent jau kol kas, atrodo kaip rutina, jeigu pasitelktume ne dvidešimt pirmo amžiaus, o sugrįžusio Šaltojo karo logiką. Bet tai nereiškia, kad pagrindo nerimui nėra.

Jeigu kažkas atsitiks

Ar gali atsitikti taip, kad kitą kartą Rusijos naikintuvas, pamatęs NATO lėktuvą prie savo vado orlaivio arba žvalgybinį Aljanso lėktuvą Rusijos oro erdvėje (tegul ir netyčia į ją įskridusį), paleis raketą? Gali.

Tačiau ramina faktas, jog kariškiai dažnai yra atsakingesni už politikus ir puikiai supranta savo veiksmų pasekmes, nors dažnai kaltinami noru pakariauti ir įrodyti savo pranašumą. Būtent todėl situacijoje su Sergejaus Šoigu skrydžiu Rusijos naikintuvas parodė ginkluotę, o lenkų pilotas viską suprato, ir tik žiniasklaida išpūtė problemą (panašiai kaip Sirijos atveju sakoma, kad tuoj Rusija ims numušinėti JAV naikintuvus).  

Pagaliau, prisiminkime ir istoriją su rusų kariniu lėktuvu, kurį numušė NATO narė Turkija. Viena vertus, tai rodo, kad priešpriešos zonoje kovinis kontaktas gali įvykti. Kita vertus, Rusija nepuolė Turkijos (sankcijos — ne karas). Reiškia, net jeigu Baltijos regione bus numuštas Rusijos ar NATO naikintuvas, nebūtinai iš karto prasidės karinis konfliktas.

Be abejo, jis gali prasidėti. Tačiau manytina, kad abi pusės, suprasdamos atitinkamų radikalių veiksmų pasekmes, pasistengs išspręsti problemą kitaip — pavyzdžiui, sukurti komisiją ir išsiaiškinti, kas ir kodėl įvyko, nubausti kaltuosius ir kompensuoti padarytą žalą (gal net atsiprašyti, kaip tai padarė Turkijos prezidentas).

Trumpai sakant, žinoma, nemalonu, kad karinė įtampa Baltijos regione auga, nes jeigu pirmame veiksme ant sienos kabo šautuvas, paskutiniame jis gali iššauti. Tačiau kol kas situacijos nereikėtų pernelyg dramatizuoti — Šaltojo karo laikais buvo dar "karščiau", bet pusės susitvardė. Tiesiog įdomu, kiek dar turi įsitempti styga, kad šalys suprastų, jog laikas groti susitaikymo maršą?    

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone.

246
Tegai:
aviacija, karinis konfliktas, naikintuvai, NATO, Baltijos jūra, Rusija
Dar šia tema
NATO karių visureigis įsirėžė į automobilį su keturiomis merginomis
Latvis pasipiktino NATO pratybomis po savo namų langais
Putinas: NATO — JAV užsienio politikos priemonė, ten vien vasalai
JAV bombonešiai B-52 atvyksta į NATO pratybas Rusijos pasienyje
Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis, archyvinė nuotrauka

Karbauskis išeina. "Valstiečiai" griauna "normalumo" pamatus Lietuvos politikoje

(atnaujinta 09:03 2020.11.29)
"Valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis nusprendė pasitraukti iš Seimo. Ką tai galėtų reikšti?

Naujai išrinkto Seimo darbas prasidėjo skandalingai. Didžiausios opozicinės partijos lyderis Ramūnas Karbauskis nusprendė atsisakyti parlamentaro mandato, protestuodamas prieš konservatorių siekį atimti iš "Valstiečių" bet kokią valdžią. 

Šiame kontekste pirmas klausimas — Karbauskio poelgis tai spontaniškos emocijos ar iš anksto sugalvotas planas? Didesnė dalis ekspertų pritaria antram variantui. Kitaip tariant, "Valstiečių" vadovas ketino pasitraukti iš Seimo nepriklausomai nuo konservatorių veiksmų, tačiau jie savo elgesiu sukūrė jam idealų foną tai padaryti. 

Kaip pažymėjo Seimo pirmasis vicepirmininkas, "Tėvynės sąjungos" narys Jurgis Razma: "Galiu apgailestauti, kad, ko gero, mes neįžvelgėme, jog galime būti netyčia pakliuvę į Ramūno Karbauskio slapto viešųjų ryšių plano vykdymą". Tačiau vargu ar tai tik viešieji ryšiai — labiau panašu į gerai apgalvotą žingsnį. Kokia esmė?

Akivaizdu, kad "valstiečiai" pralaimėjo rinkimus tame tarpe todėl, kad nepakankamai gerai dirbo su rinkėjais — galvojo, kad pakaks kasdienio premjero ir sveikatos apsaugos ministro viešumo, kovojant su koronavirusu. Nepakako. 

Tuo tarpu, kaip po pirmojo Seimo rinkimų turo pasakė "Laisvės partijos", kuri nustebino savo rezultatu, lyderė Aušrinė Armonaitė: "Rodos, 9,11 proc. žmonių pirmajame ture balsavo už Laisvės partiją. Mes daug dirbome, kad prisistatytume jiems: ir 12 valandų transliavome programą, ir pati du kartus Lietuvą pervažiavau, ir toliau bendraujame mikrorajonuose Vilniuje su žmonėmis. Gal tas politikų išėjimas į gatvę, išgirdimas 10 kartų kritikos, kad tuos du kartus galėtum paaiškinti savo idėjas ir galbūt sulauktum simpatijų. Tai yra labai svarbu".

Taip, pastovus tiesioginis bendravimas su elektoratu (tuo labiau, kad Lietuvoje yra daug neapsisprendusių ir pasyvių rinkėjų) iš tiesų yra labai svarbus, ir Karbauskis, atrodo, tai suprato. Aiškindamas savo sprendimą trauktis iš Seimo, jis teigė: "Prioritetiniu tampa ir pasiruošimas savivaldybių rinkimams, kam pasitarnaus LVŽS skyrių stiprinimas ir gerai organizuota rinkiminė kampanija. Suvokdamas savo atsakomybę formuojant šešėlinę Vyriausybę, stiprinant LVŽS struktūras, rengiantis artėjantiems savivaldybių rinkimams, nutariau pasitraukti iš Seimo".

Sėkmė savivaldybių rinkimuose yra tramplinas į sėkmingus Seimo rinkimus. Todėl labai svarbu gerai pristatyti save ir pakritikuoti oponentus (o progų turėtų būti nemažai) regionuose. Be to, išėjimas iš parlamento reiškia ne tik daugiau laisvo laiko, bet ir didesnę pasisakymų laisvę. O "karštai" pasisakyti Karbauskis mėgsta.

Tiesa, dalis ekspertų mano, kad politikui naudingiau būti parlamente, nes ten esi pastebimesnis ir todėl turi daugiau galimybių populiarinti savo partiją. Be to, darbas Seime reiškia žinojimą, kas vyksta politikos užkulisiuose. Šiame kontekste galima pažymėti, kad žiniasklaidos dėmesio Karbauskiui net ir po išėjimo iš parlamento, greičiausiai, netrūks (tuo labiau, kad jis lieka vadovauti partijai). O Seime jis palieka daug bendražygių, kurie turėtų padėti jam neprarasti ryšio su didžiąja politika — pirmiausiai Saulių Skvernelį.

Tuo tarpu pastarasis gali įnešti daugiau konstruktyvumo bei sutarimo į vidinius procesus "valstiečių" frakcijoje ir į jos santykius su kitomis politinėmis jėgomis. Tokiu būdu, susiklostytų gero (Skvernelio) ir blogo (Karbauskio) policininko situacija, kuri ilgainiui leistų partijai sustiprinti savo politines pozicijas.

Tačiau visame šitame paveiksle yra viena rizika — ne tiek "valstiečiams" kaip organizacijai, kiek Karbauskiui kaip ambicingai asmenybei. Gali atsitikti taip, kad, kol jis dirbs "ant žemės", partija gali priprasti prie gyvenimo be jo aktyvesnio vaidmens aukščiausiame lygmenyje (pirmiausiai Seime). 

Kitaip tariant, ji pradės institucionalizuotis (remtis struktūra, o ne lyderiu) ir orientuotis į kitas personalijas (pirmiausiai, į Skvernelį), kas Karbauskiui gali nepatikti ir todėl baigtis partine suirute. Kita vertus, jeigu jis gerai apgalvojo išėjimą iš Seimo, jis turėjo įvertinti visas galimas tokio žingsnio pasekmes. Reiškia, nebijo nei sisteminių, nei asmeninių iššūkių. Kaip bus, pažiūrėsime.

Apibendrinant, galima teigti, kad "valstiečiai" su Karbauskiu priešakyje ir toliau griauna "normalumo" pamatus Lietuvos politikoje, bet nuo to ji darosi tik įdomesnė. Kitas faktas yra tas, kad pasiduoti jie neketina ir jau pradėjo ruoštis revanšui. Laukiame tęsinio.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), konservatoriai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), valstiečiai
Dar šia tema
Seimas pritarė Ingridos Šimonytės kandidatūrai į Lietuvos premjerus
Laisvės partijos frakcijos seniūnei Seimas pasirodė smarkiai archajiškas
Nuotolinis Seimas: Lietuvą valdys dirbtinis intelektas
Moteris eina pro Sičuano provincijos žemėlapį

Skurdo nebėra. Kinija nugalės toliau?

(atnaujinta 13:08 2020.11.28)
Metų pradžioje skurstančių apskričių buvo 832, šią savaitę iš skurstančių apskričių sąrašo buvo išbrauktos paskutinės devynios

VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Jaučiama, kad Pekinas dar nespėjo iš tikrųjų atšvęsti šį pasiekimą ir paversti jį pasauliniu įvykiu: iki 2020 metų iškeltas tikslas buvo įvykdytas laiku, kad būtų visiškai panaikintas  absoliutus skurdas. Apie tai rašo RIA Novosti autorius Dmitrijus Kosyrevas.

Tačiau jei agentūros praneša, kad šią savaitę iš skurstančių apskričių sąrašo buvo išbrauktos paskutinės devynios — tai  taip ir yra? Visiškas skurdas Kinijoje įveiktas?

Metų pradžioje skurstančių apskričių buvo 832. Paskutinės devynios buvo įsikūrusios pietvakarinėje Guidžou provincijoje. Prieš tai, praėjusiais mėnesiais visiškas skurdas įveiktas Sindziange, Sičuane ir dar keliose kitose provincijose.

Taip, tai yra pasaulinės reikšmės įvykis, jis dar labiau sustiprins Kinijos statusą, pavyzdžiui, Afrikoje, kur ji ir be to sėkmingai eksportuoja vystymosi technologijas į regionus, kurie atrodo beviltiškiausi. Nors ir be šių metų rekordų, ekspertai, pavyzdžiui, daktaras Matthias Holvortas iš JT maisto programos, šiomis dienomis pasauliui primena, kad Kinijai atitenka 70 procentų panaikinto pasaulio skurdo (daugiau nei 700 milijonų žmonių). Taip, iš tikrųjų šie skaičiai buvo žinomi jau seniai, iš įvairių leidinių ir dokumentų, ir jei Pekinas būtų kovojęs su skurdu dar metus ar dvejus, padėtis nebūtų labai pasikeitusi.

Tačiau tokiems įvykiams visgi įvykus, jie sukelia įvairių minčių įvairiems žmonės visame pasaulyje. Štai bent jau leidinys "Foreign Affairs", JAV: tai tik pradžia, kinams vis dar teks daug nuveikti, kad pagerintų milijonų gyvenimą... O kas ginčytųsi: teks. Ir kaip nesuprasti liūdnų amerikiečio jausmų, juk ne JAV sumušė rekordą.

Pirmoji mintis čia akivaizdi: tai tik figūra, tai yra sąlyginis dalykas, kažkas sugalvojo šią skaitmeninę ribą, o dabar ji buvo įveikta. Kinijos ekonomistai apskaičiavo, kad kraštutinis skurdas prasideda nuo žemesnės nei 4000 juanių per metus ribos. Beje, tose pačiose paskutinėse Guidžou apskrityse vidutinės metinės pajamos padidėjo iki 11 487 juanių arba 1740 JAV dolerių. Bet kažkam atrodys, kad tokios pajamos yra siaubingos. Svarbiausia, kad dabar kova tikrai prasidės ne nuo kraštutinio, o tiesiog nuo skurdo. Nes tai yra pats atvejis, kai tikslas — niekis, o judėjimas — viskas.

Čia, be abejo, įdomiausia yra technologijos, kai kurios iš jų galėjo suveikti tik Kinijoje, o dalis — kitur. Visiškas skurdas šalyje priešinosi, kaip matyti iš žemėlapio, sunkiai prieinamose vietovėse ir toli nuo plėtros centrų (pavyzdžiui, kalnuose). O efektyviausias kovos metodas dažniausiai pasirodė ten kelių tiesimas.

Taip pat buvo importuojamos tokios technologijos kaip "ryžiai - žuvis", tai yra mailiaus auginimas vandenyje, kuris dalį metų turėtų užlieti ryžių pasėlius. Taip pat — ryšys, be kurio neįmanoma atspėti, kokius produktus ir už kiek galima parduoti kaimyniniame mieste, jei ten, pasikartosime, atsirado kelias. Galiausiai — iš daugybės kiniškų keistenybių — kai kur ant namų kabino lenteles "skurstantis ūkis", tačiau tai reiškė, kad ūkis pastatė būtent šį namą už beprocentę paskolą, kurią išleido vietos plėtros ir skurdo mažinimo tarnyba. Tai yra reklama dėl keitimosi patirtimi: ateina kaimynai ir aptaria, kaip veikia ši technologija... Nors kai kuriose šalyse labiau įprasta pakabinti kitas lenteles, pavyzdžiui, "pavyzdinio turinio namai", mokyti tik remiantis gerais pavyzdžiais ir ignoruoti blogus.

Kova su skurdu Kinijoje vyko ne tik per pastaruosius 40 metų (tai yra po maoizmo), bet ir šimtmečius. Kitose šalyse ir civilizacijose vyko tas pats. Ir žmonija per šį laiką susiprato, kad kalbama apie problemą, kurios pagrindas — filosofija, tai yra žmonių ir tautų požiūris į tai, kas apskritai yra skurdas ir kokia yra vieno žmogaus ir visos visuomenės pastangų prasmė.

Ir čia labai tinkamai atrodo straipsnis, kuris buvo paskelbtas beveik tą pačią dieną, kai Pekinas paskelbė apie savo pasiekimą. Jis buvo paskelbtas Indijos laikraštyje "Pioner", tačiau jo autorė — amerikiečių rašytoja Janet Dailey, kuri netaria nė žodžio apie Kiniją, ji iš tikrųjų rašo apie tai, kodėl trampizmas dabar gyvuos amžinai. Ir — taip, kalbama apie skurstančio žmogaus pastangų prasmę. JAV, nors ir ne tik ten.

JAV doleriai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Наталья Селиверстова

Janet pradeda pokalbį su garsiąja Hilari Klinton citata apie tai, kad didelė JAV gyventojų dalis — basket of deplorables, beveik neišverčiamas įžeidimas, kaip "šiukšlių krūva". Tada įvyko keista istorija — šiuos žodžius, sau priskyrė tiek Donaldo Trampo rinkėjai, tiek demokratų rinkėjai, tai yra visokios valstybės pagalbos gavėjai; apskritai vargšai. Be to, buvo ir kitų Hilari pasisakymų. Šie žodžiai, visi kartu sugadino Hilari rinkimus ir privertė dabartinę Baideno kampaniją griebtis itin didelio sukčiavimo per rinkimus.

Taigi, negalima taip elgtis su vargšais, sako Janet, jie neturėtų jaustis pamiršti ir, be to, niekinami. Taip pat, kaip ir Anglijoje negalima buvo ignoruoti ištisų miestų, paremtų senomis pramonės šakomis, gyventojų likimo, o Didžiosios Britanijos demokratai (tai yra leiboristai) šiuos žmones paprasčiausiai nurašė ir pašalino iš savo galimų rinkėjų sąrašų.

Amerikos politinė kultūra, kurią atspindi trampizmas, sako ji, daro prielaidą, kad beveik visi karjerą pradeda būdami vargšai, o vėliau prisiima asmeninę atsakomybę už savo sėkmę ar nesėkmę. Ten niekas neturi rūpintis vargšais — už tad ten skurdas ir kitos nesėkmės nėra suvokiamos su niekinančia atjauta, lydinčia valstybės dalijamą medžiagą. Ir todėl amerikiečiai ir toliau masiškai balsuos už trampizmą, o ne tik už Demokratų partijos socializmą, kuriame "žemesnieji" yra maitinami mainais už jų rinkimų paramą, slėpdami jiems panieką.

Bet tai yra klasikinės dešiniųjų ideologijos himnas, o Kinija — ką ji turi bendro su juo? Argi ne kairiųjų politika - "socializmas su kinų ypatybėmis" kovoja su skurdu ten? Bet reikalas yra tas, kad pagal amerikiečių kairiųjų ir dešiniųjų standartus tikras kairysis buvo Mao valdžioje, kai visa šalis turėjo tenkintis po lygiai padalintomis valstybės išmokomis su žinomu rezultatu (nuskurdimas). Šiandien su skurdu tolimuose rajonuose kovojama amerikietiškai: atveria žmonėms galimybes užsidirbti pinigų patiems, o ne dalijant pagalbą, kuriai pirmojo ar antrojo pasaulio ekonomikai kažkaip susikrapštytų pinigų. Na, o jei kalbėsime apie kinų ypatumus, tai vargšai ten nėra niekinami, jie laikomi gerbiama visuomenės dalimi, kuriai turi būti suteiktas impulsas tapti dar labiau gerbiamam — kai jie savo rankomis nugalėjo skurdą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
JAV, skurdas, Kinija
Dar šia tema
Žmonijai išpranašautas visuotinis skurdas
Lietuvos teisininkas: Vilniui "Baltarusijos avantiūros" sukels liūdnas pasekmes
Lietuva pateko į šalių su didžiausia skurdo rizika ES sąrašą
Vilniaus geležinkelio stotis, archyvinė nuotrauka

Vilniaus geležinkelio stoties peronuose uždrausta rūkyti

(atnaujinta 14:41 2020.11.29)
Visuose peronuose paviešinti ženklai, nurodantys, kad čia — nerūkymo zona ir keliaujantys kvėpuos grynu oru, be cigarečių dūmų ir nemalonių kvapų

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Vilniaus geležinkelio stoties peronai paskelbti nerūkymo zona. Apie tai pranešė "Lietuvos geležinkelių" bendrovės spaudos tarnyba.

Prie Vilniaus geležinkelio stoties atidaryta rūkymui skirta atskira erdvė — ją, einant nuo pirmojo perono, lengva rasti pagal nuorodas. Atitinkamai visuose peronuose paviešinti ženklai, nurodantys, kad čia — nerūkymo zona ir keliaujantys kvėpuos grynu oru, be cigarečių dūmų ir nemalonių kvapų.

"Suprantame, kad mūsų klientai turi skirtingus įpročius. Visgi vienų žmonių pasirinkimai neturėtų kenkti kitiems. Todėl ir paskelbėme peronus nerūkymo zona, o rūkantiems įkūrėme atskirą, patogiai pasiekiamą erdvę. Su komanda jaučiame atsakomybę už savo klientų sveikatą — nenorime, kad jie, laukdami traukinio, kvėpuotų cigarečių dūmais", — pasakoja "LTG Link" vadovas Linas Baužys.

Vilniaus savivaldybės vicemerė Edita Tamošiūnaitė, šnekėdama apie iniciatyvą, priminė ir kitas nerūkymo zonas, esančias Vilniuje.

"Džiaugiuosi, kad bendrovė "LTG Link", bendradarbiaudama su mumis, Vilniaus geležinkelio stotyje įrengė specialią atskirą rūkymo erdvę, o peronus paskelbė nerūkymo zona. Tokių vietų sostinės viešosiose erdvėse yra ne viena. Draudžiama rūkyti Vinco Kudirkos aikštėje, Bernardinų sode, vaikų žaidimo aikštelėse ir viešojo transporto laukimo paviljonuose. Tokiu būdu mėginame mažinti rūkymo poveikį tiek nepilnamečiams, tiek ir likusiai visuomenei", — sakė Tamošiūnaitė.

Nerūkymo zona Vilniaus geležinkelio stoties peronuose taikoma tiek įprastoms, tiek elektroninėms cigaretėms. Netrukus peronus skelbti nerūkymo zonomis planuojama ir kitose didžiosiose stotyse — Kauno, Klaipėdos, Šiaulių.

Tegai:
Lietuvos geležinkeliai, Vilnius, geležinkelio stotis
Dar šia tema
LG: Baltarusijos sienos uždarymas nepaveikė geležinkelių transporto
Rusija gali pasiūlyti Baltarusijai pastatyti trąšų perkrovimo terminalą