Karinis žemėlapis, archyvinė nuotrauka

Lietuvos gynybos prioritetai iškreipta tikrovė

96
(atnaujinta 14:56 2017.07.15)
Lietuvos Krašto apsaugos ministerija išleido vadinamąją "Baltąją knygą", kurioje apibrėžiamos grėsmės šalies saugumui ir pristatomi Lietuvos gynybos politikos prioritetai, tačiau atskiri paskelbtos strategijos momentai kelia rimtų abejonių

Kaip teigiama dokumente, pagrindiniai iššūkiai Lietuvos saugumui yra tokie: Rusijos revizionizmas ir informacinės bei kibernetinės grėsmės (nestabilumą NATO pietų kaimynystėje palikime nuošalyje, nes vis tik toloka nuo Lietuvos). Iš pirmo žvilgsnio, regis, viskas logiška, bet jei paanalizuoti Lietuvos karinių strategų mintis detaliau, susidaro įspūdis, kad jie tam tikrais atvejais sąmoningai kuria iškreiptą tikrovės vaizdą, kuris jiems ir politiniams šalies vadovams tiesiog yra patogus.

Neteorinė Rusijos grėsmė

2014 metų viduryje (tai yra jau po Krymo įvykių) Lietuvos Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) paskelbė kasmetinį grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kuriame buvo parašyta, kad "šiuo metu konvencinio karo tikimybė artimiausioje Lietuvos geopolitinėje aplinkoje (Baltijos jūros regione) vis dar išlieka gana maža", nes "Rusija kol kas nėra pajėgi pradėti karinį konfliktą prieš NATO".

Praėjo trys metai, ir KAM "Baltojoje knygoje" skaitome: "Dėl Rusijos elgesio ir jos karinės galios augimo Lietuvos saugumo aplinka pablogėjo, o grėsmė šalies saugumui išliks ir ilguoju laikotarpiu: karinės agresijos prieš šalį grėsmė nebėra teorinė".

Žinoma, kiekviena kariuomenė privalo ruoštis blogiausiam scenarijui (pavyzdžiui, Rusijos karinės pajėgos turi būti pasiruošusios atremti Kinijos agresiją, nors valstybių santykiai šiandien yra tikrai draugiški). Tačiau tuo pat metu nereikia prarasti ryšio su tikrove ir strateginiame šalies dokumente akcentuoti tik pagrįstus dalykus.

KAM ekspertai savo poziciją aiškina, pavyzdžiui, tuo, kad Rusija panaudojo karinę galią prieš Gruziją ir Ukrainą, pasitraukė iš Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties ir stiprina savo karinį pajėgumą.

Šiame kontekste norisi paklausti: o Lietuva supranta, nuo ko viskas prasidėjo Gruzijoje ir Ukrainoje, kur įvyko valstybinis perversmas, ir ar ji prisimena, kad JAV vienašališkai pasitraukė iš Priešraketinės gynybos sutarties, leisdama Maskvai šiame kontekste elgtis, kaip ji nori? Pagaliau, labai keistai skamba priekaištai Rusijai kaip didžiajai valstybei dėl karinės galios stiprinimo — nejaugi ji turi žlugdyti savo kariuomenę, kaip tai vyko iširus TSRS?

Mokyklose planuojama įvesti nacionalinio saugumo pamokas >>

Trumpai tariant, Lietuvos kariškiai mato tik tai, ką  nori matyti, ir "nepastebi" platesnio vaizdo, kas veda prie nepagrįstų išvadų apie Rusijos grėsmę. O nepagrįstas grėsmių kūrimas tik didina įtampą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone.

Straipsnio tęsinį skaitykite rytoj.

96
Tegai:
grėsmė nacionaliniam saugumui, knyga, Krašto apsaugos ministerija
Dar šia tema
Krašto apsaugos ministerija pamokys kaip pasipriešinti okupacijai
Diplomatai Baltarusijos AE: kuras, saugumas ir "Lietuvos klausimas"