Karinės pratybos, archyvinė nuotrauka

Lietuvos gynybos strategija pavojingos tendencijos

137
(atnaujinta 16:07 2017.07.16)
Lietuvos krašto apsaugos ministerija išleido vadinamąją "Baltąją knygą", kurioje apibrėžiamos grėsmės šalies saugumui ir pristatomi Lietuvos gynybos politikos prioritetai, tačiau atskiri paskelbtos strategijos momentai kelia rimtų abejonių.

Straipsnio pradžią skaitykite čia >>

Informacinės nuoskaudos

Kalbėdami apie informacinius pavojus, KAM analitikai teigia, kad "kai kurios valstybės ir nevalstybiniai veikėjai informacinę erdvę vis dažniau pasitelkia siekdami trikdyti demokratinį procesą kitose šalyse, skatintini įtampą tarp jų gyventojų, nepasitikėjimą savo valstybėmis ir jų institucijomis".

Akivaizdu, kad rašoma apie Rusiją, bet vėlgi keli klausimai. Ar rusiškų televizijos kanalų ribojimas nėra "demokratinio proceso trikdymas"? Aiškinama, kad jie skleidžia melagingą informaciją. O vakarietiška žiniasklaida to nedaro, kai kalba, pavyzdžiui, apie chemines atakas Sirijoje? Bet apie sankcijas jos atžvilgiu Lietuvoje nekalbama.

Dėl nepasitikėjimo valstybe ir jos institucijomis irgi kalta Maskva (matyt, ji išveža lietuvius į Europą). O gal pačios valdžios institucijos turėtų geriau rūpintis savo įvaizdžiu, tiksliau — kokybiškiau vykdyti reformas (o ne kaip dabar, kai sulaukė kritikos ne iš Rusijos prezidento, o iš Lietuvos vadovės), kad parlamentu pasitikėtų daugiau negu trečdalis šalies gyventojų.

Be to, čia turbūt Rusija niekaip neišsprendžia lenkų tautinės mažumos klausimo ir taip didina etninę įtampa valstybėje bei gadina santykius tarp Lietuvos ir Lenkijos.

Trumpai sakant, Lietuvoje užtenka problemų, bet kai Rusijos žiniasklaida atkreipia į jas dėmesį ir pateikia alternatyvią nuomonę, sakoma, kad tai antivalstybinė propaganda. Taip, su rusiška pozicija galima nesutikti, bet tai nereiškia, jog ji išimtinai propagandinė, ir ją reikia uždrausti. Kas bijo savo trūkumų, dažnai linkęs kaltinti dėl jų kitus.

Kibernetinė provokacija

Galima suprasti KAM susirūpinimą del kibernetinio šalies saugumo, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad kibernetinę gynybą reikia įtraukti į 5-ąjį Vašingtono sutarties (NATO) straipsnį, kaip Donaldui Trumpui Varšuvoje gana neatsakingai pasiūlė Dalia Grybauskaitė.

Tai yra labai pavojingas dalykas, nes kibernetinių atakų autorystė sunkiai įrodoma, o jų įtraukimas į 5-ąjį NATO straipsnį gali turėti labai rimtas pasekmes. Pavyzdžiui, šiandien daug kalbama apie Rusijos kibernetinį įsikišimą į JAV prezidento rinkimus, nors konkrečių įrodymų niekas nepateikia. O dabar įsivaizduokite, kad ne gelžbetoninių faktų, o kažkieno įtarimų pagrindu bus aktyvuotas karinis blokas…

Apibendrinant, galima teigti, kad KAM parengtos "Baltosios knygos" privalumas yra kokybiškas konkrečių Lietuvos kariuomenės planų aptarimas. Bet jai trūksta fundamentalaus analitinio svorio, platesnio požiūrio į globalią geopolitinę aplinką, be kurio prielaidos dėl strateginių grėsmių yra netinkamai pagrįstos.

Ypač blogai, kad tai, atrodo, daroma sąmoningai, kuriant visuomenei sau ir politiniam elitui palankią tikrovę. Tai slidus ir pavojingas kelias, nes konjunktūrinis grėsmių kūrimas, ignoruojant ar nesuvokiant realių iššūkių (pavyzdžiui, tokių kaip neapibrėžtas ES ir transatlantinės vienybės, o reiškia ir NATO likimas), komplikuoja bendrą valstybės raidą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone.

137
Tegai:
grėsmė nacionaliniam saugumui, knyga, Krašto apsaugos ministerija (KAM)
Dar šia tema
KAM ruošia piliečius Tėvynės gynimui
Mokyklose planuojama įvesti nacionalinio saugumo pamokas
Krašto apsaugos ministerija pamokys kaip pasipriešinti okupacijai
Vamzdžiai Keystone XL vamzdynui

Į Rusiją pripumpuoti pinigų. Baidenas varo amerikiečių naftininkus į kampą

(atnaujinta 23:39 2021.01.25)
Pirmąją darbo dieną 46-asis prezidentas Džo Baidenas pasirašė įsaką, draudžiantį statyti "Keystone XL" magistralinį vamzdyną. Tai buvo padaryta aiškiai priešinantis Donaldo Trampo veiksmams, kuris savo ruožtu panaikino savo pirmtako Barako Obamos įsaką

Pirmas įspūdis — tai kažkokie JAV vidaus reikalai, politinių partijų ir grupuočių "informavimas", tačiau yra faktų, rodančių, kad Baideno sprendimas gali turėti toli siekiančių padarinių kelioms šalims vienu metu, tarp jų ir Rusijai.

Įgyvendinti ir uždrausti planai

Pirmiausia, derėtų priminti, kad "Keystone XL" yra ketvirtasis "Keystone" naftos tiekimo vamzdynų tinklo etapas, jungiantis naftos telkinius Kanados Albertos provincijoje su naftos perdirbimo gamyklomis Vidurio Vakarų ir JAV įlankos pakrantėse. Antrasis "Keystone" etapas eina per vieną iš pagrindinių žalios naftos prekybos centrų pasaulyje, kur susidaro WTI žalios naftos kaina.

Metinis pirmosios ir antrosios "Keystone" linijų pajėgumas yra 590 tūkstančių barelių per dieną, trečioji linija, vedanti į pietų naftos perdirbimo gamyklas, yra 700 tūkstančių barelių per dieną. Pajėgumai padidėjo būtent dėl ​​to, kad didžiausia pasaulyje naftos saugykla yra Kušinge — bendras rezervuarų tūris čia siekia 82 milijonus barelių. Tačiau negalima atmesti galimybės, kad šis rodiklis pralenkė Kiniją, kuri nemėgsta skleisti tikslių duomenų apie naftos saugyklas, kurias pastaruoju metu gana aktyviai stato.

Маршрут трубопровода Кистоун
"Keystone" dujotiekio maršrutas

Ketvirtąjį šio vamzdyno etapą, kuris gavo savo pavadinimą "Keystone XL", Kanados bendrovė "TransCanada Corporation" suprojektavo už 800 tūkstančių barelių per dieną metinį pajėgumą. Siūlomas "Keystone XL" maršrutas turėjo būti maždaug 1 900 kilometrų ilgio, tačiau maršrutas eina per "Bakken" skalūnų gavybos teritoriją.

"Keystone" projektas buvo skirtas keliems tikslams pasiekti vienu metu. Pirma, Kanados bituminių naftos telkinių geografinė padėtis nėra labai gera — atstumas iki Atlanto vandenyno ir Ramiojo vandenyno pakrantės yra per didelis. Antra, Kanados naftos eksportuotojai turi minimalų žalios naftos eksporto lygį, nes dėl kokybės ji nėra tinkama rafinuoti: didelis klampumas, didelis tankis ir didelis sieros kiekis. Tuo tarpu JAV apie 90 procentų telkinių yra lengva ir mažai sieros turinti nafta, todėl naftos perdirbimo gamyklos gali gaminti visą spektrą produktų, pradedant benzinu, baigiant mazutu ir degutu (kad ir kaip keista, bet JAV taip pat tiesia naujaus automobilių kelius ir juos remontuoja), jiems reikia būtent tokios kokybės naftos, kurios yra Kanados bituminiame smėlyje.

Kanados nafta, Gvaidas Venesueloje, Ruhanis Irane

Meksikos įlankos pakrantėje yra daug naftos perdirbimo gamyklų, iš kurių 12 yra stambios. Tradiciškai jos pirko Venesuelos sunkiąją naftą, tačiau prieš porą metų ši tradicija buvo sulaužyta — nuo to laiko, kai Chuanas Gvaidas "paskirtas" Venesuelos prezidentu JAV, o po to — drausmingoje ES. Iškart po to, kai paaiškėjo, kad Nikolas Maduras neketina palikti savo posto, kad dar viena "spalvotoji revoliucija" nepavyko, JAV pasipriešinusiai šaliai taikė vienašališkas diskriminacines priemones, kurios žiniasklaidoje dažnai klaidingai vadinamos sankcijomis.

Dabar mes dar kartą atidžiai pažiūrėkime į datas. 2017 metų sausio 12 dieną Donaldas Trampas panaikino vykdomąjį Obamos įsakymą sustabdyti "Keystone XL". 2018 metų vasarą "TransCanada" jau pradėjo ruoštis naftotiekio statybai — buvo išvalyti miško kirtimai, pradėti vamzdžių ir kitų medžiagų gabenimai į Montanos ir Pietų Dakotos valstijų teritoriją. Jei į projektą, kuris užplūdo JAV teismines institucijas protestais prieš MNP statybą, nebūtų įsikišusios įvairiausios aplinkosaugos grupės, 2020 metais "Keystone XL" jau būtų pradėtas eksploatuoti. Tai užtikrintų sunkiosios Kanados naftos tiekimą Persijos įlankos pakrantės naftos perdirbimo gamykloms ir įprastą jų veiklą.

Gerai žinomi įvykiai Venesueloje prasidėjo, prisiminkime, 2019 metų sausio mėnesį. Tai, kad juos sukėlė JAV, yra Polišinelio paslaptis. Pagrindinis JAV skaičiavimas, be abejo, buvo tas, kad jiems pavyks pastatyti Gvaidą į valdžią Venesueloje, tačiau operacija buvo gana rizikinga, todėl Trampas apsidraudė išduodamas leidimą "Keystone XL" statybai. 2016 metų prezidento kampanijos metu būtent naftos ir anglies ir naftos bendrovės suteikė didžiausią paramą Trampui; todėl 45-ojo JAV prezidento planuose tikrai nebuvo numatyta jas prarasti. Tačiau Maduro nuvertimas neįvyko, o teisminės institucijos blokavo naftos vamzdyno statybą.

Todėl JAV naftos perdirbėjų padėtis yra itin linksma. Sunkiosios naftos nebuvimas reikštų ir dyzelinio kuro nebuvimą, kuris, nepaisant visų madingų "žaliųjų" tendencijų, buvo ir tebėra labai populiarus produktas tarp Amerikos automobilių savininkų. Dėl paskelbtų priemonių prieš Venesuelą naftos perdirbimo gamyklų savininkams buvo atimta galimybė importuoti sunkiąją Venesuelos "Merey" naftą.

Kalbant apie cheminę sudėtį, kuo artimesnė "Merey" kuro rūšis vadinama "Iran Heavy" — manau, kad čia nereikia komentarų. Kita "artimiausia "Merey" giminaitė" yra žalia nafta, vadinama "Urals". Įvedęs diskriminacines priemones Venesuelai ir Iranui, Trampas nesumažino antirusiškos retorikos intensyvumo, tačiau amerikiečių naftos perdirbimo gamyklų savininkai buvo tiesiog priversti didinti Rusijos naftos pirkimus.

2019 metais, palyginti su 2018, Rusijos naftos tiekimas į JAV padidėjo 3,1 karto — nuo 1,38 milijono tonų (10,1 milijono barelių) iki 4,28 milijono tonų (31,4 milijono barelių). Per pirmuosius dešimt 2020 metų mėnesių Rusija į JAV tiekė 22,8 mln. tonų (167 mln. tonų naftos ir naftos produktų), pagal šį rodiklį užimdama ketvirtą vietą. Priešakyje yra Kanada, Meksika ir Saudo Arabija, o trečioje vietoje yra "Saudi Aramco" dėl to, kad ši įmonė valdo didžiausią naftos perdirbimo gamyklą JAV ir degalinių tinklą keliose valstijose.

Negana to: iš tų 167 milijonų barelių žalia nafta sudaro tik 15 procentų, o likę 85 procentai yra mazutas. Priežastis ta, kad Rusijos naftos kompanijos mieliau dirba su savo partneriais pagal ilgalaikius kontraktus, dėl ko "Urals" amerikiečiams paprasčiausiai nepakako.

Amerikos naftos perdirbimo gamyklų technologinės linijos leidžia naudoti lengvojo mazuto ir mazuto mišinį — todėl ponai sutiko įžengti į sunkius 2020-uosius metus su savo antipandeminėmis priemonėmis ir nauju OPEC+ susitarimu dėl Rusijos naftos bendrovių gelbėjimo.

Rinkitės, bet atsargiai. Atsargiai, bet rinkitės

Atsižvelgiant į visa tai, Baideno "Keystone XL" sprendimas atrodo labai įdomus. Išmeskite daugybę žodžių apie kovas dėl aplinkos, ką mes turime? Yra nedaug variantų. Arba Baidenas užmerks akis prieš tai, kaip JAV naftos kompanijos "pumpuoja pinigus" į Rusijos naftos pramonę, taip sukeldamas griežtą politinių oponentų kritiką.

Arba Baidenas sutiks, kad Valstijos grįžtų į JCPOA (Bendrą išsamų veiksmų planą) dėl Irano branduolinės programos, taip panaikindamos visus Trampo šiai valstybei taikomus apribojimus. Tokiu atveju Iranas plačiai grįš į pasaulinę naftos rinką — pagal Irano energetikos lyderių pareiškimus jie per trumpą laiką galės eksporto apimtį pasiekti iki 2,2 milijono barelių per dieną, ypač todėl, kad Iranas neprisiima jokių įsipareigojimų OPEC+.

Tai, žinoma, leis Amerikos įmonėms, turinčioms naftos perdirbimo gamyklas, atsisakyti Rusijos naftos ir jos produktų. Tačiau dėl tokio papildomo naftos kiekio sumažės pasaulinės jos kainos, o tai bus naujas smūgis skalūnų gamybai, kuri jau yra nukritusi į JAV po visko, kas įvyko per 2020 metus. Yra ir trečias variantas — Iranas gali atnaujinti savo eksportą, tačiau tuo pačiu atsisakyti tiekti naftą į JAV ne tik dėl ideologinių priežasčių, bet ir dėl to, kad daug lengviau ir pigiau pristatyti kurą savo tradiciniams vartotojams Indijai ir Kinijai. Trumpai tariant, "geležinis vamzdis", kurį Baidenas uždraudė statyti, gali sukelti daug minčių politologų apmąstymams.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
nafta, JAV, Džo Baidenas, Rusija
Vakcina Sputnik V, archyvinė nuotrauka

Meluoja ir neraudonuoja kodėl Lietuva prieš "Sputnik V" vakciną?

(atnaujinta 16:00 2021.01.25)
Lietuva kritikuoja rusišką vakciną, bet nenori matyti "Pfizer" problemų. Atrodo labai negražiai

Tarptautinėje politikoje paprastai nėra draugų ir sentimentų — tik interesai ir bekompromisė kova, nulinės sumos žaidimas. Tačiau būna retų atvejų, kai net didžiausi priešai padeda vienas kitam (pavyzdžiui, perspėja dėl galimo teroro akto) ar susilaiko nuo kritikos, kaip gyvūnai Kiplingo "Džiunglių knygoje" sausros metu prie vandens. Tačiau net tokioje situacijoje gali atsirasti Šerchanas ir jo niekingas pakalikas — šakalas Tabakis, kuriems negalioja jokios minimalaus padorumo taisyklės. 

Prieš koronavirusą visi lygūs, jis negaili nieko: nei amerikiečių, nei vokiečių, nei rusų, nei lietuvių — nieko. Todėl galima tik džiaugtis, kad atsirado įvairios vakcinos, ir nesvarbu, kas jas sukūrė. Svarbiausia, kad žmonija gavo šansą įveikti minėtą ligą, ir reikia išnaudoti bet kokį šansą — ar tai būtų rusiškas preparatas, ar amerikietiškas, ar kiniškas. 

Kitaip tariant, ciniški politiniai žaidimai šiuo atveju yra nepriimtini, net antižmogiški. Ir jeigu privačias farmacijos kompanijas, kurios gina pirmiausiai savo produktą, dar galima kažkaip suprasti (jos visada daro verslą iš bet kokios nelaimės ir nori uždirbti kuo daugiau), atskirų valstybių — pavyzdžiui, Ukrainos — bandymai be pagrindo menkinti Rusijos vakciną savo piliečių gyvybių sąskaita yra sunkiai suprantami.

Be abejo, tai nereiškia, kad vakcinų gamintojų iš viso negalima kritikuoti. Svarbu, kad oficialios institucijos ir, jeigu reikia, žiniasklaida sąžiningai atskleistų visą tiesą — taip pat ir nemalonią — apie jas, nes nuo to priklauso žmonių sveikata. Tačiau tendencingas neobjektyvumas šiuo atveju yra smerktinas elgesys.  

Neseniai, sausio 22 dieną, valstybinė Lietuvos televizija (LRT) parodė reportažą, kuriame buvo toks komentaras: "Europos vaistų agentūra iki kitos savaitės pabaigos turėtų patvirtinti dar vieną — bendrovės "AstraZeneca" ir Oksfordo universiteto — vakciną, tačiau net nesvarsto galimybės įteisinti daug ekspertų abejonių sukėlusią Rusijos vakciną "Sputnik V". Rusija ją įregistravo dar nepradėjusi didelio masto klinikinių bandymų, tačiau Vengrijos vyriausybė perka du milijonus rusiškos vakcinos dozių". 

Po tokių žodžių net nežinai, nuo ko pradėti. Pirmiausia reikia pažymėti, kad Rusija pateikė paraišką dėl "Sputnik V" registracijos Europos Sąjungoje ir tikisi, kad ekspertizės procesas, po kurio bus priimtas galutinis sprendimas, prasidės vasario mėnesį. Tačiau Lietuvos televizija apie tai, turbūt, negirdėjo ar nenorėjo girdėti.

Antra, dėl "ekspertų abejonių" ir bandymų. Galbūt, "Sputnik V" ne pati geriausia vakcina pasaulyje, bet ką tada kalbėti apie "Pfizer" produkciją, nuo kurios, kaip viešai pranešama, miršta žmonės. Be to, neramina ne RT ar Sputnik, o "Le Monde" publikacija apie tai, kad aukščiausi Europos Komisijos vadovai spaudė Europos vaistų agentūrą kuo greičiau įregistruoti "Pfizer" ir "Moderna" vakcinas. Ir apskritai, jeigu "Sputnik V" vakcina buvo įregistruota skubotai, su kokia kita vakcina buvo atlikti visi klinikiniai bandymai, kurių reikalauja standartinė procedūra? Apie tai Lietuvos televizija savo reportaže taip pat nekalba.

Trečia, jame norima pasakyti, kad Vengrija, skirtingai nuo likusios ES, pasielgė neatsakingai, nusprendusi skiepyti savo piliečius rusiška vakcina. Taip, turbūt, yra dėl to, kad šalies specialistai "nieko nesupranta", arba dėl to, kad premjeras Viktoras Orbanas yra "kvailas diktatorius" ir/ar "Putino draugas". Tačiau kaip tada vertinti daugybės pasaulio šalių, kurios įsigijo "Sputnik V", elgesį? Jie visi kvailiai ar savo žmonių priešai? Kodėl Argentinos prezidentas pasiskiepijo šia vakcina?

Po šitos publikacijos kažkas pasakys — Rusijos propaganda vykdo informacinį karą prieš vakarietiškas vakcinas ir primeta savąją, o kartu niekina Lietuvą ir visą ES. Šiame kontekste dar kartą reikia pabrėžti — apskritai nesinori nieko kritikuoti kovos su koronavirusu kontekste, nes sunku ir valstybėms, ir vakcinų gamintojams. Neišvengiamos klaidos ir problemos, nes reikėjo veikti greitai.

Tačiau, jeigu jau lyginti, tai būtina daryti maksimaliai objektyviai. Jeigu Lietuva (kaip neadekvati Ukraina) nenori pirkti rusiškos vakcinos, galimai, vien todėl, kad tai prieštarauja Briuselio ir Vašingtono nurodymams, tegul neperka, bet bent jau nereikia jos menkinti ir daryti iš žmonių kvailius vien todėl, kad Rusijai sekasi vakcinų gamybos srityje.

Paraiška dėl "Sputnik V" pripažinimo buvo pateikta ne tik Europos vaistų agentūrai (EVA), bet ir Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO), į kurią sugrįžo JAV. Jeigu PSO ir EVA verdiktai bus teigiami, ką tuomet sakys Lietuvos valdžia (ir žiniasklaida)? Greičiausiai bus priversta pripažinti, kad rusiška vakcina yra normali (bet vis tiek nepirks iš principo). Tai gal iš karto elgtis konstruktyviau ir atsakingiau, kad po to nereikėtų raudonuoti ir teisintis prieš pasaulį ir savo žmones? Nors Lietuvos politikams, žurnalistams ir ekspertams tai jau seniai ne problema.  

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
vakcina, COVID-19, koronavirusas, Rusija, Lietuva, Sputnik V
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Ko tikėtis iš "EpiVacCorona". Viskas apie peptidinę COVID-19 vakciną
Ekspertas atskleidė "inovatyvų" "Sputnik V" skirtumą nuo kitų vakcinų
Antikūnų kiekis vyrų ir moterų kraujyje po vakcinos "Sputnik V" nesiskiria
Pakistanas pritarė Rusijos "Sputnik V" vakcinos vartojimui, praneša žiniasklaida
Žurnalistė Maria Butina pikete prie Latvijos ambasados ​​Maskvoje, 2021 m. Sausio 26 d

Višinskis ir Butina piketavo prie Latvijos ambasados ​​prieš žiniasklaidos priespaudą

(atnaujinta 11:14 2021.01.26)
Butinos rankose, simboliškai surakintais antrankiais, plakatas su užrašu "Aukšto saugumo žodžio laisvės zona"

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. ŽTK narys, "Rossija segodnia" žiniasklaidos grupės vykdomasis direktorius Kirilas Višinskis ir iš Amerikos kalėjimo paleista rusė, Viešųjų rūmų narė Marija Butina netoli Latvijos ambasados ​​Maskvoje surengė piketus prieš Rusijos žiniasklaidos darbuotojų persekiojimą Latvijoje ir apskritai Baltijos šalyse, pranešė RIA Novosti.

© Sputnik
"Raginu užstoti tautiečius" — Butina pikete prie Latvijos ambasados

Butinos rankose, simboliškai surakintomis antrankiais, yra plakatas su užrašu "Aukšto saugumo lygio žodžio laisvės zona". Savo ruožtu Višinskis ragina nutraukti žurnalistų persekiojimą.

"Deja, man vėl teko užsidėti antrankius. Tai paskutinis dalykas, kurį norėčiau padaryti, bet kitaip negaliu. Tai yra solidarumo veiksmas su mūsų tautiečiais, Latvijos žurnalistais, kurie dabar persekiojami už alternatyvų požiūrį, už bendradarbiavimą su Rusijos žiniasklaida", — sakė Butina.

Tai, kas vyksta Latvijoje, visuomenininkė pavadino žodžio laisvės ir visuotinių vertybių persekiojimu.

"Latvijoje grubiai pažeidžiamos ne tik kolegų žurnalistų, bet ir tautiečių teisės <...> Jie pažeidžia pagrindinę žurnalisto taisyklę — galimybę pasirinkti redakciją, kuri atitiktų jo vidinius įsitikinimus <...> Tai, kad Latvijoje manipuliuojama tokiomis sąvokomis, kaip Europos sankcijas užfiksavome ne tik mes, ne tik Rusijos užsienio reikalų ministerija, bet ir organizacija, kurią vargu ar galima įtarti užuojauta mūsų šaliai, organizacija "Žurnalistai be sienų", — pažymėjo Višinskis.

2020 metų gruodį rusakalbiai Latvijos žurnalistai buvo apkaltinti pažeidus ES sankcijų režimą, Baudžiamojo kodekso 84 straipsnis numato baudą arba laisvės atėmimą. Jų namuose buvo atliktos kratos, įranga ir ryšio priemonės konfiskuoti. Žurnalistai buvo paleisti pagal rašytinį įsipareigojimą neišvykti.

Член Совета по правам человека при президенте РФ, исполнительный директор медиагруппы Россия Сегодня Кирилл Вышинский в одиночном пикете у посольства Латвии в Москве, 26 января 2021 года
© Sputnik / Евгений Биятов
Kirilas Višinskis

Rusijos užsienio reikalų ministerija Latvijos valdžios veiksmus prieš rusakalbius žurnalistus pavadino baudžiamąja akcija ir akivaizdžiu demokratinės visuomenės pagrindų — žiniasklaidos ir saviraiškos laisvės — pažeidimo pavyzdžiu.

Rusijos Federacijos diplomatinis departamentas pažymėjo, kad sankcijos yra asmeninio pobūdžio, susijusios su MIA "Rossija segodnia" generaliniu direktoriumi Dmitrijumi Kiselevu ir negali būti taikomos visiems, kurie bendradarbiauja su žiniasklaidos holdingu. MIA "Rossija Segodnia" ir RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian išreiškė viltį, kad Rusija atsakys į baudžiamąsias bylas prieš rusakalbius žurnalistus.

Tegai:
Rusijos žiniasklaida, Rusija, Latvija