Ramūnas Karbauskis, Saulius Skvernialis ir Dalia Grybauskaitė, archyvinė nuotrauka

Koalicijos pabaiga?

69
(atnaujinta 14:38 2017.07.18)
Urėdijų ūkio reforma — atrodytų nelabai reikšmingas klausimas, bet būtent jis gali tapti lemiama valdančiosios koalicijos žlugimo priežastimi

Galima spėti, kad socdemai balsavo prieš urėdijų pertvarką (jų veiklos centralizaciją, įsteigiant vieną valstybės įmonę "Lietuvos valstybiniai miškai") todėl, kad tai gali neigiamai paveikti jų partinius finansinius interesus, susijusius su medienos verslu.

Neturėdami koalicijos partnerių paramos, "Valstiečiai" nusprendė vienytis su opoziciniais konservatoriais, kuriems pažadėjo lengvatos šildymui grąžinimą rudenį, apie ką kalbėjo ir prezidentė.

Tokiu būdu jie dar kartą pademonstravo savo nenuoseklumą ir nepagarbą koalicijos principams. Tačiau svarbiausia tai, kad ši istorija išryškino sistemines valdančiosios daugumos problemas, ir jau rudenį jos dabartiniu pavidalu gali nebelikti.

Socialdemokratų pasirinkimas

Dabartinė socdemų padėtis gana aiški. Belieka apsispręsti, ką daryti.

Jau eidami į koaliciją, jie rizikavo. Tuomet lemiamais argumentais, matyt, tapo noras išlikti valdžioje ir ankstesnės partijos vadovybės pozicija. Tačiau nuo to laiko daug kas pasikeitė.

Pirmiausiai — buvo išrinktas naujas partijos lyderis, kuris nuo pat pradžių neslėpė skeptiško nusiteikimo "Valstiečių" atžvilgiu. Be to, buvimo valdančiojoje koalicijoje pliusas liko tas pats, o minusai tik sustiprėjo.

Pirma, "Valstiečiai" pastoviai žemina savo partnerius, demonstruodami, kad jie čia vadovauja, o socdemai yra tik "jaunesnieji broliai", kurie pralaimėjo rinkimus ir neturi balso teisės. Antra, neapibrėžta ir sunkiai suprantama "Valstiečių" politika įvairiose srityse jau privedė prie to, kad juos ėmė stipriai kritikuoti prezidentė, ir, kaip rodo naujausios apklausos, prie ženklaus populiarumo praradimo.

Kitaip tariant, jeigu socialdemokratai netyčia nuspręstų likti koalicijoje, jie turėtų susitaikyti su antrarūšio partnerio statusu, bet kartu prisiimti dalį atsakomybės už neefektyvią "lyderio" politiką ir "skęsti" kartu su juo, kas reiškia dar vieną fiasko būsimuose rinkimuose.

Tuo tarpu perėjimas į opoziciją atimtų iš socdemų nedidelę valdžią šiandien, bet suteiktų gerą šansą grįžti į ją rytoj buvusių partnerių kritikos (o pagrindų jai daugiau negu reikia) dėka.

Be abejo, dar galima pagalvoti apie koalicijos išsaugojimą, jeigu "Valstiečiai" pažadėtų pakeisti savo požiūrį į bendradarbiavimą ir imtų vykdyti atsakingesnę politiką. Bet vargu ar tai atsitiks. Todėl skyrybos rudenį, atrodo, yra neišvengiamos (tuo labiau, kad to nori socdemų vadovas Gintautas Paluckas).  

"Valstiečių" motyvai

Ar "Valstiečiai" supranta, ką daro? Atsakymo variantai šiuo atveju gali būti keli.

Graikas, archyvinė nuotrauka
© Photo: Depositphotos

Pirma, jie, galimai, tikisi, kad, nepaisant visų jų "fokusų",  niekur tie socdemai neišeis. Tačiau aukščiau išdėstyta logika aiškiai tam prieštarauja.

Antra, galbūt, "Valstiečiai" pasiruošę dirbti vadinamosios "mažumos vyriausybės" sąlygomis. Tačiau jie kupini ambicijų įgyvendinti savo pažadus, o tokiu atveju padaryti tai bus be galo sunku.

Trečia, gal "Valstiečiai" ketina sukurti naują koaliciją su mažomis partijomis ir pavieniais deputatais arba su konservatoriais, su kuriais vis labiau sutaria.

Problema tik ta, kad pirmoji opcija pernelyg kebli ir nepatikima, o antruoju atveju neatmestina galimybė, kad jau nauji partneriai su prezidentės pagalba diktuos savo sąlygas.

Išvada paprasta. Arba "Valstiečiai" dėl politinio nepatyrimo tiesiog nesuvokia, su kokia ugnimi žaidžia ir kokioje nepavydėtinoje situacijoje gali atsidurti,  arba konservatoriai rado būdą juos kontroliuoti (kaip tai atsitiko Daliai Grybauskaitei).

Kaip ten bebūtų, koalicija, atrodo, yra pasmerkta. Toliau, greičiausiai, bus mažumos vyriausybė, kuri arba kapstysis pati, arba bus stipriai priklausoma nuo prezidentūros bei konservatorių. Ir pastariesiems naudingiau manipuliuoti procesu iš šalies, liekant opozicijoje (nebent jie koalicijoje vienvaldiškai dominuotų, kas sunkiai įmanoma).

Trumpai sakant, rudenį Lietuvos laukia politinė audra su neaiškia pabaiga. O kaip gražiai viskas prasidėjo…

69
Tegai:
valdančioji koalicija, Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Lietuva
Dar šia tema
Lietuvos 2019 metų prezidento rinkimai — favoritų nebus
Lietuva geria, o politikai kovoja dėl valdžios
Valstiečiai siūlo lietuviams sutartis dėl bendro gyvenimo vietoj partnerystės
"Valstiečiai" ryžtingai ruošiasi mažinti vaistų kainas
Konservatoriai Seime

Sėsk ir užsičiaupk: Lietuvos konservatoriai jau atvirai šiurkštūs su rinkėjais

(atnaujinta 13:49 2021.03.02)
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nusileido iki atviro šiurkštumo ne tik politinių oponentų, bet ir rinkėjų atžvilgiu. Ji teigė, kad tie, kuriems nepatinka ši valdžia, per kitus rinkimus galės išsirinkti tuos, kurie patiks

Ukrainiečiai turi posakį, labai glaustai apibūdinantį dabartinį Lietuvos valdančiosios valdžios požiūrį į savo žmones, kuris pažodžiui skamba taip: "Matė akys, ką perka, tai valgykit ir nesispyriokit".

Konservatoriai valdžioje buvo tik keturis mėnesius ir jau spėjo parodyti savo chamizmą iš visų pusių. Pirmiausia, Lietuvos užsienio reikalų ministras, Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis kartu su bendrapartiečiu, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininku Žygimantu Pavilioniu tėškė purvo į veidą "Belorus" sanatorijos Druskininkuose darbuotojams, kurie liko be pragyvenimo šaltinio dėl ES sankcijų. Priminsime, kad aršiausi šių sankcijų šalininkai ir iniciatoriai buvo būtent Lietuvos konservatoriai — Seimo ir Europos Parlamento deputatai.

Tada tas pats Pavilionis šiurkščiai elgėsi Tbilisyje, kur nuvyko "sutaikyti" valdančiųjų ir Gruzijos opozicijos. Taip jis sugadino santykius tarp Vilniaus ir strateginės partnerės Kaukaze. O Gruzijos žiniasklaida subtiliai nutylėjo, kur Gruzijos valdantieji "pasiuntė" Pavilionį. Užsienio politikos komiteto vadovas po poros dienų grįžo, tiesiogine to žodžio prasme, uodegą pabrukęs ir net oficialiai spaudos konferencijoje nepranešė apie savo nuopelnus, kaip to reikalauja Seimo darbo tvarkos taisyklės.

O pats Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas Gabrielius Landsbergis, lankydamasis Ukrainoje ir Moldovoje, elgėsi iššaukiamai ir kategoriškai.

Užėmęs "vyresniojo brolio poziciją" jis dalino net ne rekomendacijas, o nurodymus Kijevui ir Kišiniovui, "kaip elgtis". Jis reikalavo Ukrainos atsisakyti pirkti elektrą iš Baltarusijos. Atseit, šalkite, ukrainiečiai, bet jokiu būdu nepirkite elektros iš Astravo, nes Lietuvoje Baltarusijos atominė elektrinė yra pripažinta grėsme nacionaliniam saugumui. Mainais už jūsų paklusnumą suteiksime šiek tiek koronaviruso vakcinos. Tiesa, jei bus perteklius. Landsbergis subtiliai nutylėjo, kad pačioje Lietuvoje yra problemų su vakcinų tiekimu.

O apie vizito Kišiniove rezultatus galima spręsti iš to, ką Landsbergiui išvykus garsiai pareiškė Moldovos prezidentė, arši rusofobė Maja Sandu. Ji teigė sveikinanti Rusijos "Sputnik V" koronaviruso vakcinos registraciją kartu su "Pfizer" ir "BioNTech" bei "AstraZeneca" vakcinomis. Trumpai tariant, "Lietuvos taikdarys" buvo "pasiųstas kuo toliau" ir Kišiniove.

O dabar skandalingą konservatyvių diplomatų elgesį palaikė ir tariamai nepartinė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Ji mūru stojo už Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininką, Laisvės partijos parlamentarą Tomą Vytautą Raskevičių. Tokiame atsakingame Seimo komitete Raskevičius rūpinasi tik LGBT bendruomenės teisių gynimu, nepaisydamas likusių Lietuvos gyventojų teisių. Matyt, vyriausybės vadovės nuomone, tai yra pagrindinis Žmogaus teisių komiteto tikslas. O kam nepatinka Raskavičiaus darbas, tegu sėdi ir tyli iki kitų rinkimų.

"Dabar rinkimų rezultatai yra tokie, ir jeigu žmonėms nepatinka ši valdžia, nepatinka šie komitetų pirmininkai, nepatinka ši premjerė ir ministrai — jie 2024 metais galės ateiti ir išsirinkti tokius pirmininkus, kurie jiems patinka", — skandalingą Šimonytės pareiškimą cituoja žiniasklaida.

Be to, ministrė pirmininkė užsiminė, kad Stambulo konvencijos priėmimas ir tos pačios lyties asmenų santuokų įteisinimas ne už kalnų. O prezidentas Gitanas Nausėda šiandien yra tik smulkus sraigtelis politinėje valdžios struktūroje. Jo nuomonė įvairiais Lietuvos vidaus ir užsienio politikos klausimais Vyriausybei mažai rūpi.

"Aš tikrai netildysiu savo kolegų Seime, jeigu jie nori šiuos klausimus kelti. Jei jau institucijos (prezidentūra ir Vyriausybė — Elta) negali rasti sprendimo tarpusavyje, tai turbūt yra institucijų, kurios galėtų į šiuos klausimus atsakyti, kaip tai buvo Lenkijoje, kur į šį klausimą atsakė Konstitucinis Teismas", — sakė Šimonytė, komentuodama konservatorių parlamentarų pasiūlymą į ES viršūnių susitikimus siųsti ne prezidentą, o ministrą pirmininką.

Tokie premjerės komentarai neliko nepastebėti ne tik paprastų rinkėjų, bet ir politinių oponentų.

"Ilgai laukti nereikėjo! Po rinkimų praėjo vos 4 mėn., o konservatorių lyderė I. Šimonytė visus mus pasiuntė ant trijų raidžių! Jei būtu 2009 m. tai matyt kulkomis, kaip prie Seimo sausio 19 d., sušaudytu!" — socialiniuose tinkluose rašė Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.

Priminsime, kad 2009 metų sausio 19 dieną prie Lietuvos Seimo vyko atviri susirėmimai su policija. Pasipiktinę tuo metu taip pat valdančių konservatorių "naktine reforma", Lietuvos žmonės išėjo į gatves, tačiau buvo išvaikyti su guminėmis kulkomis ir policijos lazdomis. Tai buvo pirmasis ir paskutinis masinis žmonių veiksmas prieš vyriausybę šiuolaikinėje istorijoje. Nuo to laiko Lietuvoje — ramybė, sklandumas ir Dievo malonė.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
konservatoriai, Ingrida Šimonytė
Oro uostas

Ar įsileis į Europą "su politiškai neteisinga vakcina"

(atnaujinta 16:49 2021.03.01)
Apibendrindama diplomatinių atstovybių vadovų nuotolinio susitikimo rezultatus, Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad sutarta dėl būtinybės įvesti skiepijimo pažymėjimą, be kurio nebus leista atvykti į ES

Susitarimas vis dar yra tik pradinis, projekto detalės bus pristatytos po trijų mėnesių. Niekam ne paslaptis, kas yra išsami informacija, o tai taikoma ir paskiepytų asmenų pasui.

Visų pirma, nėra aišku, ką daryti su žmonėmis, kurie turi kontraindikacijų skiepijimui. Dar daugiau ar mažiau aiškus yra laikinų kontraindikacijų atvejis — pavyzdžiui, neseniai persirgta koronaviruso infekcija. Čia, kaip ir su kitomis infekcinėmis ligomis, pakanka šiek tiek palaukti ir tada drąsiai skiepytis.

Tačiau yra ir nuolatinių, lėtinių ligų: o kaip yra su jomis sergantiems? Tikriausiai, bus apribota teisė judėti. Be to, lėtiniai negalavimai yra sunkūs, o sergantieji netrukus mirs. Nėra žmogaus, nėra problemos. Ir nėra čia ko lėtinėmis ligomis sergantiems keliauti po Europą.

Tačiau tai dar ne viskas. Dabar pasaulyje yra daugybė vakcinų ir jų tikriausiai bus dar daugiau — o kokios vakcinos suteiks teisę gauti ES sertifikatą?

Su euroatlantiniu trejetu "Pfizer / BioNTech", "Moderna", "AstraZeneca" tikriausiai nebus jokių biurokratinių kliūčių. "Pasiskiepijai "Pfizer" — gali keliauti", antraip išeis kažkokia priešprieša.

Tačiau naudojant Rusijos ("Sputnik V" ir "EpiVacCorona") ir kinų ("Sinovac Biotech", "CanSino Biologics", CNBG — "Sinopharm") vakcinas viskas gali būti sudėtingiau. Kad ir kokios jos būtų veiksmingos, tačiau tol, kol jas oficialiai patvirtins Briuselio vartotojų priežiūros institucijos, jomis pasiskiepiję piliečiai greičiausiai negaus sienos kirtimui reikalingo sertifikato.

Kadangi nedemokratinės kilmės vakcinos savybės yra ne tik medicininis, bet ir politinis klausimas. O kas atsitinka, kai kišasi politika, tai yra "demokratijos kova prieš totalitarizmą", galime pamatyti iš "Nord Stream-2" pavyzdžio, kai Rusijos dujos yra šimtą kartų pavojingesnės nei "Cyclone-B". Kaip žinote, "jei geometrinės teoremos paveiktų žmonių interesus, dėl jų būtų kariaujama". Ir jei nepripažįstant nedemokratiškos kilmės vakcinos galima sukelti užsienio imperijai nemalonumų — kodėl to nepadarius?

Neseniai (vasario 17 dieną) Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pareiškė: "Rusijos vakcinacijos nuo COVID-19 strategija glumina. Kodėl Rusija teoriškai siūlo milijonus dozių kitoms šalims, tačiau nepadarė pažangos skiepydama savo gyventojus? Tai klausimas, į kurį reikia atsakyti".

Sunku pasakyti, kokia yra pakankama pažanga. Ar tikslinga Europos pareigūnams kelti šią temą, kai pačioje Europoje pažangos akivaizdžiai nepakanka? Priešingu atveju Vengrija nebūtų pirkusi "Sputnik V", o Čekija, Austrija, Italija nesvarstytų apie tai, kam mums reikalinga "Sputnik V", kai kiekviename žingsnyje skiepijama "Pfizer"?

Galbūt Frau Ursula piktinasi XIX amžiaus pabaigos grūdų eksporto praktikos atkūrimu — "Badausim, bet išvešim". Sunku tiksliai pasakyti, ar dabartinė Sveikatos apsaugos ministerija vadovaujasi tuometinio finansų ministro Vyšnegradskio principais. Dar sunkiau suprasti, kaip tai susiję su Rusijos vakcinos veiksmingumo klausimu. Tai yra arba veiksminga, arba ne. Rusijos pažanga skiepijant savo gyventojus vargu ar gali būti pagrindinis Briuselio rūpestis.

Kitas reikalas, kai reikia bet kokia kaina atsisakyti Rusijos vakcinos. Visų pirma nelaikyti vakcinacijos Rusijos skiepais pagrindu išduoti vizos sertifikatą. Kai kalbama apie geležinę uždangą, tada, žinoma, visos priemonės pateisinamos.

Žinoma, ne viskas priklauso nuo Ursulos ir jos bendražygių. Be norinčiųjų atriboti Rusiją interesų, tam pasitelkiant bet kokį pretekstą ar dingstį, yra ir kitų interesų grupių.

Pavyzdžiui, nors Rusijos gyventojų pajamos smarkiai sumažėjo, jie vis dar nepasiekė visiško skurdo ribos, todėl išvykstamasis turizmas nėra visiškai nereikšmingas. Ir daugybė Europos šalių (Italija, Prancūzija, Graikija ir kt.), kuriose turizmas iki infekcijos atsiradimo davė nuo dešimties iki penkiolikos procentų BVP ir suteikė darbą didelei daliai gyventojų, šios šalys net sapnuoja, kaip grįžta "ikikovidiniai" laikai ir turistų iš Rusijos pinigai. Idėjiškai tvirtos Frau von der Leyen interesai čia nėra tokie įdomūs — katastrofiška jų pačių piniginės būklė yra daug svarbesnė.

Žinoma, galima įkvėpti europiečius ideologo bendražygio Suslovo žodžiais — "Mes netaupome ideologijos sąskaita" — ir vizų sertifikavimo srityje, tačiau tokia ilgalaikė politika yra kupina įvairių netikėtumų. Principas "savi marškiniai yra arčiau kūno" nebuvo atšauktas, o nuolat jį pažeidinėti — pavojinga.

Taigi, klausimas, kurios vakcinos po trijų mėnesių patvirtins prašančiojo įvažiuoti patikimumą, taps karštų diskusijų tarp Frau von der Suslov ir smulkių buržuazinių principų šalininkų "Dėl manęs — kad ir šuo, kad tik kiaušinius dėtų".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Data

Kokia šiandien diena: kovo 3-osios šventės

(atnaujinta 22:13 2021.03.02)
Kovo 3 yra 62-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių

Saulė teka 07:07 valandą, leidžiasi — 17:56.
Dienos ilgumas 10:49 val.

Šią dieną minima Tarptautinė rašytojų diena.

Vardadienį švenčia Daukantas, Gunda, Kunigunda, Nonita, Nona, Tulė, Tulgauda,Tulgaudas, Tulkanta, Tulkantas, Tulmina, Tulminas, Tulvirda, Tulvirdas, Tulvirdė, Uosis.

1918 metais Bresto sutartimi Lietuva atiteko Vokietijai.

1991 metais atšventinta Šv. Kazimiero bažnyčia Vilniuje.

2000 metais Prezidentas Valdas Adamkus Vatikane dalyvavo Šventųjų metų iškilmėse.

1953 metais gimė Juozas Erlickas, lietuvių rašytojas, poetas, publicistas.

1960 metais gimė Vilija Blinkevičiūtė, teisininkė, Lietuvos politinė ir visuomenės veikėja, Europos Parlamento narė, ilgametė LR socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

1965 metais gimė Valdemaras Tomaševskis, inžinierius, Lietuvos ir Vilniaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.

1791 metais JAV Kongresas priėmė pirmąjį mokesčių įstatymą, kuriuo apmokestino alkoholinius gėrimus.

1861 metais Rusijoje pasirašyti baudžiavos panaikinimo įstatymai.

1918 metais paskelbta Brest-Litovsko taika: Rusija, Vokietija, Austrija-Vengrija, Bulgarija ir Turkija pasirašė sutartį, kuria Rusija atsisakė savo teisių į Lenkiją, Lietuvą ir Kuršą. Vokietijai atiteko Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir dalis Baltarusijos teritorijos. Rusijos kariuomenė turėjo pasitraukti iš Ukrainos ir Suomijos.

1921 metais Kanados fiziologas Frederikas Grantas Bantingas su savo kolegomis išrado insuliną.

1978 metais iš kapo Šveicarijoje pagrobti Čarlio Čaplino palaikai.

1991 metais Latvijos ir Estijos rinkėjai referendumuose balsavo už nepriklausomybę nuo Tarybų Sąjungos.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai