Jerevanas, archyvinė nuotrauka

Vienintelė Armėnijos lietuvė švenčia 100-metį

61
Prieš kelerius metus, norėdamas nudžiuginti močiutę, anūkas parašė laišką Lietuvos Respublikos prezidentei

Atsakymo ilgai laukti neteko: iš Lietuvos prezidentės konceliarijos į žymaus žurnalisto Dmitrijaus Pisarenko namus atėjo pašto siunta su šalies vadovės Dalios Grybauskaitės nuotrauka, jos autografu ir laišku.

Laiške rašoma:

"Džiugu girdėti, kad toli nuo Lietuvos gyvena žmogus su lietuviškomis šaknimis. Jūsų prašymu siunčiame Jūsų močiutei Lietuvos Respublikos Prezidentės nuotrauką su jos autografu artėjančios reikšmingos gimimo dienos proga. Linkime Jūsų močiutei ilgų, kupinų sveikatos ir artimųjų šilumos metų ir kad kiekviena diena būtų pripildyta džiaugsmo.

Виктория Марьяновна Белькевич
© Photo : из семейного архива Овчинниковых
Belkevič Viktorija Marjanovna

Mes tikimės, kad Jūs turėsite galimybę perduoti šiuos žodžius savo močiutei.  Linkime Jums viso ko geriausio".

Nieko paprastesnio, nei perduoti savo močiutei šį laišką, anūkas, ko gero, nėra daręs: jis gyvena su savo senele po vienu stogu, o kai būna išvykoje, žino viską, kas vyksta namuose, ir, visų pirma, žino, kaip jaučiasi vyriausioji šios neeilinės šeimos narė.

Netrukus Belkevič Viktorijos Marjanovnos, ko gero, vienintelės Armenijoje gyvenančios (kaip sovietų, taip ir postsovietiniu laiku) lietuvės pagal tautybę, mokytojos pagal profesiją, auklėtojos pagal pašaukimą, internacionalistės pagal mąstyseną ir santykius su žmonėmis, laukia daug apsikabinimų, gėlių, šiltų žodžių ir dovanų. Jai sukanka lygiai šimtas metų.

Lygiai amžius su mylinčiais ir mylimais — tikra laimė!

Geriausia dovana Viktorijai Marjanovnai — dukra, anūkas, o dabar dar ir proanūkiai.

Geriausia naujiena — blogų naujienų nebuvimas.

Виктория Марьяновна Белькевич
© Photo : из семейного архива Овчинниковых
Belkevič Viktorija Marjanovna

Didžiausias malonumas — skaniai gaminti, sočiai vaišinti namiškius ir svečius.

Dar vienas malonumas: jokių abejonių dėl to, kaip ji, lietuvė pagal tautybę, gyveno ir gyvena Armėnijoje. Šiuo atveju, tai malonu ne tik jai, bet ir armėnams, ir dar neaišku, kam daugiau.

Vienas Viktorijos Marjanovnos gyvenimo principų: meilė sau nieko nesukuria, daryti gera mes galime tik kitam žmogui. Ši moteris tai darė ir tebedaro. Todėl yra mylima ir niekada nebuvo vieniša.

Paminėtina, kad autorius, kuris taip pat seniai ne berniukas, pažįsta Viktoriją Marjanovną labai daug metų ir pakankamai artimai, tad kaip vadino, taip ir vadina ją "teta Tusia". Sena pažintis ir sielos artumas atėjęs iš artimiausios tetos Tusios draugės, Charasian Rolandos Amazaspovnos, kuri yra autoriaus uošvė. Savo ruožtu tetos Tusios draugystė su Rolanda Amazaspovna, Jerevano Stanislavskio rusų dramos teatro režisiere. Ir tai tęsiasi harmoningai nuo mokyklinio suolo ir tęsis iki paskutinio atodūsio.

Виктория Марьяновна Белькевич
© Photo : из семейного архива Овчинниковых
Belkevič Viktorija Marjanovna

Jų buvo penkios, artimiausios draugės, sugebėjusios draugais padaryti ir savo vyrus. Tai atsitinka retai, bet joms pavyko ""penketui" su pliusu"!

… Jerevanas tais metais buvo miestas, kur beveik visi pažinojo vienas kitą (ar bent jau tie, kurie gyveno centrinėje sostinės dalyje). Ten pat jie ir dirbo. Viktorija Marjanovna — rusų kalbos ir literatūros mokytoja Čaikovskio muzikos mokykloje (vėliau toje pačioje mokykloje dirbs ir jos dukra Tatjana). Nuo sukiai prisimenamų 1939 metų iki 1974-ųjų.

Lygiai trisdešimt penkeri metai. Jai suteiktas nusipelniusius mokytojos vardas, tačiau dar labiau džiugina pagarba, kurios Viktorija Marjanovna sulaukė iš savo mokinių,  tapusių žinomais muzikantais.

Jerevano aukštuomenės ponios mėgdavo lankytis Stanislavskio rusų dramos teatre, kur prasidėjo dramaturgo ir rašytojo Michailo Ovčinnikovo sėkmės epocha.

Savaime suprantama, kad jaunas išvaizdus rusas negalėjo nepastebėti lietuviško kraujo turinčios Jerevano gražuolės. Viktorija ir Michailas tapo vyru ir žmona. Michailas Fedorovičius daugelio nuostabių knygų autorius, bet pats įžymiausias rašytojo kūrinys — filmas "Apie ką ošia upė", nufilmuotas pagal jo scenarijų. Patvirtinu — jis žiūrimas ir šiandien.

Klausti lietuvės ir ruso, kaip jie jaučiasi tarp armėnų, būtų labai netaktiška. Be to, būtina žinoti: Armėnija kaip buvo, taip ir lieka daugiausia monoetninė respublika, kurioje kitų tautybių piliečiai sudaro nežymų procentą. Labiausiai tikėtina, kad ir dėl šios priežasties "ne savus" čia priima šiltai ir svetingai, nors tam, kad pavirstum "savu", ypatingų pastangų nereikia — svarbiausia, kad būtų noras. Viktorija Marjanovna jį turėjo, tad "apsipratimo" procesas vyko greitai, lengvai ir paprastai.

Padėjo ir tai, kad mūsų herojė į Jerevaną atvyko iš Tbilisio, kur jos tėvą, gimusį Kaune nusigyvenusį bajorą, pakvietė į tarnybą. Toliau gerai savo darbą išmanęs finansininkas dirbo Džulfe, Gedebėje, tačiau nuo dvidešimtųjų metų vidurio šeima galutinai įsikūrė Jerevane.

Ir tada Viktorija Marjanovna pamilo Jerevaną, o Jerevanas pamilo Viktoriją Marjanovną. Ir dabar jai šimtas metų. Be jokios vienatvės.

Duok Dieve jai geros sveikatos ir daug džiaugsmo!

61
Tegai:
lietuvė, jubilejus, gimtadienis, Jerevanas, Armėnija
JAV kariškiai, archyvinė nuotrauka

Nuolatinis 5-ojo JAV armijos korpuso buvimas Lenkijoje pakvipo paraku

(atnaujinta 10:34 2020.08.08)
Nuolatinis reikšmingų JAV armijos pajėgų dislokavimas Lenkijoje yra tarsi Europos tarptautinės saugumo sistemos "išbandymas"

Jei dviejų pasaulinių karų dalyvis — 5-asis JAV armijos korpusas — nesiruošia trečiajam, sunku paaiškinti jo perkėlimo iš Šiaurės Amerikos į Baltijos regioną, į šalį, esančią šalia Rusijos, prasmę.

JAV ir Lenkija galutinai susitarė dėl "sustiprinto gynybinio bendradarbiavimo" sąlygų, o rugpjūčio 4 dieną paskelbė apie veiksmų pradžią Lenkijos teritorijoje, vadovaujant 5-ajam JAV armijos korpusui. Pagal susitarimo sąlygas 4500 amerikiečių karių, dislokuotų Lenkijoje, papildys dar tūkstantis. Ir tai tik didelių pokyčių pradžia.

Akivaizdu, kad Vašingtonas pasirinko Varšuvą kaip pagrindinę sąjungininkę Rytų Europoje karinei-politinei konfrontacijai su Rusija. Galima numatyti amerikiečių kariuomenės migracijos tęsinį iš Vokietijos į Baltijos regioną, kur Lietuva, Latvija ir Estija taip pat yra pasirengusios konkuruoti dėl Pentagono "mylimos žmonos" statuso, tai yra dėl amerikiečių armijos vienetų dislokavimo jų teritorijoje.

Anksčiau buvo pranešta, kad JAV sumažins 36 000 karių grupę Vokietijoje 11 900 karių, iš kurių 5 600 bus dislokuoti kitose Europos šalyse.

Apie tai, kad JAV suformuota nauja 5-osios armijos korpuso (5AK) vadovybės struktūra, siekiant suburti pajėgumus Europoje — taikantis į Rusiją — tapo žinoma jau vasario mėnesį, paskelbus "The Wall Street Journal".

Tuomet įvykis nesulaukė didelio atgarsio. Organizacinė struktūra, kovos misijos ir geografija buvo nevisiškai atspindėta, o Amerikos "kova su potencialiomis Rusijos grėsmėmis" jau ne naujiena.

Panašu, kad Pentagonas atkūrė tik 5-ojo armijos korpuso (oficialiai išformuoto 2013 metais) štabą, kurį sudaro 635 kariai — "kad sinchronizuotų JAV armijos taktinių vienetų, sąjungininkų ir partnerių, vykdančių operacijas Europoje, veiksmus". Pagrindinis dislokavimo taškas buvo paskirtas Fort Knox Kentukyje, ir tik 200 karininkų reikėjo supakuoti kuprines, kad būtų tiesiogiai palaikomas JAV operatyvinis vadovavimo postas Europoje.
Šiandien matome, kaip JAV armijos korpuso būstinė Lenkijoje yra "apaugusi" pavaldinių būriais, startui — beveik 6000 "durklų" pilnavertė brigada.

Korpusas — tai rimta

Pagrindinis armijos korpuso karinių veiksmų tipas laikomas puolimu. JAV armijos lauko įstatuose parašyta: "Tik puolimo dėka gali būti palaužta priešo valia pasipriešinti, pasinaudoti iniciatyva ir galiausiai pasiekti pergalę mūšyje (operacijoje)". Mes kalbame apie proveržį, įsitraukimą ir frontalinį puolimą — per trumpą laiką panaudojant efektyvius smūgius priešui branduoliniais ir įprastiniais ginklais. Be abejo, Lenkijoje apie tai žino

Rekonstruotas po septynerių metų užmaršties, 5-asis Amerikos armijos korpusas yra vertas atidesnio žvilgsnio. JAV armija turi tik keturias tokias operacines-taktines formacijas. Rusiškas amerikiečių korpuso analogas gali būti dislokuota kombinuotų ginklų armija, susidedanti iš kelių divizijų, brigadų ir pulkų.

Anksčiau 5-ajame JAV armijos korpuse Vokietijos teritorijoje buvo trys divizijos (įskaitant vieną šarvuotąją), šešios brigados ir daugybė kitų padalinių — iš viso apie 45 tūkst. Bet Lenkijoje (ir kitose Baltijos šalyse) niekas netrukdo laipsniškai atkurti tokią ginklų struktūrą, kiekį ir kokybę. Sąlyginė "rotacija" nepakeis fakto, kad dešimtys tūkstančių amerikiečių karių nuolat gyvena su standartiniais ginklais ir karine įranga.

Dar visai neseniai JAV armijos korpusą sudarė šarvuotosios divizijos ir dvi mechanizuotosios divizijos, šarvuotas kavalerijos pulkas, du lauko artilerijos būriai, iš viso iki 60 tūkstančių karių, 900 tankų, apie 20 "Lance" taktinių raketų paleidimo sistemų, daugiau nei 200 203 mm ir 155 mm (įskaitant tuos, kurie gali šaudyti iš branduolinės amunicijos) kalibro haubicų, 300 minosvaidžių, iki 3800 granatsvaidžių, 200 sraigtasparnių, daugiau kaip 300 vienetų priešlėktuvinių ginklų.

Be to, Vašingtono ir Varšuvos susitarime numatyta dislokuoti Lenkijoje Amerikos kovinio rengimo centrą, nepilotuojamų orlaivių eskadrilę Lasko mieste ir specialiųjų pajėgų būrį Lublineto mieste.

Tam tikrame etape bus logiška sustiprinti priešlėktuvinės priešraketinės gynybos sistemą ir net "iškelti" į Lenkiją amerikiečių vidutinio nuotolio raketas. Dėl tam tikrų priežasčių JAV pasitraukė iš INF sutarties ir ateinančius metus planuoja "tramdyti" Rusiją.

Padėtis gana skaidri ir kelia grėsmę ne tik Rusijos Federacijos saugumui. Be dviejų pasaulinių karų, nesenoje istorijoje 5-asis JAV armijos korpusas kariavo Jugoslavijoje (1995 metais), Irake (nuo 2002 metų) ir Afganistane (nuo 2006 metų). Šie veiksmai pasmerkė eksperimentines šalis daugybinių nelaimių, ekonominio sunaikinimo ir tūkstančių civilių žmonių mirties atvejais.

JAV kariuomenės korpusai formuojami ne taikioms misijoms ir ateityje Lenkija neapdrausta nuo nieko.

Akmuo į kažkieno daržą

Tuo tarpu esant dideliam JAV armijos štabui ir persikėlus į Poznanės miestą (esantį 300 km nuo Rusijos Federacijos Kaliningrado srities sienos) bei išaugus Amerikos karinei grupei, Lenkijos vadovybė džiaugiasi, savo šalį vadindama naujos NATO koncepcijos "kertiniu akmeniu" rytuose. Varšuva netgi džiaugiasi nauja terminologija — Amerikos politikai ir generolai vis garsiau kalba apie ne rytinio flango, o "NATO rytinio fronto" gynybą. Nuostabus neatsargumas. Frontas neišvengiamai yra karas ir tūkstančių žmonių mirtis, nieko gero.

Žinoma, Rusija laiku, sistemingai ir aukšto lygio technologijomis reaguos į 5-osios JAV armijos korpuso pasirodymą kaimyninėje Lenkijoje. Jei Pentagonas vieną kartą, be ilgų susitarimų su Varšuva, nusprendžia mesti "kertinį akmenį" į kaimynų "daržą", galima lengvai įsivaizduoti, kiek jų bus atmesta mainais.

Rusijos kariuomenės aprūpinimas moderniais ginklais 2020 metais pasieks 70 proc. O per liepą patikrintą Rusijos kariuomenės ir flotilės kovos parengtį 149 755 tarnautojai 52 sausumos, aviacijos ir jūrų pėstininkų poligonuose sėkmingai įvykdė manevringos gynybos ir puolimo veiksmus, įtraukdami 26 820 ginklų ir karinės technikos vienetų, 414 orlaivių, 106 laivus. Rugsėjo mėnesį pamatysime daug įdomių dalykų  strateginės vadovybės ir štabo pratybose "Kavkaz-2020".

Nepaisant to, kad Rusija turi daugybę hipergarsinių "kozirių rankovėje", dar daugiau ji turi išminties ir santūrumo santykiuose su neadekvačiais "partneriais". Todėl Europa ir Amerika nėra pasmerktos globaliam konfliktui.

Pentagono žygis į Artimuosius Rytus gali likti "didžiausia JAV klaida", bet mažesne nei karas su Rusija. Vakar JAV valstybės sekretoriaus Maiko Pompėjo vertinimas rodo, kad Vašingtonas ir Maskva padarė didelę pažangą derybose dėl ginklų kontrolės. Tiesa, buvusi JAV valstybės sekretorė Candolisa Rice tą pačią dieną Aspeno saugumo forume sakė: "Gera idėja išvesti dalį kariuomenės iš Vokietijos ir dislokuoti į rytus" (konkuruojančios JAV politinės jėgos juokingai vieningai įgyvendina savo "Rusijos izoliacijos" strategiją).

Ir vis dėlto 5-asis JAV armijos korpusas Lenkijoje visiškai nesiderina su taikaus sambūvio sistema, pasmerkdamas Baltijos šalis ir visą Europą užsitęsusiems kariniams ir politiniams neramumams.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lenkija, JAV
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Negi Lietuvoje yra piliečių, kuriems taikoma išimtis: prezidento atostogos ir kaukės

(atnaujinta 10:33 2020.08.08)
Lietuvos Respublikos Konstitucija, taip pat kiti Respublikos prezidento veiklą reguliuojantys teisės aktai, šalies vadovo atostogų nenustato. Tai reiškia, kad prezidentas visada yra valstybės vadovas ir visada vykdo savo kaip prezidento pareigas

Jo Ekscelencija Gitanas Nausėda mėgsta aktyvų poilsį — dienos ar savaitgalio pažintines išvykas Lietuvoje, poilsį pajūryje. Kai būdavo ilgesnės atostogos, anksčiau Nausėda vykdavo į užsienį.

Kadencijas baigę prezidentai dėl atostogų elgėsi skirtingai. Valdas Adamkus su ponia Alma ištrūkdavo į Ikstapą Meksikoje. Dalia Grybauskaitė per visas dvi kadencijas taip ir liko neatostogavusi.

Prezidentė Grybauskaitė mėgo pabrėžti, kad ji dirba Lietuvai be atostogų. O štai  prezidentas Adamkus vadovaudamas valstybei atrasdavo laiko poilsiui. Su sutuoktine Adamkiene, draugais jis mėgo pasilepinti Meksikos saule Ikstapoje, į kurią paprastai vykdavo žiemą.

Į kurortą Ramiojo vandenyno pakrantėje jam būdavo siunčiamos įvykių apžvalgos, įstatymai, kuriuos jis turėdavo pasirašyti. Per dvi Adamkaus kadencijas atostogos Meksikoje buvo atšauktos tik kai jis 2003 metais patyrė nesėkmę prezidento rinkimuose.

Nausėda nors oficialiai neatostogauja, puikiai suderina poilsį su darbu. Su savo gimimo diena taip pat. Gegužės 26 dieną prezidentas nuotoliniu būdu dirbo Nidoje. Šią savaitę prezidentas dirbo Birštone.

Apie darbą Birštono kurorte Jo Ekscelencija pasidalino savo Facebook laiko juostoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda su regiono merais plaukdamas Nemunu negalėjo tik grožėtis Birštono ir jo apylinkių vaizdais. Jo Ekscelencija dėl laivybos Nemunu reiškė liūdesį ir susirūpinimą.

Prezidentas Gitanas Nausėda: "Deja, Lietuvos upių tėvo krantai dumblėja, seklumų jame vis daugiau. O juk apleista upė — tai neišnaudotos galimybės! Nemuną galėtų skrosti laivai, upė galėtų būti puikus vandens kelias. Deja, neprižiūrima ji senka. Keičiantis klimatui Nemunas nebeužšąla, ledai nebeišvalo dugno, todėl jame kaupiasi sąnašos. Gamtai reikia žmogaus pagalbos, savivaldybėms reikia Vyriausybės investicijų ir koordinavimo".

Jo Ekscelencija tikina, kad regiono merai "jau regi galimus laivybos Nemunu maršrutus, pavyzdžiui, galimybę per Augustavo kanalą išplaukti į Lenkijos vidaus vandenis, o iš ten pasiekti Vakarų Europos vandens kelių tinklą".

Jo Ekscelencija pasidžiaugė, kad Vyriausybė jau pažadėjo reikalingas investicija.

Prezidentas Gitanas Nausėda: "Pati žinia, kad domėsimės Nemuno laivybos problema, paskatino Vyriausybę pažadėti reikalingas investicijas problemai spręsti. Nemunas kaip susisiekimo arterija yra valstybinės reikšmės turtas. Nepalikime jo merdėti".

Nemuną galėtų skrosti laivai iki pat Vakarų Europos 1
Screenshot
Nemuną galėtų skrosti laivai iki pat Vakarų Europos

Jo Ekscelencijos darbą kurorte apkartino pastabūs žurnalistai. Žurnalistai prezidentui Gitanui Nausėdai papriekaištavo dėl apsauginės kaukės.

Žurnalistė Rita Miliūtė savo Facebook laiko juostoje pasidalino nuotrauka, padaryta prezidento Gitano Nausėdos darbo metu Bištone. Joje prezidentas užfiksuotas be veido kaukės, kai kiti greta sėdintys svečiai kaukes dėvi.

Žurnalistė Rita Miliūtė: "Birštonas, 08 03. Atstumas 2 metrai, arba bauda už kaukės viduje nedėvėjimą nuo 500 iki 1500, juridiniams asmenims — iki 6000 EUR".

Bauda nuo 500 iki 1500 eurų 2
Screenshot
Bauda nuo 500 iki 1500 eurų

Prievolė dėvėti kaukes uždarose patalpose įsigaliojo nuo šeštadienio, rugpjūčio 1 dienos. Tačiau prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį Birštone užfiksuotas be tokios. Panaši situacija — ir su atostogaujančiu sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga. Ministras sekmadienį Rokų Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje pastebėtas be kaukės.

Aukštų pareigūnų kaukių dėvėjimo ypatumai prezidentūroje taip pat sulaukė žurnalistų ir visuomenės dėmesio.

Trečiadienį į susitikimą su prezidentu Gitanu Nausėda atvykę Valstybės kontrolės, Specialiųjų tyrimų tarnybos bei Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai taip pat pažeidė nurodymą viešose uždarose erdvėse, kur yra masinis žmonių susibūrimas, dėvėti kaukę. Televizijos žiūrovai, žiūrėdami spaudos konferenciją pasipiktino, kodėl prezidentūros svečiai spaudos konferencijos metu nedėvi kaukių.

Uždarose erdvėse dėvėti kaukes tapo privaloma nuo šeštadienio. Tokios priemonės imtasi po to, kai COVID-19 atvejų skaičius šalyje ėmė augti, atsirado nemažai užsikrėtimų, kurių kelio neįmanoma atsekti. Nuo šeštadienio valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių darbuotojai ir vyresni nei 6 metų amžiaus lankytojai turi dėvėti veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones.

Kyla natūralus klausimas: negi yra piliečių, kuriems taikoma išimtis?

Lietuvos Respublikos Prezidentas ne tik pilietis, pagal Konstituciją Lietuvos Respublikos Prezidentas taip pat yra  vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas.

Jo Ekscelencija, vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Gitanas Nausėda vizituoja Lietuvos ir ne tik Lietuvos karinius dalinius. Ir apie tai dalinasi įspūdžiais bei iliustracijomis socialiniame tinkle.

Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Gitanas Nausėda: " Aplankęs Karinių oro pajėgų bazę Šiauliuose įsitikinau, kad komandinė dvasia - didžiausia mūsų stiprybė ir geriausia atgrasymo priemonė. Jaučiau Lietuvoje budinčių Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir JAV karių energiją, pasiryžimą, atsidavimą. Jie jaučia mūsų visuomenės paramą. Išvykstu žinodamas, kad atgrasymas veiksmingas tik tada, kai potencialus priešininkas žino agresijos atveju susidursiantis su tvirta valia ir tinkamais pajėgumais".

Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas 3
Screenshot
Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas

Taigi būkime sveiki, stiprūs ir drąsūs! Jo Ekscelencija su mumis.

O štai Žydrūnas Savickas — Lietuvos sportininkas galiūnas, tituluojamas stipriausiu pasaulio žmogumi nori žinoti tolimesnį Lietuvos ateities scenarijų. Tačiau tos ateities scenarijaus nežino net Jo Ekscelencija Gitanas Nausėda.

Stipriausias pasaulio žmogus Žydrūnas Savickas: "Būtų įdomu paskaityti scenarijų ir sužinoti kiek serijų bus".

Kiek serijų dar bus 4
Screenshot
Kiek serijų dar bus?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
atostogos, Gitanas Nausėda, Lietuva, Prezidentūra, prezidentas
Pizos bokštas, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 9-osios šventės

(atnaujinta 21:54 2020.08.05)
Šią dieną 1173 metais buvo pradėtas statyti Pizos bokštas –  žymiausias pakrypęs pastatas pasaulyje

Rugpjūčio 9 yra 221-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais – 222-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 144 dienos.

Šį sekmadienį, rugpjūčio 9 dieną, švenčiama Tarptautinė tautos diena. Ši diena skirta ginti vietinių tautų - čiabuvių teises. Čiabuviai, dar kitaip vadinami aborigenais, autochtonais - tai senieji vietiniai tam tikros vietovės žmonės, tebegyvenantys arba gyvenę toje teritorijoje iki dabartinių gyventojų įsikūrimo. Tarptautinė tautos diena minima nuo 1994 metų.

Be to, rugpjūčio 9 dieną Singapūras mini Nepriklausomybės šventę, o Pietų Afrikos Respublika – Moters dieną.

Savo vardadienius rugpjūčio 9 dieną švenčia Jorūnas, Mintartas, Rolandas, Romanas, Romas, Tarvilė ir Virginija.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1906 metais rugpjūčio 9 dieną gimė prozininkas, eseistas Jurgis Jankus. 1944 metais jis  pasitraukė iš Lietuvos ir apsigyveno JAV. Mirė 2002 m.

Šią dieną 1922 metais Steigiamasis Seimas priėmė įstatymą apie lito įvedimą. Litas buvo oficiali Lietuvos valiuta nuo 1922 metų spalio 1 dienos iki 1941 metų kovo 25 dienos bei  nuo 1993 metų birželio 25 dienos iki 2014 metų gruodžio 31 dienos. 

1927 metais baigėsi Plečkaitininkų surengtas pučas. Plečkaitininkai – Lietuvos socialdemokratų emigrantų grupuotės, veikusios Lenkijoje, Latvijoje ir Vokietijoje 1927–1939 metais ir siekusios nuversti tautininkų režimą.

Ši diena pasaulio istorijoje

1173 metais pradėtas statyti Pizos bokštas –  žymiausias pakrypęs pastatas pasaulyje. Statybos baigėsi tik 1370 metais. 

1938 gime Ukrainos prezidentas Leonidas Danylovičius Kučma (1994–2005 m.).

1963 metais gime Whitney Houston, JAV pop ir R&B muzikos dainininkė, aktorė, filmų prodiuserė, dainų autorė, buvęs modelis. 

1965 metais Singapūras paskelbia nepriklausomybę nuo Malaizijos.

1975 metais mirė vienas žymiausių rusų kompozitorių, pianistų Dmitrijus Šostakovičius.

Tegai:
Pizos bokštas, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai