Vygaudas Ušackas, archyvinė nuotrauka

Prezidentinis konservatorių galvosūkis

87
(atnaujinta 12:55 2017.08.13)
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis įvardijo galimus partijos kandidatus būsimuosiuose prezidento rinkimuose, ir galutinis pasirinkimas jai turėtų buti nelengvas

Žygimantas Pavilionis, Ingrida Šimonytė ir Vygaudas Ušackas — preliminarūs konservatorių pretendentai į prezidento postą. Kiekvienas iš jų turi savų pliusų ir minusų. Tačiau svarbiausia, kad šiuo atveju sutaptų partijos norai ir kandidatų galimybės, o su tuo Tėvynės Sąjunga gali turėti problemų (jau nekalbant apie konkurentus).

Kandidatų privalumai ir trūkumai

Jeigu rinktis iš aukščiau minėtų politikų, turbūt, idealiausiu valstybės vadovu konservatoriams (nepainioti su Lietuva) taptų Pavilionis — buvęs ambasadorius Amerikoje, savo proamerikietiškumu ir antirusiškumu galintis pralenkti net dabartinę prezidentę Dalią Grybauskaitę.

Pavyzdžiui, komentuodamas paskutines JAV sankcijas Rusijos atžvilgiu, jis nustebo, kad tokia Amerikos pozicija suerzino ne vien Maskvą, bet ir artimiausiais laikytus sąjungininkus Europoje, kurios lyderiai, anot Pavilionio, leidžia atsirasti "Šiaurės srautui 2", darančiam ES dar labiau energetiškai pažeidžiamą ir priklausomą nuo Kremliaus. Tuo tarpu JAV sprendimas, pasak jo, visiškai atitinka Lietuvos interesus ir ES sutarčių principus.

Problema tik ta, kad, nepaisant laimėtų Seimo rinkimų vienmandatėje Vilniaus apygardoje, nacionaliniu mastu naujas konservatorių veidas nėra populiarus.

Ušackas irgi ne reitingų viršūnėje, bet turi didesnę charizmą bei europinio masto autoritetą, taip pat darbo vyriausybėje patirtį. Tačiau jo trūkumas — sąlyginai konstruktyvi (paremta noru ieškoti kompromisų ir bendradarbiauti) pozicija Rusijos atžvilgiu, kurios laikosi reikšminga europinio elito dalis. Be to, iš užsienio reikalų ministro posto Grybauskaitė jį išvarė už per didelį pragmatiškumą, kuris dabartinėje Lietuvoje reiškia, pavyzdžiui, brangesnių suskystintų dujų pirkimą vietoj pigesnių, bet "agresyvių" rusiškų.

Pastaruoju metu šalies politikoje svarbų vaidmenį vaidina moterys. Todėl Šimonytės kandidatūra atspindi šią tendenciją. Be to, ji yra nebloga ekonomikos specialistė. Tačiau vidaus politika nėra pagrindinė Lietuvos prezidento atsakomybės sritis, o užsienio reikaluose jai vienareikšmiškai trūksta patirties (net tiesiog vykdyti partijos nurodymus šioje sferoje irgi reikia mokėti). Su populiarumu ta pati bėda kaip pas Pavilionį ir Ušacką.

Patogus diplomatas, nepatogus diplomatas ir finansininkė. Visi su žemais reitingo procentais. Ką pasirinkti?

Sunkus pasirinkimas

Turbūt, prasmingiausia konservatoriams būtų paremti Ušacką, kadangi jis turi didžiausią politinį potencialą iš visų. Vienintelis dalykas jo nenaudai: savo nuomonės — pragmatiškos ir proeuropietiškos — turėjimas.

Tačiau prisiminkime Grybauskaitės pavyzdį. Ji irgi pradėjo kaip nepriklausoma kandidatė iš Europos Komisijos, bet po kurio laiko iš esmės tapo Tėvynės Sąjungos šalininke ir karšta Amerikos mylėtoja. Kitaip tariant, kyla įtarimas, kad konservatoriai gavo ją kompromituojančios medžiagos, kas gali atsitikti ir Ušackui.

Bet jo atveju viskas, atrodo, ne taip paprasta, ir jeigu "prispausti" nepavyks, galimai, teks taikstytis su tam tikra Lietuvos užsienio politikos korekcija. Dar daugiau, Ušackas gali sulaukti paramos iš ES federalistų, kurie pavargo nuo JAV satelitų Europoje ir norėtų turėti jų valdžioje "savo žmogų" (ypač dabar, kai nesutarimų tarp Vašingtono ir Briuselio/Berlyno tik daugėja).

Trumpai sakant, konservatorių pasirinkimas gana paprastas: su Pavilioniu ar Šimonyte jie nelaimės nieko; su Ušacku gali laimėti rinkimus, bet ne faktas, kad pavyks jį visiškai kontroliuoti. Tačiau manytina, kad minimali įtaka yra geriau, negu jokios, kas gresia "Valstiečių" ar socdemų kandidato pergalės atveju.

Paskutinis klausimas: "Ar reikia tokio galvos skausmo (būtinybės nuolat laviruoti tarp JAV ir Europos, pragmatizmo ir politikavimo) pačiam Ušackui"? Galbūt ir reikia, nes kai tave nepelnytai išspiria iš valdžios (taip pat dėl asmeninių motyvų), norisi grįžti ir iš principo padaryti tai, ką norėjai (tuo labiau, kad prezidentas gali žymiai daugiau, negu užsienio reikalų ministras tiek tarptautinės, tiek vidaus politikos srityje).

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone.

87
Tegai:
kandidatai į prezidentus, konservatoriai, Ingrida Šimonytė, Vygaudas Ušackas, Žygimantas Pavilionis, Gabrielius Landsbergis, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvos 2019 metų prezidento rinkimai — favoritų nebus
Konservatorius ragina imtis ryžtingų veiksmų lietuvių-emigrantų klausimu
Konservatoriai įtaria lietuviškas įmones sankcijų Rusijai pažeidimu
Svetlana Tichanovskaja Lenkijoje, archyvinė nuotrauka

ES ir JAV: tegul Lenkija pati sprendžia savo problemas su Baltarusija

(atnaujinta 15:01 2020.09.25)
Vakarų reakcija į įvykusią Baltarusijos prezidento inauguraciją pasirodė nuspėjamai neigiama

Pirma, Valstybės departamento atstovas sakė, kad JAV nelaiko Aleksandro Lukašenkos teisėtai išrinktu šalies vadovu, nes "paskelbti rezultatai buvo sufabrikuoti ir neatspindėjo teisėtumo".

Tada pasirodė specialus ES diplomatijos vadovo Žozepo Borelio (Josep Borrell) pareiškimas, kuriame naujasis Aleksandro Lukašenkos mandatas pavadintas neturinčiu "jokio demokratinio teisėtumo". Taip pat pažymėta, kad paskutinė inauguracija (dokumente šis žodis visada buvo rašomas kabutėse) respublikoje "prieštarauja didžiosios dalies gyventojų valiai", kuri išreiškiama "gausiais, beprecedenčiais ir taikiais protestais".

Borelio pareiškimas, žinoma, suteikia daug galimybių piktybiškumui. Pavyzdžiui, iš anksto galima drąsiai prognozuoti, kad JAV prezidento rinkimų rezultatai, neatsižvelgiant į jų baigtį, prieštaraus beveik pusės amerikiečių valiai, nes šalis praktiškai yra padalinta per pusę. Protestai ten nemažėjo jau kelis mėnesius. Taigi, pateiktą dokumentą jau galima lengvai pritaikyti užsienio realijoms. Savo ruožtu formuluotė "demokratinis teisėtumas" sufleruoja, kad, Briuselio nuomone, yra ir kitokių teisėtumo rūšių — ir, štai jų teigimu, Aleksandras Lukašenka yra gana teisėtas. Pastarasis, beje, paaiškina užsispyrusį Vakarų sėdėjimą ant dviejų kėdžių, nes visa ši griežta retorika praktiškai derinama su atvirai silpna, susitaikstančia pozicija Minsko atžvilgiu.

Sankcijos — tikrai jautrios sankcijos — Baltarusijai nebuvo įvestos. Dar blogiau, kad pačioje ES kilo naujų ginčų dėl šio klausimo, nes Kipras tuo pačiu reikalauja užtikrinti apribojimus prieš Turkiją ir tuo pagrindu blokuoja procesą.

Vakarų ambasadoriai iš šalies nebuvo atšaukti. Jie ne tik nebuvo atšaukti: amerikiečiai po daugelio metų atvėsimo visu greičiu atkuria diplomatinius santykius su respublika. Prieš porą dienų JAV Senato Užsienio santykių komitetas patvirtino naują ambasadorių. Tačiau jau dvylika metų abiejų valstybių ambasadoms vadovauja laikinieji patikėtiniai — po abipusio ambasadorių atšaukimo dėl 2008 metais Vašingtono įvestų sankcijų Baltarusijos įmonėms.

Atsižvelgiant į tai, net patys griežčiausi retoriniai posūkiai atrodo kaip silpnumo apraiška ir nesugebėjimo paveikti to, kas vyksta, pripažinimas, kas, beje, yra tiesa. Čia galbūt turėtume pagerbti Vakarus, kurie pradėjo suvokti ir, svarbiausia, priimti savo galimybių ribas.

Be jokios abejonės, tokia reakcija į rinkimus Baltarusijoje buvo labai skaudžios Venesuelos pamokos rezultatas. Praėjo daugiau nei pusantrų metų, kai daugiau nei penkiasdešimt šalių, daugiausia Vakarų, pripažino Chuaną Gvaidą (Juan Guaidó) teisėtu Venesuelos prezidentu. Bet šis sprendimas neturėjo įtakos tikrovei, kurioje šalies vadovas iki šiol yra Nikolas Maduras (Nicolás Maduro).

Ir jei Jungtinės Valstijos ir Europa gali sau leisti nekreipti dėmesio į mažą Lotynų Amerikos šalį, apsimesdamos, kad nieko ypatingo neįvyko ir jos nepateko į ten esančią balą, tada sunkiau panaudoti panašią gudrybę su valstybe Europos centre. Jau nekalbant apie tai, kad Baltarusija dalyvauja svarbiuose tarptautiniuose procesuose, įskaitant konflikto sureguliavimą Donbase, todėl tenka veikti kur kas atidžiau apskaičiuojant sprendimus ir jų pasekmes.

Kita svarbi aplinkybė, akivaizdžiai slopinanti Vakarų entuziazmą dėl galimų žingsnių prieš Minską, yra ta, kad ten vyksta visų pirma lenkų projektas. Būtent Varšuva stovi už nuolatinių kaimynų protestų, ji teikia politinę ir žiniasklaidos paramą Baltarusijos opozicijos lyderiams. Tačiau rezultatas daro įspūdį išskirtinai neigiama prasme: vien "Prezidentės Svetos" fenomenas (taip pavadinta Svetlanos Tichanovskajos "Instagram" paskyra) gali būti pavyzdys, kaip nereikia daryti grynai politiniu technologiniu požiūriu.

Lenkija įsivėlė į kovą, tačiau ji akivaizdžiai neturi jėgų pasukti bangą. Be to, Minskas pradėjo duoti atgal — visų pirma, žiniasklaida pranešė apie problemas, susijusias su lenkiškų prekių importu į Baltarusiją. Apskritai, įprastas lenkiškas grėblys.

Nenuostabu, kad dabar lenkai labai norėtų patekti į dangų ant kažkieno kito kupros: kad Vakarų Europa ir JAV pasinaudotų sunkiąja politine artilerija, kaip nors pasiektų Aleksandro Lukašenkos nuvertimą, o Varšuva nugriebtų savo pradėto judėjimo geopolitinę grietinėlę.

Bet vargu ar šie motyvai nėra akivaizdūs Berlynui, Paryžiui, Briuseliui ar Vašingtonui, o dar mažiau tikėtina, kad ten entuziastingai norima prisidėti įgyvendinant lenkų norus.

Tai reiškia, kad Vakarai ir toliau eis paskirtu griežtos retorikos keliu prieš Minską, vengdami tikros konfrontacijos, nes neturi nė menkiausio noro įsitraukti į dar vieną geopolitinį žaidimą, kuris akivaizdžiai pasmerktas pralaimėjimui. Pastaraisiais metais jų yra per daug.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lenkija, ES, JAV, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Į Baltarusiją draudžiama įvežti lenkiškas prekes
Įmantrus energetikos žlugdymas: ko nori ES nutraukdama ryšius tarp Pabaltijo ir Rusijos 
Lukašenka pareiškė, kad Minskas neprivalo perspėti Vakarų apie inauguraciją
Švietimas, archyvinė nuotrauka

Mokslų Rusijoje kvotų paskirstymas : vietų bus daugiau, sistema reformuota

(atnaujinta 18:33 2020.09.24)
Reikia pertvarkyti nemokamų vietų Rusijos universitetuose suteikimo pareiškėjams iš kaimyninių šalių ir Baltijos šalių formatą, sako "Rossotrudničestvo" vadovas Jevgenijus Primakovas

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. "Rossotrudničestvo" vadovu šių metų birželio pabaigoje buvo paskirtas Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos deputatas Jevgenijus Primakovas. Jis iš karto pažadėjo didelius pokyčius Rusijos institucijos veikloje. Viena iš opiausių temų, kurią naujasis "Rossotrudničestvo" vadovas apibrėžė, yra švietimo kvotų paskirstymo Rusijos universitetuose užsienio piliečiams sistema.

"Kvotų skaičius padidės — prezidentas [Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas — Sputnik] sakė, kad jų bus daugiau. Iki 2023 metų kvotų skaičius turėtų padvigubėti. Bet mes su kolegomis iš Švietimo ir mokslo ministerijos, iš Valstybės Dūmos svarstome, kad kvotos nėra labai veiksmingos", — Sputnik sakė "Rossotrudničestvo" vadovas Jevgenijus Primakovas.

Ir jis kaip pavyzdį pateikė Baltarusiją, kuriai universitetuose buvo skirta daug biudžeto finansuojamų vietų, tačiau Rusijai "sunku konkuruoti net su Lenkija".

"Lenkai suteikia galimybę ne tik mokytis, bet ir skiriamos stipendijos, studentams skiriami grantai. Mums sunku konkuruoti, jei jaunuoliams siūlome tiesiog ateiti ir mokytis. Turime patobulinti sistemą, kad tam tikru momentu bent dalyje šių kvotų atsirastų stipendijų ir grantų komponentas. Ne tik ateikite ir mokykitės, bet — štai jums bilietas atskristi, čia jums galimybė sumokėti už būstą ar bendrabutį", — sakė Primakovas.

"Rossotrudničestvo" suinteresuota, kad užsienio studentai atvyktų į Rusiją tapti aukštos kvalifikacijos specialistais, ekspertais tos srities, kurioje studijuoja, pabrėžė agentūros vadovas. Po mokslų jie grįžtų namo, pradėtų eiti jiems reikšmingas pareigas ir gautų gerą darbą. Tačiau pagal dabartinę sistemą šių planų dažnai nepavyksta įgyvendinti.

"Yra žmonių, kurie atvyksta į Rusiją, patenka į sunkias aplinkybes, eina dirbti sargybiniais, taksi vairuotojais. Tai neteisinga net ir tuo požiūriu, kad mūsų biudžeto lėšos buvo skiriamos šių žmonių išsilavinimui", — aiškino "Rossotrudničestvo" vadovas.

Jis pridūrė, kad kol kas nėra aiškių planų reformuoti kvotų paskirstymo sistemą, "planai jau yra kažkas daugiau ar mažiau aiškaus, parengto", problema vis dar svarstoma. Tačiau be reformos jau nebeapsieiti, įsitikinęs Jevgenijus Primakovas.

Kvotų didinimas nuo 15 iki 30 tūkstančių biudžetinių vietų užsienio studentams buvo plačiai svarstytas 2020 metų pradžioje Valstybės Dūmoje. Tuomet Dūmos NVS reikalų, Eurazijos integracijos ir santykių su tautiečiais reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Kalašnikovas 15 tūkstančių vietų skaičių pavadino neatitinkančiu Rusijos tarptautinio vaidmens ir humanitarinės jėgos. Jis taip pat pateikė Lenkijos pavyzdį, kuri skiria dešimt tūkstančių biudžetinių vietų vien Baltarusijos piliečiams, ir Rumuniją, kuri kasmet nemokamai apmoko penkis tūkstančius Moldovos piliečių. Tuo tarpu užsieniečių prašymų studijuoti Rusijoje skaičius priartėjo prie 100 tūkst. Todėl Švietimo ir mokslo ministerija planuoja padidinti užsienio studentų kvotų skaičių iki 30 tūkstančių.

Tegai:
mokslas, Rusija
Dar šia tema
Pokyčių kelias — kokios reformos šiemet laukia "Rossotrudničestvo"?
Pirtis, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugsėjo 26-osios šventės

(atnaujinta 21:43 2020.09.25)
Nuo rugsėjo 26-osios iki metų galo lieka 96 dienos, dienos ilgis — 11 val. 58 min.

Rugsėjo 26 yra 269-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 270-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 96 dienos.

2020 metų rugsėjo 26 dieną saulė teka 07:11, leidžiasi 19:09, dienos ilgis — 11 val. 58 min.

Šią dieną minima Europos kalbų diena

Rugsėjo 26 dieną švenčiama Europos kalbų diena. Šios šventės metu Europos valstybėse organizuojami įvairūs renginiai, siekiant paskatinti kalbų mokymosi įvairovę, išugdyti pagarbą visoms Europos kalboms, regionų ir tautinių mažumų kalboms.

Europos Taryba yra sukūrusi šešių lygių sistemą, kuri padeda įvertinti asmens gebėjimą suprasti, kalbėti ir rašyti užsienio kalba. Šiuos standartus pripažino pagrindinės Europos vertinimo institucijos, daugelis Europos valstybių ir Europos Sąjunga kaip dalį "Europaso" programos, kuria siekiama palengvinti žmonėms sąlygas studijuoti ir dirbti užsienyje.

Minima ir Pasaulinė kontracepcijos diena

Pasaulinė kontracepcijos diena paskelbta, siekiant sumažinti neplanuotų nėštumų skaičių. 1968 metais Jungtinės Tautos paskelbė teisę į kontracepciją bei šeimos planavimą.

Visame pasaulyje šios dienos proga organizuojami įvairūs šviečiamieji renginiai mokyklose ir universitetuose. Rengiamos interneto viktorinos, pokalbių laidos radijo stotyse, labdaros renginiai. Apie kontracepciją jaunimas informuojamas naktiniuose klubuose.

Dauguma Lietuvos gyventojų pakankamai gerai informuoti apie lytiškai plintančias infekcijas (LPI). Tai parodė naujausia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro užsakymu šių metų vasarą atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Kas antras (50 proc.) apklausos respondentas teisingai mano, kad prezervatyvai 100 proc. neapsaugo nuo lytiškai plintančių ligų, tačiau trečdalis (31 proc.) įsitikinę, kad prezervatyvų naudojimas suteikia šimtaprocentinę apsaugą ir penktadalis (19 proc.) nežino / neatsakė. Geresnį informuotumą šiuo klausimu pademonstravo vyrai (54 proc.) nei moterys (47 proc.), 30–49 metų amžiaus asmenys (57 proc.), miesto gyventojai (55 proc.).

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kasmet moterų sprendimu Lietuvoje atliekama apie 10 tūkst. abortų.

Visame pasaulyje per metus suskaičiuojama 80 mln. neplanuoto nėštumo atvejų. Maždaug 58 proc. jų baigiasi abortu. Daugiausia neplanuotų nėštumų būna dėl to, kad moteris nesinaudoja kontracepcijos priemonėmis. Naujausi duomenys rodo, kad pasaulyje, taip pat Lietuvoje, daugiausia nėštumų nutraukia 20-24 metų moterys.

Šeimos pirties diena

Profesionalių pirtininkų asociacija ir Lietuviškos pirties akademija pirmąjį šeštadienį po Rudens lygiadienio paskelbė Šeimos pirties diena.

Ši diena pasirinkta ne veltui, mat pasibaigus vasarai ir jos darbams, norisi jaukumo. Pagal mūsų senolių papročius, pabaigus didelius darbus, prieš kiekvieną šventę buvo įprasta eiti į pirtį. Pirtis dažniausiai buvo kuriama šeštadienio vakare, o į ją kviečiami visi šeimos nariai ir užklydę keleiviai.

Tuomet pagrindinė pirties užduotis buvo nusiprausti, apvalyti ir kūną, ir sielą. Prieš pirtį buvo įprasta susitaikyti, pamiršti senas skriaudas ir klaidas, taip pat prisiminti tuos, kurie jau išėjo. Šiais laikais pirtis labiau suprantama kaip pramoga, bendravimo ir atsipalaidavimo priemonė. Tačiau pirtininkai ragina prisiminti senąsias tradicijas ir įprasminti buvimą pirtyje kartu su šeima.

Šią dieną visi raginami kūrenti pirtį (savo asmeninę ar nuomojamą) ir pasikviesti į ją savo šeimą, artimiausius žmones, dalintis pirties šiluma ir kurti savo tradicijas, ritualus, procedūras.

Pirties lankymo tradicija 2020 metais įtraukta į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Šis vertybių sąvadas skatina semtis įkvėpimo iš mūsų senųjų tradicijų, pasiimant tai, kas prasminga, tinka mūsų laikams, keičiant jas savaip ir išsaugant tradiciją ateities laikams.

Savo vardadienius šiandien švenčia Damijonas, Gražė, Gražina, Justina, Justinas, Kipras, Kiprijonas, Kozmas, Vydenė, Vydenis, Vydgailas, Vydgailė.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai