Algirdas Butkevičius, archyvinė nuotrauka

Netrukus prezidento rinkimai: socdemai deda viltis į pigius produktus

144
(atnaujinta 17:15 2017.08.17)
Lietuvos socialdemokratai vis dar skausmingai išgyvena savo pralaimėjimą 2016-ųjų Seimo rinkimuose ir tikisi atsirevanšuoti 2019 metų prezidento rinkimuose — tam jie inicijavo klausimą dėl lengvatinio PVM maisto produktams įvedimo šalyje

Skirtingos partijos — bendri ketinimai

Populiariausias kandidatas, Dalia Grybauskaitė, pagal įstatymą negali kelti savo kandidatūros į šį postą, ir visiems kitiems atsiveria galimybių langas. Tuo pačiu metu per pastaruosius dvejus prezidento rinkimus, 2009-aisiais ir 2014-aisiais, socialdemokratų kandidatai užimdavo antrą vietą, žymiai nusileisdami nepartinei Grybauskaitei, tačiau aplnekdami visus kitus pretendentus.

Bet kokioms rinkimų kampanijoms, žinoma, reikia ruoštis iš anksto. Geriausias būdas partijai su socialdemokratine orientacija pareikšti apie save — banyti padaryti Lietuvą labiau socialiai orientuota, atrasti problemas socialinėje srityje ir pabandyti jas išspręsti iki rinkimų, kad būtų su kuo eiti stipraus konkurento fone, kuris šiandien dominuoja politiniame šalies gyvenime — Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).

Savo ruožtu, valstiečiai puikiai supranta priešrinkiminį "išsidėstymą" ir konkurentų ketinimus, todėl bando blokuoti socdemų pastangas — savo koalicijos partnerius ir tuo pačiu metu — realius varžovus, kurie svajoja apie revanšą.

Į kelią su nebrangiu maistu

Klasikinis tokių socialdemokratų pastangų pavyzdys ir jų konkurentų iš LVŽS atsakomieji veiksmai yra aukštos maisto produktų kainos, kurios verčia eilinius piliečius ir net aukštus pareigūnus,  tokius, kaip premjeras Saulius Skvernelis, vykti pigaus maisto į Lenkiją ir Latviją.

Klausimas tikrai svarbus gyventojams, ir jie "balsuoja kojomis", vykdami  į užsienį apsipirkti. Tik Lenkija 2016-aisiais uždirbo iš Lietuvos pirkėjų 330 milijonų eurų per metus — tai tik tie pinigai, kuriuos sugebėjo suskaičiuoti lenkų statistai pagal pirkinių apmokėjimo kvitus lietuvių banko kortelėmis.

Kaip ne keista, prie to prisideda ir darbo užmokesčio augimas — per ketvirtąjį 2016-ųjų ketvirtį vidutinis darbo užmokestis šalyje sudarė 822,8 eurų, padidėjęs, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2015 metais, 15,2%. Todėl kelionės į kaimynines šalis nusipirkti maisto produktų už prieinamą kainą klausimas jau neatlieka svarbaus vaidmens.

Socdemai daro pirmą ėjimą

Siekdami įgyti didesnį  populiarumą naudodami gyventojų, priverstų pirkti maisto produktus užsienyje, nepasitenkinimą, socialdemokratai naudoja spaudimą savo konkurentams, reikalaudami imtis priemonių sumažinti maisto produktų kainas Lietuvos rinkoje. Tam jie siūlo, visų pirma, įvesti lengvatinį pridėtinės vertės mokestį (PVM).

Bendras PVM tarifas Lietuvoje — 21%, o lengvatinis PVM taikomas tik eilei produktų, įskaitant knygas ir žurnalus. Tuo pačiu metu daugelyje Europos šalių sukaupta teigiama lengvatinio PVM maistos produktams įvedimo patirtis. Visų pirma, Vokietijoje ir Lenkijoje lengvatinio PVM maistui praktika privedė prie gyventojų iš šalių-kaimynių "piligrimystės" į vokiečių ir lenkų parduotuves.

Nauja diskusija šia tema Lietuvoje prasidėjo šiomis dienomis. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis neigiamai pasisakė apie socialdemokratų pasiūlymą sekti Vokietijos ir Lenkijos pavyzdžiu. Jo nuomone, tai nepadės sumažinti kainų. Efektą gali atnešti tik auganti konkurencija ir tolimesnis algų augimas. Tačiau socialdemokratų atstovas — buvęs ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, kuris, beje, buvo 2009-ųjų prezidento rinkimų kandidatas — mano, kad lengvatinio PVM tarifo įvedimas gali padėti, o pradėti galima nuo kainų mėsai, paukštienai ir jų produktams.

Abejotina lengvata

Ar tikrai lengvatinio PVM įvedimas padės išspręsti aukštų kainų maisto produktams problemą?

Atsižvelgiant į dabartinę prekybos aplinką Lietuvoje — vargu. Konkurencija yra per maža,  rinka neatrodo patraukli rimtiems žaidėjams Europoje, palikusiems ją vietiniams gamintojams ir mažmenininkams, kurie renkasi gauti savo pelną padidėjus algoms keldami maisto produktų kainas.  

Jų motyvus galima suprasti — darbo užmokesčio augimas reiškia ir sąnaudų žemės ūkio įmonėms ir parduotuvių personalui augimą, o esant žemai lietuviškos rinkos talpai kainų mažinimas gali privesti tik prie pajamų sumažėjimo.

Taip pat akivaizdu, kad LVŽS siekis sustiprinti savo poziciją artėjančiuose prezidento rinkimuose taip pat trukdys socialdemokratų bandymo įvesti lengvatinį PVM maisto produktams sėkmei.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone.

144
Tegai:
prezidento rinkimai, pridėtinės vertės mokestis (PVM), Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Algirdas Butkevičius, Saulius Skvernelis, Lietuva
Temos:
Lietuvos prezidento rinkimai 2019 (185)
Dar šia tema
Koalicija vėl nesutaria: "valstiečiai" siūlo 40 dienų Seimo narių atostogas
Valstiečiai siūlo lietuviams sutartis dėl bendro gyvenimo vietoj partnerystės
"Valstiečiai" ryžtingai ruošiasi mažinti vaistų kainas
Minskas, archyvinė nuotrauka

Grasina botagu ir vilioja meduoliu: Lietuva pabudo prieš rinkimus Baltarusijoje

(atnaujinta 13:43 2020.08.06)
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Baltarusijos valdžiai, kuriai vadovauja prezidentas Aleksandras Lukašenka, dar kartą griežtai nurodė, kad smurtas prieš opoziciją yra nepriimtinas

Artėjančius Baltarusijos Respublikos prezidento rinkimus atidžiai stebi kaimynai lietuviai. Labiau, nei tiesiog atidžiai. Ir jie dalina gerus patarimus, kaip geriausia sodinti ir apvagoti bulves. Taigi pagrindinis Lietuvos užsienio politikos patarėjas Linas Linkevičius pasakinėja savo kaimynui apie jo selekcininių eksperimentų neleistinumą.

"Esame labai susirūpinę galimu valdžios smurto ir perteklinės jėgos panaudojimu opozicijos atžvilgiu rinkimų laikotarpiu ir ypač po rinkimų", — pranešime žiniasklaidai teigė Linas Linkevičius.

Matyt, Linas Linkevičius jau aiškiai žino, kas bus po rinkimų. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas telefonu paprašė savo kolegos — Baltarusijos URM vadovo Vladimiro Makėjaus, su kuriuo neseniai užmezgė šiltus, beveik draugiškus santykius, perduoti jo susirūpinimą "į patį viršų". 2020 metų pradžioje Linkevičius net lankėsi pas Makėjų Minske. Už tai vos nebuvo ketvirčiuotas politinių oponentų — Lietuvos konservatorių. Žinotų jie, konservatoriai, kad tuometinis Lietuvos užsienio reikalų ministro vizitas Baltarusijoje yra Baltarusijos kelio į ES pradžia pagal "Ukrainos scenarijų".

Taip sakant, išėjimas į maratono lenktynių, kurios prasidės sekmadienį, rugpjūčio 9 dieną, startą.

Telefoniniame pokalbyje su Makėjumi, matyt, linkėdamas sėkmės Baltarusijos žmonėms, Linkevičius patikino, kad Baltarusijos nepriklausomybė ir klestėjimas yra labai svarbūs Lietuvai.

"Padėsime ją (nepriklausomybę — Sputnik) išsaugoti tiek tarptautiniu lygiu, tiek ir dvišaliais santykiais", — sakė Linkevičius.

O jei netikite, atsiminkite, kaip visais lygmenimis Lietuva kovojo už Ukrainos nepriklausomybę. Ji padėjo ir padeda iki šiol naudingais patarimais, kaip tapti tikra europietiška valstybe.

Simboliška, kad Ukraina savo kelią į civilizuotą Europos visuomenę pradėjo būtent po Rytų partnerystės viršūnių susitikimo, vykusio 2013 metų spalio mėnesį Vilniuje, Lietuvai pirmininkaujant ES. O Lietuvos diplomatai, pasak Davido Žvanijos, buvusio Aukščiausiosios Rados deputato ir artimo Petro Porošenkos draugo, tada aktyviai padėjo Euromaidanui ne tik pinigais, bet ir ginklais.

Beje, Lietuva buvo pirmoji iš pasaulio valstybių, atvirai siuntusi "mirtinus ginklus" Donbasui sutramdyti. O 2013-ųjų Lietuvos Seimo pirmininkė, Darbo partijos atstovė Loreta Graužinienė iš tribūnos Kijevo Nepriklausomybės aikštėje garsiau nei visi pasaulio politikai šaukė: "Šlovė Ukrainai! Didvyriams šlovė!".

Taigi, mieli draugai, nesijaudinkite. Mes ir jums padėsime, kiek galėsime. Nebijokite ir laikykitės, nesvarbu, kokius Baltarusijos Respublikos prezidento rinkimų rezultatus paskelbs Baltarusijos Respublikos Centrinės rinkimų komisijos vadovė Lidija Jermošina. Svarbiausia, kad pirmosiomis dienomis po rugpjūčio 9 dienos visos demonstracijos būtų taikios ir padorios.

Svarbiausia — nepamirškite atsidėkoti lietuviams po "Belmaidano" pergalės. Jiems nereikia daug. Uždarykite ir užpilkite betonu Astravo AE reaktorius amžiams.

"Taip pat labai neigiamai vertiname artimiausiu metu planuojamą Astravo elektrinės paleidimą. Mūsų informacija verčia daryti išvadas, kad paleidimas yra skubinamas, neatsižvelgiant į saugumo reikalavimus", – pabrėžė ministras Linkevičius.

O mes, lietuviai, ir jums, baltarusiams, per naujus elektros tinklus iš Lenkijos ir Vidurio Europos tieksime elektrą, išgrynintą ir išvalytą nuo Rusijos įtakos. Jei ką, tieksime ir naftą, ir suskystintas gamtines dujas iš JAV. Kokiomis kainomis? Na, kažkaip atsiskaitysime. Kaimynai visada susitaria geruoju, kai brėžia sieną tarp bulvių lysvių.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
rinkimai, Baltarusija, Lietuva
Dar šia tema
Atidarytas Lavoriškių pasienio kontrolės punktas su Baltarusija
Nuo trečiadienio atnaujinami skrydžiai į Baltarusiją
Baltarusijos Energetikos ministerija pranešė, kada prasidės fizinis BelAE paleidimas
Rusijoje prasidėjo pratybos Vandenyno skydas-2020

Atgimusios tradicijos: Rusija Baltijos jūroje parodė įspūdingą jėgą

(atnaujinta 17:15 2020.08.05)
Rusija atgaivina jūrines jūrų laivyno tradicijas, ir tai patvirtina plataus masto manevrai Baltijos jūroje, kuriuos vykdo Baltijos, Šiaurės, Juodosios jūros laivynai ir Kaspijos flotilė

Rusijos karinių jūros pajėgų pratybos "Vandenyno skydas-2020", kuriose dalyvauja daugiau nei 30 laivų, jūrų aviacija ir oro gynyba, pakrančių kariai ir jūrų pėstininkai, Baltijos jūroje prasidėjo rugpjūčio 3 dieną. Karo laivai išplaukė į jūrą iš savo bazinių punktų, sprendė minų dislokavimo užduotis tam skirtose vietose.

Karinio jūrų laivyno jūreiviai mokosi atremti smūgius iš oro, sunaikinti priešo viršvandeninius ir povandeninius laivus. Praktikuojamas taktinių puolimo pajėgų desantas pakrantėje. Atliekami praktiniai smūginių ir priešlėktuvinių raketų paleidimai, artilerijos ugnis ir kitos užduotys. "Vandenyno skydas-2020" manevrams vadovauja Rusijos karinių jūrų pajėgų vadas admirolas Nikolajus Jevmenovas.

Военно-морские учения Океанский щит – 2020
Rusijoje prasidėjo pratybos "Vandenyno skydas-2020".

Intensyvus pratybų planas ir tiesioginė vadovybė liudija įvykio svarbą, kurio fone yra asociacijos su prieš pusę amžiaus pasaulio jūrų istorijoje vykstančiomis didžiausiomis sovietinių jūrų pajėgų operatyvinėmis -strateginėmis pratybomis "Vandenynas". Tada manevrai vienu metu vyko keturių vandenynų vandenyse, kuriuose dalyvavo apie 300 karo laivų. Buvo praktikuojami karinių jūrų pajėgų smogikų būriai, išbandytas karinio jūrų pajėgų pajėgų ir turto centralizuoto valdymo ir valdymo efektyvumas keliomis strateginėmis kryptimis.

Šiandien Rusijos laivynas į vandenynus grįžta aukštesnio technologinio lygio, turėdamas didesnes galimybes su mažesniu skaičiumi viršvandeninių  ir povandeninių laivų.

Manevrai baigsis jūrų pajėgų perkėlimu į nuolatines bazes Baltijos, Šiaurės ir Juodosios jūros laivynuose ir Kaspijos flotilėje. Tačiau bazėse esantys laivai nestovės. Rugsėjį prasidės strateginės vadovybės štabo "Kaukazas-2020" pratybos, kuriose svarbų vaidmenį vaidina Juodosios jūros laivynas ir Kaspijos flotilė.

Darbinė aplinka

Rugpjūčio 3 dieną įvykę Baltijos laivyno mūšiai išsprendė daugybę kovos povandeninio karo ir oro gynybos kovinio rengimo misijų, vykdė įvairaus sudėtingumo artilerijos šaudymus į sunkioje situacijoje esančius oro ir jūros taikinius.

Tuo tarpu Chmelevkos poligone Kaliningrado srityje heterogeniška Baltijos laivyno pajėgų grupė atliko puolimą desanto nusileidimo ant nepritaikytos pakrantės metu. Šiame epizode veikė apie du tūkstančiai kariškių, daugiau nei 20 antvandeninių ir pagalbinių laivų, 18 orlaivių ir jūrų aviacijos sraigtasparnių, daugiau nei 30 jūrų korpusų karinės įrangos ir inžinerinių vienetų.

Военно-морские учения Океанский щит – 2020
Rusijoje prasidėjo pratybos "Vandenyno skydas-2020".

Nusileidimo metu Baltijos laivyno grupės minų traleriai palydėjo laivus "Koroliov", "Minsk", "Kaliningrad", "Jevgenij Kočeskov" ir projekto 21820 desantinius katerius.

Paieškos ir gelbėjimo sraigtasparniais "Ka-27PS" į krantą pristatyti atskiri inžinerinių mazgų būriai, kurie užtikrino minų praėjimus, kad būtų galima saugiai dislokuoti desanto pajėgas. Sulaukę jūrų pėstininkų būrio kovinės paramos, sąlyginio priešo pozicijas užpuolė daugiau nei 25 šarvuočių "BTR-82A" su jūrų pėstininkų korpuso karinio oro pajėgų puolimo bataliono personalu. Kariškiai užtikrino prieštankinę gynybą ir juos labai pagyrė karinių jūrų pajėgų vadas Nikolajus Jevmenovas.

Военно-морские учения Океанский щит – 2020
Rusijoje prasidėjo pratybos "Vandenyno skydas-2020".

Laivyno pajėgos Baltijos jūroje ir toliau veikia dieną ir naktį. Karinių jūrų aviacija nepertraukiamai vykdo skrydžius. Kariniai oro gynybos vienetai vykdo tarprūšinę sąveiką ir aprėpia laivyno pajėgas – taktinių pratybų su gyva ugnimi ir praktinių raketų paleidimo formate, dalyvaujant 400 karių ir 50 karinės technikos vienetų.

Tuo tarpu "jūrų tankistai" naikina sąlyginio priešo krante esančią jėgą, įrangą ir orlaivius. Apie 400 Baltijos laivyno armijos korpuso atskiro tankų pulko karių atliko 50 kilometrų žygį standartine įranga ir vykdė pavyzdinį gyvą šaudymą "priešo" naudojamų masinio naikinimo ginklų sąlygomis (tankų šarvai radioaktyviąją spinduliuotę sumažina maždaug 100 kartų).

Net trumpa apžvalga atskleidžia Rusijos karinių jūrų pajėgų pratybų "Vandenyno skydas-2020" įvairovę ir mastą.

Karinio jūrų laivyno prioritetai

Vašingtonas ir Briuselis skausmingai reagavo į neseniai įvykdytą Rusijos karinio jūrų laivyno papildymą moderniais strateginiais povandeniniais laivais "Borei-A" ir daugiafunkciais povandeniniais laivais "Jasen-M", vadindami tai iššūkiu, į kurį Pentagonas neturi atsako.

Baltijos laivynas vystosi sparčiai, pastaraisiais metais sulaukęs daugiau kaip 20 naujų laivų su aukšto tikslumo tolimojo nuotolio raketomis. Tame tarpe "Karakurt", kurie neturi analogų pasaulyje. Netrukus bus pateikti naujos kartos viršgarsiniai raketiniai ginklai.

Военно-морские учения Океанский щит – 2020
Rusija Baltijos jūroje parodė įspūdingą jėgą.

Kaliningrado srityje, kur yra Baltijsko miestas — viena iš dviejų pagrindinių Baltijos laivyno bazių, nuolat stiprinamas įvairus būrių ir pajėgų grupavimas. Visos Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų raketų brigados yra modifikuotos OTRK "Iskander-M" (tame tarpe 152-oji brigada Černiachovske) ir įvaldoma "jūrų tema". Tačiau Rusija stato naujus karinio jūrų laivyno laivus ne tam, kad gąsdintų savo kaimynus.

Pagrindiniai Baltijos laivyno uždaviniai yra šie: Rusijos ekonominės zonos ir gamybinės veiklos sričių apsauga, laivybos saugumo užtikrinimas, Rusijos vyriausybės užsienio politikos veiksmų įgyvendinimas ekonomiškai svarbiose pasaulio vandenyno vietose (verslo vizitai, bendros pratybos, taikos palaikymo operacijos).

Šių operatyvinio-strateginio jūrų pajėgų formavimo funkcijų svarbą liudija nuolatinis NATO laivų minų grupės buvimas Baltijoje, amerikiečių B-52H strateginių bombonešių skrydžiai 180 km nuo Sankt Peterburgo, Rusijos Federacijos karinės-ekonominės blokados scenarijai, kurie reguliariai praktikuojami Aljanso karinio jūrų laivyno pratybų metu.

Šiandien 5-ojo JAV armijos korpuso vadovybė įsikūrė Lenkijoje. Liepos mėnesį Latvijoje buvo baigtos trijų dienų NATO oro pajėgų pratybos, kuriose dalyvavo daugiau nei 20 naikintuvų ir pagalbinių orlaivių iš penkių aljanso valstybių narių ir Suomijos. Buvo teigiama, kad manevrų tikslai yra pagerinti vadovavimo ir kontrolės įgūdžius, bendradarbiavimą ir oro patruliavimo procedūras (naudojant AWACS). Faktiškai šešių šalių smogiamieji lėktuvai vykdė kovinę sąveiką Baltijos šalių operacijoje prieš Rusiją.

Anksčiau JAV oro pajėgų Europoje vyriausiasis vadas Jeffrey Lee Harrigianas teigė, kad Pentagonas turi planą pralaužti Rusijos oro gynybos sistemą Kaliningrado srityje.

Maskva yra priversta imtis atsakomųjų priemonių, sukurti reikšmingą jūrų pajėgų potencialą vakarų strategine kryptimi – antžeminių laivų formavimą, dyzelinių povandeninių laivų padalinį, pagalbinių ir paieškos bei gelbėjimo laivų formavimą, karinio jūrų laivyno aviaciją, pakrančių būrius, Baltijos laivyno oro gynybos vienetus. "Projektuoti" į vakarus kitų trijų laivynų operacines galimybes.

Baltijos laivyno koviniai laivai dalyvauja didelio masto manevruose, vykdo kovinę tarnybą netoli savo gimtųjų krantų, vykdo misijas Indijos ir Atlanto vandenynuose ir yra nuolat pasirengę atremti realią potencialaus priešo agresiją, raketas ir smūgius iš oro. Panašias užduotis šiandien sprendžia Šiaurės, Juodosios ir Ramiojo vandenyno laivynai. Net Rusijos karinio jūrų laivyno manevrų Baltijos šalyse pavadinimas daug ką pasako. Vis dėlto "Vandenyno skydas-2020" yra skydas, o ne koks nors kardo kirtis (Saber strike), kur septyni puola prieš vieną, ar tvirtinantis, kad dominuoja pasaulyje, griausmas ("Global Thunder").

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Baltijos jūra, Rusija, pratybos
Nord Stream-2

Ekspertas: "Nord Stream-2" infrastruktūra gali suteikti naudos Europai

(atnaujinta 16:22 2020.08.06)
Rusija per dujų perdavimo sistemą Europos šalims gali tiekti vandenilį, kuris priklauso mažai anglies dvideginio turinčiam dujiniam kurui, mano ekspertas Aleksejus Gromovas

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Vokietijos aplinkos apsaugos organizacija "Deutsche Umwelthilfe" (DUH) kreipimasis gali užvilkinti "Nord Stream-2" dujotiekį tiesimo laiką, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos energetikos ir finansų instituto Energetikos skyriaus vadovas Aleksejus Gromovas.

vamzdžių klojimo laivas Akademik Čerskij
© Sputnik / Алексей Витвицкий

"Manau, kad dėl to turime performatuoti derybas su Europos Sąjunga su Europos Sąjungos valdžia dėl perspektyvų ateityje naudoti "Nord Stream-2" infrastruktūrą. Reikalas tas, kad Europa deda viltis savo dujų balanse dėl mažai anglies dvideginio išskiriančių dujų, kuriai priklauso vandenilis. O Rusija yra pasirengusi gaminti vandenilį iš Rusijos gamtinių dujų ir tiekti jį sumaišytą su metanu per dujų transportavimo infrastruktūrą. Tuo tarpu moderni dujų transportavimo infrastruktūra, tokia, kokia daroma įgyvendinant "Nord Stream-2" projektą, leidžia iki 20 procentų gamtinių dujų pakeisti dujiniu vandeniliu", — sakė jis.

Gromovo manymu, Rusija turėtų pasistengti pranešti Europos reguliavimo institucijoms, kad ateityje ši infrastruktūra bus naudinga Europai pereinant prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų plėtros.

"Gal tada Europos reguliuotojų, aplinkosaugininkų ir kitų pasipriešinimas šio projekto įgyvendinime bus daug mažesnis nei mes matome šiandien", — padarė išvadą jis.

Vokietijos aplinkos apsaugos organizacija "Deutsche Umwelthilfe" (DUH) Greifsvaldo aukščiausiame administraciniame teisme pareikalavo persvarstyti leidimą eksploatuoti dujotiekį "Nord Stream-2".

Organizacijoje paaiškino, kad šiuo ieškiniu DUH iš atsakingos Štralzundo kalnakasybos tarnybos reikalauja atsižvelgti į naujus mokslinius duomenis dėl nekontroliuojamo metano išmetimo ir tikrinti nuotėkius išgaunant, transportuojant ir perdirbant gamtines dujas.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Europa, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Ekspertas: Danijos sprendimas padidina galimybę laiku užbaigti "Nord Stream-2"
Ekspertas: JAV "nepakeis" Vokietijos elgesio dėl "Nord Stream-2"
Vokietijoje per teismą nori užginčyti "Nord Stream-2" leidimą