Žvejybos laivas, archyvinė nuotrauka

Lietuvos laivynas žūva Briuselis nepadės

159
(atnaujinta 16:07 2017.09.11)
Lietuvos žvejybos pramonė ir toliau patirs nuostolių, nes Europos Sąjungoje "laimi stipriausias", be to, žvejybos kvotų paskirstymas kartu su kainomis produkcijai nenaudingas Lietuvos žvejams, teigia ekspertas

Šakos pergalės ir aukos

Jei perskaityti Europos Komisijos padalinių, atsakingų už žvejybos pramonės plėtrą Europos Sąjungoje, ataskaitas, kitaip nei šių padalinių pergale visi to nepavadinsi.

Kaip praneša pareigūnai, dėl priemonių, kurių imtasi 12 metų — nuo 2003 iki 2015 metų — vidutinis biomasės kiekis Šiaurės Rytų Atlante išaugo 35%. Be abejo, tai yra didelis pasiekimas šiame amžiuje, kai vis dažniau pranešama apie naujas išnykusios faunos rūšis, ir apie gyvūnus, kuriems gresia išnykimas.

Ne mažiau optimistiškai vertinamas žvejybos pelningumas — 2014 metais bendras ES šalių laivynas išsiskyrė rekordiniu 770 milijonų eurų pelnu, tai 50% daugiau nei ankstesniais metais. Žvejybos laivyno indėlis į likusias ekonomikos šakas sudarė 3,7 milijardo eurų.

Tačiau rekordinis pelnas neįmanomas be kai kurių aukų.

Visų pirma, problemą sudarė perteklinis žvejybos laivyno tonažas, kurį buvo negalima visiškai panaudoti griežtų žvejybos apribojimų sąlygomis, susijusiomis su žuvų išteklių išsaugojimu ir atgaminimu. Dėl to 2007-2015 metais laivų skaičius ES žvejybos laivyne  sumažėjo 6%, o bendras tonažas — 24%. Europos Komisija pripažįsta, kad atlyginimų augimas žvejybos sektoriuje nebūtų įmanomas be dalies perteklinių žvejų atleidimo — tai yra bendra tendencija.

Pergalė Lietuvos sąskaita

Taip atsitiko, kad būtent Lietuvos laivynas ir Lietuvos žvejai tapo ta ES laivyno dalimi, kuri paaukota dėl bendrų pasiekimų. Iš ataskaitų aišku, kodėl situacija su Lietuvos laivynu yra tokia katastrofiška.

Oi, vasara, vasara
© Sputnik / Edvinas Mamontovas

Visų pirma, žvejybos kvotos kasmet mažėja, o žuvies kaina smarkiai sumažėjo, kai Rusija įvedė atsakomąsias sankcijas į ES apribojimus. Būtent Rusijos rinka buvo labiausiai pelninga Lietuvos žvejybos pramonei.
Be to, ES šalių galimybės pertvarkyti savo žvejybos pramonę yra aiškiai nevienodos.

Briuselis pažymi, kad viena iš pagrindinių žvejybos laivyno pelno augimo priežasčių tapo kuro sąnaudų sumažinimas dėl naujų, našesnių variklių montavimo laivuose. Akivaizdu, kad pelningoms Danijos ar Vokietijos įmonėms tai buvo daug lengviau padaryti, nei ant bankroto slenksčio esantiems Lietuvos žvejams.

Panašioje situacijoje atsidūrė žvejai, žvejojantys netoli Viduržemio  ir Juodosios jūrų pakrančių. Jų šalių ekonomika nelabai stipri, taigi nėra galimybės pasiekti tokių laimėjimų, kaip galingos turtingųjų Europos šalių flotilijos perginklavimo ir veiksmingumo srityse.

Skirtingos kvotos kaimynams

Dar viena Lietuvos žvejų problemų priežastis yra ta, kad, nors Lietuva savo teritorija ir gyventojų kiekiu yra didesnė už kaimyninę Latviją, tačiau dėl tam tikrų žuvų rūšių būrių gyvenimo vietų ypatumų Lietuvos ekonomikai "centras" suteikia daug mažiau kvotų, nei Latvijos.

Paimsime, pavyzdžiui, kvotą Atlanto lašišos sugavimui. Lietuvai leidžiama sugauti 2017 metais 1 486 galvas, o Latvijai — 12 644. Dar apgailėtina situacija su silkėmis: 2017 metais Lietuvai leidžiama sugauti 5 580 tonų, o Latvijai — 22 023 tonas. Padėtis nėra palanki ir su kilkėmis. Latvijai leidžiama sužvejoti 2017 metais 36 107 tonas, o Lietuvai tik 13 061 toną.

Dėl to neatsitiktinai daug Lietuvos įmonių palieka savo šalies uostus ir registruojasi Latvijos uostuose. Žvejys turi sekti žuvis.

Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autoriaus nuomone.

159
Tegai:
žvejybos kvotos, žvejybos pramonė, žvejai, Europos Sąjunga (ES)
Dar šia tema
Akcija "Lašiša": žvejoti draudžiama iki lapkričio 20-osios
Šiemet daugiausiai lydekų neteisėtai sužvejota Klaipėdos regione
Visuomenė nepritaria verslinei žvejybai
Žvejai mėgėjai jau gali leidimą gauti valandų tikslumu
Kijevo įvykiai Maidane, archyvinė nuotrauka

Pinigai ir ginklai Maidanui Lietuvos užsienio politikos kvintesencija

(atnaujinta 15:53 2020.08.03)
Pasirodė informacija, kad Lietuvos ambasada Ukrainoje aktyviai dalyvavo Maidane. Nesąmonė ar tiesa?

Viešojoje erdvėje pasirodė sensacinga informacija — ypač Lietuvos mastu: buvęs Petro Porošenkos bendražygis Davidas Žvanija pareiškė, kad 2014 metais Maidano metu Ukrainoje vyko suplanuotas valdžios užgrobimas ir kad per Lietuvos ambasadą šioje šalyje "buvo perduodami pinigai ir ginklai". 

Pirmas momentas (suplanuotas perversmas) nėra ypatinga naujiena — didelei daliai ekspertų ir paprastų žmonių tai tapo aišku jau seniai. O štai konkrečiai Lietuvos vaidmens paminėjimas ne tik pinigų, bet ir ginklų perdavimo kontekste yra naujiena.

Iš karto kyla klausimas — ar tai tikrai tiesa, juk pasakyti galima bet ką (ypač Ukrainoje)? Žvanija teigia, kad turi "dokumentinių įrodymų", kuriuos pasiruošęs pateikti Ukrainos Generalinei prokuratūrai. Problema ta, kad šios šalies valdžiai tiesa (ar tai būtų tiesa apie snaiperius Maidane, ar apie Odesos tragediją) nereikalinga, nes tuomet galutinai žlugs Maidano kaip kovos už laisvę ir demokratiją mitas, o kartu su juo ir tos valdžios legitimumas.

Ir tai jau nekalbant apie tikėtiną isteriją nacionalistų tarpe, kuri papildomai destabilizuos politinę situaciją Ukrainoje (kaip tai vyksta, kai prezidentas bando ieškoti kažkokių kompromisų dėl konflikto Donbase). Atitinkamai, tikėtis prokuratūros tyrimo šiuo atveju sunku, o reiškia galima vadovautis tik tam tikrais netiesioginiais įrodymais ir logika. Pastaroji sako, kad Žvanijos informacija apie Lietuvą gali būti teisinga.

Pirma, Vilnius aktyviai rėmė jau "Oranžinę revoliuciją", ir reikia priminti, kad tada įvykęs "trečias turas" nelabai derinosi su Ukrainos konstitucinės santvarkos pagrindais, bet Lietuvai tai nebuvo problema — svarbiausia buvo provakarietiška Kijevo orientacija.

Todėl nenuostabu, kad 2014 metais ji vėl parėmė "Ukrainos žmonių pasirinkimą", kai nepavyko "užlaužti rankų" Viktorui Janukovyčiui ES ir Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimo Vilniuje metu. Dar daugiau, po konflikto Donbase pradžios Lietuva pradėjo teikti Ukrainai oficialią karinę paramą (ginkluotė, instruktoriai), o neoficialiai ten galėjo būti siunčiami samdiniai, apie ką yra informacijos viešojoje erdvėje.

Kodėl Vilnius taip elgiasi, irgi pakankamai akivaizdu. Jis kaip ištikimas Vašingtono sąjungininkas realizuoja pastarojo geopolitinius tikslus (įtakos plėtra antirusiškumo pagrindu) posovietinėje erdvėje. Jeigu kalbėti dar tiksliau — demokratinio—globalistinio sparno interesus, ir šiame kontekste galima prisiminti Aivaro Abromavičiaus faktorių.

Grandinė paprasta: Abromavičius kaip ekonomikos ministras Ukrainos vyriausybėje po Maidano — Džordžas Sorošas — JAV demokratai (įskaitant Džo Baideną) — Petro Porošenka. O šiuo metu ponas Abromavičius — "Ukroboronprom" vadovas.

Be to, negalima nepaminėti neseniai įkurto "Liublino trikampio", kurio kampai (Lietuva, Lenkija, Ukraina) — valstybės, kurioms Amerika yra pagrindinis užsienio politikos prioritetas, o jos buvimas Europoje — tikra palaima. Pagaliau, Ukraina nėra vienintelis Lietuvos kaip JAV tarpininko veikimo pavyzdys — dar yra Gruzija, Moldova ir, žinoma, Baltarusija, kur šiuo metu irgi bręsta Maidano pobūdžio neramumai (tai yra, didesnė jau minėtos "Rytų partnerystės" programos dalyvių dalis).

Tokiu būdu, jeigu Žvanijos teiginiai apie Lietuvos vaidmenį Maidane pasitvirtintų, tai tikrai nesukeltų nuostabos. Būtų nuostabu, jeigu būtų kitaip. "Bet juk tai skandalas — ne šiaip sau kišimasis į kitos valstybės vidaus reikalus, o dalyvavimas antikonstituciniame perversme", — gali pasakyti paprastas žmogus. O vietoj atsakymo — tyla Lietuvos prezidentūroje, URM, teisėsaugoje ir žiniasklaidoje.

O jeigu ir bus kokie nors komentarai, tai, greičiausiai, bus aiškinama, kad visa tai Kremliaus agento paistalai. Na, o jeigu faktai  visiškai prispaus, tada galima pasakyti, kad buvo remiamas ne antikonstitucinis perversmas, o "Ukrainos žmonių, kurių pusėje buvo visas civilizuotas pasaulis, kova už laisvę ir demokratiją".

Pabaigai norisi prisiminti Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos žodžius: "Šiuo metu, manau, didžiausia grėsmė pasaulinei tvarkai, taisyklėms, kurios yra nusistovėjusios dešimtmečiais, kyla būtent dėl Rusijos veiksmų". O kas teisėjai?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Ukraina, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva pažadėjo tęsti paramą Ukrainai įgyvendinant Asociacijos susitarimą
Istorikas: Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos susivienijimas yra simbolinis
Politologas: Lietuva, Lenkija ir Ukraina neturi perspektyvų, kaip ir Europos Sąjunga
Puškovas teigia, kad Baltarusiją bandoma įtraukti į "antirusiškas žaidynes"
Turistas Maskvoje, archyvinė nuotrauka

"Vakcinų lenktynės": Vakaruose kaltina Rusiją

(atnaujinta 13:56 2020.08.03)
Praėjus maždaug mėnesiui po to, kai koronaviruso pandemija pasaulio ekonomiką tiesiog parklupdė ant kelių, politiniame ir žiniasklaidos pasaulyje atsirado naujas tarptautinės konkurencijos "žanras", kurį ironiškai galima vadinti vakcinų lenktynėmis

Atsižvelgiant į akivaizdžią psichologinę traumą, kurią koronavirusas du kartus padarė kolektyviniams Vakarams, šių lenktynių laimėjimo klausimas tapo ne tik politinis, bet ir politinis ir esminis Vakarų visuomenės savigarbos išsaugojimo atžvilgiu. Žmogui, išugdytam geriausio europietiško humanizmo tradicijose (o tai šiuolaikiniame pasaulyje iš esmės reiškia ne europietį ar amerikietį, o sovietinį ar rusišką išsilavinimą įgijusį asmenį), gana sunku suprasti šiuolaikinę Vakarų "vakcinų lenktynių" maniją, tačiau galite pabandyti tai paaiškinti pagrindinės šiuolaikinės JAV ar Didžiosios Britanijos pramonės, tai yra, politinės ir komercinės savireklamos požiūriu.

Koronaviruso testas
© Sputnik / Григорий Сысоев

Savireklamos erdvėje kolektyviniai Vakarai, bei konkrečiai JAV ir Didžioji Britanija patyrė keletą rimtų "koronaviruso traumų". Pirmiausia paaiškėjo, kad tolima (taip pat "labai totalitarinė ir kai kuriose vietose atsilikusi", pagal Londono ir Vašingtono politikų stereotipus) Kinija susidorojo su epidemija, geriau suprato problemą anksčiau ir veiksmingai apribojo ekonominę žalą. Atsižvelgiant į tai, net ir savo patriotų akimis, JAV ir Didžioji Britanija, taip pat kai kurios ES šalys neatrodo labai įkvepiančios.

Kita kolektyvinių Vakarų savigarbos trauma buvo netyčia (kaip atsitinka) padaryta Rusijos — jos "įžeidžiamai mažas" mirtingumas nuo koronaviruso ir įdiegti masiniai tyrimai, kurie iš viso sukėlė "dantų griežimą" Vakarų žiniasklaidoje ir nepagrįstus kaltinimus dėl suklastotos statistikos, nors statistika (be PSO vertinimų) buvo savaime suprantama: Niujorke epidemijos aukų lavonai buvo laikomi refrižeratoriuose gatvėse, ir vien to pakanka medicinos ir viešojo administravimo kokybės skirtumui įvertinti.

Tokiomis sąlygomis, neatsižvelgiant į reikalaujamas išlaidas ir bet kokią galimą riziką, kolektyviniams Vakarams (taip pat ir kai kuriems konkretiems ambicingiems Vakarų politikams) vakcinų gamybos pirmumo klausimas tampa gyvybiškai svarbus įvaizdžio atžvilgiu, nes būtina parodyti, kad, pavyzdžiui, JAV — "vis dar numeris vienas pasaulyje".

Tuo tarpu skaitant Amerikos žiniasklaidą, kyla keistas jausmas: atsižvelgiant į partijos priklausomybę ir leidinio savininkų simpatijos Donaldui Trampui buvimą ar nebuvimą, konkretūs leidiniai palaiko arba amerikiečių kompanijas, kuriančias vakcinas, arba britų, vokiečių, netgi Indijos bendroves ir universitetus, norėdami užtikrinti, kad "vakcinų lenktynių" nugalėtojų laurai patektų į "teisingos" šalies struktūrą, tačiau taip, kad "pasmerktas Trampo režimas" negalėtų gauti politinių premijų iš to.

Makro lygmeniu taip pat kyla panašus konfliktas: užuot koordinavęs pastangas su savo partneriais NATO ar G7, oficialusis Vašingtonas, bent jau kai kurių Vokietijos žiniasklaidos atstovų teigimu, bandė nuvilioti ir perkelti iš Vokietijos į JAV perspektyvią biotechnologijų įmonę, kuri turėjo kai kurių svarbių technologijų kovai su koronavirusu.

Šiame kontekste logiška, kad bet kokie pranešimai apie tai, kad Rusija ar Kinija yra arti vakcinos nuo koronaviruso sukūrimo ir masinio naudojimo, sukelia Vakarų informacijos lauke reakciją, kurią galima palyginti ne tiek su banalia alergija, kiek su tikru anafilaksiniu šoku.

Žinoma, galima manyti, kad Amerikos medicinos srities valdininkai iš tikrųjų vadovaujasi tik profesiniais sumetimais, tačiau atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, kyla rimtų įtarimų dėl tam tikro politinio įsipareigojimo. Kaip oficialios reakcijos į pranešimus apie Rusijos planus pradėti masinį gydytojų skiepijimą šį rudenį, taip pat naujienas apie sėkmingus Kinijos galimų vakcinų bandymus pavyzdį galima paminėti vyriausiojo Amerikos infekcinių ligų specialisto poziciją, kurią skelbia "The Wall Street Journal":

"Dr. Anthony Stephenas Fauci, vyriausias užkrečiamųjų ligų ekspertas JAV, penktadienį per kongrese vykusį COVID-19 pakomitečio posėdį sakė, kad JAV greičiausiai nenaudos Kinijoje ar Rusijoje sukurtų vakcinų." Aš labai tikiuosi, kad kinai ir rusai iš tikrųjų išbando vakciną prieš ją kam nors suteikdami", — teigė jis. — Manau, kad teiginiai, jog vakcina yra paruošta platinti prieš atliekant bandymus, geriausiu atveju yra problemiški." Dr. Fauci taip pat teigė, kad tikisi, kad JAV gaus vakciną iki metų pabaigos."

Remiantis palyginamąja galimų skirtingų šalių vakcinų analize, kuri vadovauja verslo informacijos agentūrai "Bloomberg", ekspertas greičiausiai tikisi vakcinos iš amerikiečių bendrovės "Moderna".

Verta pažymėti, kad "Bloomberg" apžvalgoje (bent jau iki šiol) nėra duomenų iš Rusijos, o tai Vakarų skaitytojams gali sudaryti klaidingą įspūdį apie Rusijos galimybes, nes gali susidaryti iliuzija, kad Rusijos vakcina "atsirado iš niekur".

Jau galima numanyti, kaip bus tęsiamos "vakcinų lenktynės": rusišką ar kinišką iš karto paskelbs pavojingomis, paremdami netikrų naujienų žanro turiniu. Be to, kad būtų lengviau įtikinti skeptiškesnę Vakarų auditorijos dalį, bus propaguojama tezė apie tai, kad bet kuriuo atveju, net jei skiepai veiksmingi šios vakcinos gaminamos naudojant duomenis, kuriuos neva pavogė Kinijos, Irano ir Rusijos įsilaužėliai, o atitinkamas visuomenės nuomonės parengimas jau atliktas. 

COVID-19 vakcinos bandymai Rusijoje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Андрей Катаев

O paskutinė gynybos linija bus ciniški Rusijos ir Kinijos kaltinimai "vakcininiu nacionalizmu" ir siekiu kovą su epidemija paversti kažkokios tarptautinės konkurencijos analogu, tačiau lygiagrečiai bus skleidžiama tezė apie poreikį sukurti savo vakciną Vakaruose, kad nebūtų priklausomybės nuo Pekino ar Maskvos.

Šio požiūrio problema yra ta, kad kiekviename šio "kontroliuojamo atsitraukimo" etape — ir nėra jokios abejonės, kad tai būtent atsitraukimas, skatinamas neišvengiamos realybės — Vakarų žiniasklaidos aparatas praras savo auditorijos pasitikėjimą vis daugiau ir daugiau segmentų. Tai baigsis reguliariomis konferencijomis dėl būtinybės kovoti su Rusijos ir Kinijos dezinformacija ir atitinkamų Amerikos ir Europos struktūrų reikalavimais skirti joms daugiau lėšų, kad būtų atkurta ankstesnė jų įvaizdžio didybė. 

Tačiau auditorijos pasitikėjimas lengvai prarandamas, o atgaunamas lėtai,ir koronavirusas tik paspartino visuomenės pasitikėjimo degradacijos procesus, kurie jau vyko Vakarų pasaulyje. O Rusija, Kinija ir kiti "etatiniai kaltininkai", į kuriuos įprasta rodyti pirštais Vakarų šalių žiniasklaidos erdvėje, iš tikrųjų neturi nieko bendra su šia problema, o Rusijos Vakarų partneriai kentės dėl "vakcinų nacionalizmo" savo iniciatyva ir, ko gero, išdidžioje vienatvėje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Rusija, vakcina
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Trys Rusijos COVID-19 vakcinos prototipai parodė veiksmingumą
PSO susidomėjo rusiška vakcina nuo koronaviruso
PSO įvertino koronaviruso vakcinų tyrimų situaciją Rusijoje
Nord Stream-2

"Gazprom" sureagavo į baudą, kurią skyrė Lenkija prieš "Nord Stream-2"

(atnaujinta 19:15 2020.08.03)
Anksčiau pranešta, kad Lenkijos antimonopolinis reguliuotojas UOKiK pirmadienį paskelbė 50 mln. eurų baudą "Gazprom" dėl nebendradarbiavimo "Nord Stream-2" byloje

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. Lenkijos antimonopolinių įstatymų leidėjo reikalaujama informacija iš "Gazprom" neturėjo nieko bendra su antimonopolinio tyrimo "Nord Stream-2" tema, bendrovė sakė žurnalistams, praneša RIA Novosti.

"Gazprom" šiandien iš UOKiK gavo oficialų pranešimą apie baudos paskyrimą, jis šiuo metu tiriamas", — teigė bendrovė.

"Svarbu pažymėti, kad Lenkijos antimonopolinių tarnybų reikalaujama informacija neturėjo jokio ryšio su antimonopolinio tyrimo objektu. Anksčiau "Gazprom" savo atsakyme paprašė "UOKiK" pateikti pagrįstą prašymo suteikti atitinkamą informaciją teisėtumą, tačiau tokio pagrindimo ji negavo", — teigė "Gazprom".

Laivas Akademik Čerskij
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Lenkijos antimonopolinis reguliuotojas UOKiK pirmadienį paskelbė 50 mln. eurų baudą "Gazprom" dėl nebendradarbiavimo "Nord Stream-2" byloje. Tai yra maksimali sankcija, numatyta šalies teisės aktuose už informacijos nepateikimą. Proceso metu UOKiK kreipėsi į "Gazprom" dėl su byla susijusių dokumentų, tačiau įmonė atsisakė pateikti duomenis.

Praėjusių metų gegužę UOKiK apkaltino "Gazprom" ir penkis "Nord Stream-2" partnerius — OMV, Wintershall, Shell, Uniper ir Engie — už Lenkijos antimonopolinių įstatymų pažeidimą finansuojant dujotiekio statybą. Lapkričio mėn. Reguliatorius skyrė baudą prancūzų Engie 172 mln. zlotų (apie 45 mln. doelrių) už nepateikimą informacijos apie šį atvejį. Anksčiau šiais metais "UOKiK" taip pat susisiekė su "Gazprom" su prašymu pateikti naujos informacijos atliekant "Nord Stream-2" tyrimą, o Rusijos įmonė, reaguodama į tai, paprašė pagrįsti tokį prašymą.

Nord Stream-2 statybos

"Nord Stream-2" numato dviejų dujotiekio linijų, kurių bendra galia yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. JAV aktyviai priešinasi projektui, nes siekia prastumti Europai savo suskystintas gamtines dujas. Be to priešinasi ir Ukraina, kuri bijo prarasti dujų tranzitą bei dar eilė kitų Europos šalių, tarp jų ir Lietuva.

Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", OMV, "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų kiekviena įmonė.

Vašingtonas gruodį įvedė sankcijas "Nord Stream-2" ir pareikalavo, kad dujotiekio tiesimo įmonės nedelsdamos nutrauktų statybas. "Swiss Allseas" beveik iškart paskelbė apie darbo sustabdymą.

Kaip pažymėjo Vladimiras Putinas, Rusija gali įgyvendinti projektą nepritraukdama užsienio partnerių. Anot jo, "Nord Stream-2" pradės veikti iki šių metų pabaigos arba kitų metų pirmąjį ketvirtį. "Gazprom" vadovas Aleksejus Mileris taip pat pareiškė, kad įmonė turi visas lėšas savarankiškai baigti statybas, tačiau tam prireiks daugiau laiko, nei tikėtasi.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Lenkija, bauda, Gazprom, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Numatyta, kam bus skiriamos Klimato kaitos programos lėšos
Bus sutelkiamos pavaldžių įmonių pastangos gerinti kelių kokybę