Žvejybos laivas, archyvinė nuotrauka

Lietuvos laivynas žūva Briuselis nepadės

118
(atnaujinta 16:07 2017.09.11)
Lietuvos žvejybos pramonė ir toliau patirs nuostolių, nes Europos Sąjungoje "laimi stipriausias", be to, žvejybos kvotų paskirstymas kartu su kainomis produkcijai nenaudingas Lietuvos žvejams, teigia ekspertas

Šakos pergalės ir aukos

Jei perskaityti Europos Komisijos padalinių, atsakingų už žvejybos pramonės plėtrą Europos Sąjungoje, ataskaitas, kitaip nei šių padalinių pergale visi to nepavadinsi.

Kaip praneša pareigūnai, dėl priemonių, kurių imtasi 12 metų — nuo 2003 iki 2015 metų — vidutinis biomasės kiekis Šiaurės Rytų Atlante išaugo 35%. Be abejo, tai yra didelis pasiekimas šiame amžiuje, kai vis dažniau pranešama apie naujas išnykusios faunos rūšis, ir apie gyvūnus, kuriems gresia išnykimas.

Ne mažiau optimistiškai vertinamas žvejybos pelningumas — 2014 metais bendras ES šalių laivynas išsiskyrė rekordiniu 770 milijonų eurų pelnu, tai 50% daugiau nei ankstesniais metais. Žvejybos laivyno indėlis į likusias ekonomikos šakas sudarė 3,7 milijardo eurų.

Tačiau rekordinis pelnas neįmanomas be kai kurių aukų.

Visų pirma, problemą sudarė perteklinis žvejybos laivyno tonažas, kurį buvo negalima visiškai panaudoti griežtų žvejybos apribojimų sąlygomis, susijusiomis su žuvų išteklių išsaugojimu ir atgaminimu. Dėl to 2007-2015 metais laivų skaičius ES žvejybos laivyne  sumažėjo 6%, o bendras tonažas — 24%. Europos Komisija pripažįsta, kad atlyginimų augimas žvejybos sektoriuje nebūtų įmanomas be dalies perteklinių žvejų atleidimo — tai yra bendra tendencija.

Pergalė Lietuvos sąskaita

Taip atsitiko, kad būtent Lietuvos laivynas ir Lietuvos žvejai tapo ta ES laivyno dalimi, kuri paaukota dėl bendrų pasiekimų. Iš ataskaitų aišku, kodėl situacija su Lietuvos laivynu yra tokia katastrofiška.

Oi, vasara, vasara
© Sputnik / Edvinas Mamontovas

Visų pirma, žvejybos kvotos kasmet mažėja, o žuvies kaina smarkiai sumažėjo, kai Rusija įvedė atsakomąsias sankcijas į ES apribojimus. Būtent Rusijos rinka buvo labiausiai pelninga Lietuvos žvejybos pramonei.
Be to, ES šalių galimybės pertvarkyti savo žvejybos pramonę yra aiškiai nevienodos.

Briuselis pažymi, kad viena iš pagrindinių žvejybos laivyno pelno augimo priežasčių tapo kuro sąnaudų sumažinimas dėl naujų, našesnių variklių montavimo laivuose. Akivaizdu, kad pelningoms Danijos ar Vokietijos įmonėms tai buvo daug lengviau padaryti, nei ant bankroto slenksčio esantiems Lietuvos žvejams.

Panašioje situacijoje atsidūrė žvejai, žvejojantys netoli Viduržemio  ir Juodosios jūrų pakrančių. Jų šalių ekonomika nelabai stipri, taigi nėra galimybės pasiekti tokių laimėjimų, kaip galingos turtingųjų Europos šalių flotilijos perginklavimo ir veiksmingumo srityse.

Skirtingos kvotos kaimynams

Dar viena Lietuvos žvejų problemų priežastis yra ta, kad, nors Lietuva savo teritorija ir gyventojų kiekiu yra didesnė už kaimyninę Latviją, tačiau dėl tam tikrų žuvų rūšių būrių gyvenimo vietų ypatumų Lietuvos ekonomikai "centras" suteikia daug mažiau kvotų, nei Latvijos.

Paimsime, pavyzdžiui, kvotą Atlanto lašišos sugavimui. Lietuvai leidžiama sugauti 2017 metais 1 486 galvas, o Latvijai — 12 644. Dar apgailėtina situacija su silkėmis: 2017 metais Lietuvai leidžiama sugauti 5 580 tonų, o Latvijai — 22 023 tonas. Padėtis nėra palanki ir su kilkėmis. Latvijai leidžiama sužvejoti 2017 metais 36 107 tonas, o Lietuvai tik 13 061 toną.

Dėl to neatsitiktinai daug Lietuvos įmonių palieka savo šalies uostus ir registruojasi Latvijos uostuose. Žvejys turi sekti žuvis.

Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autoriaus nuomone.

118
Tegai:
žvejybos kvotos, žvejybos pramonė, žvejai, Europos Sąjunga (ES)
Dar šia tema
Akcija "Lašiša": žvejoti draudžiama iki lapkričio 20-osios
Šiemet daugiausiai lydekų neteisėtai sužvejota Klaipėdos regione
Visuomenė nepritaria verslinei žvejybai
Žvejai mėgėjai jau gali leidimą gauti valandų tikslumu