Pinigai, archyvinė nuotrauka

Smulkūs kompensaciniai Lietuvos žaidimai

50
(atnaujinta 12:14 2017.09.12)
Lenkija reikalauja karo kompensacijos iš Vokietijos. Lietuva turi panašių pretenzijų Rusijai. Kvailystė ar kažkas slypi giliau?

Lietuvos įstatymas "Dėl TSRS okupacijos žalos atlyginimo" buvo priimtas dar 2000 metais, tačiau nuo to laiko valstybei taip ir nepavyko jo įgyvendinti, nes Rusija nenori nieko girdėti apie kokias nors derybas šiuo klausimu.

Šiame kontekste įdomu, ko iš tikrųjų nori Lietuva: pinigų, moralinės satisfakcijos ar tiesiog dar vieno pagrindo politiniams nesutarimams, kuriuos galima išnaudoti vidinėje ir tarptautinėje arenoje?

Kas kam skolingas?

Tais pačiais 2000-aisiais metais Lietuvos vyriausybės sudaryta komisija paskaičiavo, kad Rusija už okupaciją turi sumokėti maždaug 20 milijardų dolerių. Tiesa, 2012 metais sukurtos komisijos, kuri turėjo rengti derybines nuostatas dialogui su Maskva šiuo klausimu, vadovė Teresė Birutė Barauskaitė pareiškė, kad nepavyksta rasti specialisto, kuris apskaičiuotų sovietmečiu padarytą žalą, nes nėra galimybės mokėti jam aukštesnį atlyginimą.

Savo ruožtu Rusija kategoriškai atmeta Lietuvos pinigines pretenzijas, nes vienam sumokėsi, eilė norinčių išsirikiuos. Kita vertus, dar neaišku, kas kam skolingas. Kaip pažymėjo Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas, jo šalis pati turi teisę reikalauti iš Vilniaus 72 milijardų dolerių už investicijas į Lietuvą sovietmečiu.

Šiame kontekste mūsų šalyje mėgstama sakyti, kad, jeigu nebūtų okupacijos, ji taptų vos ne Šveicarija. Kitaip sakant, TSRS sutrikdė sėkmingą valstybės raidą. Kaip pabrėžė vienas vietinis apžvalgininkas, Rusija pamiršta, kad Lietuvoje tuo metu karo aviacija turėjo savos gamybos orlaivių ir veikė viena moderniausių amunicijos gamyklų Europoje. Neabejotinai "didžiulis" pasiekimas, lyginant, pavyzdžiui, su TSRS laikais pastatyta Ignalinos atomine elektrine (jau nekalbant apie Lietuvai grąžintas žemes, ką iš viso sunku įvertinti finansiškai).

Bendrai paėmus, tie abiejų pusių skaičiavimai ir priekaištai primena turgaus ginčus, nors šį istorinį klausimą jau seniai reikia palikti ramybėje.

Ar užteks atsiprašymo?

O gal Lietuvai ir nereikia tų pinigų — tik atsiprašymo, okupacijos fakto pripažinimo, moralinio žalos atlyginimo?

Kaip parašė dar vienas lietuvių ekspertas, Rusija neturi aiškaus požiūrio į Baltijos valstybes ir savo pačios istoriją: atsiprašė čekų ir vengrų už padarytas skriaudas, o Lietuvos — ne, nors tai padėtų galutinį tašką okupacijos istorijoje.

Šiame kontekste pažymėtina, kad, Rusijos vadovo Vladimiro Putino teigimu, dar TSRS valdžia 1989 metais pasmerkė Molotovo-Ribentropo paktą, todėl reikia pažvelgti tiesai į akis ir baigti spekuliacijas, nes kitaip Europoje reikės iš naujo viską dalinti, o to tikriausiai niekas nenori (pirmiausia, tos pačios Baltijos valstybės, ir ypač Lietuva, kuri "agresoriaus" dėka atgavo Vilniaus ir Klaipėdos kraštus).

Be to, toli gražu ne faktas, kad Baltijos valstybės tikrai užvers okupacinės žalos puslapį, jeigu Rusija dar kartą atsiprašys.

Vien tai, kad Lietuvoje įstatymą priėmė konservatorių, kuriems Rusijos kritika yra tradicinė reitingų didinimo priemonė, kontroliuojamas Seimas 2000 metais (tai yra ne iš karto po nepriklausomybės atgavimo, o prieš artėjusius parlamento rinkimus), rodo, jog šis klausimas yra reikšminga vidaus politikos korta, kurią naudinga traukti iš rankovės tada (ir tai vyksta ligi šiol), kai reikia populiarumo taškų, puikiai suprantant, kad jokio praktinio rezultato šis milijardinis politikavimas neturės.

50
Tegai:
"sovietinė okupacija", žalos atlyginimas, Lenkija, Rusija
Temos:
Ketvirtis amžiaus be TSRS (43)
Dar šia tema
Lietuviški ledai skatina "sovietų propagandą"
Palangos meras: sovietų karių kapų perkėlimą reikia įtvirtinti įstatymu
Parlamentaras: sovietų karių kapams ne vieta Palangos centre
Rusija reikalauja, kad Šiaulių paminklas sovietų kariams liktų nepasikeitęs
Sunkusis ekranoplanas А-050 Čaika-2, archyvinė nuotrauka

"Kaspijos monstro" atgimimas: būti ar nebūti

(atnaujinta 17:59 2020.08.06)
Artimiausiu metu į Rusijos karinį jūrų laivyną grįš sunkieji koviniai ekranoplanai — naujausioje versijoje su sparnuotosiomis raketomis

Jie gali veikti šalia gimtųjų krantų ir atokiausiuose planetos regionuose, esant bet kokioms klimato sąlygoms, be bazinės infrastruktūros.

Vienintelis pasaulyje rusiškas raketinis ekranoplanas "Lun" liepos 31 dieną buvo nutemptas jūra nuo Kaspijsko iki Derbento, kur jis taps centriniu "Patriot" parko eksponatu.

Po ilgų bandymų pastatytas prieš 34 metus Žemutiniame Naugarde ekranoplanas "Lun" 1991 metais buvo perduotas Kaspijos flotilės bandomajai operacijai. Ir liko vienintelis iš aštuonių projekto 903 suplanuotų prietaisų serijos. Tačiau ekranoplanai neliko užmarštyje.

Dėl didelio greičio (500 km / h) ir mažo skrydžio aukščio (7–10 metrų), raketas nešiojantys ekranoplanai nepastebimi radarų pajėgia įveikti tūkstančius kilometrų virš jūros ir lygumose, iš netikėtų krypčių priartėti prie priešo karinių jūrų pajėgų bazių ar lėktuvnešių grupių ir smūgiuoti raketos paleidimo atstumu.

Naujieji ekranoplanai išplės karinių jūrų pajėgų kovos galimybes. Anksčiau Rusijos karinio jūrų laivyno laivų statybos skyriaus vadovas, 1-osios pakopos kapitonas Vladimiras Triapichnikovas teigė, kad "ekranoplanų kūrimas" bus įtrauktas į laivų statybos programą iki 2050 metų.

Rusijos Federacijos gynybos ministerija sudarė taktinę ir techninę užduotį sukurti naują ekranoplaną, vyksta eksperimentiniai projektavimo darbai. Pirminiais duomenimis, naujasis ekranoplanas startuos 2022 metais.
Žiniasklaida aktyviai diskutuoja apie "Kaspijos monstro" atgimimą (nes aparatas Vakaruose taip buvo vadinamas dėl milžiniško dydžio ir fantastiškos išvaizdos). Neliko nuošalėje nei Amerikos "National Interest", nei kinų leidinys "Sohu". 

Mokslo, technologinė ir gamybinė bazė yra — Rusija, kurdama daugiafunkcinius ekranoplanus žymiai lenkia Vakarų šalis. Taigi, "Lun" gerai skraidė ir vykdė raketų paleidimus prieš 29 metus, o "Boeing Pelican" — krovininis ekranoplanas, kurio projektinė talpa buvo 1200 tonų (skyrius buvo apskaičiuotas 17 "Abrams" tankų) — nebuvo pastatytas net kaip prototipas.

Kokios yra Rusijos karinio jūrų laivyno kovinių ekranoplanų atgimimo perspektyvos šiandien?

Taikymo ypatumai

Daugiafunkciniai ekranoplanai (Vakaruose jie vadinami WIG — "Wing-In-Ground effect") artimiausiu metu gali tapti pagrindu kurti ir naudoti naujausias didelio tikslumo sparnuotąsias ir viršgarsines raketas, smogiamuosius dronus, elektromagnetines patrankas, sunkiąsias torpedas.

Kaip greitojo reagavimo pajėgos, smogiamieji ekranoplanai galėtų veiksmingai patruliuoti Rusijos Arktyje.
Desantinėje (krovininėje) modifikacijoje, šie įtaisai leis greitai perkelti karius su standartine ginkluote ir šarvuočiais dideliu atstumu. Naujieji ekranoplanai praktiškai nematomi priešų radarams, efektyvumu ir keliamąja galia pranoksta lėktuvus ir sraigtasparnius.

Jie leidžia "nukreipti jėgą" dideliu atstumu nuo konflikto zonos ("Čaika-2" — iki 5000 km) ir visose srityse tobulina Rusijos pajėgas.

Anot "National Interest", naujasis ekranoplanas A-050 "Čaika-2" yra "Kaspijos monstro" reinkarnacija ir yra kuriamas (Žemutinio Naugardo centriniame projektavimo biure, pavadintame Aleksejevo vardu) keleiviams (iki 100 žmonių) ir kroviniams gabenti pakrančių zonose, įskaitant Arktį. Statoma visa eilė "sparnuotų laivų" su įvairia talpa (specializacija), ir pakils į dangų ne vėliau kaip 2022 metais.

Anksčiau Kinija inicijavo derybas dėl kelių ekranoplanų "Čaika" pirkimo Liaudies išsivadavimo armijai. Tai netiesiogiai rodo aukštą transporto priemonės pasirengimą ir efektyvumą, o tai gali būti didelis netikėtumas potencialiam priešui.

Kaip aviacijos rūšis be aerodromų, ekranoplanai yra naudingi ir civiliniame gyvenime. Pavyzdžiui, Rusijos NPO "Ekolen" kuria civilį "Kaspijos monstro" analogą — antžeminę-oro amfibiją, galinčią skraidyti lėktuvo greičiu ir kurios daug didesnė krovinių talpa — iki 750 tonų — skirta eksploatuoti jūrose ir upėde, tundroje ir dykumoje. Pakilimui ir tūpimui ekranoplanui reikalingas tik pakankamas vandens plotas arba lygus žemės plotas.

Nepakartojamas pasirodymas

Ekranoplanas naudoja efektą, kuris atsiranda skrendant labai mažame aukštyje, kai įeinantis oro srautas sukuria tankią "oro pagalvę" po sparnu. Pakilęs virš jūros (ledo lauko, snieguotos lygumos ar pietų stepių), prietaisas įgyja stabilumą ir "sklando" iki 500 km / h greičiu, esant minimalioms kuro sąnaudoms ir esant dideliam naudingam kroviniui: "Čaika-2" — iki 10 tonų.

Aleksejevo vardo projektavimo biuras Žemutiniame Naugarde taip pat dirba kuriant sunkiąją ekranoplano A-080 "Chaika-3" versiją, kurios kilimo svoris yra 100 tonų. Perspektyvus aparatas bus aprūpintas šiuolaikine Rusijos avionika ir navigacijos bei akrobatinio skraidymo kompleksu. Jis galės savarankiškai vykti į neapšviestą pakrantę su penkių laipsnių nuolydžiu, bazuotis ant vandens ir aerodromuose.

Net senas geras "Lun" yra technologiškai įspūdingas, kuris 450 km / h greičiu galėtų įveikti daugiau nei 2000 km, aukštyje nuo trijų iki 500 metrų, ir būdamas tokio dydžio kuro sunaudoja penkis kartus mažiau nei transporto lėktuvas.

Pagarbą kelia vien jo išvaizda. Korpuso priekyje, ant pilono, yra 8 traukos varikliai  (Il-86 turbinos pagrindu), kurių purkštukai yra išdėstyti kampu į vandenį,kad sustiprėtų žemės efektas (įpurškiamas srautas atsispindi sparnuose, esančiuose šiek tiek už nugaros). Ant ekranoplano korpuso yra trys poros priešlėktuvinių raketų ZM-80 "Moskit", kurių nuotolis iki 250 km, ir orientacinis radaras. Ilgis yra beveik 74 metrai, o trapecijos formos sparnai, kurių plotis yra 44 metrai, o plotas — 550 kvadratinių metrų, vainikuoja erdvėlaivio išvaizdą, o maksimali kilimo masė yra 380 tonų.

Kalbant apie kovinę misiją, trijų viršgarsinių raketų "Moskit" būtų pakakę lėktuvnešiui sunaikinti. Ekranoplanai buvo sukurti TSRS kariniam jūrų laivynui kaip priemonė sunaikinti priešo laivus. Pirmasis "Lun" skrydis įvyko 1985 metais. Didelis greitis ir ilgaamžiškumas, kartu su aukštais naudingumo rodikiais ir galimybe judėti per sausumą ir ledą (taip pat skristi dideliame aukštyje) nuo pat pradžių suteikė neįtikėtinų galimybių.

Ekranoplanai "Lun" ir  "Orlionok" gerai pritaikyti raketoms ir desantininkams pristatyti. Desantinis "Orlionok" buvo mažesnis, jis buvo skirtas greitam kariuomenės ir įrangos (iki 150 desantininkų ar dviejų pėstininkų kovos mašinų) gabenimui. Žlugus TSRS, visos serijos prietaisų statyba buvo sustabdyta (iki to laiko antrasis 903 projekto "Lun" buvo paruoštas 95 proc.), o kovinis "lėktuvnešių žudikas" buvo juokais paliktas Kaspijske.

Tai neturėtų pasikartoti, nes Vakarų "partneriai" vis tiek to neįvertins. Šiandien kokybiškai naujame technologiniame lygyje įmanoma ir būtina pagerinti ekranoplanų kovines savybes — ir sustiprinti taiką Rusijos ir jos sąjungininkų naudai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
ekranoplanas, Kaspijos jūra, Rusijos karinis jūrų laivynas, Rusija
Minskas, archyvinė nuotrauka

Grasina botagu ir vilioja meduoliu: Lietuva pabudo prieš rinkimus Baltarusijoje

(atnaujinta 13:43 2020.08.06)
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Baltarusijos valdžiai, kuriai vadovauja prezidentas Aleksandras Lukašenka, dar kartą griežtai nurodė, kad smurtas prieš opoziciją yra nepriimtinas

Artėjančius Baltarusijos Respublikos prezidento rinkimus atidžiai stebi kaimynai lietuviai. Labiau, nei tiesiog atidžiai. Ir jie dalina gerus patarimus, kaip geriausia sodinti ir apvagoti bulves. Taigi pagrindinis Lietuvos užsienio politikos patarėjas Linas Linkevičius pasakinėja savo kaimynui apie jo selekcininių eksperimentų neleistinumą.

"Esame labai susirūpinę galimu valdžios smurto ir perteklinės jėgos panaudojimu opozicijos atžvilgiu rinkimų laikotarpiu ir ypač po rinkimų", — pranešime žiniasklaidai teigė Linas Linkevičius.

Matyt, Linas Linkevičius jau aiškiai žino, kas bus po rinkimų. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas telefonu paprašė savo kolegos — Baltarusijos URM vadovo Vladimiro Makėjaus, su kuriuo neseniai užmezgė šiltus, beveik draugiškus santykius, perduoti jo susirūpinimą "į patį viršų". 2020 metų pradžioje Linkevičius net lankėsi pas Makėjų Minske. Už tai vos nebuvo ketvirčiuotas politinių oponentų — Lietuvos konservatorių. Žinotų jie, konservatoriai, kad tuometinis Lietuvos užsienio reikalų ministro vizitas Baltarusijoje yra Baltarusijos kelio į ES pradžia pagal "Ukrainos scenarijų".

Taip sakant, išėjimas į maratono lenktynių, kurios prasidės sekmadienį, rugpjūčio 9 dieną, startą.

Telefoniniame pokalbyje su Makėjumi, matyt, linkėdamas sėkmės Baltarusijos žmonėms, Linkevičius patikino, kad Baltarusijos nepriklausomybė ir klestėjimas yra labai svarbūs Lietuvai.

"Padėsime ją (nepriklausomybę — Sputnik) išsaugoti tiek tarptautiniu lygiu, tiek ir dvišaliais santykiais", — sakė Linkevičius.

O jei netikite, atsiminkite, kaip visais lygmenimis Lietuva kovojo už Ukrainos nepriklausomybę. Ji padėjo ir padeda iki šiol naudingais patarimais, kaip tapti tikra europietiška valstybe.

Simboliška, kad Ukraina savo kelią į civilizuotą Europos visuomenę pradėjo būtent po Rytų partnerystės viršūnių susitikimo, vykusio 2013 metų spalio mėnesį Vilniuje, Lietuvai pirmininkaujant ES. O Lietuvos diplomatai, pasak Davido Žvanijos, buvusio Aukščiausiosios Rados deputato ir artimo Petro Porošenkos draugo, tada aktyviai padėjo Euromaidanui ne tik pinigais, bet ir ginklais.

Beje, Lietuva buvo pirmoji iš pasaulio valstybių, atvirai siuntusi "mirtinus ginklus" Donbasui sutramdyti. O 2013-ųjų Lietuvos Seimo pirmininkė, Darbo partijos atstovė Loreta Graužinienė iš tribūnos Kijevo Nepriklausomybės aikštėje garsiau nei visi pasaulio politikai šaukė: "Šlovė Ukrainai! Didvyriams šlovė!".

Taigi, mieli draugai, nesijaudinkite. Mes ir jums padėsime, kiek galėsime. Nebijokite ir laikykitės, nesvarbu, kokius Baltarusijos Respublikos prezidento rinkimų rezultatus paskelbs Baltarusijos Respublikos Centrinės rinkimų komisijos vadovė Lidija Jermošina. Svarbiausia, kad pirmosiomis dienomis po rugpjūčio 9 dienos visos demonstracijos būtų taikios ir padorios.

Svarbiausia — nepamirškite atsidėkoti lietuviams po "Belmaidano" pergalės. Jiems nereikia daug. Uždarykite ir užpilkite betonu Astravo AE reaktorius amžiams.

"Taip pat labai neigiamai vertiname artimiausiu metu planuojamą Astravo elektrinės paleidimą. Mūsų informacija verčia daryti išvadas, kad paleidimas yra skubinamas, neatsižvelgiant į saugumo reikalavimus", – pabrėžė ministras Linkevičius.

O mes, lietuviai, ir jums, baltarusiams, per naujus elektros tinklus iš Lenkijos ir Vidurio Europos tieksime elektrą, išgrynintą ir išvalytą nuo Rusijos įtakos. Jei ką, tieksime ir naftą, ir suskystintas gamtines dujas iš JAV. Kokiomis kainomis? Na, kažkaip atsiskaitysime. Kaimynai visada susitaria geruoju, kai brėžia sieną tarp bulvių lysvių.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
rinkimai, Baltarusija, Lietuva
Dar šia tema
Atidarytas Lavoriškių pasienio kontrolės punktas su Baltarusija
Nuo trečiadienio atnaujinami skrydžiai į Baltarusiją
Baltarusijos Energetikos ministerija pranešė, kada prasidės fizinis BelAE paleidimas
Liūtai, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 8-osios šventės

(atnaujinta 17:49 2020.08.07)
Prieš dešimt metų šią dieną Lietuvoje praūžęs škvalas pasiglemžė 4 žmonių gyvybes, tačiau romantikai rugpjūčio 15-ąją gali švęsti Tarptautinę orgazmo dieną

Rugpjūčio 8 yra 220-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 221-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 145 dienos.

Tarptautinė orgazmo diena

Tarptautinė orgazmo diena kasmet rugpjūčio 8 dieną švenčiama nuo 1998 metų Šventės šūkis — Vientisas pasaulio orgazmas. Tai energijos, ekstazės, malonumo diena. Šventę raginama švęsti visame pasaulyje — nuo Aliaskos iki Zimbabvės (nuo šalčiausios vietos iki karščiausios ir nuo A iki Z). Kaip švęsti? Vienam ar dviese, ar grupėmis, kaip tik patinka.

Šventės iniciatorius biseksualas Aleksas Hirka teigia, kad šią dieną verta dovanoti seksualias dovanas, kaip dovanos dovanojamos per Kalėdas; vaidinti įvairius vaidmenis, persirengiant kaip per Helovyną; prisiekti meilę kaip per Valentino dieną.

Terminas "orgazmas" (aukščiausias lytinio pasitenkinimo laipsnis) kilo iš graikiško žodžio "orgao" — degti aistra. Orgija kažkada buvo vadinamos romėnų ir graikų apeigos, skirtos dievams, dažniausiai vyno ir pramogų dievui Bakchui arba Dionisui garbinti. Tų puotų metu buvo mėgaujamasi visais malonumais, nieko nesivaržoma, todėl galiausiai žodis "orgija" pradėtas vartoti ištvirkavimo prasme.

Mokslininkai teigia, kad žmonės ir delfinai — vieninteliai, kurie mylisi dėl malonumo. Nepaisant to ilgiausiai trunka kiaulės orgazmas — net 30 min. Liūtai poruojasi iki 50 kartų per dieną. Jokio malonumo sueities metu nejaučia katės patelė, išgyvena vien skausmą.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1864 metais Vilniaus generalgubernatoriaus įsaku panaikinti Bernardinų ir Pranciškonų vienuolynai.

1992 metais Lietuvos krepšininkai Barselonos olimpinėse žaidynėse iškovojo bronzos medalius.

2010 metais Lietuvoje praūžęs škvalas pasiglemžė 4 žmonių gyvybes, pridarė didžiulių nuostolių šalies ūkiui. Ypač nukentėjo Alytaus ir Varėnos rajonai bei Kauno miestas.

Ši diena pasaulio istorijoje

1786 metais pirmą kartą įveiktas aukščiausias Europos kalnas Monblanas — į jį įkopė Mišelis Gabrielis Pakardas (Michel-Gabriel Paccard), lydimas tarno Žako Balmato (Jacques Balmat).

1937 metais gimė JAV kino ir teatro aktorius Dastinas Hofmanas (Dustin Hoffman). Už vaidmenis juostose "Kramer prieš Kramerį" bei "Lietaus žmogus" jis apdovanotas JAV kino meno akademijos "Oskarais".

1963 metais Didžiojoje Britanijoje įvyko vadinamasis "Didysis traukinio apiplėšimas" — nusikaltėlių grupė sustabdė iš Glazgo į Londoną vykusį pašto traukinį ir pagrobė 2,6 mln. svarų.

2000 metais 13 žmonių žuvo ir daugiau kaip 90 buvo sužeisti per bombos sprogimą vienoje iš Maskvos požeminių perėjų.

Savo vardadienius šiandien švenčia Daina, Dainė, Dainius, Dainys, Dainora, Elidas, Elidijus, Tulgirdas.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė