Pensininkų figūrėlė ant monetų, archyvinė nuotrauka

Ar valstybės skola kelia problemą Lietuvai?

1036
(atnaujinta 16:35 2017.09.07)
Lietuvos valstybės skola yra svarbus šalies finansinės "sveikatos" rodiklis, o taip pat apskritai rodo lietuviškos ekonomikos perspektyvas — ar ji didelė ir ar yra grėsmė ekonomikai?

Absoliučiais skaičiais Lietuvos valstybinė skola yra gana įspūdinga, 2017 metų birželį ji siekė 16,03 milijardų eurų. Taigi vienam šalies gyventojui tenka 5,62 tūkstančiai eurų.

Tačiau viskas santykinai. Ekonomistams svarbus momentas yra valstybinės skolos santykis su ekonomikos dydžiu. Lietuvai šis santykis nėra šviesiausias regione, tačiau jis vis dar yra proto ribose ir nesukelia didelio susirūpinimo dėl ekonomikos likimo — 42% BVP.

Kai kurių šalių — regiono kaimynių padėtis blogesnė, kai kurių — geresnė, nei Lietuvos.

Pirmąją vietą pagal minimalią valstybinės skolos sumą užima Estija — jos valstybės skola sudaro tik 10% BVP. Galime daryti prielaidą, kad savo vaidmenį tokioje mažoje — ne tik regiono mastu, bet ir pagal viso pasaulio statistiką — valstybės skoloje vaidina geranoriški Suomijos valdininkų pageidavimai, kurie apsiėmė šefuoti Estijos ekonomiką dėl glaudžių ryšių tarp dviejų šalių.

Antroje vietoje yra Rusija, kurioje valstybės skola siekia 17% BVP. Gausūs gamtos ištekliai, kasmet eksportuojami šimtais milijonų tonų, leidžia šaliai "negrimzti" į skolas.

Baltarusija, kur šalies skola siekia 28,6% BVP, užima  trečiąją vietą mūsų sąlyginiame "tope". Šalies ekonomika 2017 metais išeina iš krizės, tad pernelyg didelio rodiklio augimo nesitikima.

Padėtis Latvijoje yra šiek tiek geresnė nei Lietuvoje — ten rodiklis siekia 40%. Blogiausioje pozicijoje yra Lenkija — 54,4%. Galima daryti prielaidą, kad tokia didelia ji tapo dėl pozityvaus Lenkijos ekonomikos augimo, kuri augo net pasaulinės krizės, prasidėjusios 2008 metais, metu ir tai  skatina Lenkijos vyriausybę drąsiai skolintis.

Jei paimti pasaulinę patirtį, pavyzdžiui, JAV valstybės skolos dydis — 19,97 trilijonų dolerių, tai yra 103,05% BVP. Laimei, JAV vyriausybė skolina pinigus doleriais, kuriuos pati ir spausdina. Tuo pačiu metu daugiau nei 6,1 trilijonų dolerių buvo paskolinta į užsienį.

Jei pažvelgti į Europos Sąjungą iš valstybės skolos taško, jau daugelį metų neginčijamu lyderiu čia išlieka Graikija, kurios valstybės skola siekia 179% BVP (su visomis neigiamomis pasekmėmis ekonomikai). Antroje vietoje yra Italija — 132,6% valstybės skolos. Didžiausias euro zonos finansininkų rūpestis po Graikijos kolapso buvo užkirsti kelią Italijos kolapsui.

Artimiausia šalis iš senųjų ES ekonomikų pagal valstybės skolos dydį Lietuvai yra Švedija, kur šis rodiklis šiekia 41,6%. Beje, Suomija turi rimtų priežasčių patarti estams pernelyg nesiskolinti pinigų — pačių suomių šis rodikis viršijo 63%.

Atskiras svarbus aspektas yra bendra Lietuvos skola, tai yra visos lėšos, pasiskolintos ne tik vyriausybinių struktūrų, bet ir privačių, arba trumpalaikių ir ilgalaikių šalies įsipareigojimų suma. Su ja situacija toli gražu nėra tokia optimistiška.

"Euler Hermes" — finansinė grupė su daugiau nei šimto metų darbo istorija pasaulinėje finansų sistemoje, savo naujojoje Lietuvos ekonomikos apžvalgoje pažymi, kad bendra respublikos skola lieka santykinai didelė, ir tai kelia susirūpinimą ir reikalauja nuolatinio stebėjimo.

Kaip pabrėžia grupės ekspertai, didžiausią susirūpinimą bendra Lietuvos skola kėlė 2009 metais, pasiekusi 87% BVP. Vėliau šių įsipareigojimų suma 2013-2014 metais sumažėjo iki 70%, bet iki 2016-ųjų vidurio bendra skola vėl pradėjo augti, pasiekus 83% BVP.

Galima prognozuoti, kad ateinančiais metais nebus rimtų paskatų bendrai skolai mažėti. Lietuvoje šiuo metu labai populiari socialinė politika — kaip paskutinis desperatiškas valdžios bandymas sustabdyti katastrofišką emigraciją. Didėja darbo užmokestis ir bedarbio pašalpos, o nemaži pinigai. Papildomų "neigiamų" pasekmių numatoma ir dėl ES subsidijų, ryšium su "Brexit", sumažinimu. Taigi, bendros Lietuvos skolos perspektyvos — tik augimas, su visais neigiamais padariniais.

Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autoriaus nuomone.

Pasaulinė skolų problema
© Sputnik /
Pasaulinė skolų problema
1036
Tegai:
valstybės skola, BVP, Brexit
Dar šia tema
Užsienio investicijos per trejus metus sukurs Lietuvoje apie 2530 darbo vietų
Lietuva planuoja medžioti investuotojus po Brexit
JAV investuoja į Lietuvos informacinių technologijų plėtrą
Vašingtonas

Pavojinga hipoteka: JAV prasidėjo nauja krizė

(atnaujinta 11:07 2020.09.19)
Pandemija ir karantino priemonės labai sulėtino ekonominę veiklą visame pasaulyje. Labiausiai nukentėjo JAV — antrajame ketvirtyje Amerikos ekonomika krito neregėtais 32,9 %

Antrąjį šių metų ketvirtį amerikiečiai susikrovė 1,1 trln. dolerių būsto paskolų. Tai yra absoliutus rekordas per 20 metų. Dar prieš 2007 metų hipotekos žlugimą, kuris virto pasauline finansų krize, nieko panašaus nebuvo pastebėta. Kokia pavojinga dabartinė situacija, rašo RIA Novosti autorė Natalija Dembinskaja.

Imk daugiau

Pandemija ir karantino priemonės labai sulėtino ekonominę veiklą visame pasaulyje. Labiausiai nukentėjo JAV — antrajame ketvirtyje Amerikos ekonomika krito neregėtais 32,9 %.

Atsižvelgiant į tai, vienos iš pirmaujančių analitinių kompanijų "Black Knight" ataskaita apie hipotekines paskolas labai nustebino. Pasirodo, kad ši šalies rinka suklestėjo būtent pačiame epidemijos įkarštyje.

Per tris mėnesius JAV susidarė 1,1 trln. dolerių skolų. Tai yra maksimumas per 20 metų — daug daugiau nei 2007 metais žlugus hipotekai. Kodėl bankai taip lengvai dalija pinigus?

Viena pagrindinių priežasčių — ypač švelni Federalinės rezervų sistemos pinigų politika. "Nors dėl pandemijos buvo apribojimų, antrąjį ketvirtį hipotekos išaugo dėl rekordiškai žemų palūkanų normų", — sakė "Black Knight Data & Analytics" vadovas Benas Graboskė (Ben Graboske).

Refinansavosi

Didžiulė amerikiečių skolininkų hipotekos skola kelia nerimą. Jau 2019 metais ji viršijo 2008 metų lygį ir pasiekė 9,56 trln.

Balandžio mėnesį vienas didžiausių investicinių bankų "Goldman Sachs" perspėjo, kad šaliai gresia hipotekos įsipareigojimų nevykdymo cunamis. Dėl pandemijos nedarbas išaugo iki beveik 15 procentų, o 20,5 milijono žmonių nedirbo. Tai beveik dvigubai daugiau nei visos 2007–2009 metų finansų krizės rodiklis. O bankai ruošėsi didžiausiai istorijoje vėluojančių mokėjimų bangai.

Kai normos nukrito iki istorinių žemumų, namų savininkai "išbandė skolintojų galimybių ribas", sako analitikai. Per ketvirtį buvo refinansuota apie 2,3 mln. paskolų — daugiausia per 17 metų.

Nuo metų pradžios 30 metų hipotekos palūkanos sumažėjo puse procento iki absoliutaus minimumo. "Black Knight" skaičiavimais, dauguma skolininkų pasinaudojo tuo, kad sumažintų mėnesines įmokas.

Ar yra rizika

Be to, skirtingai nei 2007 metais, būsto kainos JAV kyla ir žlugimo nesitikima.

"Namų savininkai turi rekordinę grynąją vertę. Prieš ankstesnę antrinių paskolų krizę būsto vertė smuko ir milijonai skolininkų buvo vargiai skolingi daugiau, nei buvo vertas jų būstas", — sakė "Caliber" būsto paskolų generalinis direktorius Sandživas Dasas (Sanjiv Das).

Praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio nuosmukio metu būsto kainos JAV sumažėjo dešimčia procentų ir tris kartus po krizės 2008–2009 metais. Turint precedento neturintį BVP kritimą ir rekordinį nedarbą, nekilnojamojo turto kainos kyla. Gegužę jos buvo 4,3 proc. didesnės nei prieš metus, o augimo tempas nėra daug mažesnis nei vidutinis.

Ekonomistai tai paaiškina finansinio reguliavimo sugriežtinimu. Skolininkams, turintiems labai žemą kredito reitingą, suteiktų hipotekinių paskolų dalis yra du kartus mažesnė nei 2007 metais. Be to, tvirta valdžios institucijų "koronaviruso parama" padėjo gyventojams: tiek nedarbo, tiek papildomos išmokos. Ekonomistai neatmeta, kad dėl to šių metų Amerikos namų ūkių bendros pajamos augs maždaug taip pat, kaip ir praėjusiais metais.

Tačiau pasiūla rinkoje yra ribota — iš dalies dėl žemės įstatymų komplikavimo ir konkurencijos statybose sumažėjimo. Taigi, atrodo, kad nekilnojamojo turto kainos turi tvirtą pagrindą, daro išvadą "BofA Global" ekonomistai, JAV būsto rinką vadindami "ryškia ekonomikos atsigavimo žvaigžde".

Galiausiai, Federalinė rezervų sistema neleis hipotekos rinkai perkaisti — jei reikia, reguliatorius išpirks atitinkamus vertybinius popierius, priduria QBF portfelio valdytojas Turalas Gadirli. Jei Federalinė rezervų sistema yra pasirengusi pirkti nepageidaujamų vertybinių popierių obligacijas, tai tuo labiau tai padarys su hipoteka garantuotais vertybiniais popieriais ir nekilnojamojo turto užtikrinamais fondais.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
krizė, ekonomika, JAV
Dar šia tema
Rimta kova dėl Seimo vietos. Kaip ir kam Jonas Noreika-Generolas Vėtra padės rinkimuose
Kaliningradas ir Baltarusija gali lengvai apsieiti be BRELL. Ar tai pavyks Lietuvai?
Baltarusijos protestuotojų palaikymo akcija Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Įsakymo kaina. Kuo rizikuoja Lietuva dideliame žaidime prieš Rusiją?

(atnaujinta 12:43 2020.09.18)
Pastaruoju metu įtampa Europos santykiuose su Rusija auga. Pasekmės Lietuvai gali būti liūdnos

Vakarai su dideliu nerimu laukė Rusijos ir Baltarusijos prezidentų susitikimo. Buvo sakoma, kad Aleksandras Lukašenka ketina atiduoti/parduoti savo šalį Vladimirui Putinui, ir tuoj įvyks anšliusas — beliko duoti įsakymą Rusijos "žaliesiems žmogeliukams", kurie jau Baltarusijoje.

Susitikimas praėjo ramiai. Nebuvo net kalbos, pavyzdžiui, apie bendrą valiutą. Dar daugiau — Rusija atitraukė rezervą, kuris buvo paruoštas padėti kaimyninės šalies teisėsaugos institucijoms. Tačiau isterija Europoje tęsiasi — Maskva raginama nesikišti į Baltarusijos reikalus, bet tuo pat metu vadinamasis ES užsienio reikalų ministras Žozepas Borelis pareiškia, kad Lukašenka — neteisėtas prezidentas.

Kitaip tariant, ES reikalauja iš Rusijos palikti ramybėje Minską, bet pati tuo pat metu elgiasi priešingai ir daro tai labai agresyviai. Dar daugiau "stebuklų" istorijoje su Aleksejaus Navalno "apnuodijimu".

Rusijos užsienio žvalgybos vadovas Sergejus Naryškinas (tai yra, ne šiaip sau žmogus iš niekur) sako, kad iki opozicionieriaus išvykimo į Vokietiją jokių nuodų jo organizme nebuvo. Tačiau prieš jo žodį — Angelos Merkel žodis. Išeitis paprasta — Vakarai turėtų pateikti akivaizdžius savo tiesos įrodymus, kad Maskva būtų priremta prie sienos.

Bet jų niekas nepateikia, ir paprastai santūrus ir korektiškas Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas vis dažniau daro itin kietus pareiškimus dėl europinių partnerių elgesio. Tai reiškia, kad Europos santykiai su Rusija staiga pajudėjo "žaidimo be taisyklių" link, ir tai yra blogas ženklas, nes toks žaidimas turi neigiamų pasekmių visiems jo dalyviams, ir kuo jis kietesnis — tuo jos blogesnės.

Šiame kontekste kyla natūralus klausimas: europiečiai, pirmiausia vokiečiai, išprotėjo (nes tik beprotis gali savo iniciatyva dėl labai abejotinų priežasčių pradėti kryptingai žlugdyti strateginio bendradarbiavimo — taip pat energetikos srityje — su viena iš pagrindinių pasaulio valstybių pagrindus)?

Ne, jie neišprotėjo. Tiesiog pagalvokite, ką primena jų elgesys. Teisingai — amerikiečių, kurie pastaruoju metu ignoruoja bet kokias taisykles ir tiesiog daro, ką nori, stilių. Todėl galima daryti prielaidą, kad tam tikros jėgos Vašingtone (vadinamieji demokratai-globalistai-atlantistai) užvirė košę iš Baltarusijos revoliucijos, Navalno "apnuodijimo", "Šiaurės srauto 2", sankcijų ir taip toliau, kuri iš esmės yra jų galimybių maksimumas (kovos pikas), siekiant galutinai ir negrįžtamai supriešinti Europą — pirmiausia Vokietiją — su Rusija.

Tik įsivaizduokite, kokie turėjo būti panaudoti svertai, kad Merkel padarytų pareiškimą dėl "neabejotino Navalno apnuodijimo", pastačiusį Berlyną į labai nepatogią padėtį, iš kurios bus sunku išsisukti ne tik jam, bet ir visai Europos Sąjungai.

Galutinis šio "mūšio dėl Europos" rezultatas, kaip teigia ekspertai, dar nėra aiškus — antirusiškas spaudimas jai didžiulis, bet, pavyzdžiui, Austrija pasakė, kad skubėti Navalno ir "Šiaurės srauto" atveju nereikia. Kitaip tariant, Senajame žemyne dar yra rimtų jėgų, kurios pasiruošusios pabandyti pasipriešinti tiems, kas nori nuleisti geležinę uždangą tarp jo ir Rusijos. Kas laimės — pažiūrėsime.

Ką šiuo atveju svarbu suprasti Lietuvai? Ji yra "Baltarusijos režimo" ir "Rusijos imperializmo" kritikų priešakyje. Kitaip tariant, aktyviai prisideda prie įtampos Europos santykiuose su Maskva didinimo. Tačiau apie galimas tokios politikos pasekmes, kaip visada, negalvojama.

Yra senas geras posakis: kai ponai mušasi, cholopų kuodai traška. Kitaip sakant, jeigu tarp ES ir Rusijos paaštrės sankcijų karas, labiausiai nukentės mažosios bloko valstybės, kurios sistemiškai yra ne tokios atsparios nuostoliams kaip didžiosios. Ir reikia suprasti, kad Maskvos atsakas Baltijos valstybėms gali būti žymiai skaudesnis nei Minsko.

Papildomas skambutis Lietuvai yra tas, kad konkrečiai jos neigiamas įvaizdis įsitvirtino rusiškame politiniame ir informaciniame diskurse. Pavyzdžiui, Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas, komentuodamas įvykius Baltarusijoje, pareiškė: "Jokiems amerikiečiams, lietuviams, lenkams, vokiečiams kištis mes neleisime". Tai yra, lietuviai iš karto po amerikiečių.

O prieš tai Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pasakė taip: "Mūsų kaimynai lietuviai, mano nuomone, peržengė jau visas padorumo ribas. Turime tvirtą pagrindą manyti, kad jie su ponia Svetlana Tichanovskaja dirba visai nedemokratiniais metodais ir metodais, kuriuose matyti nepagarba Baltarusijos Respublikos suverenitetui".

Kitaip sakant, Lietuva ES priešpriešos su Rusija kontekste gali nukentėti ne tik kaip maža valstybė, bet ir kaip viena iš pagrindinių šios priešpriešos iniciatorių ir aktyviausių jos dalyvių, įskaitant Baltarusijos kryptį. Tačiau politinis šalies elitas apie tai greičiausiai net negalvoja. Nėra laiko nerimauti dėl nacionalinių interesų ir vertinti rizikas šalies ūkiui — svarbiausia vykdyti "didžiojo brolio" įsakymą.

Apibendrinant galima konstatuoti, kad tam tikros jėgos (greičiausiai Amerikoje) metė į mūšį dėl Europos praktiškai visus įmanomus politinius, ekonominius ir informacinius rezervus. Dėl to įtampa pastarosios santykiuose su Rusija artėja prie pavojingos ribos. Peržengus ją, "belaisvių niekas neims", ir labiausiai šiame žaidime be taisyklių gali nukentėti tokios mažos ir aklai svetimą užsakymą vykdančios valstybės kaip Lietuva.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, Baltarusija, Rusija, ES
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Rusijos žvalgyba: JAV atlieka pagrindinį vaidmenį dabartiniuose Baltarusijos įvykiuose
Lukašenka Lietuvą, Lenkiją ir Čekiją pavadino "JAV satelitais"
Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas: vystysis kartu ir "padės" Baltarusijai
Lukašenkos padėjėjas Lietuvos deputatus pavadino "beprincipiais veidmainiais"
Lietuvoje bus išduodami naujos formos leidimai gyventi šalyje

Lietuvoje išduodami naujos formos leidimai gyventi šalyje

(atnaujinta 12:17 2020.09.19)
Pranešama, kad naujos kartos leidimai gyventi šalyje bus dar saugesni bei atitiks EK nustatytus reikalavimus

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Asmens dokumentų išrašymo centras pradėjo naujos formos leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išrašymą, praneša Vidaus reikalų ministerija.

Šių leidimų forma patvirtinta 2017 metų spalio 25 dieną Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, kuris nustato vienodą leidimų apsigyventi trečiųjų šalių piliečiams formą.

"Visa Europos Sąjunga pereina prie  suvienodintų ir saugesnių leidimų išdavimo. Dokumentų saugumas ir toliau išlieka prioritetu", — sako vidaus reikalų viceministras Tautvydas Tamulevičius.

Iki šių metų rugsėjo 1 dienos Asmens dokumentų išrašymo centras išrašė daugiau nei 263 tūkst. leidimų laikinai ir apie 70,5 tūkst. leidimų nuolat gyventi Lietuvoje.

Tegai:
Lietuva
Dar šia tema
Daugiau nei 200 baltarusių gavo leidimus atvykti į Lietuvą
Lietuvos pasas pateko į galingiausių pasaulio pasų dešimtuką