Tomas Pačėnas, archyvinė nuotrauka

"Raganų medžioklė" Lietuvoje tęsiasi

759
(atnaujinta 16:13 2017.09.21)
Žinomas Lietuvos krepšinio specialistas Tomas Pačėsas staiga tapo "Rusijos agentu". Kaltinimų logika pritrenkia ir rodo, kad rusofobijos liga Lietuvoje progresuoja

Viskas prasidėjo nuo to, kad buvęs krepšininkas ir pripažintas šios sporto šakos ekspertas Pačėsas leido sau viešai pareikšti, kad šių metų Europos krepšinio čempionate žaidusios  Graikijos rinktinės treneris yra nevertas savo posto ir buvo paskirtas į jį dėl neaiškių priežasčių. Iš pirmo žvilgsnio, kiek įžeidžiantis, bet iš esmės išskirtinio dėmesio nevertas pastebėjimas. Tačiau jis netikėtai įgavo politinį atspalvį.

Šešėlis premjerui?

Kaip savo Facebook paskyroje parašė buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Antanas Guoga: "Sunku patikėti, jog Pačėsas neturi jokių slaptų kėslų skleisdamas kontrastiškas žinutes, kai už jo paties nugaros ilgėja neaiškių santykių su Rusija ir VTB lyga šešėliai. Lietuvoje, manau, dar nepakankamai įvertinti jo aplinkoje matomo, buvusio VTB lygos krepšinio veikėjo, Shitokov reikalai. Gal teisėsaugai verta pasidomėti".

Čekijos prezidentas Milošas Zemanas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Никольский

Pačėsas iš tiesų yra dirbęs VTB Vieningosios lygos vykdančiuoju direktoriumi, o rusas Andrejus Širokovas (ponas Guoga net nesugebėjo be klaidų parašyti jo pavardės) tuo metu ėjo šios lygos direktoriaus pareigas. Dar kontraversiškai pasitraukęs iš politikos gerbiamas "Lietuvos Ryto" krepšinio klubo vadovas pamiršo pažymėti, kad VTB lygos garbės prezidentas yra artimas paties Vladimiro Putino bendražygis Sergejus Ivanovas. Štai kokie žmonės galėjo užverbuoti Pačėsą.

Dar daugiau, žinomoje Lietuvos televizijos laidoje "Dėmesio centre" jos vedėjas Edmundas Jakilaitis, prašydamas šalies premjero Sauliaus Skvernelio komentaro apie jo netikėtą susitikimą su įtakingu Lenkijos politiku Jaroslawu Kaczynskiu vizito į Varšuvą metu, paklausė: "Praėjusiame susitikime dalyvavo ir Lietuvos-Lenkijos forumo valdybos narys, bet labiau žinomas krepšininkas ir treneris Tomas Pačėsas. Jis padeda surengti tokius susitikimus?"

Ministras pirmininkas atsakė: "Jis 12 metų ir sportavo, ir gyveno Lenkijoje, ir turi tikrai gerus asmeninius kontaktus su daugeliu Lenkijos politikų. Tada Tomas buvo iš žmonių padėjusių susitikimą organizuoti". Tokiu būdu, jeigu remtis Guogos logika, Kremliaus rankos per Pačėsą, galimai, pasiekė aukščiausius Lietuvos ir Lenkijos valdžios sluoksnius. Katastrofa!

Vytenį Andriukaitį atšaukti

Tuo metu konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis kreipėsi į vyriausybės vadovą su prašymu inicijuoti Lietuvos atstovo Europos Komisijoje, socialdemokrato Vytenio Andriukaičio atšaukimo procedūrą. Pasirodo, pastarasis savo pasisakymais žiniasklaidoje pademonstravo, kad oficiali šalies pozicija Astravo elektrinės atžvilgiu jam yra nepriimtina ir kad Kremliaus lobistų argumentai šiuo atveju jam artimesni.

Kitaip tariant, dar vienas "Rusijos agentas", kuris (turbūt, demokratinėje Europoje užmiršęs šiandienines mūsų informacinio diskurso realijas) tik pasakė, kad Lietuvos užsienio politika skatina visuomenės baimę, kad po Černobylio katastrofos baltarusiai labiau nei kiti susirūpinę statomos atominės elektrinės saugumu, kad lietuviška energetinės nepriklausomybės politika nevisada yra protinga ir kad Lietuvos santykiuose su Rusija politika yra painiojama su ekonomika. Košmaras! Kaip jis išdrįso iškloti visą tiesą?! Matyt, Pačėsas ar pats Putinas ir jį užverbavo.

Žinoma, tai sarkazmas, tačiau tiesiog baisu darosi nuo to, kokį lygį Lietuvoje pasiekė antirusiška isterija, kai visur vaidenasi "liaudies priešai" ir "Kremliaus agentai". Galima būtų pagalvoti, kad tai tik kažkokie politiniai žaidimai (kaip Andriukaičio atveju) ar tiesiog kvailystė (kaip Guogos atveju). Tačiau blogiausia yra tai, kad panašaus pobūdžio epizodai tampa normalia kasdienybe, ir paranoja nepastebimai progresuoja. Gal metas atsipeikėti…

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone.
759
Tegai:
krepšinis, Tomas Pačėnas, Antanas Guoga
Dar šia tema
Europos krepšinio čempionatas 2017. Kelio vidurys
Europos krepšinio čempionatas 2017. Pradžia
Antra "Lietuvos ryto" pergalė LKL čempionato bronzos link
NATO pratybos BALTOPS 2019, archyvinė nuotrauka

Nykštukiniai manevrai "Defender Europe" Lenkijoje ir "BALTOPS" Baltijos jūroje prieš ką?

(atnaujinta 14:26 2020.06.06)
COVID-19 pandemija žymiai sumažino JAV ir NATO karinę veiklą Rytų Europoje, tačiau jos nesustabdė. Lenkijoje ir Baltijos regione prasidėjo Pentagono ir Aljanso pratybų ciklas, kuriame aiškiai išreikšta antirusiška orientacija

Karinės pratybos "Defender-Europe 20 Plus", kuriose dalyvauja 4000 amerikiečių ir 2 000 lenkų karių, prasidėjo birželio 4 dieną Lenkijoje, pratybų aikštelėje Dravske-Pomeranijoje. Tai "nykštukinė" "Defender-Europe 20" manevrų ir susijusių pratybų "Allied Spirit", "Dynamic Front", "Joint Warfight Assessment", "Sabre Strike", "Swift Response", modifikuotų dėl koronaviruso pandemijos versija. Iš pradžių plataus masto renginius buvo planuojama surengti gegužę, juose dalyvautų apie 40 tūkstančių JAV karių.

Dešimt kartų sumažėjęs amerikiečių dalyvių skaičius ir su tuo susijęs pratybų pradinės prasmės praradimas (didelio masto parama sąjungininkams) yra akivaizdus. Jei 118 tūkstančių Lenkijos armijos kareivių negali apginti savo šalies nuo hipotetinės agresijos, tada 4 tūkst. Amerikiečių nepadarys orų. Jau nekalbant apie tai, kad neįmanoma apsaugoti visos Europos sukomplektuojant vieną nepilną JAV armijos brigadą. Nepaisant besitęsiančios pandemijos, Pentagonas nusprendė parodyti, kad "yra dar parako parakinėje", o Europos ateitis priklauso tik nuo Vašingtono, net jei ne visos Europos sąjungininkės tam pritaria.

Antrame ešelone prasideda Šiaurės Atlanto aljanso pratybos BALTOPS-2020, kurios vyks Baltijos jūros poligonuose birželio 7-16 dienomis. Paskelbtas manevrų tikslas yra sustiprinti bendrą reagavimo pajėgumą ir parodyti pasiryžimą "apsaugoti Baltijos jūrą" (kuriai niekas negrasina). Akivaizdu, kad provokuojančių karinių pratybų sausumoje ir jūroje organizatoriams ir dalyviams tolimos grėsmės yra svarbesnės nei koronaviruso pavojus ar tikras Europos saugumas. Ką jie planuoja daryti?

Defender-Europe 20 Plus

Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas birželio 4 dieną sakė: "Epidemija pakeitė mūsų planus, bet svarbiausia, kad sugebėjome greitai prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių".

Į pratybas įtraukti 100 tankų, 230 kitų karinių transporto priemonių, artilerija ir aviacija — iš viso apie 2000 karinės technikos vienetų. Be to, per 15 dienų (nuo birželio 4 iki 19 dienos) Amerikos ir Lenkijos šarvuotosios ir aviacijos padaliniai atidirbs kelis karinės operacijos etapus, kurių pagrindinis elementas bus vandens kliūties forsavimas. Logiška manyti — iš vakarų į rytus, iš vaidenasi grėsmės (Baltarusija ar Rusija). 2019 metų lapkričio mėnesį amerikiečių leidinys "Warrior Maven" pranešė: per didžiausias pratybas Europoje JAV kariuomenės pajėgos užgrobs placdarmą šalia "šalies agresorės".

Leiskite jums priminti, kad "Defender Europa 2020" manevrai turėjo tapti didžiausiu  per 25 metus kariuomenės perkelimu iš JAV į Europą. Buvo suplanuoti 37 tūkstančių amerikiečių karių ir kelių tūkstančių sąjungininkų iš Europos (18 šalių) veiksmai per keliolika karinių operacijų. Po kovo mėnesio smogusios COVID-19 pandemijos liko maždaug dešimt procentų planų ir karinės galios.

Neakivaizdų 6000 žmonių pajėgų JAV ir Lenkijos brigados, vykdančios pratybas "Defender-Europe 20 Plus", efektyvumą apsunkina neseniai įvykdyta Amerikos armijos šarvuotojo bataliono (500 karių ir 100 šarvuočių) evakuacija iš Lietuvos tiesiai į JAV, o ne į manevrų prie Dravsko-Pomorsko rajoną. Būtų visiškai logiška perskirstyti kariuomenę mokymams už kelių šimtų kilometrų, nes iš pradžių amerikiečiai "užsimojo" į Europos maršrutais, kurių ilgis buvo apie 4000 km, taip pat ketino sukurti tarpines bazes visoje regioninėje operacijų erdvėje (kaip Afganistane ar Irake).

Pentagono ir NATO žaidimai Europoje atrodo gana nepatogiai, tačiau birželio pradžioje Rusijos kariuomenės Generalinis štabas pastebėjo jų antirusišką kryptingumą. Ir aš tikiu, kad vienintelis tikrasis "Defender-Europe 20 Plus" pratybų rezultatas gali būti nauji taikiniai Rusijos generalinio štabo žemėlapyje. Ar tikrai to siekia taiki ir gana klestinti Europa?

BALTOPS 2020

Baltijos jūroje 17 NATO šalių ir dviejų partnerių šalių pajėgos ir priemonės dešimt dienų (nuo birželio 7 iki 16 dienos) vykdys jungtinių pratybų "BALTOPS-2020" užduotis. Planuojama panaudoti 29 karinius jūrų pajėgų vienetus, 29 lėktuvus ir 3000 kariškių. Dalyvaujančios šalys: Kanada, Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Italija, Latvija, Lietuva, Nyderlandai, Norvegija, Lenkija, Portugalija, Ispanija, Švedija, Turkija, Didžioji Britanija ir JAV. Anksčiau JAV ginkluotų pajėgų vadovybė Europoje paaiškino manevrų tikslus: padidinti sąveikos lygį, sustiprinti bendrą potencialą ir "parodyti tarptautinį ryžtą užtikrinti stabilumą regione". Tiesa, dėl pandemijos, pratybos vyks tik jūrų poligonuose, todėl apimtas ne visas Baltijos regionas.

Manevrai apima oro gynybos, priešlaivinės ir priešmininės gynybos, taip pat karinio jūrų laivyno blokados užduočių praktiką. Viskas atrodo kaip visada (BALTOPS rengiamos kasmet nuo 1972 metų), tačiau užkliūva keliantis nerimą paskutinis punktas. Regioninio saugumo požiūriu jūrų blokada yra įdomiausia pratyba, kuri Baltijos šalims (įskaitant Lenkiją, Latviją, Lietuvą, Estiją) akivaizdžiai nežada nieko gero.

Jūros blokada nėra kažkoks žodinis "sulaikymas" ar vizualus atsidavimo JAV interesams veiksmas, tai tiesioginės agresijos aktas, karo forma, kurią reglamentuoja tarptautiniai dokumentai, siekdami pakenkti priešo ekonomikai. Paskelbdamos jūrų blokadą, kariaujančios šalys siekia nutraukti priešo valstybės jūrinius ryšius ir tai daro įtaką visų regiono šalių interesams.

Jei įsivaizduosite hipotetinę (žinoma, antirusišką) blokadą Baltijos šalyse, pirmiausia be išimties nukentės Baltijos šalys. Ir ne tik ekonomiškai. Su dešimčia jūrų skalaujama Rusija, toks "sąveikos scenarijus" nesuveiks visų pirma dėl pakankamos karinės galios, paremtos skaidrios branduolinės doktrinos. Leiskite jums priminti, kad viena iš prielaidų panaudoti branduolinius ginklus prieš priešą Rusija laiko poveikį kritiškai svarbiems valstybei ar kariniams objektams.

Atsižvelgiant į didelį JAV ir NATO karinį aktyvumą Baltijos regione, į galimą pratybų, tokių kaip "BALTOPS 2020" ir "Defender-Europe 20 Plus" manevrų pavojų, Rusija nuosekliai stiprina savo būrių grupuotę Vakarų strategine kryptimi — Vakarų karinės apygardos gvardijos tankų armiją sustiprinta atskira motorizuota šautuvų brigada. Be to, apygarda ruošiasi gynybinėms Baltijos laivyno ir 6-osios kombinuotosios armijos pratyboms. Minskas ir Maskva planuoja pratybas "Vakarai 2021", kurios bus rengiamos Baltarusijos Respublikos teritorijoje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Baltijos šalys, Baltijos jūra, pratybos, NATO, JAV
Dar šia tema
Amerika Kaliningrado sritį pavadino "durklu Europos širdyje"
Ekspertas: JAV bet kokiu atveju apkaltins Rusiją įtampos kėlimu
Lenkijoje prasidėjo kariuomenės pratybos "Anakonda"
Lietuvos kariuomenėje mažėja apribojimų tarnybai ir pratyboms
Lietuvos Seimas, archyvinė nuotrauka

Kiek nuostabių atradimų mums ruošia Seimo komisijos išvados dėl 2009-ųjų krizės

(atnaujinta 12:31 2020.06.06)
Parlamentarai padarė išvadą, kad finansinę krizę išprovokavo Lietuvoje veikiantys užsienio kapitalo bankai, o centrinis bankas juos nepakankamai kontroliavo

Seimas patvirtino preliminarias specialiosios komisijos, kuri dvejus metus tyrė 2009–2010 metų finansinę krizę, išvadas. Tuomet valdantieji konservatoriai ir liberalai ne tik sumažino pensijas, bet ir ėmė komercinių bankų paskolas, kurių palūkanų normos smarkiai viršijo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pasiūlytas palūkanas. Ir tai jau galima aiškinti kaip finansinį nusikaltimą, dėl kurio nuskurdo visi Lietuvos gyventojai.

Šios specialiosios Seimo komisijos išvadų Lietuvoje buvo laukiama dvejus metus. Dabar opozicijoje esantys konservatoriai ir liberalai labai priešinosi komisijos sudarymui. Juk šiuo metu valdančiosios "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" (LVŽS) nariai kaip tik ir norėjo išsiaiškinti dėl nešvarių Andriaus Kubiliaus vyriausybės veiksmų, kurie sukėlė skandalingą "naktinę reformą" ir dėl kurių pinigus prarado labiausiai pažeidžiami gyventojai — pensininkai.

Ir štai trumpos dvejų metų tyrimo išvados.

"2009–2010 metų krizę Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sukėlę čia veikę užsienio kapitalo bankai, o Lietuvos bankas neužtikrino tinkamos jų priežiūros. Dokumente pažymima, kad 2008 metų biudžetas buvo priimtas pažeidžiant fiskalinę drausmę. Be to, anot Seimo komiteto, Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai buvo padaryta 2009–2012 metais, tačiau jomis nepasinaudojo", — rašoma komisijos išvadose.

O atmintyje iškart iškyla tuometinės konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus vadovaujamos vyriausybės "naktinė reforma". Vieną naktį valdančioji liberalų konservatorių koalicija priėmė įstatymų paketą, kuris sumažino viešojo sektoriaus atlyginimus, pensijas ir socialines išmokas. Buvo įvesta daugiau nei 60 mokesčių pakeitimų, o PVM padidintas nuo 19 iki 21 procento.

Be viso to, buvo nuspręsta imti didžiules paskolas iš tarptautinių komercinių bankų, tuo tarpu TVF siūlė palankesnėmis sąlygomis. Dėl tokių "išradingų" veiksmų Lietuvos ekonomika smuko 15 procentų ir atsigavo tik per kelerius metus.

Net profsąjungų vadovai nesugebėjo suvaržyti žmonių pasipiktinimo dėl to "reformos". O 2009 metų sausio 16 dieną mitingas prie Seimo pastato, kuriame dalyvavo septyni tūkstančiai žmonių, peraugo į riaušes. Policijai teko panaudoti lazdas ir ašarines dujas, kad išsklaidytų minią.

Per riaušes sužeisti 38 asmenys, tarp jų — keturi policijos pareigūnai. Vienas iš mitingo dalyvių kreipėsi į medikus su šautine žaizda galvoje. Ryškiausias dalykas yra tai, kad tada buvo bandyta patraukti baudžiamojon atsakomybėn aukas už dalyvavimą mitinge. Tą dieną buvo sulaikytas 151 riaušininkas, 32 iš jų dvi dienas praleido areštinėje. Likusieji po parodymų buvo paleisti.

Tai buvo masiškiausi neramumai Lietuvos sostinėje naujausiais nepriklausomybės metais. Bet ir tai vyriausybės nesustabdė. Buvo priimti drakoniški įstatymai, o iki keizės buvusias pensijas jau teko grąžinti kitai — socialdemokratų — vyriausybei.

O dabar šiek tiek informacijos apmąstymui.

Viena iš "naktinės reformos" autorių buvo finansų ministrė konservatorių vyriausybėje Ingrida Šimonytė. Praėjusiais metais ji vos netapo Lietuvos prezidente. Rudenį vykstančiuose parlamento rinkimuose ji gali tapti "Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų" sąrašo pirmu numeriu. O jei rinkimus laimės konservatoriai, ji gali tikėtis premjero ar Seimo pirmininko posto.

Pagrindinis "reformatorius" — buvęs ministras pirmininkas Andrius Kubilius — šiandien sėdi jaukioje Europos Parlamento kėdėje. Jis gauna padorų atlyginimą ir kalba iš aukštos tribūnos visos Lietuvos žmonių vardu.

O pagrindinėje Lietuvos prezidento kėdėje sėdi buvęs profesionalus bankininkas Gitanas Nausėda. Skandalingos "naktinės reformos" metu jis buvo vieno didžiausių Lietuvos komercinių bankų SEB banko prezidento patarėjas ir vyriausiasis ekonomistas. Tais metais Lietuvos žiniasklaida nuolat cituodavo Nausėdą kaip žinomiausią ekonomistą Lietuvoje. Ir turbūt į jo nuomonę atsižvelgė ir "naktinės reformos" autoriai. Ar Kubiliaus vyriausybė ėmėsi paskolų iš SEB banko? Įdomus klausimas, į kurį netiesioginį atsakymą galima rasti specialiosios Seimo komisijos išvadose.

Komisijos nariai jau pasiūlė prokurorams "įvertinant stambiųjų komercinių bankų vaidmenį sukeliant krizės reiškinius Lietuvoje, taip pat jų veiksmus naudojant tarpbankinių palūkanų indeksą VILIBOR".

Priminsime, kad šiandien Lietuvoje dominuojančią padėtį bankų sektoriuje užima Skandinavijos bankai. Siekdami sumažinti jų poveikį Lietuvos ekonomikai ir vidaus politikai, specialiosios komisijos nariai jau pasiūlė vyriausybei glaudžiai dirbti kuriant valstybinį Lietuvos komercinį banką.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuvos bankas, krizė, Seimas
Dar šia tema
Kirkilas: socialdemokratai buvo pakliuvę į konservatorių pinkles
Socialdemokratai ruošiasi koalicijai su "valstiečiais"?
Konservatoriai pareiškė, kad dabartinė valdžia pakenks Lietuvai labiau nei jie
Politologas: Lietuvos opozicija sukurs rinkimų kampaniją koronakrizės tema
Ryga

Politologas: Latvija gali tik generuoti agresiją prieš Rusiją

(atnaujinta 12:37 2020.06.06)
Tokie pareiškimai ir metodiniai nurodymai, kaip respublikos Gynybos ministerijos brošiūra, apibūdina situaciją šalyje, mano karo politologas Andrejus Koškinas

VILNIUS, birželio 6 — Sputnik. Latvija gali gauti pinigų iš ES ir JAV tik tuo atveju, jei aktyviai generuos antirusišką politiką, todėl ji tuo ir užsiima, interviu Sputnik Lietuva pasakė karo politologas, Plechanovo Rusijos ekonomikos universiteto politologijos ir sociologijos katedros vedėjas Andrejus Koškinas.

Latvijos gynybos ministerija pristatė brošiūrą "Kaip elgtis ištikus krizei". Ji skelbiama elektronine forma latvių, anglų ir rusų kalbomis, praneša Sputnik Latvija.

Ypatingas dėmesys skiriamas patarimams, kaip elgtis karo atveju.

Karo politologas Andrejus Koškinas pareiškė, kad Latvijai viskas, kas lieka — tai tik generuoti agresiją prieš Rusiją, nes kitose srityse jos neturi jokių galimybių.

"Ekonomika, socialinė sritis — jos nėra prioritetiniai ir yra labai prastos būklės. Gauti pinigų, kuriuos dar išduoda ES, ir, svarbiausia — subsidijas iš JAV, galima tik tuo atveju, jei aktyviai generuoti antirusišką politiką, kuo ir užsiima Latvija. Kaip rezultatas — tokio pobūdžio pareiškimai ir metodiniai nurodymai, kurie ir apibūdina, viena vertus, bendrą Latvijos socialinę bei politinę ir geopolitinę situaciją, o kita vertus, tą vystymosi stadiją visose srityse, kuri remiasi rusofobine politika", — pasakė ekspertas.
Tegai:
Rusija, Latvija
Dar šia tema
Ekspertas: JAV permetė Rusijos "sutramdymą" Europai
Ekonomistas: Baltijos šalys galėtų uždirbti milijardus iš prekybos su Rusija
Rusija į turto registrą įrašė duomenis apie sieną su Lietuva ir Latvija