Remigijus Šimašius, archyvinė nuotrauka

Liberalų "laidotuvės": kodėl dabar?

91
(atnaujinta 18:10 2017.09.30)
"Liberalų sąjūdžio" korupcijos skandalas atsinaujino valdančiosios koalicijos žlugimo metu. Ką tai galėtų reikšti?

Po to, kai prieš parlamento rinkimus korupcija buvo apkaltintas buvęs "Liberalų sąjūdžio" lyderis Eligijus Masiulis, partijos populiarumas pastebimai sumažėjo. Tačiau ji sugebėjo atsitiesti ir patekti į Seimą su neblogu rezultatu. Skandalas, lygtais, liko praeityje, bet netikėtai "pavijo" liberalus, ir šis smūgis jiems gali būti lemiamas.

Konservatoriai prieš liberalus?

Pagrindinis klausimas šiuo atveju susijęs ne tiek su kaltinimų "Liberalų sąjūdžiui" kaip partijai esme, kiek su momentu, kada jie buvo pareikšti. Kodėl ne vakar ir ne rytoj, o šiandien — kai byra valdančioji Seimo koalicija?

Kyla įtarimas, kad visa tai konservatorių, kurie pastaruoju metu nesutaria su liberalais ir nori kontroliuoti "Valstiečius", rankų darbas. Ir pažymėtina, kad tokiu atveju jie vienu šūviu nušauna iš karto kelis zuikius.

Liberalų sąjūdžio centrinė būstinė Vilniuje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Pirmiausiai, dešiniajame ideologiniame flange galutinai pašalinamas pagrindinis varžovas, kuris praranda šansą sėkmingai pasirodyti būsimuosiuose prezidento, Europos Parlamento ir savivaldos rinkimuose.

Be to, dalis "Liberalų sąjūdžio" narių (taip pat Seime), nematydami perspektyvos savo partijoje, gali palikti ją ir prisijungti prie konservatorių, nes kitų variantų nelabai ir yra.

O korupcinės kortos panaudojimas būtent dabar, galimai, aiškintinas tuo, kad liberalai galėjo vesti slaptas derybas su "Valstiečiais" dėl bendradarbiavimo po socdemų pasitraukimo iš koalicijos, kas, žinoma, būtų nenaudinga konservatoriams, planuojantiems pasinaudoti valdančiųjų silpnybe, siekiant įgyvendinti savo darbotvarkę.

Įdomu tai, kad dar visai neseniai "Tėvynės sąjunga" (TS) norėjo kartu su "Liberalų sąjūdžiu" valdyti šalį, o baigėsi viskas tuo, kad partijos net nesugebėjo tapti vieninga opozicija ir išrinkti Gabrieliaus Landsbergio jos lyderiu.  

Matyt, tai buvo lašas, galutinai perpildęs konservatorių kantrybės taurę, ir jie tik laukė tinkamo momento pasakyti "partneriams": įvyko skandalas (galimai, ne be TS iniciatyvos), bet išvados (susitaikyti su "jaunesniojo brolio" vaidmeniu) nebuvo padarytos, todėl jums galas.

Beje, konservatoriams artima prezidentūra, nuo kurios pozicijos priklauso ir teisėsaugos institucijų darbas, palaikė pastarųjų "nuoseklią ir principingą" kovą su korupcija.

Kas toliau?

Vienareikšmiškai teigti, kad liberalų likimas nulemtas, kol kas negalima, kadangi liberali idėja Lietuvoje yra gana populiari, o rinkėjai po kurio laiko linkę pamiršti blogas naujienas (kiek klaidų pridarė tie patys konservatoriai ir socialdemokratai, o už juos vis tiek balsuojama).

Kita vertus, šį kartą "Liberalų sąjūdžiui" bus sunku sugrįžti į žaidimą, kadangi kaltinami ne atskiri politikai, o visa partija, ir vien iškabos bei lyderių paketimas (angl. rebrending) nepadės. Be to, jeigu konservatoriai tvirtai nusprendė "nuskandinti" konkurentus, ir prezidentė yra jų pusėje, liberalai turi mažai šansų "išgyventi" (ką jau kalbėti apie ambicijas tapti trečia sistemine šalies partija).

Pagaliau, "Liberalų sąjūdžio" istorija yra gera pamoka "Valstiečiams", kuriuos jau metė viena tradicinė partinė jėga, o kita, kaip rodo praktika, konkurentus arba priverčia paklusti, arba tiesiog sunaikina.

Kitaip tariant, Lietuvos politikos senbuviai lenkiasi, bet nelūžta, o naujokai ir išsišokėliai, kurie bando mesti jiems iššūkį, anksčiau ar vėliau arba patys neatlaiko konkurencijos, arba tampa "korupcionieriais" (ar tai būtų liberalai, ar "darbeičiai", kurie irgi gavo smūgį kaip tik tuo metu, kai jų įkūrėjas Viktoras Uspaskich nusprendė grįžti į politiką, ar "tvarkiečiai", kurių lyderio Rolando Pakso byla dėl prekybos poveikiu jau teisme).

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone.

91
Tegai:
korupcijos skandalas, korupcija, Liberalų sąjūdis
Dar šia tema
Liberalai tikisi "išlikti" politiniame gyvenime
Šimašius: kovosime ir kartu apginsime liberalias vertybes
Liberalų sąjudis — vėl be pirmininko
Dar viena intriga "MG Baltic" ir liberalų santykiuose
NATO būstinė Briuselyje

Europai neleidžia atsikratyti įsipareigojimų, susijusių su Rusijos sutramdymu

(atnaujinta 11:24 2021.02.28)
Vakarai paleidžia naują sankcijų prieš Rusiją seriją: pirmadienį Europos Sąjunga susitarė dėl asmeninių sankcijų įvedimo keliems Rusijos valdininkams, atsakingiems už "Navalno persekiojimą" (konkretus sąrašas pasirodys po kelių dienų)

Tuo metu Jungtinės Valstijos baigia rengti "sankcijų ir kitų priemonių" paketą jau ne tik dėl Navalno, bet ir programišių išpuolių (vadinamus SolarWinds) prieš Amerikos departamentus ir įmones, kuriais kaltina Rusiją.

Visa tai buvo galima nuspėti — jau nekalbant apie tai, kad sankcijų spaudimas Rusijai (didelio masto, o ne atskirų Amerikos akcijų pavidalu) tęsiasi jau septynerius metus. Ar jau būtų galima priprasti? Žinoma — bet visada yra įdomūs argumentai, kuriais Rusijos Vakarų "partneriai" paremia savo veiksmus. Būtent argumentai, o ne motyvai, kurie juos skatina. Motyvai yra visiškai aiškūs — ir Vladimiras Putinas apie juos priminė trečiadienį, kalbėdamas FSB kolegijoje.

"Mes susiduriame su vadinamąja Rusijos sutramdymo politika. Čia kalbama ne apie konkurenciją, kuri yra natūrali tarptautiniams santykiams, o būtent apie nuoseklią ir labai agresyvią liniją, kurios tikslas yra sutrikdyti mūsų plėtrą, sulėtinti ją, sukurti problemų per išorinį perimetrą, išprovokuoti vidinį nestabilumą, pakerti Rusijos visuomenę vienijančias vertybes ir galiausiai susilpninti Rusiją ir pastatyti ją po išorės kontrole, kaip mes tai matome, žinome tai, vyksta kai kuriose posovietinės erdvės šalyse".

Šie tikslai visai nėra slapti: kaip pažymėjo Putinas, "pakanka susipažinti su viešaisiais strateginiais dokumentais ir labai atvirais daugelio šalių valstybininkų pareiškimais". "Jie net nebando nuslėpti nedraugiško požiūrio į Rusiją, į daugelį kitų nepriklausomų, suverenių pasaulio plėtros centrų".

Gerai žinomi ie visi sutramdymo būdai, Putinas juos tiesiog išvardijo: "Jie bando mus suvaržyri ekonominėmis ir kitomis sankcijomis, blokuoti didelius tarptautinius projektus, kuriais, beje, sudominti ne tik mes, bet ir mūsų partneriai, tiesiogiai kištis į viešąjį ir politinį gyvenimą, į demokratines mūsų šalies procedūras. Ir, žinoma, aktyviai naudojamos specialiųjų tarnybų arsenalo priemonės".

Visa tai jau ne kartą buvo Rusijos istorijoje: įvairiais deriniais visi aukščiau išvardyti metodai buvo naudojami prieš rusus, todėl tauta išmokė priešintis ir atsakyti. Štai kodėl Putinas ir pasakė, kad "tokia linija Rusijos atžvilgiu yra visiškai beviltiška" — joks spaudimas negalės priversti rusus daryti nuolaidų ar palaužti juos iš vidaus. Tuo pačiu metu Rusija pareiškia apie savo savęs, savo suvereniteto ir savo interesų gynančio — o ne agresoriaus vaidmenį.

Be to, Rusija nuolat pabrėžia savo pasirengimą plėtoti santykius su visais, pradėti atvirą dialogą, pagrįstą abipusiu pasitikėjimu ir pagarba, kaip ir šį kartą priminė Putinas. Bet kas girdoma į atsakymą?

Rusija nėra suinteresuota bendradarbiauti su Europos Sąjunga, o Rusijos valdžia veda šalį autoritarizmo keliu — tokią išvadą padarė ES šalių užsienio reikalų ministrai susitikime, kurio metu jie nusprendė dėl naujų sankcijų. O Europos demokratijos vadovas Žozepas Borelis Rusiją pavadino "kaimyne, nusprendusia elgtis kaip priešininkė", pabrėžęs, tiesą: "Mes turime apibrėžti modelį, kad išvengtume nuolatinės konfrontacijos su kaimynais, kurie nusprendė elgtis priešingu būdu".

Tai yra, Europa ir Vakarai apskritai pateikia šį klausimą taip, kad būtent Rusija siekia konfrontacijos ir nenori plėtoti santykių. Be to, Rusija, pasirodo, nuolat kišasi į Europos reikalus ir daro spaudimą ES. Todėl Europos Sąjunga dabar kurs santykius su Maskva remdamasi trimis principais.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas (dešinėje) ir ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Žozepas Borelis
© Sputnik / Пресс-служба представительства ЕС в РФ

Štai kaip juos apibūdino Borelis: duotį atkirtį, jei Maskva pažeis tarptautinę teisę ir žmogaus teises, imtis sutramdymo priemonių, jei Rusija padidins spaudimą ES, ir bendradarbiauti su Rusija tose srityse, kuriomis bus suinteresuota Europos Sąjunga. Atkirtis, sutramdymas, bendradarbiavimas ten, kur ES yra naudinga, — Europos diplomatijos kovinis rinkinys. Bet apie ką čia kalbama?

Praktiškai viską apima frazė "tarptautinės teisės ir žmogaus teisių pažeidimas" — nuo Krymo ir Navalno iki bet kurios kitos temos, tiek vidaus Rusijos, tiek tarptautinės. Sankcijos už gėjų santuokų nebuvimą Rusijoje — tai yra už žmogaus teisių pažeidimą? Prašom. Sankcijos už atsisakymą "grąžinti" Abchaziją į Gruziją? Neabejotinai. Sankcijos už eilinį Europoje nužudytą emigrantą ar pabėgėlį iš Rusijos, na ir iš viso ko nors nužydymą (kaip jau seniai palaikomojoje istorijoje su Berlyne nužudytu čečėnu iš Gruzijos) — bet kuriuo metu. Išlaužta Vokietijos Bundestago kompiuterinė sistema? Žinoma, reikia nubausti Rusiją.

Lygiai taip pat ir spaudimu ES galima pavadinti viską. Separatistai balsuoja už Katalonijos atsiskyrimą? Ieškome rusiško pėdsako. Į Maskvą atvyksta parlamento frakcijos "Alternatyva Vokietijai" atstovai? Rusai kasa po Merkel. Maskva pareiškia protestą prieš sovietų karių paminklų Lenkijoje ar Čekijoje ardymą? Jie daro spaudimą nelaimingiems ir laisvę mylintiems rytų europiečiams. Tiesia dujotiekį? Nori suskaldyti Europą. Atsisako statyti? Jie nori užšaldyti Europą. Absurdas? Ne, gana apskaičiuojama reakcija.

Rusijos ir ES vėliavos
© Sputnik / Владимир Сергеев

Tai reiškia, kad ES nori turėti vienašalę teisę reguliuoti santykius su Rusija, teisę bausti ir atleisti savo nuožiūra — o Rusija turėtų tai laikyti savaime suprantamu dalyku, ir ne piktintis ir dar būti pasirengusi, kai tik ją pakvies, bendradarbiauti, bet tik tose srityse, kurios naudingos geriems europiečiams.

Tačiau iš tikrųjų viskas yra priešingai: tai ES yra kaimynė, kuri elgiasi kaip priešininkė. Ji daro spaudimą Rusijai, nustato rusams sąlygas, moko ir demonizuoja, kišasi į jų vidaus reikalus (net ir dabar Borelis pranešė, kad "sąjunga išplės paramą pilietinei visuomenei Rusijoje") ir laiko tai savaime suprantamu dalyku. Tai ES (nors ir Atlanto iniciatyva) bando atplėšti Ukrainą nuo Rusijos, pakeisti istorines Rytų ir Vakarų sienas, išplėsti savo gyvenamąjį plotą Rusijos civilizacijos sąskaita — ir nori, kad Rusija ramiai susitaikytų su tuo? Tokį įžūlumą dar būtų galima paaiškinti prieš ketvirtį amžiaus, net prieš 15 metų, kai Rusija kovojo už savo išlikimą ir negalėjo nei užsiimti visu rusišku pasauliu, nei reikalauti, kad europiečiai elgtųsi padoriai, tačiau dabar juokinga tikėtis iš Rusijos nerūpestingo mokinio paklusnumo.

Bet kokiu atveju Rusija atkurs santykius su Europa sau priimtinomis sąlygomis — ir kuo greičiau ES tai supras, tuo lengviau ir greičiau vyks šis procesas. Europa vis dar neturi jokios alternatyvos: ji tiesiog negali sau leisti туш atsiriboti nuo Rusijos, nei paversti iš kaimynės Rusijos priešu. Tiksliau, ji gali tai leisti — bet tik paskutinį kartą sau.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

Tegai:
Rusija, ES, Europa
Programišius, archyvinė nuotrauka

Pagrobta šimtai tūkstančių. Kaip Lietuvos valstybės pareigūnai prarado kiber budrumą

(atnaujinta 11:01 2021.02.28)
Prieš Lietuvos privatų verslą sėkmingai vykdomos kibernetinės atakos, kurių metu vagiami piliečių asmens duomenys. Laiko klausimas, kada bus tie piliečiai atakuojami

Ar tai grėsmė Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui? O gal Lietuvos piliečiai nėra Lietuvos valstybė?

Nieko negirdėti iš už kibernetinį saugumą atsakingo Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko. Nei komentarų, nei sprendimų.

Praėjusio pirmadienio vėlų vakarą programišiai užsienio forumuose paskelbė per 110 tūkst. privačios bendrovės "CityBee" klientų asmens duomenų įrašų, kuriuos sudaro vardas, pavardė, asmens kodas, vairuotojo pažymėjimo numeris, adresas ir kt.

Nors nutekintoje duomenų bazėje — daugiau nei 110 tūkst. asmenų duomenys, po labai trumpos paieškos žiniasklaidai pavyko aptikti ir paviešinti vardus.

Per keliolika minučių buvo aptikti Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus, Seimo nario Mykolo Majausko, europarlamentarės Aušros Maldeikienės, verslo teisininkės, buvusios Vertybinių popierių komisijos pirmininkės Vilijos Nausėdaitės, taip pat ir kelių prezidento Gitano Nausėdos patarėjų asmens duomenys. Taip pat duomenų bazėje yra televizijos ir muzikos pasaulio veikėjų duomenys.

Prieinami šių asmenų asmens kodai ir pašto adresai. Bet naudojami slaptažodžiai taip lengvai nėra prieinami. Iš minėtų asmenų nesaugiausiai turėtų jaustis M. Majauskas, kurio slaptažodį dešifravimo svetainėms pavyko įspėti.

Po kurio laiko žiniasklaidoje pasirodė nauja informacija, kad tame pačiame forume parduodami gerokai didesnės apimties (257 tūkst. įrašų) kitos privačios bendrovės orakulas.lt (2015 metais jos valdymą perėmė lažybų bendrovė "OlyBet") klientų duomenys. Šiuos duomenis sudaro klientų elektroninio pašto adresai ir menkai užšifruoti slaptažodžiai.

Programišius už visą šią 257 tūkst. vartotojų duomenų bazę, iš kurios pašalintos "šiukšlinos" paskyros ir kurioje beveik 50 tūkst. adresų ir slaptažodžių jau iššifruoti, prašo vos 100 JAV dolerių bitkoinais. Yra ir kita prekė, kurią tas pats programišius siūlo už didesnę kainą — 1500 JAV dolerių bitkoinais.

Šiomis dienomis išaiškėjo, kad "Filmai.in" prarado beveik 650 tūkst. prisijungimo vardų ir nešifruotų slaptažodžių. "Filmai.in" vartotojų slaptažodžius saugojo atviro, nešifruoto teksto pavidalu. Nutekintos duomenų bazės dalį paviešinęs asmuo tikina, kad duomenys pavogti 2019—2020 metais. Taigi jie pakankamai aktualūs — naujesni, nei "CityBee".

Ši neteisėtą veiklą vykdanti ir formaliai Lietuvoje blokuojama piratinio turinio transliavimo svetainė "Filmai.in" iš savo klientų prašo pinigų už pavogto turinio peržiūras.

Žiniasklaida dar praėjusių metų vasarą informavo, kad tarp "Filmai.in" klientų yra politikai, aukšto rango valstybės tarnautojai. Jų tarpe ir Seimo narys, buvęs užsienio reikalų ministras konservatorius Audronius Ažubalis.

Stebina, kad pagrindinės Lietuvos įstatymų leidimo institucijos atstovai registracijai "Filmai.in" svetainėje naudojasi savo oficialiu, valstybės išduotu darbiniu el.pašto adresu, kuris baigiasi @lrs.lt ir kuriame nurodomas asmens vardas bei pavardė.

Tokių piratinių filmų ir serialų gerbėjų yra ne tik Seime.

Seimo ir vyriausybės kanceliarijose, ministerijose dirbantys valstybės tarnautojai taip pat nevengė naudodamiesi valstybės suteiktais darbo įrankiais registruotis svetainėje, kuri vykdo nelegalią veiklą.

Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos (AVAKA) vadovas Dariaus Vaitiekūno skaičiavimais piratinės svetainės "Filmai.in" žala visai kino ir televizijos industrijai per metus gali siekti iki 50 mln. eurų.

2018 metais nutekintoje "Filmai.in" duomenų bazėje buvo identifikuoti: Aplinkos ministerijos (adresai @am.lt) 6 asmenys; Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (adresai @socmin.lt) 1 asmuo; Sveikatos apsaugos ministerijos (adresai @sam.lt) 1 asmuo; Švietimo ir mokslo ministerijos (adresai @smm.lt) 5 asmenys; Vidaus reikalų ministerijos (adresai @vrm.lt) 1 asmuo; Žemės ūkio ministerijos (adresai @zum.lt): 3 asmenys.

Daugumos šių asmenų vardai žiniasklaidai yra žinomi ir nepaviešinti. Kol kas nepaviešinti.

Valstybės tarnautojų, politikų privatūs duomenys, patekę į pavojingas rankas, gali kelti pavojų ne tik patiems asmenims, bet ir valstybei.

"DarniPora.lt" taip pat prarado itin jautrius 400 tūkst. vartotojų duomenis.

Tiesa, informacija apie šios duomenų bazės nutekėjimą Interneto forume "Raid Forums" iki šiol nebuvo pastebėta. Nurodoma, kad duomenų bazė yra 2016 metų. Jos pardavimo kaina viešai neskelbiama.

Pažinčių svetainės duomenų bazėje, buvo saugomi ganėtinai jautrūs duomenys: vartotojų vardai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai, lytis, ieškomo partnerio lytis, šifruoti paskyros slaptažodžiai, išsilavinimas, religinė priklausomybė, šeiminė padėtis, ūgis bei kūno sudėjimas, ir netgi pikantiški dalykai.

"DarniPora.lt" atstovai žiniasklaidai tvirtino, kad įsilaužimas į jų svetainę buvo 2016-aisiais, o informacija paviešinta 2020 metų rugpjūtį. Po šio įvykio "DarniPora.lt" nariai turėjo pasikeisti savo slaptažodžius. Taip tvirtina "DarniPora.lt" atstovai.

Iš Lietuvoje veikiančių įmonių pagrobta šimtai tūkstančių privačių asmens duomenų įrašų. Šių duomenų neteisėtas panaudojimas gali sukelti milžiniškų neigiamų pasekmių jų savininkams. Lietuvos nacionaliniam saugumui kiltų labai didelė grėsmė, jei tokie duomenys patektų į Lietuvai priešiškų valstybių specialiųjų tarnybų rankas.

Pavyzdžiui į Rusijos rankas! Maskvos! Kremliaus rankas! Niekas negarantuoja, kad dar to nėra. Ir tada pagal nuvalkiotą Lietuvos politologų ir propagandistų naratyvą Lietuvos piliečiai galėtų tiesiai į savo elektroninį paštą gauti instrukcijas kaip balsuoti per rinkimus. Kuo tikėti, ką galvoti. Ir kaip kvėpuoti.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos — pagrindinė Lietuvos kibernetinio saugumo institucija, atsakinga už vieningą kibernetinių incidentų valdymą, kibernetinio saugumo reikalavimų įgyvendinimo stebėseną ir kontrolę.

Tačiau kur dingęs ministras, kurio pavaldume yra šis centras? Nacionalinės kibernetinės erdvės saugumas yra Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesas ir ši sritis yra ministro atsakomybėje.

Išplatintose duomenų bazėse galima rasti ir Nausėdos patarėjų konfidencialių duomenų. Prezidentūra žiniasklaidai paskubėjo pranešti, kad didelių rizikų neįžvelgia.

"Daugelis Prezidentūros darbuotojų gyvena Vilniuje ir naudojasi miestiečiams prieinamomis paslaugomis. Todėl visai tikėtina, jog dalies Prezidentūros darbuotojų asmeniniai duomenys galėjo būti pateikti šiai įmonei ("CityBee" red.). Prezidentūros darbuotojams šią savaitę buvo pateiktos rekomendacijos kokių veiksmų imtis po šio incidento siekiant užtikrinti savo paskyrų ir asmenų duomenų saugumą.

Prezidento patarėjai yra informuoti apie įvykusį incidentą ir bendrauja su teisėsaugos ir kitoms institucijomis, tiriančiomis jį. Prezidentas taip pat yra informuotas apie šį įvykį.

Prezidentas pasitiki institucijomis, kurios tiria incidentą ir mano, kad jos jį išnagrinės bei imsis visų būtinų priemonių valdant dėl incidento kilusias rizikas", — nurodė prezidentūros Komunikacijos grupė.

Sureagavo ir Teisingumo ministrė Dobrovolska — paragino keisti slaptažodžius. Ministrė taip pat didesnės rizikos dėl iš "CityBee" pavogtų duomenų nemato. Vis dėlto ministrė atkreipė bankų atstovų dėmesį, kad būtų nuodugniau žiūrima į operacijas.

Tuo tarpu Seimo narys Julius Sabatauskas ėmėsi iniciatyvos. Sabatauskas socialiniame tinkle pranešė, kad pradėtos procedūros dėl iš "CityBee" nutekėjusių duomenų atliekamų tyrimų parlamentinės kontrolės.

Seimo narys teigia, kad vien tuo nebus apsiribota. "Mūsų tikslas — įvertinti, kaip apskritai mūsų šalyje yra užtikrinama asmens duomenų apsauga. Tai ypač svarbu, kadangi asmens duomenų apsauga turėtų būti prioritetas. Neapsaugojus šių duomenų ne tik pažeidžiamas žmonių pasitikėjimas ir jų teisės, bet ir kyla rimtų iššūkių tiek ekonomikai, tiek ir šalies saugumui", — savo Facebook paskyroje rašo Sabatauskas.

Seimo narys pranešė, kad ateinantį trečiadienį vyks Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdis, į kurį bus kviečiami Teisingumo ministrė, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovas, Generalinė prokurorė, Generalinis policijos komisaras ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro atstovas. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete jų paprašys pateikti atsakymus į su duomenų apsauga Lietuvoje susijusius klausimus.

Ar į šį komitetą bus kviečiamas Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nėra žinoma. Gal ministras Arvydas Anušauskas jau gavo kvietimą pasiaiškinti į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą? Kartu su Antruoju operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) ir Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovais būtų drąsiau aiškintis.

"Lietuvos kibernetinėje erdvėje pastebima tęstinė kenkėjiška Rusijos ir Kinijos kibernetinių pajėgumų veikla", — šį pastebėjimą metai iš metų visuomenei pateikiamuose vertinimuose apie grėsmes nacionaliniam saugumui praneša AOTD ir VSD.

Pasak Lietuvos žvalgybininkų priešiškos užsienio žvalgybos tarnybos vis aktyviau naudoja interneto socialinius tinklus šaltiniams užsienyje ieškoti ir jiems verbuoti.

"Ypač agresyviai šioje srityje veikia Kinijos žvalgybos tarnybos, jos daugiausia naudojasi socialinio tinklo "LinkedIn" galimybėmis", — rašoma AOTD ir VSD 2020 metų vertinime. Vertinime taip pat išaiškinama, kad "Kinijos žvalgybos tarnybos "LinkedIn" socialinį tinklą naudoja pradiniame verbavimo operacijų etape kontaktams su pasirinktais taikiniais užsienyje užmegzti". Ir taikiniais dažniausiai tampa buvę arba esami valstybės tarnautojai, informacinių technologijų specialistai, gynybos sektoriaus darbuotojai, mokslininkai ir įvairių kitų sričių specialistai.

Galima tik įsivaizduoti koks būtų lobis Kinijos žvalgybininkams Lietuvos piliečių duomenys. Apie tai kokius Lietuvos piliečiai žiūri piratinius filmus iš "Filmai.in" svetainės ir ieško sau partnerių "DarniPora.lt" svetainėje.

Vienu vieno mygtuko paspaudimu Kinijos (o gal Rusijos ar Baltarusijos) žvalgybininkai galėtų Lietuvos piliečiams išsiųsti pasiūlymą nuo kuriuo Lietuvos piliečiui būtų neįmanoma atsisakyti.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
duomenų apsauga, kibernetinis saugumas, kibernetinės atakos
Nord Stream-2

Vokietijai susidurs su ieškiniais, jei "Nord Stream-2" projektas bus sustabdytas

(atnaujinta 13:21 2021.02.28)
Vokietijos aplinkos ministrė teigia, kad šalis negali atsisakyti anglies, branduolinės energijos ir dujų vienu ypu

VILNIUS, vasario 28 — Sputnik. Vokietija rizikuoja susidurti su ieškiniais dėl žalos, jei bus sustabdyta "Nord Stream-2" statyba, interviu "Welt am Sonntag" sakė Vokietijos aplinkos ministrė Svenja Šulcė.

"Mes negalime atsisakyti anglies, branduolinės energijos ir dujų vienu ypu", — sakė ji. Anot jos, Vokietijai per šį ir kitą dešimtmetį reikės dujų.

"Be to, jei sustabdysime projektą, rizikuojame susidurti su reikalavimais atlyginti žalą tarptautiniuose arbitražo teismuose", — sakė ji.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — įsipareigojo iš viso finansuoti projektą 50 proc., t. y. iki 950 milijonų eurų.

"Wintershall Dea" paskelbė, kad baigė investicijas į "Nord Stream-2" statybą, iš viso projekto finansavimui skyrė 730 milijonų eurų. 2020 metais "OMV" ir "Shell" paskelbė visiškai įvykdę savo finansinius įsipareigojimus "Nord Stream-2", o Austrijos "OMV" nurodė, kad kaip paskolos dalį į projektą investavo 730 milijonų eurų. "Nord Stream 2 AG" prašymu visi "Nord Stream-2" projekto užsienio partneriai vienu metu skyrė finansavimą jo statybai.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba