Fake news, archyvinė nuotrauka

"Maskviečiai valgo žiurkes": kas Europoje kuria netikras naujienas apie Rusiją

80
(atnaujinta 12:23 2017.10.27)
Straipsnis su istorija apie tariamai "badaujančius" maskviečius, kuriems tenka maitintis žiurkėmis, paskelbtas vieno iš pirmaujančių olandų leidinių "De Volkskrant" puslapiuose

Vladimir Kornilov, RIA Novosti apžvalgininkas

Maskviečiai tiek išalko dėl sankcijų karo su Europa, kad priversti pereiti prie žiurkių mėsos. Pasakysite, nesąmonės? Teisingai pasakysite. Tačiau esmė tame, kad tokios nesąmones apie Rusiją periodiškai spausdinamos pagrindiniuose Nyderlandų laikraščiuose — šalies, kurią dažnai pristato kaip vieną iš pasaulio lyderių spaudos laisvės reitinge. Su pavydėtinu reguliarumu olandų žiniasklaida generuoja propagandines siaubo istorijas apie Rusiją, kurios baugina savo primityvumu ir vienpusiškumu.

Istorija apie "badaujančius" maskviečius, priverstus valgyti žiurkes, buvo paskelbta ne kokiame nors geltonosios spaudos leidinyje, o vieno iš pirmaujančių Nyderlandų aukštuomenės leidinių — "De Volkskrant" puslapiuose.

Milžiniškas straipsnis buvo skirtas iš pirmo žvilgsnio gana nekaltai progai: Maskvoje atidarytas pietų rusų virtuvės restoranas, kuriame buvo patiekiama memažai gurmaniškų patiekalų, įskaitant nutrijos mėsą. Gal ir nieko, bet laikraštis paskelbė įspūdingą antraštę: "Rusija pereina prie žiurkių" (taip taip, tai nutriją žiurke pavadino). Ir nuolat privesdavo prie minties, kad po to, kai į "Krymo sankcijas" Vakarams buvo pritaikytos atsakomosiomis sankcijos apribojant maisto produktų importą, Maskvos vidutiniosios klasės gyventojai pradėjo patirti siaubingą mėsos poreikį. Štai ir springsta dabar, vargšai, valgydami "žiurkių mėsą".

Žiniasklaidos laisvės reitingas: "sekite paskui pinigus"

"Na ir kaip, jūs daug matėte gatvėse maskviečių, medžiojančių žiurkes, kad pasistiprintų?" — klausiu aš olandų žurnalisto Eric van de Beek. Jis atsakydamas juokiasi: "Ne, aš nesitikėjau gatvėje pamatyti maskviečių, gaudančių žiurkes, nes aš gerai supažindintas su situacija čia gyvenančių mano draugų olandų dėka. Jie man papasakojo, kad situacija čia visiškai skiriasi nuo to, kaip tai pateikiama mūsų žiniasklaidoje".

Голландский журналист Эрик ван де Бек
Olandų žurnalistas Eric van de Beek

Van de Beek aplankė Rusiją su tikslu dalyvauti Europos žurnalistinio išsilavinimo asociacijos konferencijoje, kuri vyko prie Maskvos valstybinio universiteto žurnalistikos fakulteto. Pagrindinė jo tyrimo tema yra bandymas suvokti skirtumą tarp "demokratinių" Nyderlandų ir "totalitarinės" Rusijos spaudos laisvės lygio.
Taigi, atsižvelgiant į naujausią "Freedom House" reitingą, Nyderlandai ir Švedija pagal žiniasklaidos laisvės lygį dalinasi 2-a vieta pasaulyje, o Rusija velkasi toli uodegoje, užimdama 174-ąją eilutę. Remiantis dar vienu žinomu reitingu — nuo "Reporterių be sienų", Olandija yra 5-oje vietoje pasaulyje, o Rusija — tik 148-oje.

Amerikiečiai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Филиппов

Van de Beek laiko šiuos reitingus, švelniai tariant, ne visai atspindinčiais tikrovę. "Tai nesąžiningas tikrovės pateikimas", — teigia olandų žurnalistas. Atsakydamas į klausimą, kokia yra šios situacijos priežastis, mano pašnekovas sako: "Sekite paskui pinigus. Pažiūrėkite, kas moka šioms organizacijoms, kurios sudaro reitingus, ir jūs gausite atsakymą".

Ne paslaptis, kad skandalingai žinomos organizacijos "Freedom House" didžiausią biudžeto dalį sudaro finansavimas iš JAV vyriausybės. Tačiau ji tikina, kad negauna vyriausybės subsidijų žiniasklaidos laisvės reitingui rengti. O tai, tiesą sakant, nėra visiška tiesa. Ne, vyriausybės tiesiogiai neskiria pinigų būtent šiam projektui, tačiau vienu iš jos pagrindinių donorų yra, pavyzdžiui, nevyriausybinė organizacija "Free Press Unlimited", kurią finansuoja— kokia staigmena! — Nyderlandų užsienio reikalų ministerija. Iš tiesų, nuostabu, kad ši šalis užiema tokią aukštą vietą šiame "nepriklausomame" reitinge?

Kitas svarbus "Free Press Unlimited" rėmėjas yra Švedijos tarptautinė plėtros ir bendradarbiavimo agentūra, žinoma pasaulyje po santrumpa SIDA. Tai apskritai vyriausybinė struktūra, įvaldanti Švedijos biudžeto pinigus, kurie oficialiai skiriami pagalbai besivystančioms šalims. Iš tiesų, nuostabu, kad Švedija dalinasi su Nyderlandais 2-a vieta tame pačiame reitinge? Štai jums ir "nepriklausomybė"!

Jei mes pažvelgsime į "Reporterių be sienų" donorų sąrašą, tai ten — daugybė Prancūzijos vyriausybinių agentūrų, ir Europos Komisija, ir Europos Taryba, ta pati Švedijos SIDA ir amerikiečių Nacionalinis demokratijos fondas (NED), kurį tiesiogiai finansuoja JAV Kongresas.

Taigi, olandų žurnalisto patarimas "sekti paskui pinigus" leidžia mums padaryti vienareikšmišką išvadą: "nepriklausomi" spaudos laisvės reitingai labai priklausomi nuo įvairių valstybių pozicijos.

Rusijos demonizacija

Iš esmės, suprantama, kam tarkime, Nyderlandų vyriausybei "traukti už ausų" spaudos laisvės lygio reitingą savo šalyje. Bet kam vertinti Rusijos žiniasklaidą pagal  demokratijos lygį žemiau JAE ar tos pačios Ukrainos, kur po Maidano visiškai pamiršo apie visas laisves? Kokia prasmė tai pačiai Olandijai?

Van de Beek pabrėžia, kad pastaraisiais metais jo šalyje ir apskritai Vakaruose vyksta aiški "Rusijos demonizacija", kurią jis lygina su panašia propagandos kampanija diskreditavusia Iraką ir Libiją karinių operacijų prieš jas išvakarėse. Ne, olandas nemano, kad Vakarai ruošiasi įsiveržti į Rusiją.

"Žinoma, jie turėtų pagalvoti dukart prieš įsiverždaami į Rusiją", — sako Van de Beek, — kadangi Rusija tai jums ne Irakas. Tiesiog tai pelninga prekybai ginklais. Tai naudinga NATO. Nes jiems reikia priešo, o Rusija — yra tam pats patogiausias kandidatas".

Sputnik paviljonas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Даничев

Mano pašnekovas atkreipė dėmesį į tai, kad pagrindiniame laikraščio "NRC" dokumente (dar vienas iš vedančiųjų Olandijos laikraščių, kurio straipsniuose nuolat aptariama "Rusijos grėsmės" tema), aiškiai nurodoma, kad jie palaiko NATO, be to, daro tai "ne iš ideologinių supratimų, o vardan taikos ir saugumo Europoje". Kaip nurodo van de Beek, šią misiją suformulavo laikraščio redakcija dar nuo pat jo įkūrimo 1970 metais ir nuo šaltojo karo nesikeitė.

Todėl, anot olando, jei laikraščiai yra priversti remti NATO, o pats Aljansas vadina Rusiją "savo pagrindiniu priešininku", šių leidinių žurnalistai neturi jokio pasirinkimo. Tačiau skaitytojai, įsisavinantys atvirus antirusiškas olandų spaudos pasakojimus, kartais net nenumano apie šių ideologinių apribojimų žurnalistams egzistavimą.

Nyderlandų vyriausybė pastaraisiais metais ypač aktyviai plėtoja savo  antirusiškos veiklos kryptį. Ji paskyrė 294 tūkstančius eurų antirusiškai  svetainei olandų kalba "Langas į Rusiją" ("Raam op Rusland") sukurti.

Vyriausioji televizijos kanalo RT ir naujienų agentūros Sputnik redaktorė Margarita Simonian, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владимир Трефилов

2013 metais Nyderlandų ambasada Ukrainoje tapo pagrindine Ukrainos televizijos "Hromadske TV" rėmėja, kuri tapo viena iš Kijevo Euromaidano ir 2014-ųjų perversmo ruporų. Vėliau buvo atskleistas Rusijos "Novaya Gazeta" finansavimo iš Nyderlandų faktas. Visa tai daroma už olandų mokesčių mokėtojų pinigus!

Bet įsivaizduokite, kas prasidėtų toje pačioje Olandijoje, jei Rusija pradėtų finansuoti kokį nors tenykštį laikraštį, kritiškai nusiteikusį prieš savo šalies valdžią? Kai aš pasiūliau Van de Beek akimirkai įsivaizduoti tai, jis buvo akivaizdžiai sukrėstas idėjos. "Taip, tai geras klausimas — po tam tikro sumišimo atsakė jis. — Man atrodo, kad Nyderlandų vyriausybė negalės kaltinti Rusijos tuo, ką ji pati daro Rusijoje. Žinoma, tokiu atveju dėl to Nyderlanduose prasidės beprotybė, tada bent jau olandų visuomenė sužinos, ką jų vyriausybė daro su taip vadinamąja "nepriklausoma" žiniasklaida Rusijoje.

Meilužės kaip pagrindinė "revoliucijos" varomoji jėga

Analizuojant įvairius Nyderlandų žiniasklaidos beprotiškus straipsnelius apie Rusiją, mes su pašnekovu negalėjome neprisiminti apie laikraščio "De Telegraaf" (didžiausio tiražo šalies laikraštis) Rusijos korespondentą Pieter Waterdrinker, kuris kartą per savaitę generuoja neįtikėtinas istorijas apie gyvenimą Maskvoje ir Sankt Peterburge. Ir beveik visada šios istorijos aprūpinamos dialogais su anoniminiais žurnalisto pažįstamais.

Sprendžiant iš jų, visa Rusija tik  ir gyvena noru organizuoti "revoliuciją". O vieną iš tokių "istorijų" Waterdrinker netgi papildė paaiškinimu: mat, pagrindinė artėjančios "revoliucijos" varomoji jėga Rusijoje yra… Maskvos verslininkų meilužės. Mat, pastariesiems nuo šiol nepakanka pinigų meilužėms išlaikyti (autorius netgi apskaičiavo, kad tam "vargšams" tenka išleisti iki 10 tūkstančių eurų per mėnesį). Štai tokiais "reportažais" iš Rusijos Waterdrinker reguliariai vaišina olandų skaitytojus.

Europos Parlamentas. Archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Van de Beek tokią "žurnalistiką" aiškina labia paprastai: Waterdrinker —pirmiausia romanistas. Jis rašo grožinę literatūrą. Jis tiesiog sumaišė ją su žurnalistika". Taip, bet juk šį "romanizmą", "reportažų" pretekstu spausdina didžiausio tiražo laikraštis šalyje. Ir kažkodėl jis neleidžia sau panašaus iš kitų pasaulio šalių.

Tiesiog prieš kelią dienų anksčiau paminėtą laikraštį "NRC" sukrėtė rimtas skandalas. Paaiškėjo, kad jos korespondentas Kinijoje Oscar Garschagen, paprastai išsigalvodavo interviu, pašnekovus ir citatas, pateikdamas visa tai kaip "reportažus". Na, o kodėl gi tai įmanoma tik iš Rusijos? Tačiau jo paslaptį atskleidė kinų vertėjas, paskelbęs išsamią "fake news" patyrusio olandų "žurnalisto" analizę. Rezultate laikraštis buvo priverstas atsisveikinti su savo korespondentu ir atsiprašyti skaitytojų.

Parodamoji istorija. Ji iš tiesų liudija apie prasimanytą olandų žiniasklaidos "laisvę" — jie "žurnalistikos" pretekstu gali spausdinti bet kokį romaną arba bet kokią pasaką.

Van de Beek mano, kad šis skandalas, kaip ir antirusiškų netikrų istorijų buvimas, liudija apie rimtą krizę olandų žurnalistikoje.  O štai "De Telegraaf" Rusijos korespondento Waterdrinker rašytinės kūrybos laisvė — tai kaip tik  įrodymas, kad  "Jis — geras spaudos laisvės šiuolaikinėje Rusijoj pavyzdys, nes su visomis savo istorijomis jis vis dar dirba čia".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone.

80
Tegai:
sankcijos prieš Rusiją, propaganda, informacinis karas, naujienos, Nyderlandai, Rusija
Dar šia tema
Peskovas: Kremlius nesutinka su Makrono kritika Sputnik ir RT atžvilgiu
Simonian pakomentavo Pentagono ataskaitą apie Sputnik ir RT įtaką
RT vyriausioji redaktorė: mes dirbame atvirai
Putinas apie Sputnik ir RT darbą: lenkiu galvą
Svetlana Tichanovskaja

Lietuva priglaudė Tichanovskają ir veržiasi vadovauti frontui prieš Lukašenką 

(atnaujinta 14:47 2020.08.11)
Pagrindinė Aleksandro Lukašenkos konkurentė Baltarusijos prezidento rinkimuose Svetlana Tiсhanovskaja yra Lietuvoje. Ji išvyko į kaimyninę šalį po to, kai opozicijos ir valdžios atstovų pasipriešinimas Minske ir kituose miestuose perėjo į karštąjį etapą

Svetlanos Tichanovskajos pasirodymas Lietuvoje niekuo nenustebino. Būtent Lietuvos sostinėje Baltarusijos opozicionieriai tradiciškai rado prieglobstį nuo pirmųjų protestų 2010 metų gruodžio mėnesį. Nuo to laiko Lietuvos valdžia save laiko pagrindine Baltarusijos demokratijos gynėja.

"Vertybių prasme Vilnius yra tradiciškai artimiausia vieta, nes joje yra buvę Baltarusijos opozicijos ir nepatenkintų režimu istorijos. Antras svarbus faktorius yra geografija. Vilnius yra netoli Minsko. Jei kas nors pasikeis, galite labai greitai ten sugrįžti", — Lietuvos žiniasklaida citavo politologą Lauryną Jonavičių.

Pirmoji žinia, kad Tichanovskaya yra Vilniuje, nuskambėjo iš Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus lūpų.

"Svetlana Tichanovskaya saugi, ji yra Lietuvoje", — savo Twitter paskyroje parašė Linkevičius.

Matyt, pagrindinę Baltarusijos opozicijos atstovę į Lietuvos sostinę pristatė taip pat Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Išvežė slaptai diplomatiniais kanalais? Klausimas vis dar atviras. Iš pradžių buvo svarstoma, ar Tikchanovskajai bus taikomas dviejų savaičių karantinas, tačiau dabar jau aišku, kas bus.

Pagrindinė užduotis — vadovauti pasauliniam kryžiaus žygiui "prieš Lukašenką" ir taip patraukti pasaulio bendruomenės, ES ir JAV vadovybės dėmesį. Ir tuo pat metu "nušauti antrą kiškį" — įtikinti besiskundžiančias Baltijos kaimynes Latviją ir Estiją boikotuoti elektros energijos pirkimą iš Baltarusijos atominės elektrinės.

Taigi pirmieji raginimai dėl "civilizuoto pasaulio" sankcijų prieš Baltarusijos valdžią pasklido iš Vilniaus.

"Dinamika yra tokia, kad mes tikrai turėtume visu rimtumu kalbėti apie sankcijas Baltarusijai, nes tai, kas vyksta dabar, nė iš tolo neprimena tų represijų, kurias režimas vykdė visus pastaruosius metus", – Lietuvos žiniasklaidai sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Liublino trikampis nori tapti kvadratu

Kaimyninės Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis jau ėmėsi iniciatyvos surengti Europos Sąjungos nepaprastąjį aukščiausiojo lygio susitikimą, skirtą situacijai Baltarusijoje.

"Lenkija yra atsakinga už savo artimiausius kaimynus. Todėl ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis laiške Europos Vadovų Tarybos vadovui Šarliui Mišeliui ir Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen paragino surengti neeilinį ES viršūnių susitikimą, susijusį su įvykiais Baltarusijoje <...>. Turime solidariai paremti baltarusius jų siekiuose. Taigi – Lenkijos vyriausybės vadovo iniciatyva Europos Vadovų Tarybai spręsti šį klausimą", –teigiama Lenkijos kabineto spaudos tarnybos pranešime.

Prisiminkime, kad neseniai, liepos 28 dieną, Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai paskelbė apie "Liublino trikampio" sukūrimą. Naujojo trijų šalių bendradarbiavimo formato pagrindas yra arši  rusofobija. Taip pat – naujos Žečpospolitos sukūrimas, kuris, kaip ir prieš 400 metų, turėtų tapti konfrontacijos tarp Vakarų ir Maskvos priešakiniu punktu.

Kaip žinote, XVI a. Žečpospolita taip pat apėmė dabartinės Baltarusijos žemes. Taigi visiškai logiška, kad Minskui implantuojant tikrai europietišką demokratiją, "Baltarusijos buferis" tarp Maskvos ir Vakarų taip pat išnyks.

Na, o toliau vystosi loginė grandis. "Asociacija su ES", Baltarusijos ekonomikos žlugimas, TVF kreditavimas ir Baltarusijos Respublikos narystė NATO. O tada, sekdama Liublino trikampio – Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos – pavyzdžiu,Baltarusija prašo, kad JAV atsiųstų kareivius, šarvuočius ir raketų sistemas, kad apsaugotų dabar "Baltarusijos demokratiją".

Tichanovskaja – "Prezidentė a la Guaido"?

Kad dar labiau išsiskirti iš savo bendraminčių "Liublino trikampyje", Lietuvos politikams suteikiama užuomina. Mums skubiai reikia sušaukti neeilinį Seimo susirinkimą ir dalyvaujant prezidentui ... paskelbti Svetlaną Tichanovskają "išrinkta Baltarusijos Respublikos prezidente". Na, sekant JAV pavyzdžiu, kurios savo laiku paskelbė "Venesuelos prezidentu" buvusį Lotynų Amerikos valstybės nacionalinės asamblėjos pirmininką Chuaną Gvaidą.

O Tikchanovskajos inauguracija, matyt, turėtų būti vykdoma pagal senas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradicijas, kaipbuvo karūnuotas didysis kunigaikštis Mindaugas, kurį Baltarusijos "zmagarai" taip pat gerbia kaip savo valdovą senovės laikais ir vadina Mindavgu.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Linas Linkevičius, Svetlana Tichanovskaja
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Balsavimas per rinkimus, arhyvinė nuotrauka

Lietuvos rusakalbiai gyventojai, balsuosime?

(atnaujinta 16:01 2020.08.10)
Penktadienį baigėsi pirmasis kandidatų į Seimą priešrinkiminės kampanijos etapas. Tautinės mažumos, kurių Lietuvoje yra beveik 17 procentų, yra iškėlusios savo kandidatus į įvairius politinių partijų ir judėjimų sąrašus. Ar juos palaikys rusakalbiai?

Prieš kiekvienus rinkimus Lietuvos politikai primena, kad šalyje gyvena daugybė potencialių rinkėjų, turinčių nelietuviškas pavardes. Tai lenkai (beveik šeši procentai), rusai (beveik penki procentai), baltarusiai (beveik 1,5 procento) ir kiti daugiau nei 150 tautybių atstovai, kurie nepriklauso, kaip vietiniai patriotai mėgsta save vadinti, "titulinei tautai".

Dalis "nelietuviškų" rinkėjų nepriklausomybės metais lengvai prisitaikė ir netgi sutiko savo pasuose susilietuvinti vardus ir pavardes. Atsirado unikalių vardų — Aleksandras, Sergejus, Vladimiras. O kai kurie Ivanai tiesiog tapo Jonais. "Kraujo šauksmas" nuslopintas ir lietuviškomis pavardžių galūnėmis.

Šiandien šie buvę Lenkijos ir Rusijos, Baltarusijos žydai, graikų totoriai, ukrainiečiai, gruzinai, armėnai ir t.t. aktyviai balsuoja už sistemines Lietuvos politines partijas — už konservatorius, socialdemokratus, liberalus, žaliuosius. Nelite pavardes su lietuviškomis galūnėmis galima pamatyti ir šių politinių asociacijų sąrašuose. Tiesa, ne priešakyje, o sąrašo gale. Maloni išimtis yra konservatorių sąrašas, kuriame garbės vietoje visada pasirodo populiariausias Lietuvos žydas Emanuelis Zingeris. Be to, tarp dvidešimties geriausių liberalų dažnai mirga pavardės iš lenkų diasporos.

Didžioji dalis lenkų ir rusų tradiciškai balsuoja už kandidatus iš dviejų sąrašų. Tai sąlyginės "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga"  ir Darbo partija. Kodėl sąlyginės? Nes būtent šių dviejų politinių asociacijų sąrašuose tarp lenkų ir lietuvių yra daugiausia rusiškų pavardžių. Juk patys rusai dėl asmeninių kai kurių lyderių ambicijų per 30 Lietuvos nepriklausomybės metų nesugebėjo susivienyti į vieną galingą politinę jėgą. Jie pasiskirstė į dvi partijas — Rusų aljansą, kuriam vadovauja Tamara Lochankina iš Klaipėdos, ir į Lietuvos rusų sąjungą su Sergejumi Dmitrijevu priešaky.
Partijos "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga" sąraše yra didžioji dalis lenkiškų pavardžių, o Darbo partijos sąraše — lietuviškos. Rusai tik "praskiedžia" šiuos sąrašus.

Uspaskichas: "Aš stosiu krūtine už rusus!"

Pradėkime nuo sąlyginės leiboristų partijos, kuriai vadovauja Viktoras Uspaskichas, charizmatiškasis Lietuvos politikos šou dalyvis. Savo politinės karjeros pradžioje, 2000-aisiais, sėkmingas verslininkas iš savo bendraminčių sukūrė Darbo partiją, o jau per sekančius 2004 metų Seimo rinkimus ji sulaukė stulbinančios sėkmės. Viena vertus, Viktoras yra rusas (gimtinė — Rusijos Archangelsko sritis), kita vertus — "tikras lietuvis", kartais net pamirštantis rusų kalbą.

Viktoras neturėjo ypatingų pasisekimų vyriausybių ir valdančiųjų koalicijų darbe. Tačiau aplink šį asmenį kilo pakankamai skandalų — pradedant tuo metu suklastotu aukštojo mokslo diplomu (2005 metai), kurį pateikė ekonomikos ministras Viktoras Uspaskichas, ir baigiant "juodąja buhalterija" partijoje. Ryškus Darbo partijos vengimo mokėti mokesčius atvejis truko daugiau nei dešimt metų ir jo vadovams baigėsi bauda. O pats Viktoras Uspaskichas netgi paliko savo bendražygių gretas — Darbo partiją.

2015 metais Uspaskichui palikus Darbo partijos pirmininko [areigas, partija apgailėtinai pralaimėjo 2016 metų Seimo rinkimus, net neįveikusi penkių procentų barjero. Tačiau jau 2017 metais Uspaskichas grįžo vadovauti partijai, norėdamas gauti dar vieną Europos Parlamento nario mandatą, kuris, kaip "apsauginis laiškas", gelbsti nuo visų negandų. Dėka rusakalbių rinkėjų balsų, vėl buvo gautas mandatas. O Darbo partija pamažu grįžta į elito gretas.

Kaip rodo naujausios nuomonės apklausos, rudens rinkimuose "darbiečiai" nesunkiai peržengs penkių procentų barjerą ir vėl pateks į Seimą, galbūt net kaip atskira frakcija. Ir tai įvyks "Lietuvos rusų sąjungos", kurios interesus nuolat žada atstovauti Uspaskichas, balsų dėka. Bet, kaip žinote, "pažadėti dar nereiškia vesti". Ir garsus priešrinkiminis lozungas "Aš krūtine stosiu už rusus!" iš Viktoro lūpų yra ne kas kita, kaip šūkis.

Lenkai pamiršo apie rusus

Tiesa, jo politiniai oponentai kovoje dėl rusakalbių rinkėjų balsų — "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga" bendradarbiaudami su Rusų aljansu, kuriam vadovauja ir europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis — negali pasigirti sėkme.

Pastaraisiais metais lenkai prarado Rusijos rinkėjų lojalumą. Ypač po Ukrainos maidano. Ir viskas dėl neaiškios Rusijos politikos, kuriai aktyviai priešinasi Varšuva, — pagrindinė Lietuvos lenkų gynėja nuo vietinių nacionalistų išpuolių.

Paskutinis "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga" frakcijos didelis akibrokštas kovoje dėl rusų balsų buvo balsavimas už Lietuvos Seimo nutarimą, pasmerkiantį Rusiją už "Antrojo pasaulinio karo istorijos perrašymą". Šią rezoliuciją taip pat pasirašė vienintelė Seimo narė iš "Rusų aljanso" Irina Rozova. Dėl kurių ji buvo pasmerkta savo rinkėjų, vadinamųjų "vatnikų".

Rinkimai be pasirinkimo

Taigi spalio mėnesį artėjančiuose parlamento rinkimuose Lietuvos rusams bus sunku pasirinkti. Dar kartą pasiduoti Viktoro Uspaskicho žavesiui ir pažadams, balsuoti už Darbo partiją ir jos kandidatų sąrašą vienmandatėse rinkimų apygardose ar pasitikėti kelių politikų, turinčių rusiškas pavardes, autoritetu  partijos "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga" sąraše?

Prieš spalio mėnesį vyksiančius rinkimus Sputnik Lietuva dar ne kartą grįš prie šios temos. Bandysime nešališkai papasakoti apie šių dviejų politinių asociacijų kandidatų į deputatus pranašumus ir trūkumus, kad padėtume rusakalbiams rinkėjams apsispręsti.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
rinkimai, Seimas
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Aktorius Michailas Jefremovas

Jefremovui nustatyta priešinfarktinė arba priešinsultinė būsena, pareiškė advokatas

(atnaujinta 16:02 2020.08.11)
Aktorių į ligoninę nuvežė tiesiai iš teismo salės. Kai kurių šaltinių teigimų, jis prarado sąmonę. Anksčiau atvykęs į teismo posėdį kaltinamasis vos išlipo iš Rusijos Federalinės bausmių vykdymo tarnybos automobilio

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Greitosios pagalbos medikai įtarė, kad aktorius Michailui Jefremovui nustatyta priešinfarktinė arba priešinsultinė būsena, todėl jis buvo nuvežtas į ligoninę, žurnalistams sakė jo advokatas Elmanas Pašajevas.

"Gydytojai sakė, kad jam nustatyta arba priešinfarktinė, arba priešinsultinė būsena. Dėl ko taip nutiko? Manau, kad dėl žurnalistų, ne dėl jūsų, bet yra keletas... Padarė iš šios avarijos šou", — cituoja RIA Novosti gynėją.

Dėl kaltinamojo hospitalizavimo teismo posėdis buvo atidėtas iki trečiadienio ryto.

Antradienį Jefremovas dėl prastos savijautos buvo išvežtas greitosios pagalbos automobiliu iš Maskvos Presnenskio teismo pastato į ligoninę.

Aktorius sunegalavo nuo pat pradžių: kai tik jis buvo atvežtas į kitą posėdį, jis negalėjo išlipti iš automobilio, o konvojaus darbuotojai jį palydėdavo į teismą.

Vėliau teisėjas, gavęs skundų dėl jo savijautos, iškvietė jam greitąją pagalbą, o jos darbuotojai, įvertinę aktoriaus būklę, nusprendė jį paguldyti į ligoninę.

Keli žmonės Jefremovą išnešė ant neštuvų į greitosios pagalbos automobilį. Neatmetama, kad aktorius galėjo būti be sąmonės.

Pašajevas įlipo į greitosios pagalbos automobilį, kur tuo metu buvo Jefremovas, tačiau vėliau išlipo ir nevažiavo į ligoninę.

Jefremovas birželio 8 dienos vakarą, Maskvos "Sadovoje kolco" vairuodamas "Jeep Grand Cherokee", įvažiavo į priešingą eismo juostą ir trenkėsi į automobilį "Lada", kurio vairuotojas, internetinės parduotuvės kurjeris Sergejus Zacharovas, po patirtų sužalojimų ligoninėje mirė. Prokuratūros duomenimis, įvykio metu aktorius buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotikų.

Tegai:
eismo įvykis, Rusija, Michailas Jefremovas
Dar šia tema
Liudytojas papasakojo apie Jefremovo elgesį po mirtinos avarijos
Buvo gaila automobilio: liudytojas papasakojo apie Jefremovo elgesį po avarijos  
"Negaliu tylėti": Rusijos režisierius pareiškė, kad advokatai "naikina" Jefremovą