Lietuviškos mokyklos Maskvoje moksleiviai, archyvinė nuotrauka

Kaip Maskvos vaikai mokosi lietuvių kalbos

284
(atnaujinta 17:38 2017.11.02)
Sputnik korespondentai apsilankė Maskvos mokykloje, kur lietuvių kalba įtraukta į ugdymo programą

Atriumas su vėjarodžiais

Tikriausiai, būtų nesąžininga teigti, kad moksleiviai mokosi lietuvių kalbos pačiame Maskvos centre.

Metro stotis "Baumanskaja" — vis dėlto ne pats centras, ir nuo Kremliaus toloka. Bet, tuo pačiu metu, visai netoli garsusis Baumano vardo Maskvos valstybinis technikos universitetas — inžinierių-technikų kalvė.

Lietuvišką mokyklą atpažinsi iš karto. Tai nėra įprastas, antspauduotas "tvartas" (kaip, pavyzdžiui, Andrejaus Zviagincevo filme "Nemeilė"), o ganėtinai jaukus namelis. Švarus, tvarkingas,  įmantrios architektūros. Apskritai, iš karto tampa aišku — tai ta pati "lietuviška" Jurgio Baltrušaičio vardo 1247-oji mokykla.

© Sputnik .
Kaip Maskvos vaikai mokosi lietuvių kalbos

Kai su fotografu Dmitrijumi įeiname į pastatą, mes regime… Ne, ne paprastą mokyklos koridorių. Apskritai, ne koridorių. Tai — didelė erdvė už stiklo sienų.

"Na, nieko sau aktų salė!" — nustebo šių eilučių autorius.

Bet tai — ne aktų salė. Tai atriumas. Mokyklos direktorė Solveiga Valatkaitė mums paaiškina, kad atriumo sienos dekoruotos tikrų vėjarodžių iš Baltijos jūros pakrantės žvejybos kaimų kopijomis. Dalis jų buvo prarasta Antrojo pasaulinio karo metu. Tačiau bendrų Lietuvos ir Rusijos istorikų tyrimų dėka jų išvaizda buvo atkurta.

"Mes turime vaikų, kurie žino kiekvieno vėjarodžio istoriją, — sako direktorė. —  Jie gali pravesti ekskursiją ir papasakoti, kurioje Kuršių nerijos vietovėje buvo. Ir kas svarbu — tai ne tik puošmena. Mes naudojame šį grožį ugdymo procese".

Rytais mokyklos atriume mažyliams rengiama šokių mankšta. Pašokus, pašokinėjus, mažyliams prasideda pamokos. Beje, atriume — nuostabi akustika, ne ką blogesnė, nei bet kurioje geroje koncertų salėje.

Mokykla kaip muziejus

Mokyklos direktorė Solveiga Valatkaitė veda mus į ekskursiją po mokyklą. Laiptų aikštelės nukabintos nuotraukomis.

"Tai yra mūsų mokyklos istorija", — sako direktorė. Istorija apima laikotarpį nuo 1992 metų (įsteigimo datos) iki dabar. Ekspozicija siekia trečiąjį aukštą. Iš viso 1247 —ojoje mokykloje yra keturi aukštai. Taigi, vietos būsimų absolventų nuotraukoms dar yra.

Директор литовской школы 1247 Солвейга Валаткайте
© Sputnik / Дмитрий Дубинский
Lietuviškos mokyklos direktoriė Solveiga Valatkaitė

Prie vienos iš klasių matome Puškiną. Aleksandro Sergejevičiaus figūra iš kartono pagaminta vienam iš švietimo projektų. Tačiau, verta pastebėti, kad Puškino figūra labai harmoningai atrodo tarp lietuviškų nacionalinių gluosnių, tarp raštų ir gintaro.

Mes einame į klasę, kurioje vyksta matematikos pamoka. Ir, nors pamoka vyksta rusų kalba, vienas iš mokinių, mūsų prašymu, analizuoja sudėtingą trigonometrinę funkciją lietuvių kalba. Žinoma, tai yra įspūdinga.

O mes išeiname iš klasės ir sustojame prie įmantraus pano, vaizduojančio scenas iš lietuvių mitologijos. Pano labai gražus. Šis pano, kaip aiškina Solveiga Pranovna, naudojamas lyginamosios mitologijos užsiėmimuose. Medžiagos pakanka beveik keturiasdešimčiai pamokų.

Už posūkio mes matome fotografijos darbus — labai gražius kraštovaizdžius ir portretus. Tai — mokinių darbų paroda. Tų, kurie jau pasiekė gerą profesinį lygį. "Nuotrauka su lašeliais yra nuostabi", — prisipažįsta direktorė.

Toliau — profesionalių fotografų darbų paroda. Tiesą sakant, jei Solveiga Pranovna nepaaiškintų, kur kokie darbai, aš neatskirčiau profesionalių nuotraukų nuo moksleivių darbų.

Bet štai garsiojo Lietuvos fotografo Algimanto Aleksandravičiaus darbų paroda. Tai — garsių nacionalinės kultūros veikėjų portretai.

"Portretai nėra pasirašyti, — sako direktorė. — Ir tai padaryta specialiai. Mes mokome vaikus atpažinti žymius kultūros žmones asmeniškai. Užuominai šialia pakabintas visų pristatytų žmonių sąrašas. Ir mokinys gali pagal sąrašą peržiūrėti ir prisiminti, kieno nuotauka yra pateikta".

Šiek tiek toliau — Romualdo Rakausko — kito didžiojo fotografo ekspozicija. Ciklas "Žydėjimas". Pasak mokyklos vadovės, būtent čia mokytojai gali pravesti dalį klasės valandėlių. Atmosfera čia, šalia Lietuvos romantikos ir lyrikos meistro darbų — labai gera.

O mes sustojame prie simbolinių nuotraukų. Šie du darbai, kuriuose Vilniaus ir Maskvos miesto kraštovaizdžiai uždėti vienas ant kito. Tokiu būdu  Lietuvos sostinės viduramžių bokšteliai staiga virsta Vasilijaus Palaimintojo soboru.

"Švietimo ir kultūros srityje mes neturime sienų tarp Lietuvos ir Rusijos", — aiškina direktorė.

Stebuklai tęsiasi

Įeiname į choreografijos klasę. Pradinių klasių mokiniai mokosi lietuvių liaudies šokio. Choreografijos užsiėmimai yra privalomi. Vaikai mokosi tiek lietuvių, tiek rusų liaudies šokių. O tada jie laiko įskaitą prieš visą mokyklą. Mokykloje yra vaikų šokio ansamblis "Šaltinėlis". Praėjusiais metais Maskvos "šaltinėliai" atstovavo Rusijos sostinei Pasauliniame moksleivių šokių festivalyje Vilniuje.

В хореографическом классе
© Sputnik / Дмитрий Дубинский
Choreografijos klasėje

 

"Mes labai didžiuojamės", — papasakojo direktorė. — Kadangi daugelis mokyklų, kur mokoma lietuvių kalba, nepateko. Jos nebuvo atrinktos. O mūsų kolektyvą atrinko. Ir mūsų vaikai kartu su kitais kolektyvais pasirodė didžiuliame stadione".

Vienoje iš poilsio vietų stovi knygų lentyna su brangiais albumais. Yra du albumai su Salvadoro Dali reprodukcijomis. Yra prašmatni fotografijų knyga "Vaizdingoji Rusija", yra albumai su Lietuvos kraštovaizdžiais.

"Kai pas mus atvyksta delegacijos, — aiškina direktorė, — dovanoja, dažniausiai, geras knygas. Aš sudėjau visas knygas ir albumus į mokyklos švietimo erdvę, kad jie būtų prieinami kiekvienam vaikui. Ir mokiniai varto, žiūrinėja iliustracijas, skaito. O netoliese yra medžiagos apie didžiojo Jurgio Baltrušaičio, kurio garbei pavadinta mūsų mokykla, gyvenimą ir kūrybą. Šias knygas skaito, jomis naudojasi. Pagal pačias knygas tai akivaizdu".

Įeiname į mokyklos muziejų. Ten pristatyti autentiški nacionaliniai kostiumai, apsupti gluosnių puokščių. O atskiroje spintoje stovi lietuviški "paukšteliai" — senoviniai vaikiški žaislai kurie, turint gebėjimų, tampa labai melodingu pučiamuoju muzikos instrumentu.

Исторические реконструкции
© Sputnik / Дмитрий Дубинский
Istorijos mokytojas Dmitrijus Ivanovičius

Įeiname į dar vieną klasę ir susipažįstame su istorijos mokytoju Dmitrijumi Ivanovičiu. Pedagogas domisi istorine rekonstrukcija, ir taip stipriai, kad sugebėjo užkrėsti vaikus savo hobiu. Kartu su vaikais jis neseniai sukūrė projektą, skirtą lietuvių ulonams. Projektas pasirodė esąs sėkmingas ir paklausus. Be to, istorinio būrelio mokiniai pakviesti į Lietuvą ryšium su Napoleono kariuomenės persikėlimo per Nemuną metinėmis.

Aprašinėti lietuviškos mokyklos grožį galima be galo. Paminėsime tik keletą iš jų. Aktų salėje — Lenino premijos laureato garsaus meistro Kazio Morkūno vitražai.

"Tai didis meistras, — sako Solveiga Valatkaitė. — Aš asmeniškai buvau jo dirbtuvėje, kai jis darė mums vitražus. Meistras buvo jau pagyvenęs žmogus. Mane abstulbino jo meistriškumas ir didžiulė meistro fizinė jėga".

Negalima nepaminėti valgyklos. Iš išorės jis atrodo kaip parodų salė. Stiklo vitrinose išstatyta grakšti keramika. Tačiau, jei atidžiai įsižiūrėti, pro vitriną galima pamatyti valgomuosius stalus. Ir toli, už vaizdingos širmos — vieta, kur išduodamas maistas.

Matematikos pamoka Jurgio Baltrušaičio vidurinėje mokykloje
© Sputnik / Дмитрий Дубинский

"Mes vadiname mūsų valgyklą pietų sale, — sako mokyklos vadovė. — Mes labai norėjome sukurti čia jaukumą. Pas mus čia įrangtas židinys. Žinoma, elektrinis — kitų mokymo įstaigose statyti negalima. Tačiau, vis dėlto, tai — tikras židinys. Mes čia rengiame literatūrinius vakarus. Ir vaikų gimtadienius. Juk būna taip: norisi pakviesti į svečius visą klasę, tačiau sąlygos namuose neleidžia. Taigi, galima atšvęsti tiesiog čia, prie židinio".

Mūsų kelionė po mokyklą artėja prie pabaigos. Mes jau artėjame prie direktorės kabineto. Ir staiga sutinkame tėvus su labai mažu berniuku. Aš klausiu: "Tai jūsų pirmokas?". Pasirodo, ne. Vaikui vos treji. Bet jis ir jo tėvai jau nori mokytis būtent lietuvių mokykloje. O norint čia mokytis, reikia užsiregistruoti prieš kelerius metus. Nuo trejų metų — pats tas.

Уникальные литовские витражи
© Sputnik / Дмитрий Дубинский
Unikalūs lietuviški vitražai

Dar viena miela detalė direktorės priimamajame. Ten stovi lentyna su įvairiais žaislais. O šalia — išspausdintas direktorės nurodymas "Dovanoti verkiantiems ir nepelnytai įžeistiems vaikams".

"Mes iš tikrųjų dovanojame šiuos žaislus", — sako Solveiga Valatkaitė. —Ir siekdami nuraminti vaiką, ir nukreipti nuo nuoskaudos, perjungti jo dėmesį. Ir tai veikia. Vaikai nustoja verkti".

Tačiau, spręndžiant iš to, kad lentyna yra pripildyta žaislų, šioje mokykloje senai niekas neverkė.

Problemos ir sprendimai

Kabinete Solveiga Valatkaitė pasakoja apie mokyklą. Ji atsidarė 1992 metais. Nors sekmadieninė lietuvių mokykla atsidarė šiek tiek anksčiau — 1991 metais.

"Aš pamačiau, kad yra nemažai mokyklinio amžiaus vaikų", — sako direktorė. — Pagrindinė paskata kurti tokią mokyklą buvo tai, kad vaikams iš mišrių santuokų trūko dviejų kultūrų mokymosi. Kai kurie vaikai mokėjo lietuvių kalbą. Kai kurie — ne. 1992 metais atsidarė pirmoji klasė ir antroji klasė".

Iš pradžių mokykla buvo įsikūrusi Povarskoj gatvėje, Lietuvos kultūros centre "Baltrušaičio namai".

"Kitais metais atsirado trečiai klasė", — prisimena Valatkaitė. — Ir tokiu būdu mokykla "subrendo "iki vienuolikos klasių".

1994 metais mokykla buvo įregistruota kaip valstybinė. 1995 metais naujoji švietimo įstaiga persikėlė į uždarojo darželio patalpas šalia metro stoties "Baumanskaja"

"Tada šis pastatas mums, žinoma, atrodė lyg rūmai po mažų kambarėlių Povarskoj gatvėje, — prisimena direktorė. — Bet vis tiek vaikų darželis mums buvo mažas. Mes parengėme priestatų projektą, pradėjome statyti sporto salę, kabinetus. Pradinis ciklas jau beveik buvo baigtas 1998 metais. Tačiau įvyko defoltas, ir viskas sustojo. Todėl pradėjome kelią iš pradžių. 2004 metais steigėjas nusprendė statyti naują pastatą. Ir 2005 metais mes persikėlėme į pastatą, kurį jūs matote".

Pastato konstrukcijos pajėgumas yra 275 mokinių. Bet jau dabar vaikų yra daug daugiau. Šiandien mokykloje mokosi 450 vaikų.

Здание литовской школы №1247 в Москве
© Sputnik / Дмитрий Дубинский
Mokyklos pastatas

"Netelpame jau, aišku, šiuose kambariuose", — sako Solveiga Valatkaitė. — Pirmosios dvi klasės mokosi kitos mokyklos pastate. Netoli nuo mūsų, galima nueiti pėsčiomis".

Kaziuko mugės pamokos

"Ši mokykla buvo sukurta vaikams iš mišrių santuokų", — sako mokyklos vadovė. — Tačiau labai greitai atsirado mokinių, kurie norėjo arba susipažinti su Lietuvos kultūra, arba mokytis kalbos. Priežastys buvo skirtingos. Dažnai tėvai turėjo bendrą verslą su Lietuva. Buvo ir tų, kurie dažnai ilsėjosi Lietuvoje. Jiems buvo labai svarbu, kad vaikas orientuotųsi kalboje ir kultūroje, galėtų bendrauti ir žaisti su vaikais lauke".

Kalba mokykloje mokoma trimis lygmenimis. Pirmasis — lietuvių kaip gimtoji. Antrasis lygis skirtas vaikams iš mišriųjų šeimų. Trečiasis — lietuvių kaip antroji užsienio kalba.

Ученики литовской школы на занятиях
© Sputnik / Дмитрий Дубинский
Moksleiviai pamokos metu

"Šiais metais pas mus mokosi dvidešimties tautybių vaikai, — sakė direktorė, — ir visi jie su dideliu malonumu susipažįsta su tradicijomis ir kultūra. Viena iš gražiausių ir mėgstamiausių mūsų vaikų švenčių — yra Kaziuko mugė. Mūsų mokykloje ji organizuota jau labai senai. Vaikai gamina savo darbelius. Kažkas iš anksto. Kažkas ką nors pina ir mezga paskutnę naktį. Labai įvairūs darbeliai, pradedant origami iš popieriaus, baigiant labai įdomiais daiktais, pačių pagamintomis vazomis, žaislais. Šio renginio metu mes renkame aukas į "Podari žizn" fondą — ir pervedame lėšas vaikams, nesvarbu, kiek jų yra —  svarbu, kad vaikai išmoktų užjausti, kad jie suprastų kiekvieno prisidėjimo svarbą ir galimybę".

Surasti Maskvoje mokytojų yra labai sudėtinga užduotis. Pirmieji mokyklos mokytojai nebuvo pedagogai pagal išsilavinimą, tačiau jie buvo kalbos vartotojai. Dabar kalbą ir kultūrą mokykloje dėsto du padegogai-lituanistai, įforminti kaip užsienio darbuotojai. Jie atvyksta metams pagal darbo vizą.

Besitęsiantis dialogas

Mokykla yra užmezgusi bendradarbiavimą su švietimo įstaigomis Lietuvoje. Pavyzdžiui, Vilniaus "Gabijos" gimnazija.

"Šiais metais mūsų vaikai kartu su Vilniaus gimnazijos moksleiviais studijavo Lietuvos piliakalnius, lietuvių liaudies kostiumų istoriją ir tradicijas", — sako Solveiga Valatkaitė. — Mokytojams rengiami kvalifikacijos kėlimo kursai ir mūsų mokytojai yra ten kviečiami. Tad švietimo ir kultūros srityje tarp dviejų šalių yra nuolatinis dialogas".

Национальные литовские костюмы
© Sputnik / Дмитрий Дубинский
Tautiniai kostiumai

Abiejų šalių moksleiviai lankosi vieni pas kitus.

"Mūsų vaikams buvo būtina pasinerti į kalbos aplinką, jie važinėjo į Vilnių ir gyveno šeimose", — sako direktorė. — Taip pat ir vaikai iš Lietuvos, kurie mokosi  rusų kaip užsienio kalbą, atvykdavo pas mus ir gyveno čia pas mus šeimose".

Solveiga Valatkaitė yra įsitikinusi, kad konfliktų dėl nacionalinių priežasčių tarp vaikų nebūna. Šiuos konfliktus sukuria suaugusieji.

O kol kas lietuviška mokykla laikoma viena geriausių Maskvoje. Moksleiviais laimi visos Rusijos Olimpiadas, mokytojai gauna projekto "Maskvos elektroninė mokykla" stipendijas. Maskvos 1247 —osios mokyklos absolventai įstoja į prestižinius Maskvos ir Lietuvos universitetus. Gyvenimas tęsiasi. Politikai pykstasi, o skirtingų tautų vaikai — auga kartu, ir mokosi gražioje ir jaukioje mokykloje.

Mokykloje, kuri suteikia ne tik žinių, bet ir koegzistencijos patirties dideliame ir sudėtingame pasaulyje.

284
Tegai:
lietuviai, mokykla, Jurgio Baltrušaičio vidurinė mokykla, Maskva, Rusija
Generalinė prokuratūra, archyvinė nuotrauka

Ypatingos svarbos byla. Lietuvoje tiriama buvusio prezidento kolegos veikla

(atnaujinta 17:12 2020.06.03)
Lietuvoje buvo atskleistas dar vienas korupcijos pūlinys. Buvo sulaikyti Lietuvos verslo konfederacijos ir Lietuvos bankų asociacijos vadovai, taip pat keli stambūs verslininkai, kurie bandė daryti poveikį priimant jiems palankius įstatymus

Kilus skandalui, minima ir dabartinio respublikos prezidento Gitano Nausėdos pavardė.

Dviejų stambiausių verslininkų ir bankininkų asociacijų — Lietuvos verslo konfederacijos ir Lietuvos bankų asociacijos — vadovų sulaikymas sukėlė atominės bombos sprogimo padarinius. Iš tiesų vienas jų — Valdas Sutkus — prieš metus buvo pristatytas kaip tuometinio Lietuvos kariuomenės vado Jono Žuko, kuriam tariamai buvo pasiūlytas patarėjas nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais būsimojo prezidento Nausėdos administracijoje, "senas pažįstamas". Taigi, Sutkus tarpininkavo Nausėdos derybose dėl būsimos prezidento administracijos formavimo.

Štai kokius duomenis anksčiau paskelbė Lietuvos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis apie šią aukšto rango bylą: "Valdas Sutkus, vykdydamas pareigas Lietuvos bankų konfederacijoje, atstovaudamas jos nariams, taip pat kitų verslo subjektų interesus, pasinaudodamas savo padėtimi, viešąja pozicija, verslo santykiais ir įtaka galimai gavo nelegalų piniginį atlygį už savo įtaką priimant įvairius teisės aktus, kurie yra svarbūs tam tikriems verslo subjektams". Ir įvardijo galimai neteisėtai gautą sumą — 400 tūkstančių eurų. Šių pinigų kilmę ir teisėtumą Sutkaus sąskaitose dabar aiškinasi tyrėjai.

Ne mažiau įdomus yra antrasis asmuo, susijęs su korupcijos byla, kurią vykdo Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generalinė prokuratūra. Tai yra Lietuvos bankų asociacijos prezidentas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Zalatorius. Būtent jis veikė kaip pagrindinis vyriausybės ir valdančiosios koalicijos oponentas, kai praėjusį rudenį buvo bandoma apmokestinti Lietuvos bankininkus ir stambiuosius verslininkus. Zalatoriaus nuomonę citavo visos pagrindinės žiniasklaidos priemonės. Jo klausėsi ir citavo net prezidento administracijoje.

Kad būtų radikaliai sustabdytos galimos įžvalgos šiuo klausimu dėl garbingo prezidento vardo, atsakymas buvo paskelbtas jau vakare.

"Dalykinis bendravimas tarp valdžios institucijų ir visuomenės grupių yra demokratinės valstybės pagrindas. Prezidentas pabrėžia, kad toks bendravimas turi būti skaidrus, atitikti įstatymų reikalavimus ir etikos normas", — šalies vadovo poziciją perteikė jo atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Prisiminkite, kad prieš rinkimus į Lietuvos prezidento postą Gitanas Nausėda ėjo Švedijos SEB banko prezidento patarėjo ir vyriausiojo ekonomisto pareigas. Vadinasi, su Zalatoriumi bendravo kaip su kaip kolega. Gal net daugiau. Ar buvo "draugiški ryšiai" tarp Nausėdos ir Zalatoriaus? Apie tai nutylima. O Lietuvos žiniasklaidos reakcija į aukšto rango bylą yra kažkodėl labai vangi, palyginti su tuo, kiek triukšmo kilo dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus pietų ar dėl asfaltuotos gatvės, kurioje gyvena ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Verta paminėti, kad įprastoje praktikoje vadovaujant valstybei aukšto lygio bylose prezidentas ar ministras pirmininkas kalba asmeniškai. O mažiau reikšmingose — jų spaudos tarnybos cituoja vadovo nuomonę.

Taigi, prezidentas nepavargsta beveik kiekvieną savaitę pareikšti kategorišką reikalavimą atleisti susisiekimo ministrą Narkevičių, o garsus buvusių kolegų sulaikymas pakomentuojamas atstovo spaudai lūpomis. Kaip sakoma, pajauskite skirtumą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, korupcija
Algirdas Paleckis, archyvinė nuotrauka

Pavyzdys kitiems "vatnikams": kokią reikšmę žodžio laisvei Lietuvoje turės Paleckio byla?

(atnaujinta 15:07 2020.06.03)
Pagaliau, po ilgo, pusantrų metų trūkusio delsimo, Šiauliuose prasidėjo tikrasis Algirdo Paleckio — tariamo "tautos priešo" — teismo procesas, kuriame pradėti nagrinėti Paleckiui mesti kaltinimai "šnipinėjimu" Rusijos Federacijos naudai

"Šnipinėjimas" čia, aišku, tegali būti rašomas kabutėse: pirma, nes, kaip ne kartą rašyta anksčiau, Paleckio "šnipinėjimą" sudaro nei daugiau, nei mažiau, kaip viešai prieinamų duomenų rinkimas, iš esmės, žurnalistinis tyrimas.

Ir antra — nes, net jei Paleckis ir būtų norėjęs šnipinėti, vargu, ar būtų galėjęs: tiesiog jis yra pernelyg gerai žinomas, pernelyg "apsišvietęs" tiek visuomenėje, tiek VSD, tiek kitoms represinėms struktūroms, kad galėtų deramai atlikti tokią funkciją.

Žodžiu, šiuo atveju kalba turėtų eiti ne apie šnipinėjimą, bet apie pokario Amerikos pavyzdžiu Lietuvoje įsigalintį neomakartizmo režimą ir būtent tokioje dvasioje vykdomą politinį susidorojimą su Paleckiu, kaip vienu iš tikrosios — nesisteminės, nei vietos "viršūnių" nei Vakarų specialiųjų tarnybų nevaldomos — opozicijos lyderių.

Bertauskui — "stukačiaus" vaidmuo

Vien keliasdešimt bylą sudarančių tomų rodo, kad, fabrikuojant Paleckio "nusikaltimą", buvo kaip reikiant padirbėta. Neabejotina, kad šiuo požiūriu svarbų vaidmenį turėjo atlikti antrasis kaltinamasis — kartu su Paleckiu teisiamas Deimantas Bertauskas, kuris, kaip matyti, laikosi diametraliai priešingos pozicijos Paleckiui.

Sekantiems Paleckio bylos raidą ne paslaptis, kad minėtasis veikėjas, represiniams organams surinkus reikiamą "kompromatą", sutiko bendradarbiauti su jais, t. y. liaudiškai šnekant, tapti "stukačiumi". Žodžiu, Bertauskas, veikiausiai tikėdamasis valdančiajai Lietuvos mafijai faktiškai pavaldžių įstaigų (prokuratūros, teismo ir t. t.) darbuotojų palankumo, nedviprasmiškai pasirinko Judo kelią.

Paskutiniame teismo posėdyje, kol Paleckis mestus kaltinimus (tiek "šnipinėjimu", tiek kt.) neigė, Bertauskas ne tik pastaruosius pripažino, bet — dar daugiau — prašė, kad teismo procesas vyktų privačiai, žodžiu, už uždarų durų. Tikriausiai, taip jis tikisi išvengti viešumo ir užsitikrinti maksimalų kiekį Judo sidabrinių?..

Paleckis tuo tarpu kaip anksčiau, taip dabar reikalauja visiško atvirumo ir skaidrumo, atrodo, taip tikėdamasis demaskuoti tiek vykstantį teisinį farsą, tiek Lietuvoje nusistovėjusią politinio persekiojimo schemą apskritai.

Parodymų neviešins

Deja, bylą nagrinėjančios teisėjos Nijolės Matuzevičienės pozicija kitokia: pastaroji, iš prokurorės Vilmos Vidugirienės išgirdusi, kad neva kaltinamųjų parodymai galėtų pakenkti kitos (o būtent — Golovatovo ir Kruglovo) bylos tyrimui, nusprendė, kad tiek Paleckis, tiek Bertauskas turėsiantys parodymus duoti uždarame posėdyje. Nors dauguma posėdžių, anot Matuzevičienės, būsią vieši, kas iš to, kai svarbiausia liks paslaptyje?

Idealiu atveju, šie "teisėsaugininkai" tikriausiai norėtų Paleckį visai nutildyti ir turėti pavyzdį kitiems "vatnikams": "Girdi, štai kas nutinka, kai meti iššūkį nusistovėjusiai tvarkai, kai atsisakai sekti viršūnių priimtu rusofobiniu politikos kursu", — likusiems nori pasakyti jie. Aišku, ne be reikalo teismas organizuojamas Šiauliuose, nes Vilniuje daug lengviau susirinktų palaikančiųjų būriai.

Vis dėlto, išvengti viešumo netgi pačiu blogiausiu atveju Paleckio persekiotojams nepavyks: dalykas per daug gerai žinomas visuomenei, kad tiesiog praeitų tyliai, tariamąjį "šnipą" pasodinus už grotų.

Paleckis netylės

Verta atminti, kad šiandien Paleckis gyvena namų arešto sąlygomis su prie kojos pritvirtinta sekimo aparatūra. O jei ne jo tėvo Justo Paleckio iniciatyva surinktų 50 tūkst. eurų užstato suma — netgi dabar jis būtų toliau kalinamas. Dalis 1990 m. kovo 11 d. signatarų, tikriausiai ne be Justo Paleckio įsikišimo, taipogi palaikė kardomųjų priemonių Algirdui Paleckiui sušvelninimą. Tiesa, dalis jų tai padarė ne iš altruizmo ar teisingumo jausmo, bet politinio išskaičiavimo: bijo, mat, dėl Lietuvos tarptautinio prestižo...

Be abejo, Lietuva, o tiksliau — 30 metų čia viešpataujantis antitarybinis, rusofobinis režimas, nors ir būdamas faktine Jungtinių Valstijų marionete — visgi siekia palaikyti tam tikrą legitimumo, demokratijos ir t. t. įvaizdį. Tačiau šiai teisėtumo regimybei amžinai gyvuoti neteks. Dar daugiau: Paleckis tylėti nesiruošia ir atvirai skelbia rašąs knygą, kurioje bus išdėstyta ir einamojo teisminio proceso, ir kitų įvykių tikroji esmė. Todėl visuomenė, ar nors sąmoningesnė jos dalis, neliks neinformuota.

O šiuo požiūriu Paleckio teisimas yra daug daugiau nei vieno asmens persekiojimas: tai yra nacionalinio lygmens politinė byla, ankstesniosios bylos dėl valdantiesiems nepatogios tiesos apie 1991 metų sausio 13 dienos įvykius tąsa, kurios baigtis vienaip ar kitaip, bet neišvengiamai turės žymią reikšmę žodžio laisvei Lietuvoje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Šiauliai, Algirdas Paleckis
Dar šia tema
Žodžio laisvė — tik JAV piliečiams? Asandžo ir Paleckio atvejai
Paleckis: Lietuvos prokurorai žino, kad aš nekaltas
Vokiečių aviganis

JAV užfiksuotas pirmasis koronaviruso atvejis šuniui

(atnaujinta 22:06 2020.06.03)
Pažymima, kad vienas iš augintinio savininkų buvo užsikrėtęs COVID-19. Kartu su vokiečių aviganiu name taip pat gyveno kitas šuo, jis neturėjo koronaviruso simptomų, tačiau viruso antikūnų tyrimas davė teigiamą rezultatą

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. JAV Žemės ūkio departamento Nacionalinė veterinarijos tarnybų laboratorija (NVSL) pranešė apie pirmąjį šalyje patvirtintą šuns koronavirusinės infekcijos atvejį, teigiamas testas buvo gautas iš vokiečių aviganio Niujorke, teigiama JAV Žemės ūkio departamento Gyvūnų ir augalų sveikatos inspekcijos tarnybos pranešime, praneša RIA Novosti.

Anot veterinarijos tarnybos, vokiečių aviganis buvo išsiųstas apžiūrai į privačią veterinarijos kliniką, ir ji nustatė kvėpavimo takų ligos simptomus. Gavus teigiamą SARS-CoV-2 tyrimo rezultatą, papildomi mėginiai buvo nusiųsti į nacionalinės veterinarijos tarnybos laboratoriją, kur infekcija buvo patvirtinta.

Pažymima, kad vienas iš augintinio savininkų buvo užsikrėtęs COVID-19. Kartu su vokiečių aviganiu name taip pat gyveno kitas šuo, jis neturėjo koronaviruso simptomų, tačiau viruso antikūnų tyrimas davė teigiamą rezultatą.

Pareiškime teigiama, kad "tikimasi, jog šuo visiškai pasveiks".

Kaip pabrėžia JAV Žemės ūkio departamento Gyvūnų ir augalų sveikatos inspekcijos tarnyba, koronavirusas anksčiau buvo aptiktas tigrui, liūtei ir dviem katėms.

Anksčiau buvo pranešta, kad mopsas vardu Vinstonas buvo pirmasis šuo JAV su patvirtinta koronavirusine infekcija, tačiau vėliau JAV veterinarijos tarnybos šių pranešimų nepatvirtino.

Žemės ūkio departamento veterinarijos laboratorijos yra oficialus patvirtintų COVID-19 tyrimų su gyvūnais šaltinis JAV. Būtent ši struktūra informuoja PSO apie tokių infekcijų atvejus.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 6,2 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 379 tūkst. žmonių.

Tegai:
JAV, koronavirusas, šuo
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
JT: pandemija atskleidė didėjančią nelygybę
Lenkija atsisakė atidaryti sienas Baltijos šalių gyventojams