Balandžiai, archyvinė nuotrauka

Taikykimės, kol nevėlu

121
(atnaujinta 16:09 2017.11.17)
Pastatyti Tautos susitaikymo ir atgailos paminklą bei užmiršti ginkluotas pokario kovas

Šią jau spėtą pamiršti seną idėją atgaivino vienas iš netipiškiausių Seimo narių, valstiečių partijos atstovas Dainius Kepenis. Ir iš karto susilaukė pasmerkimo iš konservatorių bei kitų "patriotinės" inkvizicijos šalininkų.

Продажа сувениров с советской символикой, архивное фото
© Sputnik / Руслан Кривобок

Kaip gi? Bendrą paminklą aukoms ir budeliams? Tai erezija! Konservatoriai jau įskundė Kepenį Seimo etikos ir procedūrų komisijai "už kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo niekinimą bei žeminimą". Jie taip pat viešai ragina išsiaiškinti, ar Kepenis neužsitraukia baudžiamosios atsakomybės už "pritarimą nusikaltimams prieš tautą". Kaip sakoma — priėjome liepto galą: už siūlymą susitaikyti "patriotai" grąsina baudžiamąja atsakomybe. Šių eilučių autoriui jau teko neseniai atkreipti skaitytojų dėmesį į tai, kad mūsų demokratai palaipsniui mutavo į autokratus.

Kepenis įdomus tuo, kad jis dar netapo tipiniu politiku, todėl kalba paprastai, aiškiai ir nuoširdžiai. Iki išrinkimo į Seimą jis nuo 1990 metų vadovavo jo įkurtai sveikatingumo mokyklai Palangoje. Šioji iš karto išpopuliarėjo, kadangi Kepenis mokėjo nuotaikingai ir profesionaliai organizuoti sveikatinimo paslaugas — maudynes jūroje net ir žiemą, neįprastas mankštas ir skaniai-sveikas maisto dietas. Jo mokykla tapo Meka sveikuoliams iš viso Baltijos regiono.

Dabar gi Kepenis, jam pačiam gal kiek naiviai nesitikint, savo drąsiu pasiūlymu tarsi išmaudė šaltoje jūroje visus ultrapatriotus ir kitus sustabarėjusio mąstymo atstovus. Pagrindinis Lietuvos sveikuolis pramankštino jų atmintį ir sąžinę. Aiškindamas savo pasiūlymo motyvus, jis priminė, kad tarp "miško brolių" būta ne tik idealistų, bet ir…

Pagrindiniu pokario specialistu dabar pristatomas istorikas ir politikas Arvydas Anušauskas gali verstis per galvą, aiškindamas, kad nužudyti beginkliai civiliai — ne "miško brolių", o persirengusių NKVD darbuotojų darbas. Jaunimas gal patikės. Bet niekada nepatikės aukų giminės, kurie savom akim matė, kas atlikdavo tas egzekucijas.

Kas tad belieka tikriems demokratams? Jiems belieka priimti įstatymą, draudžiantį laisvai reikšti savo nuomonę apie pokario laikotarpį. Priviso čia visokių vanagaičių, kepenių ir kitų atskalūnų, kurie tik ir nori pakenkti Lietuvai.

Sveikame kūne — sveika siela. Sveikuolio Kepenio sąžinė irgi sveika. Anot deputato, jis negalėjo nereaguoti į tai, ką neseniai išgirdo, svečiuodamasis vienoje iš šeimų. Išgirdo istoriją apie sušaudytus tos šeimos narius. Ir jų skausmą matant, kaip dabar heroizuojami tie, kas… neturėtų būti heroizuojami. Būtent todėl ir pasiūlė susitaikymo paminklą.

"Nebedrąskykime žaizdų, parodykime abi puses ir pastatykime Tautos susitaikymo ir atgailos paminklą", — kalbejo Kepenis. Idėja tikrai ne nauja. Ją Sąjūdžio laikais kėlė kai kurie Lietuvos šviesuoliai. Ji įgyvendinta Ispanijoje, kurią kadaisė išdrąskė pilietinis karas. Bet Lietuvos su(si)taikymo vilties spindulys pranyko abejingumo jūroje.

Per anksti mums susitaikyti? Ar jau per vėlu? Kaip simboliška: už šitą atgailos pasiūlymą konservatoriai, kurių pilname partijos pavadinime yra žodžiai "krikščionys-demokratai", jau ėmė persekioti atgailos idėjos skelbėją.

Tad kas buvo tas pokaris? Vieni 50 metų mums aiškino, kad tai būta klasių kovos, nacių parankinių keršto tarybų valdžiai. Kiti dabar jau beveik 30 metų tikina, kad ne — tai buvusi partizanų kova su okupantais ir kolaborantais. Išeitis ir būtų pakilti virš šitos prieštaros. Nebedrąskyti žaizdų. Nespekuliuti jomis siekiant politinės naudos. Vis ieškant kaltųjų, kurių fone mes patys atrodome nekalti.

Kalti mes visi. Kalta… žmonija, kad dar nesubrendusi.

Kalti tie, kas carinėje Rusijoje ilgai stabdė baudžiavos panaikinimo dekretą — ir tuo būdu įskiepijo baudžiauninkų mentalitetą daugeliui. Kalti tie, kas sukėlė Pirmąjį pasaulinį karą, baisias kančias ir skurdą — ir sulaukė reakcijos į tai Spalio revoliucijos pavidalu. Kalti tie, kas jos metu pradėjo raudonąjį terorą, bet ir tie, kas vykdė baltąjį.

Kalti tie, kas tarpukario Lietuvoje įvykdė karinį perversmą ir sukūrė autokratinę sistemą, užgniaužė  demokratijos daigus. Kas įvedė cenzūrą ir slopino bet kokią opoziciją. Kalti tie, kas sukūrė dvi Lietuvas: sočių dvarinininkų bei fabrikantų — ir nuskurdusių valstiečių bei darbininkų. Kas pataikavo visam tam.

Kalti tie, kas laužydami tarptautinę teisę, įvedė Lietuvon savo kariuomenę ir ėmėsi politinių represijų. Tie, kas trėmė į pražūtį Sibire. Bet ir tie, kas užėjus naciams, kapojo galvas žydams, šaudė civilius. Kas realizavo holokaustą.

Stop. Gana. Kalti mes visi. Tiesiogiai ar netiesiogiai. Veiksmu, pasyvumu ar tyla. Abejingumu ar nesidomėjimu. Jeigu tarp mūsų angelų nėra — o baltų sparnų už nugarų nematyti nei pas vienus, nei pas kitus — tai gal baikime suvedinėti sąskaitas.

Pasidžiaukime, kad išlikome kaip tauta. Kad galėjo būti ir blogiau. Kad turime Vilnių ir Klaipėdą. Kad neturėjome SS divizijos, kai jas suformavo kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje, kuriose dabar garbinami tų divizijų veteranai. Yra ir pas mus pozityvo, kam visad telkti dėmesį į negatyvą? Ir įrodinėti vieni kitiems, kas iš mūsų didesnis patriotas.

Duokite uždirbti duoną mūsų istorikams. Prikūrę visokiausių tabų, mes tą duoną iš jų atimame. Kaip šiomis dienomis pripažino vienas iš jų, Alvydas Nikžentaitis, daugelis jo kolegų istorikų jau bijo imtis pokario ar tarybinių temų. Nes žino, kad jie gali būti apkaltinti dirbą prieš Lietuvą.

Prognozuotina, kad sveikuolis Kepenis neteks dalies savo galingos sveikatos. Bus teisuolių spaudžiamas atsiprašyti. Nes daugelis patriotizmo religijos adeptų dar nepribrendę susitaikymo idėjai. Bet susitaikymui pribrendo mūsų tauta. Ji pavargo nuo rietenų, nuo praeities šmėklų ir sąskaitų suvedinėjimo.

Ji nori žinoti savo ateitį. Ji norėtų susitaikyti, nes besipykstanti šeima anksčiau ar vėliau pradeda skyrybų procesą. Masinė emigracija ir yra tautos skyrybų procesas.

Taikykimės tad.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone.

121
Tegai:
politikai, pokaris, Seimas, Dainius Kepenis
Dar šia tema
Rūta Vanagaitė: "Aš esu Lietuvos patriotė!"
2018-ieji paskelbti Adolfo Ramanausko-Vanago metais
Litvakai prieš Holokausto tiesos atskleidėją
Džo Baidenas

Baidenui pralaimėjus nepavyks apkaltinti rusų

(atnaujinta 13:13 2020.10.22)
Jei įvyktų stebuklas ir Baidenas laimėtų rinkimus, Trampas gali paprasčiausiai nepripažinti balsavimo rezultatų arba bent jau neatvykti į inauguracijos ceremoniją, pažeisdamas visas tradicijas

Rinkimai JAV išėjo į finišo tiesiąją, Donaldas Trampas ir Džo Baidenas šiandien paskutinį kartą susitiks per televizijos debatus. Be to, šis susitikimas apskritai gali tapti paskutiniuoju jų gyvenime — aistros Jungtinėse Valstijose dabar yra tokios karštos, kad labai sunku įsivaizduoti šiuos du žmones greta dar kartą. Jei įvyktų stebuklas ir Baidenas laimėtų rinkimus, Trampas gali paprasčiausiai nepripažinti balsavimo rezultatų arba bent jau neatvykti į inauguracijos ceremoniją, pažeisdamas visas tradicijas. Na, o Baidenas tikrai niekada neateis į Trampo inauguraciją — tad ketvirtadienį jie turės paskutinę galimybę pasakyti vienas kitam, ko širdis geidžia. Ir jie visapusiškai pasinaudos šia galimybe.

Trampas pavadins Baideną nusikalstamos grupuotės vadovu ir pareikalaus, kad Džo (kartu su sūnumi Hanteriu) būtų įkalintas. Džo į kalėjimą nesės, tačiau jam pralaimėjus rinkimus žiniasklaida pasakys, kad jam koją pakišo "spalio staigmena" — paskelbti kompromituojantys įrodymai iš Hanterio kompiuterio standžiojo disko, kuriame buvęs viceprezidentas buvo apkaltintas melu ir korupcija. Bet Baidenas būtų pralaimėjęs ir be šios medžiagos, tiesiog todėl, kad Trampui buvo lemta laimėti. Bet kaipgi taip: juk apklausos rodo didžiulį Baideno pranašumą? Juk jos negali būti išgalvotos?

Gali. Nes ant kortos pastatyta žymiai daugiau nei bet kada anksčiau, ir nėra tokio melo, kuris būtų neįmanomas tiems, kurie žaidžia prieš Trampą.

"Aš balotiruojuosi ne tik prieš Baideną, bet ir prieš žiniasklaidą, prieš aukštųjų technologijų gigantus ("Facebook", "Twitter", "Google") ir Vašingtono pelkę", — anądien sakė Trampas.

Taip — ir geriausias to patvirtinimas buvo šio trijų galvų monstro reakcija į pateiktus kaltinimų Baidenų šeimai įrodymus. Leidinį "New York Post" tiesiog bandyta užblokuoti — "Google" nematė jo savo paieškoje, o "Facebook" ir "Twitter" neleido dalytis nuorodomis į jį.

Be abejo, žiniasklaida tiesiog stengėsi nepastebėti skandalingo leidinio, o dauguma politikų apsimetė, kad nieko rimto neįvyko, tai yra, visos trys jėgos veikė vienu metu, patvirtindamos Trampo teisumą. Tuo tarpu iškart buvo pareikšti kaltinimai Rusijai — akivaizdu, kad būtent Maskva vėl įsikišo į Amerikos rinkimus, apdrabsčiusi purvais Baideną.

Apie tai diskutavo ne tik komentatoriai ir Kongreso nariai, bet ir žvalgybos pareigūnai. Buvę darbuotojai — nes JAV Nacionalinės žvalgybos direktorius Džonas Ratklifas (John Ratcliffe) teigė, kad informacija iš Baideno kompiuterio "nėra jokios Rusijos dezinformacijos kampanijos dalis". Tačiau penkiasdešimt buvusių žvalgybos pareigūnų (įskaitant Ratklifo pirmtaką Džeimsą Klaperį (James Clapper), kuris buvo pagautas melavęs prisiekus) parašė atvirą laišką, kuriame teigė, kad ši patirtis "verčia rimtai įtarti, kad Rusijos vyriausybė šioje byloje atliko svarbų vaidmenį":

"Elektroninių laiškų, kurie, tikėtina, priklauso JAV viceprezidento Baideno Hanterio sūnui, ir kurių dauguma yra iš laikotarpio, kai jis dirbo vadovaujant Ukrainos dujų bendrovei "Burisma", pasirodymas JAV politikos arenoje turi visus klasikinius Rusijos informacinės kampanijos ženklus."

T. y., Rusija nėra kaltinama fabrikavimu, įrodymų klastojimu prieš Baideną — nors tokių pareiškimų galima išgirsti — ne, ji tiesiog juos išplatino. Bet kaip — jei, pasak Rudžio Džiulianio (Rudy Giuliani) (Trampo advokato ir buvusio Niujorko mero), Hanterio Baideno kompiuterio kietojo disko turinys buvo perduotas FTB prieš septynis mėnesius? Tai yra, Maskva laikė šią medžiagą paslaptyje, rengdama "spalio staigmeną". Ar tai padarė Trampo būstinė ir jo patarėjai, tarp jų ir tas pats Džiulianis? O taip, Džiulianis dirba Putinui... Ir tai ne juokai. Kaip sakė senatorius Krisas Merfis (Chris Murphy): "Šį kartą rusai nusprendė pasinaudoti Amerikos piliečiais kaip savo agentais. Jie bando skleisti savo propagandą pagrindinėje žiniasklaidoje... Ir jiems tai pavyko. Žinote, dabar Rudis Džiulianis iš tikrųjų yra Rusijos agentas".

Taip, žinoma, jei pats Trampas dirba Kremliui, ką tada kalbėti apie jo darbuotojus ir bendrininkus. Juokas juokais, bet būtent šis situacijos vertinimo ir bandymo parduoti amerikiečiams "Rusijos intervenciją" net ir kompromituojančios medžiagos apie Baidenų šeimą istorijoje trūkumas yra geriausias patvirtinimas, kad Trampas jau laimėjo. Kadangi jo oponentai gyvena visiškai išgalvotame pasaulyje — kuriame rusai daro įtaką JAV rinkimų rezultatams, o Trampo pranašumas prieš Baideno skaičiuojamas dviženkliais skaičiais. Ir visa tai vyksta tuo pačiu metu ir niekaip neprieštarauja vienas kitam.

Tačiau realiame pasaulyje matome visai ką kita: didžiulės minios Trampo šalininkų jo nesibaigiančiuose mitinguose visoje šalyje ir visiškas entuziazmo trūkumas retuose Baideno susitikimuose su nedideliu skaičiumi jo rėmėjų. Didėjanti parama Trampui net tarp mažumų (tokių kaip juodaodžiai ir musulmonai), kurios visiškai nepriklauso jo elektoratui. Visiškas Trampo "ryšių su Rusija" įrodymų trūkumas — ir vis nauji Baidenų šeimos melo ir korupcijos įrodymai. Ir svarbiausia, kad realiame pasaulyje amerikiečiai jau seniai nusivylė savo politiniu elitu, viršpartine "Vašingtono pelke" ir todėl vienintelė rimta alternatyva Trampui galėtų būti nesisteminis senatorius Sandersas. Bet būtent dėl jo ​​nesistemiškumo kolektyvas "Baidenas" jo ir neprileido prie rinkimų.

Paprasti amerikiečiai gyvena realiame, o ne propagandos pasaulyje, todėl lapkričio 3 dienos rinkimų rezultatas yra iš anksto nulemtas. Net nepaisant bandymų suklastoti balsus reikalingose "svyruojančiose" valstijose, mobilizuojant pasyvų demokratinį elektoratą balsuoti paštu — nes ir ten pastebimai išaugo iš anksto balsavusių respublikonų skaičius.

Išgalvotas pasaulis pralaimės lapkričio 3 dieną, net jei vėliau pavyks surengti sumaištį, atsisakant pripažinti tikrovę, tačiau ji niekur nedings. Trigalvė hidra tikėsis revanšo ir stengsis jo pasiekti. Ir Amerikos, ir pasaulio mastu — ir čia ji turės pilną teisę kaltinti rusus dėl savo nesėkmių.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
rusai, Džo Baidenas
Seimo narė ir Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, archyvinė nuotrauka

Blogiau bolševikus "Laisvės partija" sugriaus tradicinę Lietuvą?

(atnaujinta 12:22 2020.10.22)
Baltijos regiono valstybėse LGBT teisių klausimas įsiveržė į politinę darbotvarkę. Ar tradicinių vertybių šalininkai Lietuvoje atsilaikys?

"Laisvės partijos" sėkmė Lietuvos Seimo rinkimuose aktualizavo šalyje LGBT teisių — pirmiausia į santuoką — klausimą (jau nekalbant apie prostitucijos ir narkotikų legalizavimą).

Pažymėtina, kad ši tema figūravo jau prezidento rinkimuose. Tuomet dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda stengėsi būti tolerantiškas (pasisakė už seksualinių mažumų partnerystės institutą), bet buvo matyti, jog jis labiau yra tradicinės šeimos šalininkas.

"Turime atsižvelgti į tai, kokioje visuomenėje gyvename, o ji katalikiška, konservatyvi, ir mes privalome gerbti šitą aplinkybę", — pabrėžė būsimas prezidentas, pasiūlydamas surengti referendumą dėl vienalyčių asmenų partnerystės (jau nekalbant apie jų santuokas) įteisinimo.

Tačiau tada šis klausimas netapo esminiu. Dabar jis gali paveikti — o tiksliau, komplikuoti — valdančiosios daugumos sudarymą, jeigu daugiau balsų gaus dešinieji.

Po gero "Laisvės partijos" rezultato, kuris leidžia jai tikėtis svarbios vietos konservatorių koalicijoje (kitaip pastaroji bus beveik neįmanoma), "Tėvynės sąjungos" pirmininko Gabrieliaus Landsbergio svainis parašė: "Nuostabios naujienos — TS-LKD laimėjo daugiamandatėje, liberalusis partijos flangas buvo sureitinguotas į viršų, kas rodo, kad ta kryptis buvo teisinga. <...> Abi liberalų partijos turės didelę ir itin įtakingą frakciją Seime, manau, kad pagaliau galime tikėtis vienalyčių santuokų įteisinimo".

Konservatorių lyderių toks džiaugsmas nepradžiugino. Pavyzdžiui, tradicinių vertybių šalininkas jų tarpe Laurynas Kasčiūnas pažymėjo: "Gali būti visokių diskusijų, tam tikrų diskusijų yra dėl partnerystės instituto, dėl įteisinimo santuokų kalbos niekados nebuvo".

Šiame kontekste tikėtina, kad, formuojant koaliciją (jeigu ją tektų formuoti dešiniesiems), "Tėvynės sąjunga" (ypač jos krikščioniškasis sparnas) sieks nustumti LGBT klausimą į antrą planą. Tačiau "Laisvės partijos" lyderė Aušrinė Armonaitė yra labai ambicinga ir bent jau kol kas tvirtai teigia, kad dėl valdžios (postų) svarbių programinių nuostatų atsisakyti neketina.

Tokiu būdu, seksualinių mažumų klausimas gali sužlugdyti potencialią valdančiąją koaliciją Lietuvoje. Ir šioje vietoje pats laikas pereiti į regioninį kontekstą.

Estijoje kilo politinė (vyriausybės) krizė dėl to, kad savo aštriais ultradešiniais pareiškimais garsėjantis vidaus reikalų ministras pasakė, jog neigiamai žiūri į LGBT, ir patarė homoseksualams "bėgti į Švediją". Taip pat jis aiškiai pasisakė už referendumą dėl konstitucinės nuostatos, kad santuoka yra vyro ir moters sąjunga.

Nenuostabu, kad ministrą iš karto užpuolė visa "progresyvi" bendruomenė su prezidente priešakyje. Niuansas tas, kad jo atsistatydinimas gali sugriauti dirbančią valdančiąją koaliciją ir vyriausybę. Kitaip tariant, Lietuvoje seksualinių mažumų problematika gali tapti, o Estijoje jau tapo nacionalinės svarbos klausimu.

Ir dar šiame kontekste norėtųsi prisiminti tai, kad neseniai vykusių prezidento rinkimų Lenkijoje metu postą išsaugojęs Andžejus Duda pareiškė, kad LGBT ideologija demoralizuoja vaikus ir yra blogesnė už bolševizmą.

Kai sudedi visus šiuos epizodus į vieną paveikslą, susidaro įspūdis, kad seksualinių mažumų klausimas Baltijos regione jau nėra tik nesvarbus politinės konjunktūros aspektas. Vakarų Europoje LGBT jau karaliauja, ir tokios konservatyvios valstybės kaip Lenkija ar Lietuva šios socialinės grupės teisių gynėjams yra paskutinė tvirtovė, kurią reikia sugriauti.

Todėl Lietuvos pilietis ir rinkėjas turi suprasti, kad "Laisvės partija" ir Aušrinė Armonaitė — tai ne atskiras lietuviškas reiškinys, o vakarietiška idėjinė sistema, kuri nori sutraiškyti moralės pagrindus ir tradicines vertybes, apie ką kalba ir Romos popiežius Pranciškus.

Galbūt, šiandien dar neatėjo lemiamas kovos dėl normalumo prieš kraštutinį liberalizmą momentas, bet jis jau ne už kalnų, ir, atrodo, ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos regione. Jau rytoj referendume (jeigu jis dar bus surengtas) gali tekti spręsti, kiek kiekvienam iš mūsų reikšmingi šie Lietuvos Konstitucijos žodžiai: "Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu". Ir tai bus ne menkavertis, o egzistencinis pasirinkimas.

Žiema arti...

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Seimo rinkimai, Aušrinė Armonaitė, Laisvės partija
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Išaiškinta: Seimo narė Aušrinė Armonaitė nėra KGB kadrinio darbuotojo anūkė
Rinkis šūkį lietuvišką — prekę gausi lenkišką. Kaip taupo lėšas kandidatai į Seimą?
Aukštoji politikos aritmetika — arba į kairę, arba į dešinę. Ką renkatės Jūs?
ES vėliava

ES atnaujintas trečiųjų šalių sąrašas sienų atidarymui

(atnaujinta 13:31 2020.10.22)
Šiuo metu Europos Sąjungos šalys susiduria su antrąja koronaviruso pandemijos banga. Tuo pačiu metu daugelis buvo priversti įvesti griežtas priemones, įskaitant komendanto valandą

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Nuolatiniai Europos Sąjungos valstybių narių atstovai trečiadienį Briuselyje vykusiame Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER) posėdyje pakeitė trečiųjų šalių, su kuriomis ES narėms rekomenduojama atverti išorės sienas, sąrašą, kuris bus oficialiai išduodamas ir paskelbtas vėliau, RIA Novosti sakė šaltinis ES.

Mergina, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Константин Михальчевский

Jis atsisakė atskleisti naujojo sąrašo turinį prieš jį oficialiai paskelbiant ES žurnale.

"Šiame etape galiu patvirtinti, kad po nuolatinių atstovų susitikimo buvo pradėta oficiali rašytinė procedūra atnaujintam sąrašui patvirtinti valstybėse narėse", — sakė agentūros pašnekovas.

Tuo pačiu metu, kai agentūra AFP dieną prieš tai pranešė remdamasi savo šaltiniais, dėl nepalankios epidemiologinės padėties greičiausiai iš atnaujinto sąrašo buvo išbraukti Gruzija, Tunisas ir Kanada, o Singapūras buvo įtrauktas į jį. Iš viso sąraše liks devynios šalys.

Praėjusią savaitę ES šalys nepakeitė šalių sąrašo, kad panaikintų draudimą keliauti į Europos Sąjungą. Paprastai sąrašas yra tikslinamas kas dvi savaites, tačiau grėsmingai pablogėjus epidemiologinei situacijai, tokia procedūra gali būti atliekama dažniau.

Šiuo metu sąraše yra 11 valstybių: Australija, Kanada, Gruzija, Japonija, Naujoji Zelandija, Ruanda, Pietų Korėja, Tailandas, Tunisas, Urugvajus ir Kinija, jei bus patvirtinta abipusiškumas sienų atidarymo klausimu.

Birželio 30 dieną ES Taryba susitarė dėl rekomendacijos palaipsniui panaikinti neprivalomų kelionių į ES apribojimus, sudarant šalių, kurioms sienos gali būti atidarytos nuo liepos 1 dienos, aąrašą. Iš pradžių joje buvo 15 valstybių, tačiau Europos valdžios institucijos vėliau sumažino sąrašą, atsižvelgdamos į blogėjančią epidemiologinę situaciją kai kuriose šalyse, kurios iš pradžių buvo įtrauktos į rekomendacijas.

Kriterijai, kuriais remdamasi ES sudaro sąrašą, yra epidemiologinė situacija šalyje, priemonės epidemijai sustabdyti, taip pat "ekonominiai ir socialiniai aspektai".

Epidemiologiniai rodikliai apima naujų infekcijų skaičiaus stabilizavimo ar mažėjimo tendenciją per pastarąsias 14 dienų, taip pat vidutinį 100 tūkstančių žmonių užkrėstų skaičių per pastarąsias dvi savaites, kuris turėtų būti lygus arba mažesnis nei ES 2020 metų Birželio 15 dieną (nuo 16 iki 20 atvejų).

Šalių sąrašas reguliariai tikslinamas atsižvelgiant į kintančią padėtį dėl koronaviruso plitimo pasaulyje. Tuo pat metu sąrašai, dėl kurių susitarė ES Taryba, nėra privalomi ES valstybėms narėms, ne visos ES šalys jų laikosi.

Šiuo metu Europos Sąjungos šalys susiduria su antrąja koronaviruso pandemijos banga. Tuo pačiu metu daugelis buvo priversti įvesti griežtas priemones, įskaitant komendanto valandą.

Tegai:
koronavirusas, ES
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
ULAC vadovas papasakojo apie kraujo grupės ir užsikrėtimo COVID-19 ryšį
Atsiskirti nuo kaimynų. Kodėl Lukašenka uždaro Baltarusiją