Tariamasis CŽV kalėjimas, archyvinė nuotrauka

Slaptas CŽV kalėjimas: Lietuvos migrena

127
(atnaujinta 11:17 2017.11.23)
Tarptautinis baudžiamasis teismas prokuroro prašymu atnaujina tyrimą prieš Lietuvą, įtariamą samokslu su "slaptais CŽV kalėjimais užsienyje" byloje, kurioje pateikti kaltinimai, kad be teismo ir tyrimo buvo laikomi ir kankinami asmenys, įtariami terorizmu

Ūmi "kalėjimo migrena" kankina Lietuvos galvą jau trečią kartą per pastaruosius aštuonerius metus. Pirmą kartą skausmo priepuolis suspaudė Vilniaus galvą 2009-aisiais. Dalia Grybauskaitė ką tik įžengusi į sostą atskleidė sensacingą informaciją, kad Lietuvoje 2005-2006 metų laikotarpį galėjo būti slaptas centras kaliniams, įtariamiems tarptautiniu terorizmu. Nepriklausomos Europos valstybės teritorijoje amerikiečių specialiosios tarnybos įrengė specialias Gvantanamo filialo kazematas, kuriose buvo kankinami sugauti teroristai, įtariami  2001 metų rugsėjo 11-osios išpuoliais.

Tada byla palyginti greitai buvo nutildyta. Sukūrė parlamentinę komisiją vadovaujamą deputatu- konservatoriumi Arvydu Anušausku, kuri, kelis karus nuvažiavo nurodytu adresu į sostinės priemiestį Antavilius, jokių kalėjimo pėdsakų nerado. Amerikos žurnalistų informacija buvo pavadinta "audringos fantazijos vaisiumi".

Buvęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus (buvęs JAV pilietis — Sputnik), kuris buvo valdžioje tuo  laikotarpiu pareiškė, kad nieko negirdėjo apie jokį CŽV kalėjimą. Bet taip nebūna, kad prezindetas nežinotų, kad vyksta jam patikėtoje teritorijoje.

Valdo Adamkaus istorija apie "grįžimą į Tėvynę" iš laikinojo gyvenimo užsienyje (JAV — Sputnik) po Antrojo pasaulinio karo viesiems lietuviams yra žinoma. Apie jo "šlepetes po lova", paliktas 18-mečio Valdu, išeinant į Vakarus 1944 metais su atsitraukiančiais vokiečių kariais, Adamkaus šalininkai kuria legendas, o priešininkai — anekdotus.

Istorikai prisimena, kaip Lietuvos nepriklausomybės pradžioje, 1997  metais, "Vašingtono srities komitetas" atsiuntė savo emisarą pakeisti "nepatikimą" pirmąjį Lietuvos prezidentą, buvusį pagrindinį komunistą Algirdą Brazauską. 1998 metų vasario mėnesį Adamkus tapo prezidentu. Nuo tada Lietuva užtikrintai užėmė savo vietą JAV politikos Europoje farvateryje. Bet koks nurodymas iš Baltųjų rūmų Viniuje pradėtas laikyti "veiksmų vadovu", o amerikos specialiosios tarnybos ir Pentagonas laikyti Lietuvą "savo teritorija". Buvo laikomasi visų teisinių prielaidų — Lietuva buvo įtraukta į NATO ir Europos Sąjungą. O šiokį tokį nesusipratimą su Valdo Adamkaus pralaimėjimu kituose prezidento rinkimuose 2003 metais greitai sutvarkė paskelbus impičmentą laimėjusiam Rolandui Paksui.

2004-aisiais Valdas Adamkus vėl užėmė Lietuvos prezidento kėdę. O tų pačių metų pabaigoje Antavilių kaime, privačiose arklidėse miško pakraštyje, prasideda didelio masto darbai. Kaip žurnalistams pasakojo vietiniai gyventojai, naktimis savivarčiai iš arklidžių teritorijos išveždavo tonas žamės, o užveždavo statybines medžiagas ir kažkokią įrangą. Vietos gyventojų prie objekto arti neprileisdavo, o patys darbai buvo užbaigti labai greitai. Kas toliau vyko už aptvaro — niekas nežino.

Apie paslaptingą objektą prisiminė tik 2009 metais dėl "ABC News" žurnalistų.  Tais metais visuomenei nebuvo pateikta jokių ypatingų įrodymų, todėl Lietuvos valdžiai be didelio vargo pavyko įtikinti pasaulinę bendruomenę savo neprisidėjimu prie nešvarių CŽV darbelių. "Ką gi, man tai yra naujiena. Areštuoti žmones kitoje šalyje? Man atrodo, tai neįtikėtina", — stebėjosi tuometinis prezidentas Valdas Adamkus. O parlamentinės tyrimo komisijos pirmininkas Arvydas Anušauskas pareiškė, kad žurnalistų pateikta informacija nepasitvirtino, o detales suinteresuotiesiems galės išaiškinti draugai amerikiečiai. Savaime suprantama, kad pastarieji ir nesiruošė nieko pasakoti.

Tačiau po dvejų metų, pasaulio visuomenės reikalavimuu, Lietuvos generalinė prokuratūra atnaujino tyrimą pagal "naujai paaiškėjusius faktus". Į JAV Senato žvalgybos komisiją pateko skandalinga ataskaita apie įtariamų terorizmu kamantinėjimus CŽV pareigūnais. Ataskaitoje buvo nurodomi spėjamų  sulaikytųjų vardai ir pavardės, skrydžių numeriai, kuriais, spėjama, jie buvo vežami į Lenkijos ir Lietuvos oro uostus.

Tačiau ir antrasis bandymas išvilkti į dienos šviesą Lietuvos vadžią nepavyko. Jei bus įrodytas slapto CŽV kalėjimo buvimo faktas, arba kaip jį dar vadina "violetinis centras", netoli Vilniaus, tai gali užgulti juoda dėme Lietuvos valstybės mundurą, kuri, skirtingai nei JAV, pasirašė JT Konvenciją prieš kankinimą. O ten ir iki Hagos tribunolo netoli.

Ir štai eilinis tarptautinio baudžiamojo teismo tyrimo etapas, kuris pridėjo prie bylos praėjusių metų Lietuvos parodymus Strasbūro žmogaus teisių teisme. Jame oficialus Vilnius nebėra toks kategoriškas ir pripažįsta, kad minėtame laikotarpyje Antaviliuose buvo įrengtas specialus centras. Bet jis buvo naudojamas tik žvalgybos operacijoms, o ne kaip slaptas kalėjimas. Ir jei ko nors netenkina Lietuvos atsakymas, dėl detalesnio išaiškinimo prsšom kreiptis į JAV, kurios, skirtingai nei Vilnius, nepasirašė Sutarties dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo įkūrimo, o tai reiškia, kad atsakyti į pateiktus klausimus neprivalo.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone.

127
Tegai:
CŽV kalėjimas, terorizamas, CŽV, Valdas Adamkus, Lietuva
Dar šia tema
Europos Parlamentas kritikuoja Lietuvą dėl CŽV kalėjimų istorijos
Strasbūro teismas ketina išsiaiškinti, ar buvo Lietuvoje CŽV kalėjimai
CŽV kalėjimas Lietuvoje pateko į tarptautinių prokurorų akiratį
Gabrielisu Landsbergis ir Ingrida Šimonytė, archyvinė nuotrauka

Lietuva sustiprins "Didžiąją Kinijos sieną". Ar gal visgi susiprotės?

(atnaujinta 16:27 2020.10.30)
Į valdžią atėję konservatoriai jau paskelbė stiprinsiantys antirusišką ir antibaltarusišką frontą. Bet apie tai, kaip jie užmegs santykius su Kinija — antrąja pasaulio ekonomika, būsimos valdančiosios koalicijos lyderiai kol kas tyli

Ketvirtadienį centro dešiniųjų liberalių konservatorių koalicija derėjosi dėl pagrindinių savo programos principų ir veiksmų ateinantiems ketveriems metams. Pagrindinis dėmesys skiriamas vidaus problemoms: ekonomikai, švietimui, socialinei politikai ir kovai su koronavirusu.

Tačiau apie užsienio politiką vis dar kalbama atsargiai. Matyt, jie laukia JAV prezidento rinkimų rezultatų. Ir jei viskas bus daugiau ar mažiau aišku su artimiausiais kaimynais — Rusija ir Baltarusija, santykiai su oficialiuoju Pekinu bus kuriami atsižvelgiant į Vašingtoną ir Briuselį.

Yra žinoma, kad Trampas yra griežtos konfrontacijos su Kinija šalininkas. Tačiau Baidenas užima švelnesnę poziciją Kinijos kryptimi. Ir jei demokratai grįš į valdžią JAV, Lietuvos konservatoriams teks prikąsti liežuvį. Būdami opozicijoje, jie galėjo sau leisti šiek tiek laisvumo — atvirai palaikyti Tibeto nepriklausomybę, tarptautiniu mastu lobuoti Taivano autonomiją. Grįžus į valdžią tokius teiginius teks pamiršti. Juk Rusijos ir Baltarusijos kroviniams pasitraukus iš Lietuvos tranzito, klausimas praktiškai išspręstas.

"Lietuvos geležinkeliams" ir Klaipėdos uostui teks pasikliauti tik konteineriais su kiniškomis prekėmis ir iš dalies į Europą keliaujančiomis kazachų prekėmis. Jei ir jie bus nukreipti į Rusijos Ust Lugą arba eis šiaurės jūros keliu lydimi Rusijos ledlaužių laivyno, Klaipėdos prieplaukos ir bėgiai Baltarusijos ir Rusijos kryptimi netrukus apaugs žole. Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostai susidurs su sunkiais laikais, o Baltijos šalių biudžetuose atsiras didžiulės spragos.

Baltai turi pasakyti ačiū... koronavirusui. Milijardai eurų, skirti Vilniui, Rygai ir Talinui kovai su šia infekcija, padės trijų šalių ekonomikoms kurį laiką atsilaikyti. O toliau viskas labai miglota.

Belieka dėti viltis į revoliuciją Minske. Jei pavyks nuversti Lukašenką ir įskiepyti baltarusiams "europines vertybes", vėl bus atkurtas tranzito koridorius į Ukrainą, aplenkiant Rusiją. Jis bus labiau naudojamas kariniams tikslams, o ne Baltijos šalių ekonomikai skatinti.

Juk NATO bazių žiedas aplink Maskvą sumažės iki minimalaus dydžio, o Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartis praktiškai sunaikinta JAV, kurios ruošiasi dislokuoti savo naujausias viršgarsines raketas, galinčias pataikyti į bet kokius taikinius Rusijoje ir Baltarusijoje. Rusijai Baltarusijos placdarmo praradimas reikš griežtą pralaimėjimą akistatoje su NATO. Baltijos frontas pasaulio žemėlapyje gali virsti dar viena karšta vieta, panašia į Siriją. Ar jūs to norite, lietuviai, latviai, estai?

Tai reiškia, kad geopolitika vėl dominuos pasaulio ekonomikoje, kurioje Kinija užims vieną iš pagrindinių vaidmenų. Kaip žinote, Pekinas turi daug daugiau sąlyčio taškų su Maskva nei su Vašingtonu. Ir ne tik ekonominiu, bet ir kariniu-politiniu aspektu. Tai yra, Rusija greičiausiai sugebės įtikinti kinus nukreipti savo krovinius iš Lietuvos į Arkties kryptį.

Ir tada Pekinas bet kokį Lietuvos valdžios puolimą prieš jį gali laikyti paskutiniu lašu be paskutinio Kinijos perspėjimo. Arba tai bus dar vienas Dalai Lamos vizitas ir jo priėmimas aukščiausiu lygiu Lietuvos Seime. Arba prezidento, užsienio reikalų ministro, arba Lietuvos Europos parlamentarų kalba iš aukštųjų ES ir JT tribūnų ginant Tibeto ir Taivano separatistus. Kitas Lietuvos valstybės saugumo departamento pranešimas, kuriame Kinijos valdžia ir didžiausios įmonės bus atvirai vadinamos grėsmėmis Lietuvos nacionaliniam saugumui, gali tapti tokiu negrįžtamu tašku.

Taigi konservatoriai — visų prieš Kiniją nukreiptų iniciatyvų steigėjai — turės labai atidžiai kontroliuoti savo žodžius ir kūno judesius ties "Kinijos siena", nuo kurios prasideda Didysis XXI amžiaus versijos šilko kelias.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), JAV, Lietuva, Kinija
Dar šia tema
Konservatoriai paragino Vyriausybę susilaikyti nuo naujų paskyrimų
Pasitikėjimo paradoksai. Kaip sudėlioti postus naujoje valdžioje ir Landsbergių neužgauti?
Valdžia iš dangaus — kodėl nesidžiaugia konservatoriai?
Seimo narys Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Landsbergių klano triumfas. Kaip nauji partneriai padės TS-LKD grįžti į valdžią?

(atnaujinta 12:47 2020.10.30)
Pagaliau, su 2-uoju rinkimų turu, pasibaigė Lietuvos 2020 metų Seimo rinkimų maratonas. Ir, kaip ten bebūtų, pasibaigė jis visišku Landsbergių klano ir jo statytinių laimėjimu. Matyti, kas šituo džiaugiasi, o kas liūdi. Ir įdomu — ką gi tai žada Lietuvai?

Iš tiesų, jau 1-ame ture ligi šiol valdžiusioji LVŽS patyrė rimtą pralaimėjimą. Ir vilčių "atsitiesti" 2-ame nebuvo daug: tiek 4-eri metai neišpildytų pažadų, tiek Verygos karantininė politika, tiek, galų gale, ir visą tą 4-ių metų laikotarpį vykdyta "antivalstietiška" sisteminės žiniasklaidos (pradedant LRT, baigiant "Delfiu" ir pan. kanalais) propaganda, vis dėlto padarė savo. Ir, kaip matyti iš galutinių rezultatų, joks revanšas neįvyko...

Štai — pirmą vietą užėmusi Landsbergio-Šimonytės TS-LKD naujame Seime turės 50 mandatų. Na, ir pasikvietę talkon Liberalų sąjūdį ir Laisvės partiją formuos naują vyriausybę. Anot jų bendros deklaracijos, visuomenė šiuose rinkimuose išreiškė pasitikėjimą "demokratiją" ir "žmogaus teises" gerbiančioms partijoms. Bet žinant, kaip "demokratiją" supranta konservatoriai (pavyzdžiui, prisiminkime 2008 m. "naktinę reformą" ir kruvinąją 2009 metų sausio 16 dieną) ir "žmogaus teises" — liberalai (imkime nors "Laisvės partijos" programinius siekius: įteisinti vienalytes partnerystes ir legalizuoti lengvuosius narkotikus), sveikesnio proto nepraradusiems piliečiams šitokios šnekos didelio pasitikėjimo kelti neturėtų.

Tuo tarpu su 32-ais mandatais palikusi LVŽS, anot Ramūno Karbauskio, ruošiasi tapti būsimosios opozicijos "stuburu" ir priešintis, esant reikalui, antisocialiniams bei "vaivorykštiniams" naujųjų valdančiųjų siekiams. O ir LSDP, ir Darbo partija konkretesnių pozicijų šiuo momentu neišreiškia ir, panašu, bus pasirengusios savotiškai "žaisti" ir su valdžia, ir su opozicija.

Taigi, laimėjo konservatoriai ir liberalai. Žodžiu, Landsbergiai. Ir vyriausybės pagrindu bus atitinkama trijulė (TS-LKD, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija). Anot buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės, šitai — "geriausia, kas tokiu metu galėjo nutikti Lietuvai". Šiuos žodžius tikriausiai galime laikyti tikslia išraiška to, kaip į šių 2020 metų Seimo rinkimų rezultatus žiūri labiausiai antiliaudiniai ir, be to, kompradoriškiausi Lietuvos kriminalinio-buržuazinio elito elementai.

Na, o įvykus šiam, atseit, "geriausiam" (anot Grybauskaitės) 2020 metų Seimo rinkimų scenarijui, ko reikėtų laukti Lietuvai — pačiai šaliai ir tautai?

Be bendro konteksto (kuris turėtų būti aiškus ir apskritai iš 30-ies "nepriklausomos" Lietuvos egzistavimo metų, ir iš 2008–2012 metų TS-LKD valdymo laikotarpio), jau ir dabar turime užuominų...

Pavyzdžiui, Šimonytė "diržų veržimosi" vengia, teigdama, esą, kadangi Lietuva priklauso eurozonai, šis klausimas nebeaktualus, koks buvo 2008–2009 m., tuo tarpu Europos Parlamente sėdintis Kubilius yra gerokai atviresnis: anot jo, būtent tai ir teks daryti netolimoje ateityje, kad tik pavyktų sumažinti biudžeto deficitą...

Tuo tarpu su Laisvės partija į naująjį 2020–2024 metų Seimą patekęs neaiškios orientacijos "vienaragis", atseit, "profesionalus gėjus" (taip jis save ir įvardija) Tomas Vytautas Raskevičius labai konkrečiai taikosi į Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko postą.

Iš to jau galima įsivaizduoti, koks nausėdiškos "gerovės valstybės" kūrimas laukia mūsų per ateinančius 4 metus: biudžeto socialinėms garantijoms karpymai, privataus kapitalo siautėjimas, ir taip pat priverstinės "tolerancijos" žengimas į vis naujas aukštumas. Štai kas mūsų laukia.

Ir, tai žinant, reikėtų nepamiršti, kad šitokia situacija didžiąja dalimi yra būtent pastaruosius 12 metų vykusio Lietuvos vystymosi, o gal tiksliau — nuosmukio tiesioginė pasekmė (apie šitai kalbėjau ankstesniame rinkimų temai skirtame straipsnyje). Ir, atsižvelgiant tiek į bendras tendencijas, tiek į įvykusį politinį posūkį, panašu, kad šis procesas neišvengiamai eis toliau.

Tiesa, kaip visur, taip ir šioje naujoje vyriausybėje egzistuos prieštaravimų: vien TS-LKD esanti takoskyra tarp liberaliojo ir konservatyviojo flango šiuo atveju, kai valdančiąją daugumą sudarys 74 mandatai, gali daug reikšti, pavyzdžiui, Laisvės partijos keliamų lengvųjų narkotikų legalizavimų arba vienalyčių partnerysčių (ar, juo labiau, "santuokų") klausimais. Neatmestinas ir tolimesnis TS-LKD skilinėjimas, kaip į 2020–2024 m. Seimą nepatekusio Rimanto Dagio grupės atveju.

Be to, nereikia pamiršti ir Lietuvos "apačių": negana to, kad turėsime štai tokią valdžią, jau dabar turime vadinamąją "kovido" problemą ir prastėjančius ekonominius rodiklius, kurie leidžia suprasti, kad nauja pasaulinė krizė visai nebetoli. Šiuo požiūriu, Landsbergių klano tiesioginis valdymas ne tik pagilins šalies bėdas, bet vis labiau pravėrinės nišą realiai antisisteminei politikai.

Belieka klausimas: ar šia proga pavyks pasinaudoti, ar eilinį kartą ji bus "pramiegota"? Į jį ir atsakys ateinantys 4-eri metai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
© Sputnik
Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
Tegai:
Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Ir vėl keičiasi valdžia Lietuvoje: konservatoriai švenčia pergalę 
Konservatoriai papasakojo apie kandidatus į naująją Lietuvos vyriausybę
Į naują parlamentą perrinktas 81 esamo Seimo narys
Valdžia iš dangaus — kodėl nesidžiaugia konservatoriai?

Laivybos kompanija MSC ketina atnaujinti konteinerių paskirstymą Klaipėdoje

(atnaujinta 18:47 2020.10.30)
Uosto duomenimis, per šių metų tris ketvirčius Klaipėdos uoste perkrauta 478 778 TEU konteinerių, tai 11,5 proc. mažiau nei pernai

VILNIUS, spalio 31 — Sputnik. Pasaulinė laivybos kompanija "Mediterranean shipping company" (MSC) patvirtino savo planus dėl konteinerių paskirstymo Klaipėdos uoste atnaujinimo, praneša uosto spaudos tarnyba.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas ir laivybos kompanija MSC surengė nuotolinį susitikimą konteinerių srautų perspektyvų aptarti.

"Buvome patikinti, kad Klaipėdos uostas išlieka kaip svarbi vieta MSC dėmesio lauke ir artimiausiuose laivybos kompanijos veiklos planuose. Mes savo ruožtu pažadėjome užtikrinti sklandų bendradarbiavimą bei dėmesį jų poreikiams, taip pat pristatėme pradedamus ir planuojamus uosto plėtros projektus, sustiprinsiančius uosto konkurencines galimybes", — teigia Latakas.

Pokalbio metu buvo patikinta, kad MSC planai dėl konteinerių paskirstymo centro Klaipėdos uoste yra rimti. Tai rodo ir LKAB "Klaipėdos Smeltės" savininkų sprendimas įsigyti naujus STS kranus konteinerių krovai bei nemažinti darbuotojų skaičiaus.

Per šių metų tris ketvirčius Klaipėdos uoste perkrauta 478 778 TEU konteinerių, tai yra 11,5 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Šiemet konteinerių apyvarta mažėjo visuose pagrindiniuose konteinerius kraunančiuose Baltijos jūros rytinės pakrantės uostuose.

MSC yra viena iš konteinerinės laivybos linijų lyderių pasaulyje, savo atstovybes turinti 155 valstybėse. Jai šiuo metu priklauso 560 laivų. MSC grupei priklausanti TIL turi 65 konteinerių terminalus visame pasaulyje, taip pat ir Klaipėdos uoste veikiančią LKAB "Klaipėdos Smeltė".

Tegai:
Klaipėdos uostas, Klaipėda
Dar šia tema
Nagrinėjamos krovinių pristatymo į Klaipėdos uostą alternatyvos
Kai kurie Klaipėdos apskrities vienkiemių gyventojai dar neatsisako pagalbos mygtukų
Gražiausias Klaipėdos simbolis — "Meridianas" — išvyko į doką remontui