Lietuvos kariai pratybų metu, archyvinė nuotrauka

Niūri kariuomenės šventė: kas temdo Lietuvos ginkluotųjų pajėgų gyvenimą

172
(atnaujinta 12:19 2017.11.24)
Lietuvos kariuomenės reali padėtis neįkvepia taip kaip renginiai, organizuojami Kario dienos ir kariuomenės metinių proga

Lietuvos kariuomenės diena šalyje švenčiama iškilmingai: aukojamos šv. Mišios už Lietuvos kariuomenę Šv. Ignoto bažnyčioje, iškilminga rikiuotė Katedros aikštėje ir paradas Gedimino prospekte. Be to, vyksta koncertai, mugės ir parodos. Lietuvių džiaugsmas labai nuoširdus — 70% šalies gyventojų pasitiki nacionaline kariuomene, o tai reiškia, kad tiki jos galia.

Lietuvos kariuomenės šventės pagrindą sudarė 1918 metų lapkričio 23 dieną ministro pirmininko Augustino Voldemaro pasirašytas įsakymas Nr. 1, kuriuo remiantis buvo įkurta Apsaugos Taryba ir įsakyta pradėti formuoti pirmąjį Lietuvos kariuomenės pulką. Nuo tų laikų daug kas įvyko.

Per dvidešimt penkerius metus daugiau nei 7000 Lietuvos karininkų dalyvavo 29 tarptautinėse operacijose 12 pasaulio šalių. Šiandien pasaulio kariuomenių reitinge Lietuva užima 95-ą vietą, tai visai geras šalies, turinčios mažiau nei 3 milijonus gyventojų, rodiklis (kaimyninės Latvija ir Estija užima atitinkamai 103-ą ir 104-ą vietas). Lietuva siekia patekti į NATO lyderių dešimtuką pagal išlaidas gynybai, bei viename iš Aljanso reitingų išdidžiai stovi šalia galingųjų Norvegijos (1,54% BVP) ir Turkijos (1,56% BVP). Paskutiniais duomenimis, šiais metais Lietuvos gynybinis biudžetas pasiekė 725 milijonų eurų, arba 1,77% BVP (padidėjo 150 milijonų eurų). Gynybinis biudžetas nuosekliai didinamas taip, kad 2018 metais pasiektų NATO standartą — 2% šalies BVP.

Normatyviniai 2% — tai tik programos dalis. Lietuva suteikė Aljansui savo teritoriją nuolatinėms tarptautinėms pratyboms, tokioms kaip "Geležinis vilkas", "Kardo kirtis" ir kt., rengti. Vilnius pamažu tampa NATO kovinio vadovavimo punktu, o respublikos suverenitetui ir tautiniams interesams atitenka antraeilis vaidmuo.

Misija neįmanoma

Praėjusių metų vasarą Lietuva atnaujino nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė pastovaus šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ir mišrios kariuomenės (iš šauktinių ir profesionalų) modelio įvedimo dekretus, kurie padės efektyviau formuoti reguliarias kariuomenės pajėgas ir būtiną rezervą, o taip pat "geriau suprasti pasirengimo visuotinei gynybai, kaip efektyviausio atgrasymo, būtinumą". Paskutinė frazė, akivaizdu, kalba apie konfrontaciją su Rusija, kuri aptemdo šventę.

Lietuvos šaukiamojo amžiaus jaunuoliai gali pasirinkti vieną iš penkių karo tarnybos būdų: devynių mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą, tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose, trijų mėnesių mokymąsi pagal jaunesniųjų karininkų (studentams ir aukštųjų mokyklų absolventams) programas, o taip pat profesinę kario karjerą (pabaigusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą).

Kasmet į privalomąją karo tarnybą Lietuvoje kviečiama iki 4000 jaunuolių. Lietuviai gerbia savo kariuomenę, tačiau tarnauti joje nori nedaug žmonių. Anksčiau buvo pranešta, kad žymiai padidėjo emigracija iš Lietuvos (nuo 2015 metų), kurios priežastimi tapo visuotinės karo prievolės atgimimas (buvo panaikinta 2008 metais).

Jaunesniųjų karininkų pasirengimas — viena iš privalomųjų pradinės karo tarnybos formų studentams ir aukštųjų mokyklų absolventams (18-32 metų amžiaus). Mokymo kursas buvo atnaujintas 2012 metais, siekiant sustiprinti šalies gynybinį pajėgumą. Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje vienu metu treniruojasi apie trys šimtai būsimų jaunesniųjų karininkų. Profesionalai — tik pusė darbo. Kovai pasiruošusi kariuomenė turi būti gerai ginkluota ir aprūpinta visa reikalinga įranga.

Pastaraisiais metais, siekiant sustiprinti ginkluotąsias pajėgas, buvo sumažintas daugelis Lietuvos biudžeto pozicijų, visų pirma, socialinės išlaidos. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė 2014 metų rinkimų kampanijos metu žadėjo padidinti minimalias pensijas ir grąžinti išmokas dėl ligos, bet iš kart po perrinkimo Grybauskaitė nusprendė pervesti tuos pinigus kariniams poreikiams tenkinti. Lėšų panaudojimas — tai yra atskira istorija, kartais detektyvinė.

Pavyzdžiui, Lietuva turi stiprias jūrines tradicijas, tačiau Karinių jūrų pajėgų kovinio branduolio sudėtis — tik du Didžiojoje Britanijoje pagaminti "Hunt" tipo traleriai ir keletas norvegų ("Storm" tipo) ir danų ("Fluvefisken" tipo) patrulinių katerių, kurių nė vienas neturi raketinių ginklų. Kam XXI amžiuje pirkti tokius laivus? Lietuvos politikoje svajonės apie galingas ginkluotąsias pajėgas susiduria su realybe, kurioje kariai apsiginklavę pasenusiu nenauju ginklu ir sąlyginai paruošti kovai.

Šių metų pradžioje Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą dėl kariuomenės prekių pirkimo, pažeidžiant konkurso sąlygas. Tiekėjo, kuris pasiūlė mažiausią kainą, pasiūlymas buvo atmestas, o laimėtoja buvo pripažinta bendrovė "Nota Bene", kurios siūloma kaina buvo 352 tūkstančiais eurų didesnė. Minėta kompanija tapo žinoma po to, kai Lietuvos kariuomenė iš jos pirko virtuvės įrankius, aštuonis kartus brangesnius nei rinkoje. Skandalas su "auksinėmis šakutėmis" vos nepasibaigė gynybos ministro Juozo Oleko atsistatydinimu, tačiau deputatai apgynė jį.

Keisti sąjungininkai

Lietuvos valstybė nėra labai susirūpinusi karių gyvenimo ir sveikatos saugumu (daugelis prisimena apsinuodijimą Rukloje). Tačiau Vilnius duoda viską, ko reikia JAV kariuomenei — anksčiau Lietuvoje kilo skandalas dėl skirtingo amerikiečių ir Lietuvos karių aprūpinimo maistu.

Vietinius gyventojus pribloškė sąjungininkų požiūris į Baltijos vertybes ir tradicijas, dažnai NATO kariai elgiasi kaip "kiaulės-okupantai". JAV kariai įtikinamai patvirtina šias išvadas: neseniai JAV kariai nuo Kauno prokuratūros pastato nuplėšė Lietuvos vėliavą ir pačiu niekingiausiu būdu išniekino jį. O Lietuvos valdžios institucijos bandė droviai įslaptinti šį incidentą. Visai ne be pagrindo atsirado nuomonė, kad Lietuva, prezidentei Daliai Grybauskaitei vadovaujant, gina ir aptarnauja JAV interesus. Niekas negalvoja apie paprastus žmones, jie yra tik statybinė medžiaga pakeliui į "Amerikos išskirtinumo" pasaulinį dominavimą.

Jungtinės Valstijos yra pasiruošusios dešimtmečiais laukti patogaus momento, pamažu paversdamos Lietuvą ir kitas Baltijos šalis "švariu lauku". Lietuvos kariuomenės specialiosios pajėgos dar ilgą laiką semsis patirties karštuosiuose Artimuosiuose Rytuose. Ir visa Lietuvos valstybės ekonominė veikla bus nukreipta į užsienio karinių bazių, pasieninių tvorų ir kitų įtvirtinimų statybą. Tikriausiai tai vienintelis galimas Vilniaus startas.

Militarizacijos kelyje Lietuvos valstybė tvirtai juda į ekonominę ir demografinę aklavietę. Tuo tarpu Rusija atidžiai seka kaimynų ir tolimų partnerių žodžius ir veiksmus.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone.

172
Tegai:
kariai, Lietuvos kariuomenės diena, Lietuvos kariuomenė, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvos kariuomenės dieną bus apdovanoti operacijoje "Sophia" dalyvavę kariai
"Lietuvos geležinkeliai" kariuomenei atgabens iš Vokietijos 145 šarvuočius
Galingiausios pasaulio kariuomenės
Vyresniųjų klasių mokiniai supažindinami su Lietuvos kariuomene
Lietuvos kariuomenės fotokonkurso premijų fondas siekia 4800 eurų
Pirmoji pasaulyje vakcina nuo koronaviruso, archyvinė nuotrauka

Vakarai nerimauja dėl "Putino bandomųjų jūrų kiaulyčių"

(atnaujinta 14:27 2020.08.12)
Rusijoje ir pasaulyje yra užregistruota pirmoji koronaviruso vakcina. Ji buvo sukurta Gamalėjaus vardo Nacionaliniame epidemiologijos ir mikrobiologijos centre ir pavadinta "Sputnik V"

Apie vakcinos registraciją paskelbė Vladimiras Putinas, kuris pridūrė, kad viena jo dukra pasiskiepijo, sėkmingai praėjusi abu etapus.

Ši žinia, be abejo, primena dar vieną garsų Rusijos istorijos epizodą, kai 1768 metų rudenį Jekaterina II ir 14 metų sosto įpėdinis buvo paskiepyti nuo raupų. Tiesa, priežastys, kodėl Rusijos prezidentas paviešino šią informaciją, labai skiriasi nuo didžiosios jo pirmtakės motyvų, rašo Irina Alksnis RIA Novosti straipsnyje.

Tuomet, prieš du su puse šimtmečio, imperatorė siekė įveikti išankstines nuostatas ir Rusijos visuomenės baimes dėl naujos medicininės procedūros. 2020 metais prezidentas yra priverstas atskleisti asmeninę informaciją, ko jis visada stengiasi išvengti, nes šalis įsitraukė į dar vieną — ir labai nešvarų — informacinio karo raundą.

Norint įvertinti kilusio pasibjaurėjimo laipsnį, užtenka vienos antraštės: "Filipinietis Duterte'as pasisiūlė tapti Putino (bandomąją) jūrų kiaulyte Rusijos skiepams nuo koronaviruso". Būtent tokiu pavadinimu "Deutsche Welle" paskelbė žinią, kad Filipinų prezidentas pareiškė esąs pasirengęs būti pirmasis šalyje, išbandęs Rusijos vakciną pats.

COVID-19 vakcinos kūrimas virto lenktynėmis, kuriose dalyvavo farmacijos korporacijos ir bendrai visos šalys. Staigus Rusijos, kuri ėmėsi šios temos šiek tiek vėliau nei Kinija, JAV ir Didžioji Britanija, proveržis į proceso lyderius dabar sukelia nepaprastą skausmą Vakarų partneriams. Priežasčių yra daug ir įvairių.

Pirma, prieštaravimas progresyviausioms idėjoms. Autoritarinė batuota Rusija negali aplenkti Vakarų, pasiekusi puikių rezultatų sudėtingoje mokslo ir technologiškai pažangioje srityje. Ir nesvarbu, kad mūsų šalis turi seną epidemiologinę mokyklą, sukauptą patirtį ir didelius laimėjimus vakcinų kūrimo srityje.

Antra, grėsmė Vakarų geopolitinei įtakai. Galų gale, jei Rusija aktyviai bendradarbiaus su kitomis šalimis dėl jų gyventojų skiepijimo nuo COVID-19, tada ji gaus papildomų galimybių sustiprinti savo autoritetą ten. O to, žinoma, negalima leisti.

Ir trečia, pinigai. Milžiniškos sumos, kurioms rizikuojama ir kuriomis, be abejo, norėtų pasinaudoti svarbiausi pasaulio farmacijos koncernai. Rusijos tiesioginių investicijų fondo (RDIF) vadovas Kirilas Dmitrijevas teigė, kad jo organizacija jau yra gavusi paraiškų įsigyti vieną milijardą vakcinų dozių iš daugiau nei 20 šalių. Galima įvertinti, kokį astronominį pelną tai gali duoti farmacijos verslui, ypač padauginus kainų etiketę.

Taigi neatsitiktinai Klinikinių tyrimų organizacijų asociacija (AOKI), kuri vakar paragino Rusijos sveikatos apsaugos ministeriją neregistruoti vakcinos nuo koronaviruso, kol nebus baigtas trečiasis tyrimų etapas, apima didžiausius pasaulyje farmacijos milžinus: tokius žinomus prekės ženklus kaip "Pfizer", "Bayer", "Novartis" ir kt. Galima suprasti jų jausmus ir nuoskaudas, nes pro šalį praplaukia didžiulis prizas, kurio atžvilgiu jie turėjo savo planų.

Nesvarbu, kad jų teiginius atmetė tiek oficialios Rusijos struktūros, tiek epidemiologijos mokslininkai. Vargu ar farmacijos lobistai rimtai tikėjosi sulėtinti vykstantį procesą.

Jų pagrindinis tikslas yra viešai diskredituoti šalies vidaus plėtrą ne tik ir ne tiek šalies viduje, kiek užsienyje. Galų gale, šis AOKI kreipimasis suteikia galimybę Vakarų žiniasklaidai garsiai šaukti apie tariamą savo nesaugumą.

Tik dabar jiems teks dar rašyti, kad "Putino jūrų kiaulyčių" sąrašą papildė Rusijos prezidento dukra. Ir tai pastebimai sumenkina naujojo "Kremliaus nusikaltimo" demaskavimo poveikį.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Vakcinų kūrimo ir testavimo etapai
© Sputnik /
Vakcinų kūrimo ir testavimo etapai
Tegai:
COVID-19, vakcina, koronavirusas, Rusija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Mokslininkai sukūrė vakciną nuo koronaviruso, naudodami šilkaverpius
Mokslininkas papasakojo apie žmones, kuriems koronavirusas nedaro poveikio
Balistinė raketa, archyvinė nuotrauka

Rusijos garantijos dėl keršto agresoriui: dugno paleidžiama balistinė raketa "Skif"

(atnaujinta 16:37 2020.08.11)
Rusija panaudos savo branduolinį potencialą kilus bet kokiai raketų atakai prieš jos teritoriją, nes skrydžio metu neįmanoma nustatyti paleistos kovinės galvutės turinio

Tai teigiama kariuomenės Generalinio štabo parengtame straipsnyje "Dėl Rusijos Federacijos valstybinės politikos branduolinio atgrasymo srityje pagrindų", kurį neseniai paskelbė laikraštis "Krasnaja Zvezda".

Rusijos sunaikinimas tokioje situacijoje bus laikomas priešo taikiniu, o "atsakas bus gniuždantis". Viena iš tokio atsako variantų galėtų būti tarpkontinentinių balistinių raketų "Skif", kurių skaičius, baziniai taškai, smogiamoji galia ir skrydžio trajektorijos yra žinomos tik siauram specialistų ratui.

Vien teoriškai priešas gali susekti ir užpulti strateginio raketinio povandeninio jūrų kreiserio pagal projektą 955 "Borei" kovos patruliavimo zonoje, atlikti prevencinę ataką prieš raketų kompleksus "Jars" su viršgarsiniais individualios orientacijos blokais "Avangard", gali artėdamas prie paleidimo linijų, smogti daugeliui Rusijos strateginių raketų nešamų bombonešių. Ir net tokiu atveju (neįtikėtinos sėkmės) iš vandenynų gelmių bus atsakomasis smūgis. Techniškai neįmanoma surengti prevencinio smūgio prieš "Skif".

Nematoma Rusijos strateginių branduolinių pajėgų sudedamoji dalis, balistinės raketos "Skif" gali daugelį metų būti budėjimo režime jūros dugne, ir pagal komandą smogti į sausumos ir jūros taikinius. Raketa pasižymi ypatingu slaptumu informacinėje sferoje, tai netiesiogiai liudija apie didelį centrinio projektavimo biuro "Rubin" ir Makejevo valstybinio raketų centro plėtros efektyvumą. Manoma, kad "Skif" yra garsiosios jūrų balistinės raketos "Sineva", turinčios patobulintas skrydžio charakteristikas ir naujausią dirbtinį intelektą, patobulinta versija. Svarbiausi "Skif" pranašumai yra didelis kovinis patvarumas ir palyginti mažos eksploatavimo išlaidos.

Paslaptis konteineryje

"Skif" priklauso tolimojo nuotolio raketų, skirtų povandeniniams laivams, grupei ir tarnauja jūros dugne paleidimo konteineryje, kuris patikimai apsaugo nuo milžiniško slėgio ir agresyvios aplinkos, užtikrina ryšį su karinio jūrų pajėgų vado postu. Pagrindinės techninės projekto problemos buvo uždaryto ir nerūdijančio "paketo", galinčio daugelį metų apsaugoti raketą nuo sūraus vandens įsiskverbimo, sukūrimas. Tačiau šiandien lengviau rasti adatą šieno kupetoje nei "Skif" jūroje.

Didelis slaptas ir nepakartojamas kovos išgyvenamumas pasiekiamas įrengiant paleidimo konteinerį dideliame gylyje, kurio negali pasiekti potencialaus priešo torpedos, gebančios efektyviai susilpninti net branduolinį smūgį jūros paviršiuje. Specialus povandeninis laivas pristato "Skif" raketą į savo dislokavimo vietą. Neįmanoma stebėti įrengimo vietos esamomis ir būsimomis žvalgybos priemonėmis.

Kovinės situacijos metu konteineris, gavęs signalą, prapučia balastą (kaip povandeninis laivas), plūduriuoja į iš anksto nustatytą gylį, o raketa pagal savo programą startuoja link taikinio. Jei "Sineva" nuotolis yra didesnis nei 8000 km, galima manyti, kad labiau pažengęs "Skif" skris toliau.

Atkreipkite dėmesį, kad kovinis budėjimas Rusijos vidaus vandenyse nepažeidžia "Jūros dugno sutarties" (1970 metai), draudžiančios branduolinius ginklus dislokuoti jūros dugne už 12 mylių zonos, esančios greta pakrantės. Pavyzdžiui, Arkties šelfe ir Ramiojo vandenyno pakrančių vandenyse yra daugybė patogių giliavandenių taškų, kuriuose galima įrengti iš dugno paleidžiamas balistines raketas — kiek įmanoma arčiau taikinių potencialaus priešo teritorijoje.

Ir tai nėra "Rusijos grėsmė", o rimtas veiksnys, ribojantis agresyvius Vakarų siekius, pretenzijų į Šiaurės jūros kelią ir Rusijos Arkties, Tolimųjų Rytų ir Kurilų salų gamtos turtus.

"Skif" ekonominiai pranašumai yra akivaizdūs. Branduolinius povandeninius laivus, gabenančius raketas, gaminti ir eksploatuoti yra labai brangu, bei ir įgulos apmokymai yra brangūs. Iš dugno paleidžiama raketa gali išgyventi bet kokį povandeninį laivą pagal tarnybos laiką be papildomų išlaidų ir tuo pačiu išsaugoti savo pradinį kovos potencialą, galimybę paleisti ir tiksliai pataikyti į taikinius. Tai yra Rusijos atsakas į naujas kolektyvinių Vakarų paskelbtas ginklavimosi varžybas jūroje.

Yra žinoma, kad pirmasis "Skif" bandymas įvyko 2008 metais, gamyklos bandymai Baltojoje jūroje prasidėjo 2013 metų vasarą, o 2017 metais Federacijos tarybos Gynybos ir saugumo komiteto vadovas Viktoras Bondarevas teigė, kad balistinė raketa jau Rusijos "ginkluotųjų pajėgų arsenale". Todėl naujoji raketa jau buvo išbandyta laiku ir verta mūsų dėmesio.

Iliuzijų aukos

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas birželio 2 dieną patvirtino valstybės politikos branduolinio atgrasymo srityje pagrindus. Remiantis dokumentu, potencialus priešininkas turėtų žinoti apie keršto už agresiją neišvengiamumą. Vis dėlto Rusija mano, kad branduoliniai ginklai yra tik atgrasymo priemonė.

Leiskite man jums priminti, kad aštuntajame dešimtmetyje JAV atsisakė idėjos dislokuoti raketas dugne ir pradėjo dislokuoti vidutinio nuotolio raketas Europoje. JAV branduolinės strategijos dokumentuose pasirodė agresyvi doktrina, kaip pasiekti pergalę ribotame branduoliniame kare dėl padidėjusio skrydžio laiko ir į priekį grįstos sistemos Vakarų Europoje.

Pagal Vašingtono planus daugiau kaip 570 raketų "Pershing-2", turėjo pristatyti 80 kilovatų talpos branduolinius blokus prie taikinių TSRS iki 1800 km atstumu (iki Maskvos — per 8 minutes).

Tai yra, šiandien istorija kartojasi kitokiame technologiniame lygyje, o "Forward Based" sistema mūsų akyse dreifuoja iš Vokietijos į Lenkiją. JAV veiksmai strateginių ginklų srityje yra skirti įgyvendinti "visuotinio streiko", naudojant branduolinius ginklus, koncepciją.

JAV ir NATO aktyvistai bando panaudoti karinius įrankius, norėdami "suvaldyti" Rusijos ekonominę plėtrą ir tarptautinės įtakos augimą, kuris gerokai pralenkė kolektyvinius Vakarus kuriant ir gaminant viršgarsines raketas, branduolinius povandeninius laivus, 5-osios kartos naikintuvus, "Poseidon" klasės povandeninius dronus ir kitą aukštųjų technologijų ginkluotę, garantuojančią pralaimėjimą bet kuriam agresoriui. Susidaro paradoksali situacija, kai kariniai patarėjai bijo patarti išprotėjusiems Amerikos politikams, nes mato skirtumą tarp doktrinos ir realybės.

Beveik du dešimtmečius Pentagonas ir jo sąjungininkai vykdė brangias karines operacijas Afganistane siekdami nugalėti silpnai ginkluotą teroristinę organizaciją Talibaną*. Vėliau JAV sudarė taikos susitarimą su priešu, gėdindamos Amerikos armiją, ir išeina, palikdamos esamą silpną valstybę — Afganistano Islamo Respubliką — likimo valiai. Deja, Vašingtonas nepadarė teisingų išvadų ir entuziastingai ėmė "gelbėti Europą" nuo neegzistuojančios Rusijos grėsmės. Tačiau "Skif" ir kiti Rusijos Federacijos saugumo garantai nemiega.

* teroristinė organizacija, uždrausta Rusijos Federacijoje ir daugelyje kitų šalių.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
ginkluotė, Rusija
Vegetariškas omletas, archyvinė nuotrauka

Gydytoja įvardijo sveikiausius pusryčių patiekalus

(atnaujinta 15:38 2020.08.12)
Dietologė atskleidė, kaip reikia gaminti sau pusryčius, kad neliktų galimybės priaugti nereikalingo svorio

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Pusryčiai gali būti vadinami sveikais tik tuo atveju, jei į juos įeina valgiai, kuriuose yra ir baltymų, ir angliavandenių. Apie tai televizijos kanalui "Zvezda" pasakojo dietologė Julija Čechonina.

"Ryte lėkštę negalima užpildyti tik vienu komponentu, pavyzdžiui, koše, kaip paprastai manoma", — pabrėžė ji.

Anot specialistės, žmogui ryte reikalingi angliavandeniai kaip energijos šaltinis. Tačiau pusryčiai be baltymų, kuriuos galima gauti pasigaminus omletą ar varškėčius, padidina riziką, kad per dieną jų pritruks.

"Jei per dieną negauname pakankamai baltymų, gausime riebalų ir angliavandenių perteklių — nėra kitų variantų", — aiškino Čechonina.

Dietologė padarė išvadą, kad tai tiesiogiai susiję su papildomų kilogramų prieaugiu.

Tegai:
pusryčiai, maistas ir gėrimai, maistas, sveikata
Temos:
Sveikas gyvenimo būdas — mityba, receptai