Lietuvos kariai pratybų metu, archyvinė nuotrauka

Niūri kariuomenės šventė: kas temdo Lietuvos ginkluotųjų pajėgų gyvenimą

170
(atnaujinta 12:19 2017.11.24)
Lietuvos kariuomenės reali padėtis neįkvepia taip kaip renginiai, organizuojami Kario dienos ir kariuomenės metinių proga

Lietuvos kariuomenės diena šalyje švenčiama iškilmingai: aukojamos šv. Mišios už Lietuvos kariuomenę Šv. Ignoto bažnyčioje, iškilminga rikiuotė Katedros aikštėje ir paradas Gedimino prospekte. Be to, vyksta koncertai, mugės ir parodos. Lietuvių džiaugsmas labai nuoširdus — 70% šalies gyventojų pasitiki nacionaline kariuomene, o tai reiškia, kad tiki jos galia.

Lietuvos kariuomenės šventės pagrindą sudarė 1918 metų lapkričio 23 dieną ministro pirmininko Augustino Voldemaro pasirašytas įsakymas Nr. 1, kuriuo remiantis buvo įkurta Apsaugos Taryba ir įsakyta pradėti formuoti pirmąjį Lietuvos kariuomenės pulką. Nuo tų laikų daug kas įvyko.

Per dvidešimt penkerius metus daugiau nei 7000 Lietuvos karininkų dalyvavo 29 tarptautinėse operacijose 12 pasaulio šalių. Šiandien pasaulio kariuomenių reitinge Lietuva užima 95-ą vietą, tai visai geras šalies, turinčios mažiau nei 3 milijonus gyventojų, rodiklis (kaimyninės Latvija ir Estija užima atitinkamai 103-ą ir 104-ą vietas). Lietuva siekia patekti į NATO lyderių dešimtuką pagal išlaidas gynybai, bei viename iš Aljanso reitingų išdidžiai stovi šalia galingųjų Norvegijos (1,54% BVP) ir Turkijos (1,56% BVP). Paskutiniais duomenimis, šiais metais Lietuvos gynybinis biudžetas pasiekė 725 milijonų eurų, arba 1,77% BVP (padidėjo 150 milijonų eurų). Gynybinis biudžetas nuosekliai didinamas taip, kad 2018 metais pasiektų NATO standartą — 2% šalies BVP.

Normatyviniai 2% — tai tik programos dalis. Lietuva suteikė Aljansui savo teritoriją nuolatinėms tarptautinėms pratyboms, tokioms kaip "Geležinis vilkas", "Kardo kirtis" ir kt., rengti. Vilnius pamažu tampa NATO kovinio vadovavimo punktu, o respublikos suverenitetui ir tautiniams interesams atitenka antraeilis vaidmuo.

Misija neįmanoma

Praėjusių metų vasarą Lietuva atnaujino nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė pastovaus šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ir mišrios kariuomenės (iš šauktinių ir profesionalų) modelio įvedimo dekretus, kurie padės efektyviau formuoti reguliarias kariuomenės pajėgas ir būtiną rezervą, o taip pat "geriau suprasti pasirengimo visuotinei gynybai, kaip efektyviausio atgrasymo, būtinumą". Paskutinė frazė, akivaizdu, kalba apie konfrontaciją su Rusija, kuri aptemdo šventę.

Lietuvos šaukiamojo amžiaus jaunuoliai gali pasirinkti vieną iš penkių karo tarnybos būdų: devynių mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą, tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose, trijų mėnesių mokymąsi pagal jaunesniųjų karininkų (studentams ir aukštųjų mokyklų absolventams) programas, o taip pat profesinę kario karjerą (pabaigusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą).

Kasmet į privalomąją karo tarnybą Lietuvoje kviečiama iki 4000 jaunuolių. Lietuviai gerbia savo kariuomenę, tačiau tarnauti joje nori nedaug žmonių. Anksčiau buvo pranešta, kad žymiai padidėjo emigracija iš Lietuvos (nuo 2015 metų), kurios priežastimi tapo visuotinės karo prievolės atgimimas (buvo panaikinta 2008 metais).

Jaunesniųjų karininkų pasirengimas — viena iš privalomųjų pradinės karo tarnybos formų studentams ir aukštųjų mokyklų absolventams (18-32 metų amžiaus). Mokymo kursas buvo atnaujintas 2012 metais, siekiant sustiprinti šalies gynybinį pajėgumą. Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje vienu metu treniruojasi apie trys šimtai būsimų jaunesniųjų karininkų. Profesionalai — tik pusė darbo. Kovai pasiruošusi kariuomenė turi būti gerai ginkluota ir aprūpinta visa reikalinga įranga.

Pastaraisiais metais, siekiant sustiprinti ginkluotąsias pajėgas, buvo sumažintas daugelis Lietuvos biudžeto pozicijų, visų pirma, socialinės išlaidos. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė 2014 metų rinkimų kampanijos metu žadėjo padidinti minimalias pensijas ir grąžinti išmokas dėl ligos, bet iš kart po perrinkimo Grybauskaitė nusprendė pervesti tuos pinigus kariniams poreikiams tenkinti. Lėšų panaudojimas — tai yra atskira istorija, kartais detektyvinė.

Pavyzdžiui, Lietuva turi stiprias jūrines tradicijas, tačiau Karinių jūrų pajėgų kovinio branduolio sudėtis — tik du Didžiojoje Britanijoje pagaminti "Hunt" tipo traleriai ir keletas norvegų ("Storm" tipo) ir danų ("Fluvefisken" tipo) patrulinių katerių, kurių nė vienas neturi raketinių ginklų. Kam XXI amžiuje pirkti tokius laivus? Lietuvos politikoje svajonės apie galingas ginkluotąsias pajėgas susiduria su realybe, kurioje kariai apsiginklavę pasenusiu nenauju ginklu ir sąlyginai paruošti kovai.

Šių metų pradžioje Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą dėl kariuomenės prekių pirkimo, pažeidžiant konkurso sąlygas. Tiekėjo, kuris pasiūlė mažiausią kainą, pasiūlymas buvo atmestas, o laimėtoja buvo pripažinta bendrovė "Nota Bene", kurios siūloma kaina buvo 352 tūkstančiais eurų didesnė. Minėta kompanija tapo žinoma po to, kai Lietuvos kariuomenė iš jos pirko virtuvės įrankius, aštuonis kartus brangesnius nei rinkoje. Skandalas su "auksinėmis šakutėmis" vos nepasibaigė gynybos ministro Juozo Oleko atsistatydinimu, tačiau deputatai apgynė jį.

Keisti sąjungininkai

Lietuvos valstybė nėra labai susirūpinusi karių gyvenimo ir sveikatos saugumu (daugelis prisimena apsinuodijimą Rukloje). Tačiau Vilnius duoda viską, ko reikia JAV kariuomenei — anksčiau Lietuvoje kilo skandalas dėl skirtingo amerikiečių ir Lietuvos karių aprūpinimo maistu.

Vietinius gyventojus pribloškė sąjungininkų požiūris į Baltijos vertybes ir tradicijas, dažnai NATO kariai elgiasi kaip "kiaulės-okupantai". JAV kariai įtikinamai patvirtina šias išvadas: neseniai JAV kariai nuo Kauno prokuratūros pastato nuplėšė Lietuvos vėliavą ir pačiu niekingiausiu būdu išniekino jį. O Lietuvos valdžios institucijos bandė droviai įslaptinti šį incidentą. Visai ne be pagrindo atsirado nuomonė, kad Lietuva, prezidentei Daliai Grybauskaitei vadovaujant, gina ir aptarnauja JAV interesus. Niekas negalvoja apie paprastus žmones, jie yra tik statybinė medžiaga pakeliui į "Amerikos išskirtinumo" pasaulinį dominavimą.

Jungtinės Valstijos yra pasiruošusios dešimtmečiais laukti patogaus momento, pamažu paversdamos Lietuvą ir kitas Baltijos šalis "švariu lauku". Lietuvos kariuomenės specialiosios pajėgos dar ilgą laiką semsis patirties karštuosiuose Artimuosiuose Rytuose. Ir visa Lietuvos valstybės ekonominė veikla bus nukreipta į užsienio karinių bazių, pasieninių tvorų ir kitų įtvirtinimų statybą. Tikriausiai tai vienintelis galimas Vilniaus startas.

Militarizacijos kelyje Lietuvos valstybė tvirtai juda į ekonominę ir demografinę aklavietę. Tuo tarpu Rusija atidžiai seka kaimynų ir tolimų partnerių žodžius ir veiksmus.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone.

170
Tegai:
kariai, Lietuvos kariuomenės diena, Lietuvos kariuomenė, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvos kariuomenės dieną bus apdovanoti operacijoje "Sophia" dalyvavę kariai
"Lietuvos geležinkeliai" kariuomenei atgabens iš Vokietijos 145 šarvuočius
Galingiausios pasaulio kariuomenės
Vyresniųjų klasių mokiniai supažindinami su Lietuvos kariuomene
Lietuvos kariuomenės fotokonkurso premijų fondas siekia 4800 eurų
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Nausėda ES viršūnių susitikime dalinsis Lietuvos istorijos perrašymo patirtimi

(atnaujinta 10:36 2020.07.01)
Neeiliniame ES viršūnių susitikime Gitanas Nausėda ketina kalbėti apie "Rusijos revizionizmo politiką", užuot aptaręs aktualias ekonomikos atsigavimo problemas. Būtų gerai pasidalinti su kolegomis ir savo pačių 30 metų patirtimi perrašant istoriją Lietuvoje

Neeilinis ES viršūnių susitikimas vyks liepos 17–18 dienomis Briuselyje. Pagrindinis klausimas, kurį ketina išspręsti ES valstybių vadovai, yra koronaviruso sunaikintos ekonomikos atkūrimo plano parengimas ir kito septynerių metų ES biudžeto sudarymas. Kelių vaizdo konferencijų metu nebuvo galima išspręsti šių aktualių problemų. Todėl prezidentai ir ministrai pirmininkai asmeniškai atvyks į ES sostinę, nors nuolat gresia pavojus užsikrėsti COVID-19. Laikas nutraukti šį piniginį neaiškumą. Galų gale, jau šešis mėnesius Europos Sąjunga gyvena be svarbaus finansinio dokumento, ir šiandien nėra svarbesnių problemų.

Bet to nebuvo. Lietuvos prezidentas kalbės iš aukštų Europos Parlamento ir Europos Komisijos tribūnų ne apie pinigus, o apie revizionizmo politiką, kurią, pasak Vilniaus, vykdo Rusija.

"Būtina atkreipti sąjungininkų ir tarptautinės bendruomenės dėmesį, kad Rusija stengiasi sistemingai perrašinėti istoriją, siekdama pateisinti savo politiką kaimyninių valstybių atžvilgiu, ginčyti jų valstybingumą bei skaldyti Europos Sąjungą ir NATO", — sakoma Lietuvos prezidento administracijos pranešime. 

Įdomu, ar Gitanas Nausėda pasidalins su kolegomis Lietuvos "gebėjimu suduoti smūgį "revizionistams"? Iš tiesų daugiau nei 30 metų pati Lietuva užsiima ne tik perrašymu, bet ir naujos valstybės istorijos rašymu. Tai yra visiškas sąvokų pakeitimas ir tiesioginis istorinių faktų apvertimas aukštyn kojomis.

Nuo pat pirmųjų nepriklausomybės dienų, praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, iš Seimo tribūnų jie ne kartą pasisakė apie pusę amžiaus trukusią "sovietinę okupaciją", dėl kurios reikalavo kelių milijardų kompensacijų. O tremtis ir kova su "miško broliais" buvo paskelbta "lietuvių tautos genocidu".

Toliau — dar gražiau. Jie pareiškė, kad dėl Lietuvos žydų Holokausto Antrojo pasaulinio karo metais kalta TSRS. O lietuviai, kurie prisidėjo prie žydų žudymo, šiandien yra skelbiami nacionaliniais didvyriais. Jų palaikai yra iškilmingai perlaidoti.

Lietuva yra pirmoji iš trijų Baltijos šalių, priėmusi baudžiamojo persekiojimo įstatymą už "sovietinės okupacijos neigimą". Teisėkūros lygmeniu jame "sovietinis režimas" prilygintas fašizmui ir uždraustas viešas sovietinių simbolių demonstravimas.

O šiandien Vilnius spjovė į garsų Vokietijos užsienio reikalų ministro Heiko Maas'o ir Šiuolaikinės istorijos instituto direktoriaus Andreas'o Wirsching'o pareiškimą 75-ųjų pergalės prieš vokiečių fašizmą metinių išvakarėse. Bendrame žurnalo "Spiegel" straipsnyje jie pavadino Trečiojo Reicho nacionalsocialistinį režimą vieninteliu kaltininku dėl Antrojo pasaulinio karo pradžios.

"Nuolatinis bandymas pastaraisiais mėnesiais taip begėdiškai perrašyti istoriją reikalauja iš mūsų aiškios pozicijos, kuri, atsižvelgiant į neginčijamą istorinį faktą, iš tikrųjų visai nereikalinga — tik Vokietija pradėjo Antrąjį pasaulinį karą išpuoliu prieš Lenkiją", — rašoma straipsnyje, kuris gali būti laikomas oficialiu Vokietijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimu.

Atrodytų, Vokietija, viena Europos Sąjungos lyderių, padėjo riebų tašką Lenkijos ir Baltijos šalių istorikų insinuacijoms. Bet ne. Lietuvos valstybės gynimo tarybai, kuriai vadovauja prezidentas Gitanas Nausėda, nėra svarbesnės problemos už Rusijos planus atsisakyti Molotovo-Ribentropo pakto pasmerkimo.

"VGT nariai sutarė, kad būsimi Rusijos Konstitucijos pakeitimai ir skelbiami planai oficialiai reabilituoti Molotovo–Ribentropo paktą bei jo slaptuosius protokolus kelia didelį susirūpinimą", — sakoma Lietuvos prezidento administracijos pranešime.

Bet pats nuostabiausias dalykas visoje istorijoje yra dviejų Lietuvos žydų bendruomenės lyderių pareiškimas po prezidento administracijos žinios. Bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir pavaduotojas Seime konservatorius Emanuelis Zingeris visų Lietuvos žydų vardu padarė garsų pareiškimą, smerkdami Rusijos prezidento Vladimiro Putino straipsnį.

Šis teiginys paskelbtas oficialioje Lietuvos žydų bendruomenės svetainėje. Joje pateikiami šiurkštūs kaltinimai Rusijos prezidentui, kuris, pasak Kukliansky ir Zingerio, klaidingai interpretuoja istorinius faktus.

"Gerai apgalvotas pono V. Putino melas apie pirmąją nelaimę, sovietų okupaciją ir Lietuvos Nepriklausomybės prievartinį sunaikinimą, skelbiamas tik tam, kad būtų galima jį panaudoti dabartinės nedemokratinės Rusijos imperiniams tikslams. Mes, Lietuvos žydų palikuonys, prieštaraujame tokiam mūsų nepriklausomos Lietuvos pavergimo istorijos falsifikavimui", — sakoma Lietuvos žydų lyderių komentare.

Verta prisiminti, kad būtent Lietuvos konservatoriai, kurių partijos narys yra Emanuelis Zingeris, užsiima istorijos perrašymu ir žydų tautos žudynių vykdytojų aukštinimu fašistinės okupacijos metais. Ir visa tai daroma su tyliu Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės Fainos Kuklansky sutikimu.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Rusija, ES, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Vokietijos diplomatas pabrėžė doro požiūrio į Antrojo pasaulinio karo istoriją svarbą
Istorikas papasakojo apie paskutinį Antrojo pasaulinio karo mūšį Europoje
Istorikas: Baltijos šalys perrašyti istoriją pradėjo dar prieš pusę amžiaus
Lietuvos ir Latvijos vėliavos, archyvinė nuotrauka

Ar dirbate Rusijos naudai? Kuo Lietuvos politikas kaltina Latviją

(atnaujinta 12:44 2020.06.30)
Buvo planuojama, kad Lietuva vadovaus Baltarusijos atominės elektrinės boikotui, tačiau viskas susiklostė atvirkščiai. Kuo arčiau srovė, tuo mažiau sąjungininkų. Kuo mažiau sąjungininkų, tuo daugiau isterijų. Buvo imtasi net pačio galingiausio argumento

O viskas atrodė kitaip. Buvo mintis sukurti vieningą frontą, sudaryti darbotvarkę, primesti rezoliucijas, uždėti raudonus antspaudus. Viskas tam, kad nė viena kilovatvalandė iš priešo atominės stoties nekirstų Europos Sąjungos sienos. Lietuviai gąsdino, baugino, grasino rizika, priminė politinę situaciją, rūpinosi aplinkosauga, rašo Sputnik radijo autorius Piotras Malejevas.

Bet vienas dalykas, kai galima eteryje transliuoti nereikšmingus žodžius, ir visai kitas — kai reikia nagrinėti konkrečius atvejus: kainas ir elektrą, kuri neturi kitos alternatyvos. Šiaip sau pasiūlymas, kurio neįmanoma atsisakyti. Kaimynai lietuvių entuziazmą palaikė, tačiau jie pradėjo viską daryti savaip. Tariama koalicija nesusirinko net po skundų Briuseliui: ten buvo nuspręsta, kad tokie atvejai yra kiekvieno reikalas — spręskite patys.

Dėl to prasidėjo isterija: jūs pažeidžiate ES vienybę, išduodate mūsų draugystę ir galiausiai — esate Maskvos ranka. Lenkijos labai nepakaltinsi: dar įsižeis ir pradės daryti spaudimą, o yra kur ir kuo spaust. O štai artimiausią sesę Latviją — visai galima. Ką gi tu darai, sese? Ar nematai, kas man darosi?

Šią doktriną išreiškė Lietuvos Seimo narys Žygimantas Pavilionis. Čia verta remtis originaliu šaltiniu:

"Daugeliui sunku įvardyti faktą, kad karalius yra nuogas, tačiau jį galiu pakartoti — šiuo metu Latvijos energetikai dirba Rusijai. Mūsų aukščiausi pareigūnai ir dabartiniai derybininkai dažnai mėgsta pabrėžti Baltijos vienybę bet kokia kaina, tačiau šį kartą akivaizdu, kad latvių derybininkai atstovauja Rusijos energetikų interesus ir Vaičiūnas mums siūlo sąjungą su Rusija".

Siaubingi dalykai, piliečiai. Jie bus blogesni už rasizmą. Nes kažkodėl padėti Rusijos interesams reiškia sužlugdyti viską, kas buvo sukurta jiems trukdyti. Tai yra šventas dalykas bet kuriai atskirai nuo Maskvos teritorijai.

Kažkas pasakys: bet, atleiskit, Rusijos Federacijos interesai, be abejo, yra blogai, bet kas naudos elektrą? Ar kartais ne lietuviai? O jei už gerą kainą, ar tai ne valstybės interesai? Ar ji nebuvo sukurta rūpintis savo piliečiais? Ir kas, kad tai naudinga kažkam kitam? Apie ką pirmiausia galvojame? Jei turguje susiginčijome su prekybininku, tai ką dabar — nevalgyti?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
elektra, Astravo AE, Latvija, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Pasakos apie Baltarusijos jūrą. Latvija įvertino BelAE taip, kaip nesugebėjo Lietuva
Baltijos šalių vienybė braška: Nausėda parodė, kas Lietuvai yra svarbiau
Naujas draugas geriau už du senus. Lietuvai daugiau ne pakeliui su Latvija ir Estija?
Ekspertas: situacija su Lietuva ir BelAE pavirto populiaria situacijų komedija
JAV prezidentas Donaldas Trampas

Žiniasklaida: Trampui rečiau pranešama apie ryšius, "susijusius su Rusijos grėsme"

(atnaujinta 12:48 2020.07.02)
Anksčiau NYT paskelbė straipsnį, kuriame cituodamas anoniminius saugumo pareigūnus teigė, kad Rusijos karo žvalgyba tariamai sudarė sąmokslą su Talibanu ir pasiūlė pinigų jo kovotojams už išpuolius prieš amerikiečių kareivius Afganistane

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. JAV prezidento Donaldo Trampo patarėjai vis rečiau pasakoja jam apie "su Rusija susijusias grėsmes", praneša "CNN" su nuoroda į buvusius valdininkus, kurie dalyvauja Baltųjų rūmų žvalgybos trumposiose konferencijose ir rengia jiems dokumentus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas
© Sputnik / Алексей Никольский

Anot kanalo šaltinių, nuo pat savo kaip prezidento kadencijos pradžios Trampas "dažnai prarasdavo savikontrolę", kai žvalgybos pareigūnai bandė suteikti jam informacijos apie "grėsmingus Rusijos veiksmus prieš JAV". Jis reikalavo atsakyti, kodėl žvalgyba koncentruojasi tik į Rusiją, taip pat abejojo žvalgybos duomenimis. Dėl to nacionalinio saugumo komanda ėmė vis rečiau informuoti prezidentą apie tokias "grėsmes".

"Prezidentas sukūrė aplinką, kuri atgraso, jei ne uždraudžia, paminėti bet kokią žvalgybos informaciją, nepalankią Rusijai", — kanalas cituoja vieną iš buvusių aukšto rango pareigūnų, užsiimančių nacionalinio saugumo klausimais.

Anksčiau "The New York Times" paskelbė straipsnį, kuriame, cituodamas anoniminius saugumo pareigūnus, teigė, kad Rusijos karinė žvalgyba tariamai sudarė sąmokslą su Talibanu ir pasiūlė pinigų susijusiems kovotojams už išpuolius prieš amerikiečių kareivius Afganistane.

Anot leidinio šaltinių, Trampas buvo apie tai informuotas. Laikraštis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos kaltinimus.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Trampas laiko NYT straipsnį "užsakymu", kuris yra nukreiptas prieš jį ir Respublikonų partiją. Baltieji rūmai, Pentagonas ir žvalgyba teigė, kad nėra įrodymų apie "Rusijos ir Talibano susitarimą" ir kad prezidentas apie tai nebuvo informuotas.

Rusijos užsienio reikalų ministerija leidinį pavadino suklastotu, o Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad laikraščio tvirtinimai buvo melagingi ir apgailestavo, jog kažkada gerbiama didžiosios pasaulio žiniasklaidos priemonės vis labiau "nesigėdija skelbti akivaizdžias "antis".

Tegai:
New York Times, sąmokslas, Afganistanas, Rusija, Donaldas Trampas, JAV
Dar šia tema
Vokietija atmetė JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2"
Trampas papasakojo, kam buvo išgalvota istorija apie Rusijos "sąmokslą" su Talibanu