Lietuvos kariai pratybų metu, archyvinė nuotrauka

Niūri kariuomenės šventė: kas temdo Lietuvos ginkluotųjų pajėgų gyvenimą

174
(atnaujinta 12:19 2017.11.24)
Lietuvos kariuomenės reali padėtis neįkvepia taip kaip renginiai, organizuojami Kario dienos ir kariuomenės metinių proga

Lietuvos kariuomenės diena šalyje švenčiama iškilmingai: aukojamos šv. Mišios už Lietuvos kariuomenę Šv. Ignoto bažnyčioje, iškilminga rikiuotė Katedros aikštėje ir paradas Gedimino prospekte. Be to, vyksta koncertai, mugės ir parodos. Lietuvių džiaugsmas labai nuoširdus — 70% šalies gyventojų pasitiki nacionaline kariuomene, o tai reiškia, kad tiki jos galia.

Lietuvos kariuomenės šventės pagrindą sudarė 1918 metų lapkričio 23 dieną ministro pirmininko Augustino Voldemaro pasirašytas įsakymas Nr. 1, kuriuo remiantis buvo įkurta Apsaugos Taryba ir įsakyta pradėti formuoti pirmąjį Lietuvos kariuomenės pulką. Nuo tų laikų daug kas įvyko.

Per dvidešimt penkerius metus daugiau nei 7000 Lietuvos karininkų dalyvavo 29 tarptautinėse operacijose 12 pasaulio šalių. Šiandien pasaulio kariuomenių reitinge Lietuva užima 95-ą vietą, tai visai geras šalies, turinčios mažiau nei 3 milijonus gyventojų, rodiklis (kaimyninės Latvija ir Estija užima atitinkamai 103-ą ir 104-ą vietas). Lietuva siekia patekti į NATO lyderių dešimtuką pagal išlaidas gynybai, bei viename iš Aljanso reitingų išdidžiai stovi šalia galingųjų Norvegijos (1,54% BVP) ir Turkijos (1,56% BVP). Paskutiniais duomenimis, šiais metais Lietuvos gynybinis biudžetas pasiekė 725 milijonų eurų, arba 1,77% BVP (padidėjo 150 milijonų eurų). Gynybinis biudžetas nuosekliai didinamas taip, kad 2018 metais pasiektų NATO standartą — 2% šalies BVP.

Normatyviniai 2% — tai tik programos dalis. Lietuva suteikė Aljansui savo teritoriją nuolatinėms tarptautinėms pratyboms, tokioms kaip "Geležinis vilkas", "Kardo kirtis" ir kt., rengti. Vilnius pamažu tampa NATO kovinio vadovavimo punktu, o respublikos suverenitetui ir tautiniams interesams atitenka antraeilis vaidmuo.

Misija neįmanoma

Praėjusių metų vasarą Lietuva atnaujino nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė pastovaus šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ir mišrios kariuomenės (iš šauktinių ir profesionalų) modelio įvedimo dekretus, kurie padės efektyviau formuoti reguliarias kariuomenės pajėgas ir būtiną rezervą, o taip pat "geriau suprasti pasirengimo visuotinei gynybai, kaip efektyviausio atgrasymo, būtinumą". Paskutinė frazė, akivaizdu, kalba apie konfrontaciją su Rusija, kuri aptemdo šventę.

Lietuvos šaukiamojo amžiaus jaunuoliai gali pasirinkti vieną iš penkių karo tarnybos būdų: devynių mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą, tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose, trijų mėnesių mokymąsi pagal jaunesniųjų karininkų (studentams ir aukštųjų mokyklų absolventams) programas, o taip pat profesinę kario karjerą (pabaigusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą).

Kasmet į privalomąją karo tarnybą Lietuvoje kviečiama iki 4000 jaunuolių. Lietuviai gerbia savo kariuomenę, tačiau tarnauti joje nori nedaug žmonių. Anksčiau buvo pranešta, kad žymiai padidėjo emigracija iš Lietuvos (nuo 2015 metų), kurios priežastimi tapo visuotinės karo prievolės atgimimas (buvo panaikinta 2008 metais).

Jaunesniųjų karininkų pasirengimas — viena iš privalomųjų pradinės karo tarnybos formų studentams ir aukštųjų mokyklų absolventams (18-32 metų amžiaus). Mokymo kursas buvo atnaujintas 2012 metais, siekiant sustiprinti šalies gynybinį pajėgumą. Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje vienu metu treniruojasi apie trys šimtai būsimų jaunesniųjų karininkų. Profesionalai — tik pusė darbo. Kovai pasiruošusi kariuomenė turi būti gerai ginkluota ir aprūpinta visa reikalinga įranga.

Pastaraisiais metais, siekiant sustiprinti ginkluotąsias pajėgas, buvo sumažintas daugelis Lietuvos biudžeto pozicijų, visų pirma, socialinės išlaidos. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė 2014 metų rinkimų kampanijos metu žadėjo padidinti minimalias pensijas ir grąžinti išmokas dėl ligos, bet iš kart po perrinkimo Grybauskaitė nusprendė pervesti tuos pinigus kariniams poreikiams tenkinti. Lėšų panaudojimas — tai yra atskira istorija, kartais detektyvinė.

Pavyzdžiui, Lietuva turi stiprias jūrines tradicijas, tačiau Karinių jūrų pajėgų kovinio branduolio sudėtis — tik du Didžiojoje Britanijoje pagaminti "Hunt" tipo traleriai ir keletas norvegų ("Storm" tipo) ir danų ("Fluvefisken" tipo) patrulinių katerių, kurių nė vienas neturi raketinių ginklų. Kam XXI amžiuje pirkti tokius laivus? Lietuvos politikoje svajonės apie galingas ginkluotąsias pajėgas susiduria su realybe, kurioje kariai apsiginklavę pasenusiu nenauju ginklu ir sąlyginai paruošti kovai.

Šių metų pradžioje Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą dėl kariuomenės prekių pirkimo, pažeidžiant konkurso sąlygas. Tiekėjo, kuris pasiūlė mažiausią kainą, pasiūlymas buvo atmestas, o laimėtoja buvo pripažinta bendrovė "Nota Bene", kurios siūloma kaina buvo 352 tūkstančiais eurų didesnė. Minėta kompanija tapo žinoma po to, kai Lietuvos kariuomenė iš jos pirko virtuvės įrankius, aštuonis kartus brangesnius nei rinkoje. Skandalas su "auksinėmis šakutėmis" vos nepasibaigė gynybos ministro Juozo Oleko atsistatydinimu, tačiau deputatai apgynė jį.

Keisti sąjungininkai

Lietuvos valstybė nėra labai susirūpinusi karių gyvenimo ir sveikatos saugumu (daugelis prisimena apsinuodijimą Rukloje). Tačiau Vilnius duoda viską, ko reikia JAV kariuomenei — anksčiau Lietuvoje kilo skandalas dėl skirtingo amerikiečių ir Lietuvos karių aprūpinimo maistu.

Vietinius gyventojus pribloškė sąjungininkų požiūris į Baltijos vertybes ir tradicijas, dažnai NATO kariai elgiasi kaip "kiaulės-okupantai". JAV kariai įtikinamai patvirtina šias išvadas: neseniai JAV kariai nuo Kauno prokuratūros pastato nuplėšė Lietuvos vėliavą ir pačiu niekingiausiu būdu išniekino jį. O Lietuvos valdžios institucijos bandė droviai įslaptinti šį incidentą. Visai ne be pagrindo atsirado nuomonė, kad Lietuva, prezidentei Daliai Grybauskaitei vadovaujant, gina ir aptarnauja JAV interesus. Niekas negalvoja apie paprastus žmones, jie yra tik statybinė medžiaga pakeliui į "Amerikos išskirtinumo" pasaulinį dominavimą.

Jungtinės Valstijos yra pasiruošusios dešimtmečiais laukti patogaus momento, pamažu paversdamos Lietuvą ir kitas Baltijos šalis "švariu lauku". Lietuvos kariuomenės specialiosios pajėgos dar ilgą laiką semsis patirties karštuosiuose Artimuosiuose Rytuose. Ir visa Lietuvos valstybės ekonominė veikla bus nukreipta į užsienio karinių bazių, pasieninių tvorų ir kitų įtvirtinimų statybą. Tikriausiai tai vienintelis galimas Vilniaus startas.

Militarizacijos kelyje Lietuvos valstybė tvirtai juda į ekonominę ir demografinę aklavietę. Tuo tarpu Rusija atidžiai seka kaimynų ir tolimų partnerių žodžius ir veiksmus.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone.

174
Tegai:
kariai, Lietuvos kariuomenės diena, Lietuvos kariuomenė, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvos kariuomenės dieną bus apdovanoti operacijoje "Sophia" dalyvavę kariai
"Lietuvos geležinkeliai" kariuomenei atgabens iš Vokietijos 145 šarvuočius
Galingiausios pasaulio kariuomenės
Vyresniųjų klasių mokiniai supažindinami su Lietuvos kariuomene
Lietuvos kariuomenės fotokonkurso premijų fondas siekia 4800 eurų
Dujotiekio Nord Stream 2 antžeminė prijungimo vieta Lubmine, archyvinė nuotrauka

Jums ko? "Novičiok" ar "Duračiok"? Kaip geopolitikos technologai veikia visuomenės sąmonę

(atnaujinta 10:59 2020.10.26)
Abu pavojingi Jūsų sąmonei ir pasąmonei. Gali taip užnuodyti, kad net nepajusite, jog Jūs jau "kitame pasaulyje". Sukonstruotame politikos technologų. Geopolitikos technologų

Jie tai supranta, kad pasaulis kinta. Ir Jų buvęs dominavimas silpsta. O nedominuoti nemoka. Pripratę diktuoti.

Tačiau yra viena smulkmena — visuomenė. Su savo sąmone. Todėl tą visuomenės sąmonę reikia paveikti. Poveikiui gali tikti ir naujadaras "Novičiok". Tai nėra originalu. Bet jau kartą išbandyta. Tą kartą suveikė.

Kolinas Pauelas (Colin Powell) — keturių žvaigždučių atsargos generolas. 2001–2005 metais, JAV prezidento Džordžo Bušo pirmosios kadencijos metu, Pauelas ėjo JAV valstybės sekretoriaus pareigas. Jam dirbant Valstybės sekretoriumi JAV 2003 metais įsiveržė į Iraką.

Kolinas Pauelas pasižymėjo savo kreipimusi Jungtinėse Tautose. 2003 metų vasario 5 dieną Pauelas kreipėsi į Jungtines Tautas teigdamas, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose yra gausu įrodymų, jog Irakas gamina masinio naikinimo ginklus. Kaip įrodymą JAV valstybės sekretorius iš kišenės išsitraukė ir pademonstravo ampulę su "juodligės bakterijomis".

Tai buvo retorinė gudrybė, blefas, kurio tikslas — paveikti visuomenę. Situacija su "juodligės bakterijų" mėgintuvėliu, paimtu iš kišenės, o po to vėl įdėtu į kišenę, atrodė kvailai. Bet visuomenės sąmonė buvo apnuodyta.

Jungtinių Amerikos Valstijų pateikti "įrodymai" JT Saugumo Tarybos neįtikino ir JAV nebuvo duotas leidimas panaudoti jėgą. JAV tai nesutrukdė: dar 2002 metų rudenį Kongresas buvo priėmęs sprendimą surengti karinę operaciją.

2003 metų balandžio 9 dieną Bagdadas krito. Irakas buvo užgrobtas per 21 dieną.

Prasidėjo pilietinis karas. 2006 metų gruodžio 30 dieną Sadamui Huseinui įvykdyta mirties bausmė. Buvęs Irako vadovas amerikiečių buvo pakartas.

2010 metais amerikiečiai išvedė pagrindines pajėgas iš Irako teritorijos. Tačiau, kaip žinome, pilietinis pasipriešinimas šalies teritorijoje nesibaigė.

Jungtinių Valstijų vadovaujama koalicija Irake prarado 4804 žmones. Irake, remiantis tarptautinių ekspertų skaičiavimais, nuo 2003 metų karas nusinešė nuo 1 iki 1,4 mln. gyvybių.

Irako valstybės teritorijoje taip ir nebuvo rasta jokių masinio naikinimo ginklų.

2013 metų liepos 12 dieną JAV prezidentas Džordžas Bušas paskelbė, kad CŽV direktorius Džordžas Tenetas (George Tenet) prisiima atsakomybę už tai, kad neįspėjo valstybės vadovo apie iki galo nepatikrintą informaciją apie Irako branduolinę programą. Šiuo pareiškimu JAV prezidentas iš tikrųjų pranešė, kad nebuvo invazijos į Iraką priežasčių. Tačiau neatsiprašė.

Daug vėliau, 2015 metais, duodamas interviu CNN apie masinio naikinimo ginklus Irake, buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Tonis Bleras (Tony Blair) pavadino veiksmus Irake klaidingais. Jau kaip privatus asmuo jis atsiprašė už invaziją.

Amerikiečiai Artimuosiuose Rytuose tikėjosi išspręsti visas savo problemas, atnešdami ten savo "demokratines vertybes". Siekdami pateisinti invaziją jie sukūrė mitą apie masinio naikinimo ginklus.

Tai buvo neteisėta agresija prieš suverenią valstybę. Tokių valstybių sąrašas netrumpas.

Sadamas turėjo diktatoriškų įpročių, tačiau tai vienintelis dalykas, dėl kurio jį realiai galima buvo apkaltinti. Bet ar jis vienintelis toks Artimuosiuose Rytuose, kurį galima pavadinti diktatoriumi?

2003 metais invazijos metu amerikiečiai neturėjo jokių humanistinių sumetimų. Tik nafta ir karinė-politinė įtaka. Visa kita yra antraeiliai klausimai.

"Už klaidas" Tonis Bleras atsiprašė. Ir prieš penkerius metus BBC sakė, jog teiginyje, kad dėl šio karo iškilo "Islamo valstybė", yra tiesos.

Buvęs premjeras pareiškė, jog "tie iš mūsų, kurie nuvertė Sadamą", yra iš dalies atsakingi už šiandieninę situaciją Irake.

Bleras atsiprašė už tai, kad prieš invaziją buvo remtasi klaidingais duomenimis apie cheminio ginklo arsenalą, kurį, kaip spėta, turėjo Huseinas.

Prieš penkerius metus CNN interviu Bleras sakė, kad net jei jo politika Irake ir nepasitvirtintino, vėliau vykdyta politika pasirodė ne ką geresnė.

Bleras tvirtino, jog tuo metu "Islamo valstybė" persikėlė iš Irako į Siriją, o vėliau sugrįžo ir į šią šalį.

Ne viso Pasaulio visuomenės sąmonė geopolitinių technologų buvo užnuodyta. 2012 metų rugsėjo 2 dieną Pietų Afrikos (PAR) arkivyskupas, Nobelio taikos premijos laureatas Desmondas Mpilo Tutu pareiškė, kad buvęs JAV prezidentas Džordžas Bušas ir buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Tonis Bleras turėtų būti teisiami Tarptautiniame Hagos tribunole už jų neteisėtus veiksmus Irake.

Britų savaitraštyje "The Observer" Tutu rašė, jog šiedu buvę valstybių lyderiai turi stoti prieš Tarptautinį baudžiamąjį teismą Hagoje, nes 2003 metais savo įsakymą pulti Iraką grindė melagingais motyvais, esą Irakas slepia masinio naikinimo ginklus.

Pasak Tutu, Bušas ir Bleras norėjo tik "atsikratyti" tuometinio Irako vadovo Sadamo Huseino, o masinio naikinimo ginklai, tapę antpuolio priežastimi, nebuvo rasti. Tutu taip pat pareiškė, kad tarptautinis teismas taiko nevienodus standartus persekiodamas Afrikos lyderius ir Vakarų šalių atstovus.

"Esmė ne ta, ar Irako diktatorius Sadamas Huseinas buvo blogas ar geras, ar kiek žmonių jis išžudė. Esmė ta, kad ponas Bušas ir ponas Bleras neturėjo nusileisti iki jo amoralumo lygio. Jeigu lyderiams priimtina imtis drastiškų veiksmų, vadovaujantis melu, nepripažįstant to ir neatsiprašant dėl to, kai jie tai sužinojo, ko mes tuomet turėtume mokyti savo vaikus?" — klausė Tutu.

Praėjo 17 metų. Manote, kas nors pasikeitė geopolitikos technologų arsenale?

Tik tiek, kad JAV valstybės sekretoriaus Pauelo ampulę su "juodligės bakterijomis" pakeitė mistinis "Novičiok". O bandomasis triušis — ne visa Irako valstybė, o tik vienas asmuo — Aleksejus Navalnas.

Tačiau avantiūra verta didelės kainos. Geotechnologų taip apskaičiuota. Navalnas su tuo niekaip nesusijęs. O štai "Nord Stream-2" — visai kas kita!

"Nord Stream-2" projektas vis dar gali būti sustabdytas, jau pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbignievas Rau, sveikindamas pasikeitusią Vokietijos valdžios retoriką šiuo klausimu.

Komentuodamas raginimus sustabdyti "Nord Stream-2" projektą dėl Aleksejaus Navalno apnuodijimo, Rau tikina, kad "tai yra visiškai įmanoma, nes projektas dar nėra užbaigtas".

"Pagaliau Vokietijoje atsirado racionalių ir protingų argumentų" šiuo klausimu, radijui "Jedynka" suskubo pasakyti Rau.

Jo teigimu, Vokietija suprato, kad Rusija nėra patikima partnerė tokių svarbių klausimų, kaip žmogaus teisės, srityje, todėl negali būti laikoma ir patikima ekonomine partnere.

Varšuva jau ilgą laiką prieštarauja "Nord Stream-2" projektui, kuris sujungs Vokietiją ir Rusiją. Šis dujotiekis leistų padvigubinti Baltijos jūra Rusijos Vokietijai perduodamų dujų kiekį.

Lenkija nerimauja, kad "Nord Stream-2" padidins Europos energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

Dabar "Nord Stream-2" projektas pakibo ant Navalno "apnuodyto plauko".

Rusijos Federacijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų Lavrovo ir Maso susitikimas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Пресс-служба МИД РФ

Žiniasklaida jau teigia, kad kanclerė Angela Merkel neatmeta galimybės atšaukti projektą, taip reaguojant į Navalno apnuodijimą. Nors vicekancleris Olafas Šolcas (Olaf Scholz) ir tikina, kad "Nord Stream-2" yra privataus verslo, o ne valstybinis projektas.

Žinoma, kad privataus verslo projektas. Gal "netyčia" JAV?

Ekspertai tikisi ir tikina, kad skalūnų dujos smarkiai išplės pasaulinę energijos pasiūlą. Beikerio viešosios politikos instituto (Baker Institute of Public Policy) studija teigia, kad didėjanti skalūninių dujų gamyba JAV ir Kanadoje galėtų užkirsti kelią Rusijai ir Persų įlankos šalims diktuoti aukštesnes kainas dujoms, kurias jos eksportuoja į Europos šalis.

Nedramatizuokim. Navalnas pasveiko. "Nord Stream-2" projektas tęsiamas. Ne visi šiame pasaulyje "duračiokai". Ne visų sąmonė apnuodyta. Kad ir kaip stengtųsi geopolitikos technologai. Būkite sąmoningi ir Jūs!

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
geopolitika, Aleksejus Navalnas, "Novičiok"
Байден против Трампа

Amerikietiška svajonė ar Baidenas išgelbės Lietuvą?

(atnaujinta 12:33 2020.10.25)
Kandidatas į JAV prezidentus Džo Baidenas paskelbė savo Amerikos santykių su Baltijos šalimis viziją. Lietuvai turėtų patikti. Tačiau yra vienas "bet"...

Prasideda vieno puslapio programinis pranešimas nuo darbų, kuriuos Baidenas (pirmiausia kaip JAV viceprezidentas Barako Obamos laikais) padarė Baltijos valstybių labui, išvardijimo. Jų esmė — indėlis į Lietuvos, Latvijos ir Estijos saugumą per Rusijos atgrasymo sistemos Europoje plėtojimą, stiprinant Šiaurės Atlanto Sutarties Organizaciją (NATO).

Tuo tarpu Donaldas Trampas, kaip pabrėžia jo oponentas, suabejojo Aljanso prasmingumu bei vieną kartą supainiojo Baltijos regioną su Balkanais (dar šiame kontekste galima prisiminti, kad Baidenas perspėjo, jog antros kadencijos metu dabartinis JAV vadovas gali galutinai sužlugdyti NATO).

Toliau demokratų kandidatas pereina prie pažadų. Pirmas — jis neleis Rusijai suabejoti NATO ir transatlantinių karinių Amerikos įsipareigojimų tvirtumu. Kol Trampas, anot jo, verčia Baltijos šalis nerimauti dėl savo saugumo, jis negailės pinigų JAV ir NATO karių dislokavimui jose, nes tai svarbiau negu Trampo siena pasienyje su Meksika.

Antras pažadas — toliau bandyti sustabdyti dujotiekio "Šiaurės srautas 2" projekto realizavimą, nes Europos priklausomybė nuo rusiškų dujų leis Maskvai ją šantažuoti (juk tik Amerikos dujos yra demokratinės ir nepolitizuotos).

Pirma mintis, susipažinus su šiuo dokumentu, — kaip Baideno štabas apskritai prisiminė Baltijos regioną prezidentinės kampanijos įkarštyje? Gal kažkas pasakė Džo, kad yra tokia Lietuva (nepainioti su Latvija) kažkur prie Baltijos jūros, šalia Lenkijos, kurią kartu su kaimynėmis reikia nuraminti frazėmis apie JAV ir NATO vaidmenį Europoje. Ir prie to dar galima pridurti kovą su rusišku dujotiekiu, nes, regis, regiono valstybės irgi prieš jį.

Jeigu rimtai, tai Baideno "vizija" yra pigus reklaminis triukas. Pagrindinis klausimas — kiek jis yra praktiškai reikšmingas?

Teoriškai jau seniai akivaizdu, kad demokratų (kuriuos šiuo atveju remia ir nemaža dalis respublikonų) ir Trampo požiūriai užsienio politikoje kardinaliai skiriasi. Pirmieji yra globalistai-imperialistai, kurie nori visur būti ir viską kontroliuoti. O antrasis yra nacionalistas-izoliacionistas, kuris nori iš visur išeiti (Afganistano, Sirijos, Irako ir net Vokietijos) ir rūpintis pirmiausia Amerika. Pirmiems pagrindinis oponentas yra Rusija, o antrajam — Kinija.

Atitinkamai, Lietuvos užsienio politikos vykdytojai (kaip ir kiti transatlantinės vienybės, kuri faktiškai reiškia Vašingtono dominavimą Europoje, šalininkai) greičiausiai svajoja apie Baideno pergalę, nes tuomet viskas turėtų būti kaip anksčiau, ir Trampą galima bus pamiršti kaip baisų sapną. Kalbant konkrečiau, Senajame žemyne vyrautų principas "Amerika valdo, Rusija už geležinės uždangos, Vokietija (ir Prancūzija) be balso teisės".

Klausimas — ar demokratų prezidentui tikrai pavyks atkurti status quo transatlantiniuose santykiuose? Ar nėra taip, kad Trampo laikais jie buvo sugadinti negrįžtamai?

Manytina, kad geriausiu atveju transatlantinis dialogas stabilizuosis, bet kaip anksčiau jau nebus. Europos savarankiškumas turėtų didėti vien dėl to, kad Vašingtono galia objektyviai mažėja. Pavyzdžiui, jam nepavyko pakeisti režimo Venesueloje. ES atveju lakmuso popierėliu turėtų tapti "Šiaurės srauto 2" projektas, kuris, nepaisant maksimalaus Amerikos spaudimo, artėja prie pabaigos (net Aleksejaus Navalno "apnuodijimo" istorija nepadėjo).

Kitaip tariant, laimėjus Baidenui, Lietuva ir kiti JAV satelitai Europoje galės ramiau vykdyti joje proamerikietišką politiką, bet strateginiame lygyje transatlantinės vienybės pamatai, atrodo, įtrūko nepataisomai, ir tik laiko klausimas, kada Baltijos šalims teks koreguoti savo tarptautinį kursą. Bet taip toli į priekį jos negalvoja...

Laimėjus Trampui, galvoti, ką daryti, gali tekti greičiau, nes jis neišvengiamai toliau gadins santykius su ES ir skirs mažiau dėmesio NATO bei posovietinei erdvei. O jeigu nugalėtojo JAV prezidento rinkimuose nustatymo procesas užsitęs ir įgaus pilietinio konflikto formas, Amerikos "aktyvui" bus visai blogai, nes ji iškris iš aktyvios tarptautinės politikos neribotam laikui.

Trumpai sakant, šiandien Lietuvos danguje kaip orientyras ir viltis šviečia Baideno žvaigždė, bet jai reikia pradėti pratintis prie minties, kad JAV imperija įžengė į nuosmukio fazę, ir dairytis alternatyvų arba mokytis gyventi savarankiškai. Rytoj gali būti vėlu...

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
NATO, Lietuva, JAV prezidento rinkimai, Donaldas Trampas, Džo Baidenas, Baltijos šalys, JAV
Dar šia tema
Baidenas pažadėjo Baltijos šalims stiprų atsaką Rusijai pergalės JAV rinkimuose atveju
Ekspertas: jei laimės Baidenas, Baltijos šalimis dar labiau manipuliuos