Lietuvos kariai pratybų metu, archyvinė nuotrauka

Niūri kariuomenės šventė: kas temdo Lietuvos ginkluotųjų pajėgų gyvenimą

177
(atnaujinta 12:19 2017.11.24)
Lietuvos kariuomenės reali padėtis neįkvepia taip kaip renginiai, organizuojami Kario dienos ir kariuomenės metinių proga

Lietuvos kariuomenės diena šalyje švenčiama iškilmingai: aukojamos šv. Mišios už Lietuvos kariuomenę Šv. Ignoto bažnyčioje, iškilminga rikiuotė Katedros aikštėje ir paradas Gedimino prospekte. Be to, vyksta koncertai, mugės ir parodos. Lietuvių džiaugsmas labai nuoširdus — 70% šalies gyventojų pasitiki nacionaline kariuomene, o tai reiškia, kad tiki jos galia.

Lietuvos kariuomenės šventės pagrindą sudarė 1918 metų lapkričio 23 dieną ministro pirmininko Augustino Voldemaro pasirašytas įsakymas Nr. 1, kuriuo remiantis buvo įkurta Apsaugos Taryba ir įsakyta pradėti formuoti pirmąjį Lietuvos kariuomenės pulką. Nuo tų laikų daug kas įvyko.

Per dvidešimt penkerius metus daugiau nei 7000 Lietuvos karininkų dalyvavo 29 tarptautinėse operacijose 12 pasaulio šalių. Šiandien pasaulio kariuomenių reitinge Lietuva užima 95-ą vietą, tai visai geras šalies, turinčios mažiau nei 3 milijonus gyventojų, rodiklis (kaimyninės Latvija ir Estija užima atitinkamai 103-ą ir 104-ą vietas). Lietuva siekia patekti į NATO lyderių dešimtuką pagal išlaidas gynybai, bei viename iš Aljanso reitingų išdidžiai stovi šalia galingųjų Norvegijos (1,54% BVP) ir Turkijos (1,56% BVP). Paskutiniais duomenimis, šiais metais Lietuvos gynybinis biudžetas pasiekė 725 milijonų eurų, arba 1,77% BVP (padidėjo 150 milijonų eurų). Gynybinis biudžetas nuosekliai didinamas taip, kad 2018 metais pasiektų NATO standartą — 2% šalies BVP.

Normatyviniai 2% — tai tik programos dalis. Lietuva suteikė Aljansui savo teritoriją nuolatinėms tarptautinėms pratyboms, tokioms kaip "Geležinis vilkas", "Kardo kirtis" ir kt., rengti. Vilnius pamažu tampa NATO kovinio vadovavimo punktu, o respublikos suverenitetui ir tautiniams interesams atitenka antraeilis vaidmuo.

Misija neįmanoma

Praėjusių metų vasarą Lietuva atnaujino nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė pastovaus šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ir mišrios kariuomenės (iš šauktinių ir profesionalų) modelio įvedimo dekretus, kurie padės efektyviau formuoti reguliarias kariuomenės pajėgas ir būtiną rezervą, o taip pat "geriau suprasti pasirengimo visuotinei gynybai, kaip efektyviausio atgrasymo, būtinumą". Paskutinė frazė, akivaizdu, kalba apie konfrontaciją su Rusija, kuri aptemdo šventę.

Lietuvos šaukiamojo amžiaus jaunuoliai gali pasirinkti vieną iš penkių karo tarnybos būdų: devynių mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą, tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose, trijų mėnesių mokymąsi pagal jaunesniųjų karininkų (studentams ir aukštųjų mokyklų absolventams) programas, o taip pat profesinę kario karjerą (pabaigusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą).

Kasmet į privalomąją karo tarnybą Lietuvoje kviečiama iki 4000 jaunuolių. Lietuviai gerbia savo kariuomenę, tačiau tarnauti joje nori nedaug žmonių. Anksčiau buvo pranešta, kad žymiai padidėjo emigracija iš Lietuvos (nuo 2015 metų), kurios priežastimi tapo visuotinės karo prievolės atgimimas (buvo panaikinta 2008 metais).

Jaunesniųjų karininkų pasirengimas — viena iš privalomųjų pradinės karo tarnybos formų studentams ir aukštųjų mokyklų absolventams (18-32 metų amžiaus). Mokymo kursas buvo atnaujintas 2012 metais, siekiant sustiprinti šalies gynybinį pajėgumą. Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje vienu metu treniruojasi apie trys šimtai būsimų jaunesniųjų karininkų. Profesionalai — tik pusė darbo. Kovai pasiruošusi kariuomenė turi būti gerai ginkluota ir aprūpinta visa reikalinga įranga.

Pastaraisiais metais, siekiant sustiprinti ginkluotąsias pajėgas, buvo sumažintas daugelis Lietuvos biudžeto pozicijų, visų pirma, socialinės išlaidos. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė 2014 metų rinkimų kampanijos metu žadėjo padidinti minimalias pensijas ir grąžinti išmokas dėl ligos, bet iš kart po perrinkimo Grybauskaitė nusprendė pervesti tuos pinigus kariniams poreikiams tenkinti. Lėšų panaudojimas — tai yra atskira istorija, kartais detektyvinė.

Pavyzdžiui, Lietuva turi stiprias jūrines tradicijas, tačiau Karinių jūrų pajėgų kovinio branduolio sudėtis — tik du Didžiojoje Britanijoje pagaminti "Hunt" tipo traleriai ir keletas norvegų ("Storm" tipo) ir danų ("Fluvefisken" tipo) patrulinių katerių, kurių nė vienas neturi raketinių ginklų. Kam XXI amžiuje pirkti tokius laivus? Lietuvos politikoje svajonės apie galingas ginkluotąsias pajėgas susiduria su realybe, kurioje kariai apsiginklavę pasenusiu nenauju ginklu ir sąlyginai paruošti kovai.

Šių metų pradžioje Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą dėl kariuomenės prekių pirkimo, pažeidžiant konkurso sąlygas. Tiekėjo, kuris pasiūlė mažiausią kainą, pasiūlymas buvo atmestas, o laimėtoja buvo pripažinta bendrovė "Nota Bene", kurios siūloma kaina buvo 352 tūkstančiais eurų didesnė. Minėta kompanija tapo žinoma po to, kai Lietuvos kariuomenė iš jos pirko virtuvės įrankius, aštuonis kartus brangesnius nei rinkoje. Skandalas su "auksinėmis šakutėmis" vos nepasibaigė gynybos ministro Juozo Oleko atsistatydinimu, tačiau deputatai apgynė jį.

Keisti sąjungininkai

Lietuvos valstybė nėra labai susirūpinusi karių gyvenimo ir sveikatos saugumu (daugelis prisimena apsinuodijimą Rukloje). Tačiau Vilnius duoda viską, ko reikia JAV kariuomenei — anksčiau Lietuvoje kilo skandalas dėl skirtingo amerikiečių ir Lietuvos karių aprūpinimo maistu.

Vietinius gyventojus pribloškė sąjungininkų požiūris į Baltijos vertybes ir tradicijas, dažnai NATO kariai elgiasi kaip "kiaulės-okupantai". JAV kariai įtikinamai patvirtina šias išvadas: neseniai JAV kariai nuo Kauno prokuratūros pastato nuplėšė Lietuvos vėliavą ir pačiu niekingiausiu būdu išniekino jį. O Lietuvos valdžios institucijos bandė droviai įslaptinti šį incidentą. Visai ne be pagrindo atsirado nuomonė, kad Lietuva, prezidentei Daliai Grybauskaitei vadovaujant, gina ir aptarnauja JAV interesus. Niekas negalvoja apie paprastus žmones, jie yra tik statybinė medžiaga pakeliui į "Amerikos išskirtinumo" pasaulinį dominavimą.

Jungtinės Valstijos yra pasiruošusios dešimtmečiais laukti patogaus momento, pamažu paversdamos Lietuvą ir kitas Baltijos šalis "švariu lauku". Lietuvos kariuomenės specialiosios pajėgos dar ilgą laiką semsis patirties karštuosiuose Artimuosiuose Rytuose. Ir visa Lietuvos valstybės ekonominė veikla bus nukreipta į užsienio karinių bazių, pasieninių tvorų ir kitų įtvirtinimų statybą. Tikriausiai tai vienintelis galimas Vilniaus startas.

Militarizacijos kelyje Lietuvos valstybė tvirtai juda į ekonominę ir demografinę aklavietę. Tuo tarpu Rusija atidžiai seka kaimynų ir tolimų partnerių žodžius ir veiksmus.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone.

177
Tegai:
kariai, Lietuvos kariuomenės diena, Lietuvos kariuomenė, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvos kariuomenės dieną bus apdovanoti operacijoje "Sophia" dalyvavę kariai
"Lietuvos geležinkeliai" kariuomenei atgabens iš Vokietijos 145 šarvuočius
Galingiausios pasaulio kariuomenės
Vyresniųjų klasių mokiniai supažindinami su Lietuvos kariuomene
Lietuvos kariuomenės fotokonkurso premijų fondas siekia 4800 eurų
Iskander-M, archyvinė nuotrauka

Viskas dėl koordinačių sistemų. Pašinianas apie "Iskander" pasakė ne taip

(atnaujinta 15:09 2021.02.26)
Kova su aukštųjų technologijų ir aukšto tikslumo ginklų sistemomis reikalauja tinkamų specialistų mokymų, patikimos žvalgybos ir smūgio grandinės organizavimo, taip pat politinės išminties ir atsakomybės už priimtus sprendimus

Kitoje koordinačių sistemoje pačios pažangiausios raketos gali suveikti "neteisingai", nepasileisti, praskrieti pro taikinius ar sprogti tik "10 procentų pajėgumų".

Vertindamas pastarojo karo Kalnų Karabache rezultatus interviu "1in.am", Armėnijos Respublikos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas suabejojo ​​Rusijos ginklų patikimumu ir koviniu efektyvumu. Pasak jo, operacinio-taktinio komplekso "Iskander" raketos arba visiškai nesprogo, arba sprogo "10 procentų pajėgumų" (paaiškinimo nebuvo). Tuo tarpu valstybės vadovas išreiškė ketinimą vykdyti reikšmingas armijos reformas — struktūrines ir ginkluotės.

AR Gynybos ministerija atsisakė komentuoti dviprasmišką ministro pirmininko pareiškimą apie "Iskander". Galbūt vienas iš patarėjų Pašinianą nepakankamai informavo ar suklaidino. Rusijos raketų sistemų eksploatacinės savybės ir reputacija yra tokios aukštos, kad jų nereikia saugoti nuo profanų.

Neatsitiktinai Rusija kontroliuoja trečdalį pasaulio ginklų rinkos. Rusijos ginklų eksporto apimtis 2020 metais sudarė 13 mlrd. USD. Šie skaičiai ir faktai liudija gynybos produktų, kuriuos dauguma šalių įsigyja už sunkiai uždirbtus pinigus ir už visas išlaidas, kokybę.

Profesionalų rankose "Iskander OTRK" sėkmingai smogia taikiniams Kaukazo kalnuose ir jūroje (pratybų metu), o kovinėje situacijoje — Sirijoje ir šiaurės Afrikoje. Dešimtys šalių norėtų įsigyti tokių ginklų, ir tik nedaugelis turi galimybę gauti "Iskander-E" eksporto modifikaciją. Armėnijai pasisekė, nes beveik nėra balistinių raketų, kurios būtų panašios pagal nuotolį ir tikslumą ir kurios būtų nepagaunamos priešo oro gynybai.

Kvazibalistinis apsėdimas

Rusija nesidalina aukštųjų technologijų galimybėmis su visomis šalimis iš eilės. Atsižvelgiant į tai, Pašiniano interviu yra tarsi perkūnas iš giedro iš dangaus. "Iskander-M" kompleksą Rusijos armija įdiegė 2006 metais. Jis pripažintas geriausiu tarp savo klasės ginklų visoje planetoje, o replika "80-ųjų ginklas" tikrai įžeidžiama.

Atvirai kaltinantis Armėnijos ministro pirmininko pareiškimas dėl Rusijos OTRK leidžia mums padaryti keletą prielaidų ir išvadų. Nekompetencija ar klaidinga informacija gali būti ne pats blogiausias scenarijus (atrodo per daug paprasta). Galbūt viešas Rusijos ginklų diskreditavimas yra "strateginio pasirinkimo klausimas", dalis tam tikros Armėnijos armijos struktūrinės ir kokybinės reformos programos, tada kyla klausimų. Kokių ginklų Jerevanas ketina įsigyti artimiausioje ateityje, pagal kokius standartus turėtų sustiprinti savo gynybinius pajėgumus? Ir, svarbiausia, koks yra naujo karinio vystymosi etapo galutinis tikslas?

Logiška manyti, kad po rudens mūšių Karabache buvo padarytos išvados ir išdėstyti planai. Tačiau sena tiesa sako: "Pergalė visada turi daug tėvų, o pralaimėjimas visada yra našlaitis". Iš interviu su Pašinianu daroma išvada, kad Gynybos ministerijoje ir Generaliniame štabe vyksta daug analitinio darbo, siekiant "įrodyti, sužinoti, pamatyti visą tiesą apie karą", nagrinėjant daugiau nei 1000 baudžiamųjų bylų. Sunku suprasti, ko čia daugiau – tiesos ieškojimo ir strategijos korekcijos ar "kaltųjų paskyrimo"  – vėlesnėms represijoms. Ir kad būtų išvengta pagrindinių pralaimėjimo "tėvų" atsakomybės, kurių skaičius objektyviai apsiriboja skaičiumi be nulių.

Išsamiame interviu apie nacionalinį saugumą tekste po to, kai "CSTO įsipareigojimai yra suformuluoti tarptautiniu mastu pripažintose Armėnijos ribose", santykiai su organizacija niekur neminimi nė viename pasiūlyme. Tačiau CSTO yra vienintelė patikima parama Armėnijai pokario turbulencijos ir trapios taikos sąlygomis Karabache. Dažnai vartojami žodžiai "revoliucija" ir "Konstitucija" patys savaime nieko nesureguliuos, jie negarantuoja šalies saugumo. Kariuomenė yra bet kurios valstybės stabilumo pagrindas, tačiau diskusijos apie "reikšmingas reformas"  be konkretaus veiksmų plano atrodo destruktyvios. Taip pat paviršutiniškos diskusijos apie menką Rusijos ginklų kovinį potencialą su užuominomis apie neišvengiamą korupciją nacionalinėje kariuomenėje ir gretimą karinio ir techninio bendradarbiavimo tiekimo sektorių.

Nepagaunami ir nenugalimi

Raketų sistema "Iskander-M" skirta sunaikinti kritinius priešo taikinius (karines bazes, vadavietes ir ryšių centrus, raketų sistemas, orlaivius ir sraigtasparnius aerodromuose) labai tiksliai iki 500 km atstumu. Armėnija turi  "Iskander-E" (atstumas iki 300 km). Pagrindiniai komplekso pranašumai: strateginis mobilumas, galimybė slapta atlikti kovinius veiksmus ir paleisti raketų smūgius, automatinis skaičiavimas ir didelė tikimybė įvykdyti kovinę misiją ugnies ir elektroninių priemonių atkirčio sąlygomis.

Kovos efektyvumas padidėjo dėl dviejų rūšių raketų – balistinių ir kruizinių  – naudojimo. Pirmosios raketos paleidimo laikas yra kelios minutės, tarpas tarp paleidimų  – viena minutė. Raketos skrydžio greitis yra didesnis nei 7200 km / h (tai yra, skrydis trunka 3-4 minutes). Pradinėje ir paskutinėje trajektorijos atkarpose raketa "9M723K1", kurios pradinė masė buvo apie 4 tonas, išvysto didesnį nei 2000 m / s greitį, juda beveik balistine (neapskaičiuojama) kreive ir manevruoja su perkrova iki 30 g ( todėl neįmanoma perimti raketos su visomis esamomis oro gynybos ir priešraketinės gynybos sistemomis).

Kiekvienas "Iskander" paleidimo įrenginys yra mobilus ir autonomiškas. Jis gali veikti bet kur ir bet kada, netgi nepriklausomai nuo žvalgybos palydovų ar orlaivių. Taikymui naudojama programa, inercinė navigacijos sistema, signalai iš GLONASS palydovų.

Raketos gali būti nukreiptos skrydžio metu, leidžiančios atakuoti judančius taikinius, tame tarpe priešo karinio laivyno laivus. Paskutiniame etape įjungiama intelektuali optinio nukreipimo galvutė, kuri suteikia unikalų tikslumą. Kovinės galvutės 9M728 arba R-500 nuo taikinio nukrypsta ne daugiau kaip 1 metrą. Didelio tikslumo raketos "Iskander" turi mažą atspindintį paviršių, sudėtingas skrydžio trajektorijas (valdomas dujiniu ir aerodinaminiu vairu). Komplekse yra dviejų tipų raketos: aerobalistinės 9M723  –  skirtos skristi kvazibalistinėmis trajektorijomis iki 50 km aukštyje, kruizas 9M728 arba R-500  – eiti į taikinį mažame aukštyje.

Raketų sistema "Iskander-M" lenkia geriausius užsienio operacinius-taktinius kompleksus (LORA, Lance, ATACMS, Pluton) tikslumu, efektyvumu rengiant raketas paleidimui ir kitomis savybėmis. Artimiausias analogas yra Izraelio operacinis-taktinis kompleksas LORA, kurio nuotolis ir tikslumas yra prastesni (be to, LORA raketos juda nuspėjama balistine trajektorija). Amerikiečiai atsilieka  – 2020 metais jie atsisakė "antikvarinio" ATACMS komplekso modernizavimo ir ką tik pradėjo kurti didelio tikslumo smūginę raketą M270 MLRS ir HIMARS daugkartinėms paleidimo raketoms, kurių nuotolis yra iki 300 km. Remiantis autoritetingų Rusijos Federacijos specialistų prognozėmis, "Iskander" užsienio analogai pasirodys ne anksčiau kaip 2025 metais.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Kalnų Karabachas, Azerbaidžanas, Armėnija, Iskander
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba

Išjunkite jungiklius ir šalkite. Lietuva davė Ukrainai draugišką patarimą

(atnaujinta 16:53 2021.02.25)
Gabrielius Landsbergis savo vizito Ukrainoje metu padarė daugybę garsių pareiškimų. Jis pažadėjo "rusofobijos broliams" ukrainiečiams padėti tiekti vakciną nuo koronaviruso. Jis taip pat palaikė Kijevo planus atsijungti nuo Rusijos ir Baltarusijos elektros sistemų

Vizito Ukrainoje metu jaunasis Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas Gabrielius Landsbergis davė laisvę savo vaizduotei. Šalies, kurioje gyvena mažiau nei trys milijonai žmonių, atstovas dalijo visuotinio masto pažadus. Jis pažadėjo pateikti vakciną 40 milijonų Ukrainos gyventojų ir grąžinti Krymą Kijevui, netgi palaikė Ukrainos energetikos sistemos atjungimą nuo Rusijos ir Baltarusijos iki 2023 metų pabaigos. Tiesa, pamiršau paminėti, kad pati Lietuva atsijungs nuo BRELL energijos žiedo tik iki 2025 metų pabaigos.

Imperatoriški valstybės, kurią pasaulio žemėlapyje gali rasti tik vienas iš tūkstančio žemiečių, užmojai stebina ir jaudina. Gal net mažiau. Taigi, kalbėdamas trumposios konferencijos metu su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmitrijumi Kuleba, Gabrielius Landsbergis pasijuto esąs ne tik "didysis brolis", bet bent jau Ukrainos Vakarų kolonijos gubernatorius, atvykęs patikrinti kontroliuojamos teritorijos.

"Suprantu ministro ir Ukrainos Vyriausybės susirūpinimą, jog šalį pasiekia nepakankamas vakcinų kiekis, todėl pasiūliau suteikti pagalbą Ukrainai, kai tik Lietuva turės galimybę ir bus pasiruošusi dalintis vakcinomis", — sakė Landsbergis.

Tiesa, jis kažkodėl nepaminėjo, kad pačioje Lietuvoje masinės vakcinacijos planai žlunga būtent dėl ​​nereguliaraus vakcinos tiekimo. O Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ašarodamas ragina pasaulio farmacijos gigantus padidinti vakcinų gamybą. Na, tai nesvarbu. Svarbiausia — pasirodyti prieš Ukrainos politinę aukštuomenę ir, tapšnojant per petį, pateikti rekomendacijas dėl veiksmų Europos mastu.

Jūs, ukrainiečiai, jau sukėlėte 2014 metais Euromaidaną pagal 1991 metais įvykusios Vilniaus neužmirštuolių spalvos revoliucijos modelį. Mūsų pavyzdžiu buvo sužlugdyta ekonomika ir žemės ūkis. Buvo priimtas žemės pardavimo įstatymas. Šauniai padirbėta. O dabar kita užduotis. Skubiai išjunkite elektros iš Rusijos ir Baltarusijos tinklų jungiklius. Ir nesvarbu, kad praeityje šaltu oru elektros tiekimas iš priešo energijos sistemų išgelbėjo ne tik Ukrainą, bet ir pačią Lietuvą. Beje, taip pat dėl naujos Baltarusijos atominės elektrinės, kurią Vilnius prašo visų politinių jėgų sustabdyti.

"Nuo sovietinių laikų Ukrainos elektros tinklas buvo vieningas tinklas, apimantis Baltarusiją ir Rusiją. Tačiau mes norime atsijungti nuo šio tinklo ir padaryti Ukrainos elektros tinklą integruota Europos tinklo dalimi. Mes planuojame tai padaryti iki 2023 metų pabaigos", — Landsbergiui pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos vadovas Dmitrijus Kuleba.

Tai, kad Krymas ir Donbasas buvo prarasti per Euromaidaną, yra laikinas dalykas. Šiuo metu griežtas Lietuvos užsienio reikalų ministras kalbės JT, skųs pasaulio lyderius, o svarbiausia — Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, ir Krymas greitai grįš į šiltą Kijevo glėbį. Nejaugi abejojate Vilniaus stiprybe ir politine įtaka pasaulio įvykiams?

Iš Kijevo Gabrielius Landsbergis vyks į Kišiniovą. Ten jis taip pat patikins prezidentą ir visus moldavus, kad juos patikimai saugo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, besidriekianti nuo Baltijos iki Juodosios jūros.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Gabrielius Landsbergis, Lietuva, Ukraina
Pasienietis

Neapdraustą automobilį vairavęs Baltarusijos pilietis mėgino papirkti VSAT pareigūnę

(atnaujinta 13:57 2021.02.26)
VSAT duomenimis, Baltarusijos pilietis buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas

VILNIUS, vasario 26 — Sputnik. Pasieniečiai sulaikė Baltarusijos pilietį, namo vykusį automobiliu, kurio draudimas nebegaliojo. Apie tai pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Ketvirtadienį VSAT pareigūnai Medininkų kontrolės punkte tikrino iš Lietuvos į Baltarusiją automobiliu "VW Golf" išvykstančio 55-erių Baltarusijos piliečio dokumentus. Automobilis buvo pažymėtas baltarusiškais numeriais.

Užsieniečio pasienietei pateiktuose dokumentuose buvo įdėta 20 eurų kupiūra. VSAT pareigūnė pasiteiravo, kodėl dokumentuose yra pinigai. Baltarusis paaiškino, kad jo vairuoto automobilio draudimas yra pasibaigęs, o jis kuo greičiau nori išvykti į savo šalį.

Pasienietė Baltarusijos pilietį įspėjo apie už tokius veiksmus gresiančią baudžiamąją atsakomybę, tačiau vairuotojo tai nepaveikė. Užsienietis ir toliau siūlė paimti pinigus.

Tuomet Baltarusijos pilietis buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Užsieniečiui gresia bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Be to, už neapdrausto automobilio vairavimą VSAT pareigūnai baltarusį dar nubaudė administracine 50 eurų bauda.

Tegai:
kyšis, baltarusis, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT)
Dar šia tema
Baltarusis neįleistas į Lietuvą dėl galimai suklastoto vairuotojo pažymėjimo
Vilniaus oro uoste pasieniečiams įkliuvo už nusikaltimą nuteistas šalies gyventojas
Beveik du tūkstančiai žmonių pažeidė atvykimo į Lietuvą iš Lenkijos taisykles