Elektros perdavimo linijos, archyvinė nuotrauka

Nesujungiama jungtis "NordBalt"

128
(atnaujinta 12:53 2017.11.25)
Aleksandr Lipovec
Eilinis pranešimas, kurį padarė elektros perdavimo bendrovės "Litgrid" atstovas Giedrius Karsokas apie priešlaikinę elektros kabelio "NordBalt", nutiestio Baltijos jūros dugnu iš Lietuvos į Švediją, gedimo likvidaciją, išskyrus liūdna šypseną nesukelia jokių emocijų

Nuo trečiadienio vidurnakčio "NordBalt" kabeliu Švedijos elektros energija vėl tiekiama  Lietuvai. Eilinis gedimas likviduotas net dviem parom anksčiau numatyto laiko. Apie tai su pasididžiavimu pranešė bendrovėje, kuri yra atsakinga už elektros kabelio priežiūrą ir eksploataciją. Apie kito gedimo laiką kol kas nepranešama.

453 kilometrų kabeliui Baltijos jūros dugnu iš Klaipėdos iki Švedijos pakrantės nutiesti buvo skirta pusantrų metų ir daugiau kaip pusę milijardo eurų. 2015-ųjų gruodį simboliškai įjungiant Lietuvos, Švedijos ir Lenkijos elektros jungtis šalies vadovė Dalia Grybauskaitė išdidžiai pareiškė: "Tai — istorinis pasiekimas.Baltijos šalys tampa Vakarų Europos elektros energetikos sistemos dalimi. <…> Džiugu, kad jungtys stiprins elektros energijos tiekimo patikimumą, mažins vartotojų energijos sąnaudas, stiprins skandinavišką verslo kultūrą Baltijos šalyse".

Pasak tuometinio Lietuvos energetikos ministro Roko Masiulio, paleidžiant "NordBalt" žengtas svarbus žingsnis Lietuvos energetinės nepriklausomybės link, nes didžiąją dalį energijos ji pirko iš Rusijos.

"Dabar galime įsigyti trūkstamą elektros energiją ne tik iš Rusijos, bet ir iš Vakarų Europos: jungties su Lenkija dėka mes gauname elektros energiją iš kontinentinės Europos, o jungties su Švedija deka — iš Šiaurės Europos. Tai užtikrina, kad, kalbant apie elektros energijos tiekimą, mes turime patikimas alternatyvas", — sakė Masiulis.

Nuo to laiko praėjo dveji metai, o apie kabelinio "NordBalt" efektyvumą pergalės ovacijų nėra girdima. Specialistai teigia, kad povandieninė jungtis yra pakrauta ne daugiau kaip ketvirtadaliu projektinio pajėgumo (700 megavatų). Tačiau pranešimai apie gedimus ir jų pašalinimus girdimi reguliariai. Paskutinis gedimas įvyko lapkričio 15 dieną, kas nedelsiant paveikė elektros energijos kainą, kuri šoktelėjo beveik 10% — iki 36,3 eurų už megavatų valandą. Tai patvirtino ir nepriklausomas elektros energijos tiekėjas "Elektrum Lietuva".

Tie patys ekspertai pabrėžia, kad dažni  povandeninio kabelio gedimai  — techninių apsiskaičiavimų projektavime ir jungiamųjų movų montavimo, kurių visu kabelio ilgiu daugiau nei šimtas, rezultatas. O paties energijos tilto Lietuva-Švedija efektyvumas gali būti pasiektas tik įrengiant rezervinę atšaką, kuriai bus reikalinga dar bent pusė milijardo eurų ir pusantrų metų darbo. Kur gauti šiuos pinigus — dar nežinoma.

Nestabilus kabelio veikimas gali įnešti esminių laiko korektyvų ir Lietuvos mega planuose trauktis iš BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) elektros žiedo, kas numatyta 2025-aisiais. Šiam istoriniam įvykiui, kuris reikš galutinį Baltijos šalių atotrūkį nuo energetikos priklausomybės nuo Rusijos ir Baltarusijos elektros tinklų, Vilnius ruošiasi su viltimi.

O štai insaideriai pasakoja, kad kabeliu einančiu Baltijos jūros dugnu yra daugiau suinteresuoti ne lietuviai, o… švedai, kurie nori ilgalaikėje perspektyvoje pirkti pigią rusišką, o artimiausioje ateityje iš baltarusišką elektros energiją iš statomos Astravo AE, iš to patis BRELL žiedo.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone.

128
Tegai:
gedimas, elektros energija, NordBalt, Švedija, Lenkija, Lietuva
Dar šia tema
Energetikos ministerija: gaminti elektrą savo reikmėms tapo lengviau
Elektra Lietuvoje atpigo Latvijos dėka
Lietuva parengė Astravo elektros energijos importo ribojimo projektą
Skandinaviškos elektros energijos kaina stipriai išaugo
Elektros energija Lietuvoje atpigo 13%