Dalia Grybauskaitė ir Kersti Kaljulaid, archyvinė nuotrauka

Grybauskaitės, kaip Lietuvos, įvaizdis: bloga savireklama taip pat reklama

526
(atnaujinta 11:43 2017.12.11)
Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė yra stipri politikė, kurios vardas žinomas tarptautinėje arenoje. Bet, ar gali Lietuva būti patenkinta tuo įvaizdžiu, kurį sukuria jai prezidentė ir kitos valdžios institucijos?

Šių metų Miuncheno saugumo konferencijoje vienos iš diskusijų moderatorius, Britanijos laikraščio "The Financial Times" atsakomasis redaktorius Filipas Stivensas neatpažino Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid, prašydamas ją prisistatyti prieš užduodant klausimą iš auditorijos.

Su Lietuvos vadove Dalia Grybauskaite taip neatsitiks — k ritika Rusijos atžvilgiu atnešė jai pasaulinį garsumą. Bet ar Lietuvai naudingas toks  skandalingas išgarsėjimas?

Žodis — ne žvirblis

Galbūt, garsiausiu Grybauskaitės pareiškimu tapo jos žodžiai apie tai, kad Rusija yra teroristinė valstybė. Kitas pastebimas tokio pobūdžio įvykis buvo jos kalba Jungtinėse Tautose šių metų rugsėjį, kai Maskva buvo apkaltinta visais atžvilgiais, pradedant Gruzija ir baigiant Ukraina. Tuo metu Lietuvos prezidentė, kuri įpareigota kontroliuoti savo kalbą, neapsunkina savęs būtinybe nors kažkaip grįsti savo pretenzijas — Kremlius yra kaltas dėl visko, ir taškas.

Užteks rusofobijos!
© Sputnik / Edvinas Mamontovas

Žinoma, garsius kaltinimus iš karto pastebi pasaulio spauda, ​​kuri mėgsta aštrius "patiekalus". Tik ar verta džiaugtis tokia šlove? Filipinų prezidentas taip pat yra "garsenybė". Taigi, gal Grybauskaitei reikia pradėti vartoti necenzūriškus keiksmažodžius, ar vis dėlto jau laikas pradėti kontroliuoti savo kalbą, kad Lietuva nebūtų laikoma neadekvačia šalimi?

Jos Didenybės tarnyboje

Tuo tarpu negalima pasakyti, kad ponia Prezidentė yra "balta varna" šalies pragmatiškos ir santūrios politinės sistemos fone. Greičiau priešingai — ji yra ryški jos atstovė.

Užteks žudyti!
© Sputnik / Edvinas Mamontovas

Pavyzdžiui, paimkime Lietuvos užsienio politiką. Kol kas net Jungtinėse Amerikos Valstijose tęsiasi diskusija (bent viešai) apie tai, ar reikia suteikti Ukrainai mirtiną ginklą, tuo tarpu mūsų šalis išdidžiai perduoda kiauriai korumpuotam, nacionalistiniam ir represiniam režimui, žudančiam savo piliečius, ginklus beveik dviejų milijonų eurų sumai. Taigi norisi paklausti: "Kam padedame?"

Ne mažiau parodomoji yra Lietuvos energetikos politika. Maža to, kad pati įgyvendino nepelningą SGD terminalo Klaipėdoje projektą, kurį vadina didele sėkme, bet ir visai Europos Sąjungai bando kaip Dievo malonę įpiršti brangias Amerikos dujas vietoj rusiškų.

Galiausiai, tiesiog nuostabu, kaip Grybauskaitė ir jos "palyda" mėgsta pabrėžti Lietuvos svarbą, kurios neva visi klausosi ir kuri gali sau leisti lygiomis teisėmis (ar net iš aukšto) kalbėti su "dideliais" žaidėjais. Tuo pačiu metu kartais atrodo, kad ji nevaidina, o tiki savo visuotine reikšme.

Apibendrinant, galima pasakyti, kad Grybauskaitė primena Baltųjų rūmų atstovę spaudai, kuri įgarsina aštriausius išpuolius prieš Rusiją kaip informacinio karo elementą (kam pačiam tai daryti, jeigu yra Dalia, kuri viską pasakys ir dar daugiau pridės nuo savęs). O Lietuva atrodo kaip JAV valstija, kuri imasi bet kokio "purvino darbo" (ar tai slapti CŽV kalėjimai ar ginklų Ukrainai tiekimas) ir kuriai net savo interesai ir ES interesai nėra tokie svarbūs, kaip Vašingtono tarnaitės vaidmuo (ir dažnai tai netgi ne su išskaičiavimu).

Galbūt būtų geriau, jei Lietuvos prezidentė turėtų Kersti Kaljulaid vardą?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone

526
Tegai:
užsienio politika, Dalia Grybauskaitė, Lietuva
Dar šia tema
Dalia Grybauskaitė Jungtinėse Tautose: su Amerika prieš Rusiją
NATO dešinysis flangas: lietuvių pinigai amerikiečių reikmėms
Vladimiras Žirinovskis: Lietuva bus sunaikinta karo Europoje atveju
Įtampą keliantis Lietuvos Patriotizmas
Kijevas

Vakarai ukrainiečiams: kariaukite su Rusija iki paskutinio "laboratorinio triušio"

(atnaujinta 12:05 2020.12.05)
Ukrainoje, praėjus beveik septyneriems metams po valstybės prėjimo į visišką išorinį valdymą, staiga buvo nuspręsta "rimtai pakalbėti apie šį išorinį valdymą

Šiaip ar taip, tai praėjusį savaitgalį pareiškė žinomas Italijos, Lietuvos ir Kanados televizijos laidų vedėjas Savikas Šusteris — geriausio kandidato komentuoti šį klausimą, pripažinkite, negalima rasti. Kaip jis pasakė savo laidoje televizijos kanalo "Ukraina" eteryje, JAV ambasada ilgai priešinosi ir atsisakė kalbėti šia tema, tačiau asmeniškai jis "labai paprašė" Amerikos diplomatų sureaguoti į protesto akciją, kuri įvyko prie jų diplomatinės atstovybės Kijeve sienų. Ir užjaučiantys amerikiečiai atsiliepė.

Kaip paaiškėjo iš ambasados ​​komentaro, "JAV yra labai susirūpinusi dėl Ukrainos žmonių ir vertybių, dėl kurių ukrainiečiai kovojo Maidane, ir toliau miršta Donbase". Be to, Amerikos diplomatai, aiškiai užsimindami apie Rusiją, bandė perkelti atsakomybę už kišimąsi į Ukrainos reikalus kitai valstybei. Be to, jie Rusiją apkaltino ir karu, ir net kai kuriais ieškiniais teisme, "kuriais siekiama diskredituoti demokratiškai išrinktą Ukrainos vyriausybę ir jos reformas". Kokie ieškiniai turimi omenyje ir kaip pats prašymo pateikimo neva "demokratiniam" Ukrainos teismui faktas gali diskredituoti ką nors naudingo visuomenei, lieka paslaptimi.

Žodis "reformos" yra vienas mėgstamiausių Vakarų diplomatų leksikone, kai jie pateisina savo tiesioginį kišimąsi į Ukrainos reikalus. Ir nesvarbu, kad reformas mato tik tie, kurie apie jas kalba, tačiau jau daugelį metų patys žmonės to nepastebi. Pavyzdžiui, pagal tiesioginius Vakarų nurodymus ir jiems kontroliuojant Ukraina jau sukūrė šešias skirtingas antikorupcines struktūras, kurioms nuo Maidano laikų jau išleista dešimt milijardų grivinų (pagal dabartinį kursą beveik 292 milijonai eurų). Tačiau per šį laiką nė vienas aukščiausias korumpuotas asmuo nebuvo įkalintas, o visos apklausos rodo, kad didžioji dauguma Ukrainos gyventojų taip ir nepamatė pokyčių kovoje su korupcija arba mano, kad padėtis tik pablogėjo. Ir tik JAV ambasada ir jos kolegos iš Vakarų vis dar tvirtina apie kažkokias pasauliui nematomas "reformas" — žodis gi geras.

Krymas
© Sputnik / Александр Андреев

Ukrainos vidaus valdymo mechanizmo ypatumus neseniai labai atvirai atskleidė Romanas Vaščiukas, kuris 2014–2019 metais dirbo Kanados ambasadoriumi Kijeve, tai yra iš tikrųjų jis buvo tiesioginis šio režimo kūrimo dalyvis. Dar spalio mėnesį jis kalbėjo gana siaurame internetiniame seminare, kurį organizavo Ukrainos diaspora Kanadoje. Kadangi renginio organizatorių YouTube kanalas turi tik šiek tiek daugiau nei 400 sekėjų, o jo vaizdo įrašai paprastai sulaukia kelių dešimčių peržiūrų, Kanados diplomatas nusprendė, kad jis yra siaurame bendraminčių rate, ir viską atvirai papasakojo. Ir jeigu dabar Ukrainos žurnalistai nebūtų atkreipę dėmesio į jo kalbą, ši kalba greičiausiai liktų nepastebėta. O paklausyti buvusio ambasadoriaus apreiškimų yra labai naudinga. Ypač tiems Kijevo Maidano aktyvistams, kurie iki šiol naiviai tiki, kad ten jie kovojo už savo nepriklausomybę, arba gi Rusijos vakariečiaims, kurie tiki užjūrio pareiškimų apie norą paversti Rusiją demokratiniu rojumi nuoširdumu.

Vaščiukas iš karto žeminančiai apibūdino savo nesenio buvimo šalies gyventojus: "Ukrainiečiai — tai, kaip žinome, yra talentingi žmonės, o ypač talentingai jie moka apgauti save, o paskui skųstis savo bloga dalia". Štai kodėl Kanados ambasadorius, tiesiogiai pripažindamas kišimusi į Ukrainos vidaus reikalus, tai pateisina tuo, kad po Maidano pati Ukrainos valdžia paragino Vakarus ne tik įsikišti, bet ir daryti jiems spaudimą: neva, mes patys negalime susitvarkyti. Ambasadorius, regis, net neįtaria, kad jis beveik pažodžiui apibūdino klasikinę žmonių istoriją iš "Vieno miesto istorijos", kurią parašė Saltykovas-Ščedrinas: "Mes daug ką sugadinome vienas kitam, o tiesos taip ir neturime. Eik ir valdyk mus!"

Taip ir gimė G7 ambasadorių grupė, kuriai de facto buvo perduotos nepriklausomos valstybės valdymo funkcijos (Vaščiukas maždaug taip ir sako — "tarptautinė komanda, turėjusi įtakos Ukrainos valdžios sprendimams"). Vertinant iš to, kaip ši struktūra dabar tiesiogiai spaudžia net šios valstybės Konstitucinio Teismo sprendimus, galima padaryti išvadą, kad grupės funkcijos buvo ne tik išsaugotos, bet ir išplėstos. Beje, pats diplomatas tiesiai sako, kad ambasadoje turėjo Kanados darbuotoją, kuri "dirbo su Ukrainos teismų sistema". Tas faktas, kad visos tos valdžios institucijos ir teismai, kuriuos mini Vaščiukas, turėtų būti tartum nepriklausomi nuo bet kokio pašalinio kišimosi ir, atitinkamai, buvęs ambasadorius tiesiogiai pripažįsta Ukrainos konstitucijos pažeidimą, jo visiškai nejaudina. "O ką mes galėjome padaryti, jei to nori patys ukrainiečiai?" — gūžteli pečiais kanadietis. Originalus Ukrainos politinės eutanazijos paaiškinimas.

NATO ir Ukrainos vėliavos
© Sputnik / Михаил Маркив

Vaščukas ciniškai pripažįsta, kad Vakarai iš šios šalies padarė "laboratorinį triušį", atlikdami su ja socialinius ir ekonominius eksperimentus, kurių jie neišdrįstų išbandyti savo gyventojams. Patvirtindamas šią tezę, diplomatas net savo prezentacijoje nupiešė triušį su morka priešais jį — kad būtų aišku, kaip jis valdė Ukrainą. Panašu, kad tokių eksperimentų variantai neišsemiamos — bent jau kai kurie triušiai dar gyvi.

Tai yra, buvęs Kanados ambasadorius tiesiogiai patvirtina absoliutaus išorinio valdymo Ukrainą faktą. Ir netgi pripažįsta, kad jo kolegos kažkokiu būdu nuėjo per toli, reikalaudami iš jos neįmanomo. Tačiau iškart seka stulbinanti išvada: kadangi Ukraina "kariauja dviem vienodais karais dviem frontais — prieš Rusiją ir prieš korupciją", jos nereikėtų atitraukti nuo pagrindinės kovos. Ir tai, kaip jūs suprantate, nėra karas su korupcija. "Negalima sudeginti namo iš vidaus ir tuo pačiu metu jį apginti", — sako Vaščiukas. Tai yra, kova su korupcija, jo nuomone, — tai "namo padegimas iš vidaus". Štai jums ir visa "reforma". Gaila, kad 2013–2014 metais Kijevo Maidane tiesiogiai dalyvavę Vakarų ambasadoriai tada jo aktyvistams nepaaiškino, kad jie kovoja ne prieš korupciją ir net ne dėl "nėrinių kelnaitčių", o dėl karo su Rusija. Manau, kad tai pakeistų situaciją.

Kanados diplomatas tiesiogiai sako Kijevui: kovokite su Rusija iki paskutinio ukrainiečio, tai yra iki paskutinio "laboratorinio triušio". O kyšiai, korupcija ir kiti lydintys reiškiniai tegul lieka. Štai ir visa išorinio valdymo esmė. Jei kas nors galvojo, kad Vakarus domina jų valdomų teritorijų ir tautų klestėjimas, šiuo pavyzdžiu jis gali įsitikinti, koks yra tikrasis jų tikslas.

Be to, patys ukrainiečiai, prieš leisdami eksperimentus su savimi, galėtų neužmintų ant to paties grėblio, kurį jau seniai išgyveno kitos šalys. Pavyzdžiui, dabar kažkaip kukliai buvo paminėtas Deitono susitarimų, pagal kuriuos Bosnija ir Hercegovina buvo perduota oficialiam Vakarų valdymui, 25-metis. Žurnalas "The Economist" pateikia parodomąjį šio laikotarpio rezultatą: pusė šios kadaise išsivysčiusios teritorijos 14 metų gyventojų yra neraštingi. Nenuostabu, kad ir Vaščiukas viena iš Ukrainos "problemų" vadina per aukštą jos jaunimo išsilavinimo lygį — neva, jų teigimu, ir tiek daug revoliucijų iš ton. Galima manyti, ko siekia G7 ambasadoriai, kai jie siekia "švietimo reformos" Kijeve.

Tuo nuostabiau, kad Amerikos diplomatai ir auksčiau paminėto Saviko Šusterio svečiai Ukrainos televizijos kanale piktai atmetė akivaizdų Vakarų išorinės kontrolės faktą. Laidos vedėjas užpuolė protesto akcijos prie JAV ambasados ​​sienų organizatorių Ilją Kivą, atstovaujantį partijai "Opozicijos platformą — Už gyvybę": "Krymas okupuotas, Donbasas okupuotas. O jūs atliekate akciją "Yankee, go home!", nors jie neturi nieko bendro su šia okupacija".

Šusteris, būdamas Italijos ir Kanados pilietis, net nesupranta, kad, grasinančiu balsu reikalaudamas iš neva nepriklausomos Ukrainos liaudies deputato ataskaitos Ukrainos televizijos tiesioginiame eteryje, tuo metu jis pats ir yra šios šalies išorinės kontrolės personifikacija. Tokiu įprastu ir organišku jau Vakarų ambasadoriai ir jų propagandiniai tarnautojai jau laiko savo kišimąsi į Ukrainos vidaus reikalus. "O ką mes galime padaryti, jei to nori patys ukrainiečiai!" — gali pakartoti savo Kanados tautiečio žodžius Šusteris. Na, o jei ukrainiečiai to nenori, reiškia, juos reikia priversti tai daryti. Tam ir "reformos". Kad tik "laboratoriniai triušiai" nesibaigtų per greitai.

Autoriaus nuomonė gali mesutapti su redakcijos pozicija

Tegai:
Rusija, Ukraina
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Lietuvos prezidentas kairė URM vadovo ranka? Nausėda gali patekti į nemalonią padėtį

(atnaujinta 14:36 2020.12.04)
Prezidentas Gitanas Nausėda baigė susitikimus su kandidatais į ministrus baigė pokalbiu su būsimu užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu

Būtent šis ministras yra dešinioji valstybės vadovo ranka tarptautinėje arenoje. Ar Nausėda taps kaire naujojo ministerijos vadovo ranka?

Prezidentas Gitanas Nausėda su jau paskirta ministre pirmininke Ingrida Šimonyte aptarė keturiolikos susitikimų su kandidatais į ministrus maratono rezultatus. Kaip posėdžio išvakarėse sakė valstybės vadovo spaudos sekretorius, ne visi kandidatai į naujojo ministrų kabineto narius atitinka aukštus profesionalumo ir nesavanaudiškumo reikalavimus. Paprasčiau tariant, reikia kažką pakeisti.

Sputnik Lietuva jau užsiminė apie kandidato į energetikos ministrus Dainiaus Kreivio polinkį į korupciją, į nemokšą, tik teisės bakalaurę Eveliną Dobrovolską, kurią Laisvės partija delegavo į teisingumo ministrės postą. Bei ir buvusio valstybės kontrolieriaus Arūno Dulkio paskyrimas sveikatos ministro pareigoms prezidentui didelio entuziazmo nesukėlė. Juk visai neseniai Gitanas Nausėda atsisakė patvirtinti Dulkį kitai valstybės kontrolieriaus kadencijai.

Tačiau buvo kandidatas į ministeriją, kurio paskyrimu net neverta abejoti. Prezidento rūmuose jis lankėsi simboliškai paskutinis. Tai didžiausios valdančiosios partijos — "Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų" lyderis Gabrielius Landsbergis. Jis turės vadovauti Lietuvos užsienio reikalų ministerijai.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad paprasto ministro pozicija Lietuvos vyriausybėje yra pažeminimas pagrindinės valdančiosios partijos lyderiui. Jam tiktų ministro pirmininko kėdė arba bent jau Seimo pirmininko. Bet tai tik iš pirmo žvilgsnio. Šis paskyrimas turi strateginį išskaičiavimą.

Įsijunkite Google ir pažiūrėkite, kaip dažnai pastaraisiais metais tarptautinėje spaudoje buvo minima kadenciją baigusio užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus pavardė kartu su žodžiu "Lietuva".

Ir suprasite, kad Linkevičius pasaulyje žinomas net geriau nei Gitanas Nausėda. Kas pirmasis tarptautinėje arenoje išsakė oficialią Lietuvos valstybės poziciją? Kas buvo pagrindinis dainininkas antbaltarusiškų ir antirusiškų sankcijų Europos chore? Kas atvirai kvietė NATO vykdyti kryžiaus žygį "į Rytus"? Kartais Lietuvos prezidentas atsilikdavo nuo savo užsienio reikalų ministro ir tik papildydavo Linkevičiaus jau suformuluotą iniciatyvą. Kartais nebuvo aišku, kas valdo Lietuvos užsienio politiką — prezidentas ar jo dešinė ranka?

Ir štai, atėjus Gabrieliui Landsbergiui į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją, viskas sustos į savo vietas. Karūnuotas anūkas dažnai skambins ar aplankys savo senelį. Jis diktuos palikuoniui "viso pasaulio" citatas. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis įgarsins šias citatas iš Europos ir pasaulio forumų tribūnų. Pamenate, kaip jaunas europarlamentaras Gabrielus Landsbergis per kadenciją Briuselyje, pakeitęs išėjusį į pensiją senelį, įgarsindavo antirusiškus šūkius?

Ir jei per tą trumpą laikotarpį pasaulis neturėjo laiko įvertinti jaunojo Lietuvos europarlamentaro oratoriškojo talento ir charizmos, šiandien situacija yra kitokia. Į Lietuvos užsienio reikalų ministro žodžius bus žiūrima labai rimtai. Ir tada po truputį Europa ir pasaulis įpras tarti ir oficialiuose dokumentuose rašyti sudėtingą pavardę Landsbergis.

Laikas nenumaldomai greitai bėga, nepraėjus nė ketveriems metams vėl Lietuvos lauks ... prezidento rinkimai. O ponas Gitanui Nausėdai, greičiausiai, teks susiremti su savo užsienio politikos dešine ranka — užsienio reikalų ministru. Tada Gabrieliui jau bus virš 40, ir pagal Konstituciją jis galės drąsiai kelti savo kandidatūrą į prezidento postą. O pasaulio bendruomenė tuo metu artimiau pažins jaunąją Lietuvos politinių genijų — Landsbergių — atžalą. Natūralu, kad vertins jį jau nebe kaip ministrą, o kaip prezidentą.

Iš tiesų Lietuvos istorijoje Landsbergio pavardės nėra garbingame prezidentų sąraše, ten tik kukliai užrašyta "Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas". Tiesa, žurnalistai visada nuolankiai priduria — "pirmasis de facto nepriklausomos Lietuvos vadovas". Bet kiekvienam pasaulio politikui išsamiai nepaaiškinsi šių žodžių prasmės. Kaip paprasta ir gražu pasakyti: "Landsbergis — Lietuvos prezidentas". Ir išsipildys amžina didžiojo Vytauto II svajonė.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Užsienio reikalų ministerija (URM), Gabrielius Landsbergis, Gitanas Nausėda
Mergina su šaliku, archyvinė nuotrauka

Įvardyta liga, kuri trečdaliu sumažina riziką užsikrėsti koronavirusu

(atnaujinta 12:27 2020.12.05)
Mokslininkai pažymi, kad užsikrėtimo riziką įtakoja ir socialinis veiksnys

VILNIUS, gruodžio 5 — Sputnik. Žmonėms, sergantiems bronchine astma, yra mažesnė rizika užsikrėsti koronavirusu, rodo "ScienceDirect" paskelbti Izraelio mokslininkų tyrimai.

Vakcina nuo koronaviruso
© Sputnik / Кирилл Брага

Pasak vieno iš darbo autorių, daktaro Eugenijaus Merzono, yra trys hipotezės, paaiškinančios ekspertų išvadas.

Pirma, kvėpavimo takų alergija yra susijusi su reikšmingu angiotenziną konvertuojančio fermento 2 (AKF2) sumažėjimu, kurį SARS-CoV-2 naudoja kaip įėjimo į ląstelę tašką.

Antra, dauguma astma sergančių žmonių naudoja inhaliacinius kortikosteroidus, kurie gali sumažinti koronaviruso replikaciją.

Mokslininkai pažymi, kad tokių pacientų atveju veikia ir socialinis veiksnys.

"Jie labiau linkę laikytis Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymų, įskaitant kaukių dėvėjimą, socialinio atsiribojimo ir higienos praktiką", — paaiškino Merzonas.

Gydytojai mano, kad tyrimas gali būti naudingas teikiant suasmenintas rekomendacijas pasirinktoms populiacijoms, kurioms jau paplitęs susirgimas.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
COVID-19, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
PSO įvardijo pagrindines koronaviruso perdavimo žmonėms versijas
Veryga paskelbė apie trečiosios koronaviruso bangos pavojų po žiemos atostogų
Merkel perspėja apie trečiąją koronaviruso bangą