Flagas, archyvinė nuotrauka

Lietuva 2017-aisias: net kelios krizės, užtat tiesa viena!

99
(atnaujinta 18:01 2017.12.11)
Net kelios krizės vienu metu — toks yra 2017 metų derlius Lietuvoje

Šį rudenį demografijos specialistai paskaičiavo, kad darbingo amžiaus žmonių Lietuvoje per artimiausius penkerius metus sumažės 9 procentais. Tai yra, beveik po 2 procentus kasmet. Tad dirbantieji turės išlaikyti vis didesnį pensininkų skaičių. Tai negalės tęstis amžinai, todėl labai realu, kad po 7-10 metų pensijas teks mažinti, nes biudžete truks lėšų.

Demografine prasme 2017 metais Lietuvoje nepadaryta nieko, kas nors truputį stabdytų tautos išnykimo tendenciją. Žmonių materialinės gyvenimo sąlygos nepagerėjo. Tiesa, valdžia pakėlė minimalias algas ir pensijas, tačiau tuos keliasdešimt eurų akimirksniu "suvalgė" infliacija, ypač išaugusios maisto ir paslaugų kainos.

Tauta toliau nyksta bei emigruoja ir dėl liūdnos, depresyvios psichologinės atmosferos šalyje. 2017 metai netapo išimtimi: lietuviškasis elitas ir toliau vėlėsi į smulkias politines rietenas, demonstravo nesusikalbėjimą ir negebėjimą mažinti korupciją. (Visą tai dar multiplikavo ir lietuviška žiniasklaida, kuri priprato skandalais ir skandaliukais laikyti prikaustytą auditorijos dėmesį.) Teko kalbėti su ne vienu mūsų emigrantų. Greta mažų algų visi jie kaip pagrindinę išvykimo iš Lietuvos priežastį įvardino vilties nebuvimą. Vilties, kad kada nors Lietuvoje reikalai susitvarkys.

Šios vilties atsiradimo niekaip neskatina ir rusofobija, kuri šių metų rudenį pasiekė naujų aukštumų, Rusijos ir Baltarusijos manevrų "Zapad 2017" metu. Kokia prasmė planuoti savo ateitį valstybėje, kurioje kyla isterija dėl eilinių, seniai planuotu manevrų, ir kuri rimtai ruošiasi kariauti su šimtus kartų už ją stipresne valstybe.

Politinė Lietuvos klasė bejėgiškai stebėjo emigraciją ir toliau kovojo tarpusavy. Seimas šiais metais inicijavo net tris apkaltos procesus, kurie nesibaigė iki šiol. Vienam deputatui pradėta apkalta už verslo ryšius Baltarusijoje, kitam už kontaktus su "Rosatomu", trečiam už seksualinį priekabiavimą. Pirmieji du atvejai yra politizuoti ir siunčia signalą visiems politikams, kad jie žūtbūt vengtų bet kokių verslo ir politinių kontaktų su Rytais. Tik su Vakarais!

Tačiau svarbiausias politinis patiekalas elitui buvo neformalusis Seimo daugumos ir valstiečių partijos lyderis Ramūnas Karbauskis. "Suvalgyti" šį žmogų norėjo ir konservatoriai, ir žiniasklaida, ir net dalis koalicijos partnerių. Priežastis paprasta — šis buvęs verslininkas su savo milijonais eurų yra per daug nepriklausomas ir nesilanksto įprastiems politiniams autoritetams, kaip antai Daliai Grybauskaitei ar Vytautui Landsbergiui.

Metų skandalu tapo Karbauskio ryšys su žaviąja jo frakcijos nare Greta Kildišiene. Žurnalistai greitai nustatė, kad ši Seimo narė greitai kyla karjeros laiptais  Karbauskio partijoje ir dar važinėja jo valdomam koncernui priklausančiu automobiliu.

Publika gavo eilinę muilo operą, žiniasklaida ir oponentai rado progą patriukšmauti, ir visi liko patenkinti, išskyrus, aišku, šią politikų porą. Kildišienė atsisakė Seimo narės mandato, o R. Karbauskio populiarumas smuko.

Politinės korupcijos šalyje mastai tapo dar akivaizdesni, kai teisėsauga pateikė kaltinimus visai partijai — Lietuvos liberalų sąjūdžiui. Paaiškėjo, kad įtartinai artimus ryšius su verslo rykliais palaikė ne tik buvęs liberalų vadovas Eligijus Masiulis, bet ir kiti šios partijos vadovybės nariai. Todėl, nepaisant to, kad liberalai išsirinko naują vadovą, mažai kas tiki jų renesansu. Tuo labiau, kad "naujas" vadovas nėra naujas — tai liberalų partijos veteranas Eugenijus Gentvilas.

Kita tradicinė šalies partija — socialdemokratai — šiais metais tiesiog įvykdė savižudybę. Pusė jos frakcijos Seime nesutiko su socdemų tarybos sprendimu išeiti iš valdančiosios koalicijos. Tad frakcija skilo pusiau, ir dabar maištininkai kuria dar vieną socialdemokratų partiją. Kuo tai baigsis, nesunku nuspėti — abi partijos gali neperkopti rinkiminio barjero per Europos Parlamento, o paskui ir per Seimo rinkimus.

Ir tik į monarchizmą puolusioje konservatorių partijoje karaliauja stabilumas. Senelis Vytautas Landsbergis šiais metais palaimino savo anūko Gabrieliaus išrinkimą šios politinės jėgos pirmininku. Anūkui vos daugiau nei 30 metų, tačiau jis kupinas ambicijų netrukus tapti premjeru…

Metų pabaigoje ėmė ryškėti jau seniai besikaupusios socialinės įtampos ženklai. Pirmieji pratrūko medikai, pareikalavę jau kitais metais didinti algas 50 procentų. Netruks savo reikalavimus didinti menkus atlyginimus pateikė švietimo sistemos darbuotojai.

Premjeras Saulius Skvernelis galėjo pažadėti tik dalinai tenkinti šiuos reikalavimus, kadangi jau seniai valdantysis elitas buvo apsisprendęs laisvųjų biudžeto pinigų liūto dalį skirti krašto apsaugai. Valdžia niekaip negali suprasti, kad socialinė gerovė yra didžiausias nacionalinio saugumo garantas. Socialiai saugūs piliečiai bus motyvuoti ginti valstybę, kurioje jiems gera gyventi.

Ir atvirkščiai — jie jos negins, jeigu valstybė elgsis kaip pamotė. Na, o papildomi šimtai milijonų eurų, išleistų keliems šarvuočiams ir haubicoms, yra išmesti į balą pinigai, nes šiuolaikiniame, aukštųjų technologijų kare lemtų minutės ar net sekundės, tad ši išvaizdi technika liktų nepanaudota.

Greta demografinės ir partinės, šalį apėmusi ir žodžio laisvės erozija. Žmogus jau nebeturi teisės išsakyti savo nuomonę. Vos tik dizaineris Juozas Statkevičius tarė kelis sakinius "Sputniko" portalui apie nykią padėtį šalyje, kaip jį tuoj užpjudė naujieji mūsų patriotizmo propagandininkai. Netrukus patriotinės inkvizicijos laužo liepsna apėmė  prie gėdos stulpo pririštą rašytoją Rūtą Vanagaitę, kuri suabejojo vieno iš miško brolių biografija.

Galutinį tašką šiose diskusijose padėjo vienas žinomiausių Lietuvos apžvalgininkų Vladimiras Laučius. Jis tiesiai pareiškė, kad tiesa tegali būti viena. Ir taškas. O kas bando neigti tiesą ir siūlyti kitą tiesą, tas arba priešas, arba nevisai adekvatus.

Štai taip, ponai laisvieji laisvosios Lietuvos piliečiai. Nuo šiol jei kam nors iš jūsų kyla bet koks klausimas, jūs galite būti ramūs — žinokite, kad mūsų šalyje gyvena Vladimiras Laučius ir dar daug panašaus mąstymo jo kolegų intelektualų, kurie turi atsakymus į visus be išimties klausimus. Logiškai galvojant, jie netrukus įsteigs Tiesos ministeriją ir spręs, ką ir kaip bausti už melo sklaidą. Tiesa juk yra viena.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone

99
Tegai:
krizė, Lietuva
JAV ir ES vėliavos, archyvinė nuotrauka

Vašingtonas nusprendė tikrųjų nubausti Europą

Nepaisant visų sunkumų tarp Trampo administracijos ir Amerikos IT gigantų, tokių kaip Facebook, Google ir Amazon, Trampas pasirengęs paaukoti transatlantinio solidarumo ir geros valios tarp JAV ir ES likučius, kad apsaugotų korporacijų pajamas

Senas, daugelį metų trunkantis konfliktas dabar perėjo į atvirus, skaudžius finansinius smūgius, siekiančius milijardus dolerių — Europos Sąjunga nori "prispausti" amerikiečių korporacijas, kurios dešimtmečiais dirbo ES nemokėdamos mokesčių, o JAV ketina nubausti Europos Sąjungą už bandymą įgyti minimalų fiskalinį suverenitetą.

Verta pagirti Donaldo Trampo komandą — jų kerštas pasirodė esąs labai tikslus, turint omenyje, kad jiems pavyko nustatyti konkretų Europos proveržio į laisvę iniciatorių ir idėjos, kad Amerikos IT verslas dirba "JAV Europos kolonijose" ir privalo mokėti mokesčius, autorių, o po šio identifikavimo buvo imtasi atsakomųjų Amerikos priemonių.

Prancūzijos prezidentas ir didelis mėgėjas pakalbėti apie Europos kaip pasaulio galios centro atkūrimą Emanuelis Makronas buvo Europos mokesčių Google, Facebook ir Amazon įvedimo autorius ir įkvėpėjas, todėl bendrovių, patekusių po Baltųjų rūmų "karštąja ranka", sąrašas buvo sudarytas taip, kad būtų sukeltas maksimalus diskomfortas Eliziejaus rūmams.

CNBC Amerikos finansų kanalas praneša:

"Prancūzijos bendrovių [veikiančių liukso segmente — Sputnik] akcijų kritimas įvyko po to, kai JAV paskelbė, kad jos gali nustatyti aukštas kai kurių šios kategorijos produktų kainas.

Pagal naujus tarifus, kurie gali įsigalioti sausio pabaigoje, JAV prekybos atstovybė galės imti iki 100 % siekiančius mokesčius už tokių prekių importą iš Prancūzijos. Numatoma suma [importo, kuriam taikomi nauji tarifai — Sputnik] yra 2,4 milijardo dolerių. Prancūzijos akcijų kritimas pakenkė įmonėms, kurioms priklauso "Louis Vuitton", "Hennessy", "Hermes", Christian Dior, "Gucci", "Yves Saint Laurent" ir "Balenciaga".

"Šimtas procentų yra gana daug", — "The Wall Street Journal of America" sakė Bruno Pavlovsky, "Chanel House" prezidentas. "Tai nėra tarifas. Šimtas yra bauda", — pridūrė jis.

Verta paminėti, kad Amerikos pareigūnai siūlo savo įvykių versiją ir tvirtina, kad kaltas yra Makronas, kuris neva nori diskriminuoti tam tikras Amerikos bendroves ES. Šis kaltinimas kelia tam tikrą skeptiškumą net tradiciškai patriotiškos Amerikos žiniasklaidos priemonėms.

"JAV mano, kad Prancūzijos mokesčių struktūra yra nesąžiningai nukreipta į dideles JAV interneto bendroves, tokias kaip Facebook, Google ir Amazon. Nepaisant to, kitos šalys vis labiau ieško būdų, kaip gauti pajamų iš įmonių, kurios uždirba milijardus dolerių savo rinkose", — praneša leidinys "Politico".

Trampo atsakomųjų priemonių pasirinkimą greičiausiai lėmė tai, kad "Prancūzijos rinkinys" buvo laikomas savotiška patikimumo sala ir saugiu prieglobsčiu investuotojams, kurie tikėjo, kad Prancūzijos įmonės, dirbančios tik su pasiturinčiais vartotojais, yra idealiai apsaugotos nuo koronaviruso epidemijos padarinių ir nuo prekybos karų rizikos.

Juodame gilios ekonominės krizės, kurioje Prancūzija pasinėrė į kovą su epidemija, fone, prabangos kompanijos atrodė kaip šviesos spindulys ir vilties šaltinis, taip pat simbolis, kad šalis, negalinti konkuruoti su Vokietija ar Kinija tradicinėje pramonėje, turi tam tikrų konkurencinių pranašumų tarptautinėje arenoje. Sumenkinti šį simbolį, faktiškai atimant iš šių bendrovių prieigą prie Amerikos rinkos, yra gera idėja, jei tikslas yra išgąsdinti Prancūzijos prezidento administraciją ir paveikti Europos mokesčių politiką apskritai.

Prancūzai gali pasielgti principingai ir įvesti mokestį Amerikos įmonėms (bent jau nacionaliniu lygmeniu), tačiau ar, pavyzdžiui, Vokietijos pareigūnai norės palaikyti tokio tipo bendro Europos mokesčio įvedimą, rizikuodami "100 % tarifu", pvz., vokiškų automobilių eksportui.

Kita vertus, šiuo atveju mes nekalbame apie tik ekonominį konfliktą. Tai diskusija apie pačių Europos politikų statusą. Lemiamas veiksnys, nurodantis faktinę nuosavybės teisę į tam tikrą teritoriją, yra klausimas, kam vietiniai verslininkai moka mokesčius. Kas turi teisę įvesti ir surinkti šiuos mokesčius, turi galią tam tikroje teritorijoje. Istorijoje būta atvejų, kai tam tikri užsienio prekeiviai ar verslininkai gavo teisę į neapmokestinamą prekybą ar paslaugų teikimą tam tikroje šalyje, tačiau tai vyko tik tuo atveju, jei ji anksčiau buvo pralaimėjusi karą ar tiesiog pasirašė tam tikras pasenusias pasidavimo sąlygas, gresiant karinei jėgai.

Twitter
© Sputnik / Александр Кряжев

Taigi, kai Amerikos įmonės tampa dominuojančiomis Prancūzijos internetinės reklamos ir internetinės komercijos rinkos dalyvėmis, jos gauna milijardus eurų iš Prancūzijos kompanijų (tuo pat metu turi galimybę sužlugdyti bet kurį Prancūzijos verslą, kai tiesiog neįmanoma efektyviai reklamuoti ar parduoti savo produktus internete). Be to, Prancūzijos biudžetas šioje situacijoje negali gauti nė cento, o tai reiškia, kad Prancūzija yra JAV kolonija arba bent jau neturi visiško ekonominio suvereniteto. Ir sprendimas įvesti kuklų trijų procentų mokestį yra ne tiek siekis papildyti biudžetą, kiek bandymas atkurti nepriklausomybę.

Svarbu tai, kad tiek Respublikonų, tiek Demokratų partija palaikė Trampo administracijos veiksmus, kad nubaustų Prancūziją — ir tai yra labai gera žinia Rusijai, ypač tuo atveju, jei Prancūzijos politikai staiga ims rodyti savo orumą.

Bent jau reaguodami į praeities grėsmes, Prancūzijos ir net Vokietijos valdžios atstovai parodė, kad yra pasirengę žengti toliau ir ginti savo teisę vykdyti nepriklausomą ekonominę politiką.

Jei padėtis ir toliau vystysis pagal šį scenarijų, tada, nepaisant to, kas laimės JAV rudens rinkimus, santykiai Vašingtono–Paryžiaus ir Vašingtono–Berlyno linijose toliau blogės.

Bus juokinga, jei netolimoje ateityje amerikiečių vartotojas "Chanel" kvepalus ar "Hermes" rankinę galės įsigyti tik kontrabandos būdu, o europiečiams teks ieškoti alternatyvų Amerikos socialiniams tinklams. Ekonominės deglobalizacijos daigai skverbiasi į užmegztų tarptautinių ryšių tarpsnį.

Toms šalims, kurioms dabartinė globalizuotos ekonomikos sistema netinka, tai yra paskutinis ir rimtas šansas ištaisyti praeities klaidas ir užsitikrinti patogesnę padėtį deglobilizuotoje ateityje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
ES, JAV, Donaldas Trampas
Andžejus Duda

Pavojingas laviravimas. Lietuvai derėtų susimąstyti po rinkimų Lenkijoje

(atnaujinta 15:28 2020.07.13)
Andžejaus Dudos pergalė per Lenkijos prezidento rinkimus gali patikti ne visiems Lietuvoje. Kai kurios politinės jėgos per spalį vyksiančius Seimo rinkimus turės pakoreguoti programos gaires, atsižvelgdamos į Varšuvą

Tuo metu, kai prieš lemiamą prezidento rinkimų turą Lenkijoje buvo tylos diena, kovotojai už LGBT lygybę ėjo pagrindiniu Lietuvos sostinės prospektu. Čia buvo galima įžvelgti tam tikros simbolikos. Juk Varšuvoje susirėmė dvi ideologijos — tos pačios lyties asmenų meilės priešininkai ir šalininkai. Kalbant apie kitus Lenkijos užsienio ir vidaus politikos klausimus, Andžejaus Dudos ir jo oponento Rafalo Tšaskovskio nuomonės nesiskyrė taip kardinaliai.

Gal todėl, sužavėti šeštadienio "vaivorykštės" procesijos, Vilniaus rinkimų apylinkėje daug daugiau lenkų balsavo už LGBT tolerantišką Varšuvos merą nei už dabartinį ir naujai išrinktą prezidentą. Už Tšaskovskį buvo atiduoti 352 balsai, o už Dudą — tik 129.

Tuo metu, kai Lenkija vėl balsavo už tradicines šeimos vertybes, Lietuvos sostinėje ne tik vyko eitynės, remiančios LGBT žmones, bet ir seksualinių mažumų aktyvistai kone ultimatumo forma reikalavo iš Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos išreikšti atvirą paramą jiems.

Taigi, LGBT vertybių tema artėjančiuose Seimo rinkimuose gali būti lemiamas veiksnys politinėje kovoje dėl valdžios ateinantiems ketveriems metams. Tik klausimas, kuri iš lyderiaujančių Lietuvos politinių partijų drįsta atvirai ginti tradicines šeimos vertybes. Kol kas tik viena nedidelė, bet valdančioji partija — "Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga" savo programose pasisako už tradicinę šeimą.

Tie konservatoriai, kurių partijos pavadinime yra žodis "krikščionys" (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), jau seniai atvirai remia liberalias vertybes. O jų partijos sąrašo "pirmas numeris" — buvusi finansų ministrė, Seimo narė Ingrida Šimonytė — nuo 2015 metų aktyviai remia partnerystės įstatymo projektą. Ji įsitikinusi, kad Lietuvai reikia įgyvendinti partnerystės įstatymo projektą, "kaip tai suprantama Vakaruose". Ji kalbėjo apie tai per praėjusių metų prezidento rinkimus, būdama kandidate į prezidentus nuo TS-LKD.

Tačiau pagrindiniai konservatorių varžovai artėjančiuose rinkimuose — valdančioji "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga", kuriai vadovauja Ramūnas Karbauskis, — dar turi atvirai pareikšti savo poziciją LGBT bendruomenės atžvilgiu. Kaip žinote, pagrindiniai LVŽS rinkėjai yra provincijos gyventojai. Būtent jie lėmė "valstiečių" pergalę 2016 metų Seimo rinkimuose.

Lietuvos, taip pat ir Lenkijos gilumoje šiandien jie tiesiog išlaiko patriarchalinę šeimos struktūrą. Būtent šis rinkėjas Lenkijoje pasitikėjo Andžejumi Duda. Gal todėl jis ir laimėjo.

Sprendžiant iš naujausių apklausų Lietuvoje, dvi pagrindinės opozicijos jėgos — konservatoriai ir "valstiečiai" — artėja prie Seimo rinkimų su vienodais rinkėjų pasitikėjimo rodikliais. LGBT vertybės gali būti lemiamos pergalėje. Priešingu atveju, mažai tikėtina, kad beveik visų politinių partijų programinės nuostatos smarkiai skirsis.

Akivaizdu, kad užsienio politikoje visos partijos kalbės apie konfrontaciją su "agresore" — Rusija. Kalbant apie Baltarusijos AE boikotą, jos taip pat bus vieningos ir stiprins valstybės gynybą dėl tarptautinio Šiaurės Atlanto aljanso kontingento Baltijos regione. Viskas, apie ką šiandien kalba Varšuva.

Per pastaruosius dvejus metus tarp Lietuvos ir Lenkijos buvo atkurti ne tik šilti, bet ir draugiški santykiai. Varšuvai šiandien ES nėra artimesnio rėmėjo nei Vilnius. Kitos dvi Baltijos šalys — Latvija ir Estija — nevienareikšmiškai palaiko Lenkijos valdžios iniciatyvas. Ir jei Rusijos konfrontacijoje yra visiška vienybė, tada dėl Europos vidaus problemų Ryga ir Talinas Varšuvai neteikia tokios vienareikšmiškos paramos, kokią teikia Vilnius.

Tačiau nereikia pamiršti, kad Lenkijos valdžia, vadovaujama "Teisės ir teisingumo" (PiS) partijos ir prezidento Dudos, šiandien vykdo agresyvią politiką ne tik prieš Maskvą, bet ir prieš Vokietiją. Lenkija ir Vengrija yra pagrindinės problemų sukėlėjos ES. Lenkai ir vengrai siūlo naują Europos Sąjungos modelį, pagrįstą ne liberalizmu, o konservatizmu — be tos pačios lyties asmenų santuokų ir Briuselyje įsikūrusių Europos parazitų parazitų. Todėl Lietuvai čia yra daugybė povandeninių akmenų, ant kurių galima paslysti.

Taigi, spalį Lietuvos rinkėjų, kaip kad praėjusį savaitgalį buvo Lenkijoje, laukia sunkus pasirinkimas — patriarchija ar agresyvus neoliberalizmas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lenkija, Lietuva, Andrzejus Duda
Dar šia tema
LGBT aktyvistai gali sutrukdyti Lenkijos draugystei su Baltijos šalimis
Ekspertas: Lietuva negalės būti "kietesnė" už Lenkiją palaikydama ryšius su JAV
Paaiškėjo paskutinės sociologinės apklausos prieš Lenkijos vadovo rinkimus rezultatai
Международный праздник День огурца

Kokia šiandien diena: liepos 14-osios šventės

(atnaujinta 22:43 2020.07.13)
Šią dieną Lietuvoje minima Agurkų diena. Natūralu, kad tokią šventę pasiūlė Kėdainiai, kurie kaip agurkų sostinė garsėjo nuo seno

Liepos 14 yra 195-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 196-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 170 dienų.

Liepos 14-ąją Kėdainių kraštas paskelbė Agurkų diena. Pirmą kartą pagerbti agurkų augintojus sumanyta dar 1997 metais. Agurkų šventė švenčiama liepos viduryje, nes tuo metu agurkai atpinga ir prasideda konservavimo ir šių daržovių ruošimo žiemai laikas.

Kėdainiai kaip agurkų sostinė garsėjo nuo seno. Kad čia auginami agurkai, minima jau XVII a., karaliaus Jono Sobieskio laikais (1674 metais). Agurkų auginimo verslas klestėjo carinės Rusijos laikais, tarpukario Lietuvoje bei sovietmečiu.

Beje, Jungtinėse Amerikos Valstijose lapkričio 14-ąją minima raugintų agurkų diena. Manoma, kad tarp 1800 ir 1900 metų į Ameriką atvykę žydai čia išpopuliarino raugintus agurkus.

Katalikai liepos 14-ąją mini Šv. Kamilį Lelietį (1550–1614), kunigą. Jis gimė Abrucuose. Jau nuo jaunystės tarnavo kariuomenėje, dalyvavo karuose su Turkija, vėliau dirbo ligoninėse. Buvo linkęs į pasaulietinį gyvenimą. Galiausiai atsivertė ir atsidavė nepagydomų ligonių slaugai ligoninėje, tarsi slaugytų patį Kristų. Šv. Pilypo Nėrio paskatintas tapo kunigu, Romoje padėjo pamatus Reguliarių kunigų kongregacijai ligoniams slaugyti.

Šią dieną savo vardadienį švenčia Eigilė, Liberata, Liberatas, Vydas.

Tegai:
šventės, šventė