Vėliava su Vyčiu, archyvinė nuotrauka

Kada išlįsime bunkerių?

323
(atnaujinta 15:11 2017.12.15)
Vienas pastarųjų mėnesių įvykis atskleidė svarbią tiesą apie Lietuvos visuomenę: ji yra susiskaldžiusi ir vis dairosi į praeitį

O įvykis — tai užvirusios kovos dėl to, kas iš pirmo žvilgsnio neturėtų kelti tokio ažiotažo, o būtent: kokį paminklą pastatyti centrinėje Vilniaus Lukiškių aikštėje?

Lietuvos herbas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Griauti — tai ne statyti. Ši rusiška patarlė tiksliai apibūdina tai, kas atstitiko apskritai su Lietuva ir su Lukiškių aikšte konkrečiai. Nuversti Lenino paminklą prieš 26 metus kai kam buvo smagu ir paprasta. Susirinkusi į tą ceremoniją žmonių minia džiaugsmingai plojo ir šūkavo, kai masyvi Lenino figūra su ištiesta į priekį ranka pasviro ir atsigulė ant sunkvežimio. (O, kad taip būtų galima sunkvežimiu į istorijos šiukšlyną išvežti visas žmogaus silpnybes, aistras ir jų keliamas problemas…)

Kažin ar ta minia įsivaizdavo, kad po to ištisus 26 metus vietoje Lenino liks vakuumas, o vietoje leninizmo įsitvirtins laukinis kapitalizmas, kuris suskaldys žmones pagal klasinį principą "turtingi-vargšai". Gi idėjinį vakuumą užpildė liberalizmo bei nacionalizmo mišinys.

Net 26 metus Lukiškių aikštė išliko tuščia, tiesiog plynas laukas, iš kraštų apjuostas medžių eilėmis. Puikus simbolis to, kad naujasis Lietuvos elitas neturėjo nei aiškaus projekto, nei įkvėpiančios vizijos. Nes jeigu jis būtų turėjęs, tai Lukiškių aikštė būtų pražydusi naujomis spalvomis, naujais estetiniais simboliais.

Tačiau 2017 metais, artėjant modernios Lietuvos 100-mečio jubiliejui (2018 metų vasario 16 dieną), valdantieji pagaliau susizgribo ir paskelbė aikštės apipavidalinimo konkursą. Ir tuoj pat atvėrė mūsų visuomenės negalavimus.

Antai mes vis dairomės į praeitį ir niekaip neatsisukame į ateitį. Juk abu šiuo metu siūlomi populiariausi monumentų variantai — Vyčio skulptūra ir pokario "miško brolių" stilizuotas bunkeris — yra orientuoti į gilią senovę (Vyčio atveju) arba į neseną, bet tebeskaldančią mus praeitį (bunkerio atveju).

Psichologai žino, kad praeitimi gyvenantis žmogus nesukurs sau tinkamos ateities. Praeitis vis dar yra jam tikrovė. Tik susitaikęs su savo praeitimi, arba, kaip moko Rytų išmintis, ją priėmęs, žmogus atpalaiduoja visą savo energiją naujiems darbams, naujai kūrybai. Tą patį galima pasakyti ir apie visuomenę, tautą.

Ypač neapgalvota atrodo bunkerio idėja. Ji ne tik išaukština ir pagražina ne visai didvyrišką praeitį, bet ir skaldo visuomenę. Nuo "miško brolių" rankų po karo krito 25 tūkstančiai paprastų civilių šalies gyventojų, iš jų apie 1000 vaikų. Ir tai ne tarybinė propaganda — šių aukų giminės gyvi ir kai kurie iš jų asmeniškai matė žudikus bei  juos pažinojo.

Po karo Lietuvoje iš esmės vyko pilietinis karas — taip, stalinizmo paskatintas, bet karas, kuris nuo to nė kiek nebaisesnis. Lietuvis žudė lietuvį. Todėl išaukštinti vieną kariaujančią pusę — mažų mažiausia neišmintinga ir nedora. Žmones reikia ne skaldyti, o vienyti, tad ir simboliai turėtų būti atitinkami. Stilizuotas bunkeris arba apkasai mūsų tikrai nevienys.

Bunkeris taptų aukos ir pralaimėjimo simboliu. Dalį "miško brolių" sunaikino, dalis jų pasidavė. Mūsų valdantieji sluoksniai per daug pamėgo matyti tautą tik aukos vaidmenyje. Nuo hitlerizmo, nuo imperializmo, nuo stalinizmo kentėjo daugelis tautų, kai kurios skaudžiau nei mes. Štai įdomus yra baltarusių pavyzdys. Nepaisant siaubingų aukų karo metu (žuvo kas trečias Baltarusijos gyventojas), baltarusiai vadovaujasi laimėtojų koncepcija: "Mes esame tauta-nugalėtoja." Sutikite, tai nuteikia pozityviai, suteikia papildomų jėgų konstruktyviai veiklai.

Toks paminklas, be to, skatintų ir bunkerišką, militaristinį mentalitetą. Suprantama, kad Lietuvos elitui dabar gerai viskas, kas nukreipta prieš Rusiją. Bet taip galima ir "užsižaisti". Jau baigia išaugti karta, kuriai "miško broliai" pateikiami vien tik kaip didvyriai. O tai buvo ginkluoti ir ne visai mandagūs žmonės, daugelis jų — nacionalistai ir antisemitai. Ar mums reikalingas būtent toks jaunimas?

Šiek tiek geresnis pasiūlymas yra pastatyti paminklą Vyčiui, viduramžių laikų Lietuvos raiteliui. Jis  paveldėtas iš Lietuvos didžiosios kunigaikštystės laikų, kai šalis driekėsi "nuo jūros iki jūros". Bet paklauskime savęs — kodėl tai šaliai pavyko taip išsiplėsti? Todėl, kad Lietuvos kunigaikščiai mokėjo ne tik kariauti, bet ir sudaryti sąjungas su giminingomis mums, genetiškai netgi broliškomis Rytų slavų tautomis.

Продажа сувениров с советской символикой, архивное фото
© Sputnik / Руслан Кривобок

Šiandieniniai Lietuvos valdantieji nėra verti savo pirmtakų ir negali pasigirti turintys jų išmintį. Šiandien mes ne tik nesutariame su Rytų slavais, bet dar ir kiršiname juos tarpusavy, kaip antai ukrainiečius su rusais, o maitindamiesi iš baltarusiškų prekių tranzito, sugebame tuo pačiu nuolatos auklėti Minską, kaip jam gyventi. Štai kodėl paminklas Vyčiui būtų senosios Lietuvos priekaištas šiuolaikinei Lietuvai.

Vienas iš būdų mums pagaliau susitaikyti su mūsų praeitimi galėtų būti tiesiog kuriam laikui pakeisti praeities temą į kokią nors kitą. Į susijusią su dabartimi arba ateitimi. Laikas viską gydo. Išgydys jis ir praeities žaizdas. O tuo tarpu mes, šiuolaikiniai lietuviai ir čia gyvenantys kitų tautybių žmonės, galėtume bandyti vienytis aplink naują, įkvėpiantį, modernų tikslą. Aplink naujosios Lietuvos viziją. Ji ir galėtų būti atspindėta Lukiškių aikštės monumentų ansamblyje.

Galbūt būtent todėl ir vertėtų šiame idėjų konkurse duoti kelią jaunimui? Jaunimui, kuris dar nespėjęs perimti mūsų, suaugusiųjų, kompleksų? Kuris nėra įstrigęs praeities kivirčuose ir kuriam rūpi ateitis? Atnaujinti, atjauninti Lietuvą, matyt, tegali jaunimas: jaunieji specialistai, studentai, netgi moksleiviai.

Būtent jie, pasitelkę šviežias idėjas ir fantaziją, galėtų dalyvauti Lukiškių aikšės apipavidalinimo konkurse. Ir nereiktų bijoti jų vaizduotės skrydžio. Didysis Albertas Einšteinas yra pripažinęs, kad atliekant mokslinius atradimus jam labiau talkino vaizduotė nei žinios. Mokėjimas svajoti ir drąsa sekti paskui mūsų svajones — būtent šios savybės dabar mums, ko gero, yra pačios reikalingiausios.

Galų gale tai yra ir Lietuvos išlikimo klausimas. Pasaulio nesudomins nei mūsų viduramžių simboliai, nei tuo labiau bunkeriai. Lietuva kaip tik turėtų atsiverti pasauliui, išeiti iš pogrindžio — ir siūlyti ne tik ją, bet ir pasaulį vienijančią svajonę bei viltį.

Egzistuoja viena sąlyga, be kurios bet kokia svajonė ar viltis neįmanomos. Ir tai yra taika. Mes taip pripratome prie taikos mūsų regione, kad priimame ją kaip savaime suprantamą reiškinį, kaip duotybę. Tačiau taip  nėra. Taika turi savo didelę kainą, ir ją sumokėjo ankstesnės kartos.  

Kodėl gi nepaieškojus centrinei Vilniaus aikštei deramo taikos simbolio?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone

323
Tegai:
Vyčio skulptūra, paminklas, Lukiškių aikštė, Lietuva, Vilnius
Temos:
Lukiškių aikštės laisvės simbolis — "partizanų" bunkeris ar Vytis (10)
Dar šia tema
Šimašius ragina gelbėti Vyčio simbolį
Люди в защитных масках на улице

Europa atrado savo problemų kaltininką

(atnaujinta 16:34 2021.03.03)
Europos diplomatijos vadovas Žozepas Borelis, kalbėdamas Europos Parlamento komiteto dėl užsienio kišimosi į demokratinius ES procesus posėdžiuose, apkaltino Rusiją dezinformacijos kampanija

Šia kampanija, anot jo, siekiama sumenkinti ES demokratiją ir susilpninti tarptautinį bendradarbiavimą.

Borelis atkreipė dėmesį į ypatingą melagingos ar klaidinančios informacijos pavojų vykstančios pandemijos akivaizdoje.

"Matėme, kaip prokremliški kanalai skleidžia teiginius, kad kaukių nešiojimas yra nenaudingas, arba įkaitindavo balsus prieš karantiną", — sakė jis. Dabar, diplomato manymu, išryškėjo Maskvos vakcinų diplomatija, kuria, viena vertus, bandoma diskredituoti vakarietiškus preparatus ir jų gamintojus, kita vertus, šlovinti ir aktyviai propaguoti savo darbus.

Pareigūno susirūpinimas yra suprantamas. Tuo metu, kai Rusijoje daugumos žmonių gyvenimas normalizavosi su minimaliais nepatogumais, o valdžia palaipsniui panaikina dėl pandemijos nustatytus apribojimus, Europoje kyla naujų karantino sugriežtinimų banga. Suomijoje įvesta nepaprastoji padėtis. Čekijoje dėl didžiausio sergamumo pasaulyje gyventojams draudžiama palikti savo gyvenamąsias vietas. Apribojimai sugriežtinti ir Italijoje.

Savo ruožtu beveik metus draudimų išvarginti ir namuose sėdintys Europos gyventojai vis nenoriau priima valdžios argumentus, kad visos šios priemonės taikomos tik jų pačių labui. Masiniai protestai apėmė praktiškai visą žemyną.

Situacija yra tokia sunki, kad prieš mūsų akis byra Europos gretų harmonija. Čekija kreipėsi į Rusiją su prašymu tiekti "Sputnik V" — tai yra sutarta šalies prezidento ir ministro pirmininko pozicija. Slovakija žengė dar toliau ir, sekdama Vengrijos, Serbijos ir daugelio kitų šalių pavyzdžiu, Rusijos preparatą registravo pagreitinta tvarka, nelaukdama Europos reguliavimo institucijos patvirtinimo. Lenkams, kurių situacija su koronavirusu taip pat labai sunki, kreiptis į Rusiją pagalbos — neįsivaizduojamas dalykas, todėl jie pradėjo derybas su Kinija dėl COVID-19 vakcinos pirkimo.

Situacija vis labiau primena tą, kuri įvyko lygiai prieš metus — kai Europos Sąjunga parodė visišką bejėgiškumą ekstremalioje situacijoje, o jos narės buvo priverstos įveikti ūmiai apėmusią krizę.

Oro uostas
© Sputnik / Владимир Астапкович

Skirtumas yra tas, ir tai iš tikrųjų yra labai svarbu, kad tada visuotiniu mastu įvyko force majeure. Tada paaiškėjo, kad Briuselis iš esmės yra neveiksnus, kai reikia skubiai reaguoti į ekstremalias aplinkybes. Tai, žinoma, buvo nemalonus atradimas Europai, tačiau ES bejėgiškumas toje situacijoje galėtų būti jei ne pateisinamas, bet bent jau paaiškintas ypatingu netikėtumu ir tuo pačiu globaliu iškilusios problemos pobūdžiu.

Dabar situacija gerokai skiriasi.

Kai pandemijos protrūkio staigmena atslūgo, Europos Sąjunga vėl atsidūrė ant žirgo, nes tai, kas visada buvo laikoma jos stipriosiomis pusėmis, sulaukė paklausos: strateginis planavimas, sudėtingų procesų organizavimas, lėšų kaupimas ir paskirstymas. Visuose naujausiuose Europos valdžios institucijų veiksmuose, pradedant precedento neturinčio ekonomikos atkūrimo plano priėmimu, buvo skaidriai matomas arogantiškas pažadas visam pasauliui parodyti, kaip kovoti su tokiomis grėsmėmis.

Parodė.

Rezultatas buvo nesėkmės svarbiausiose veiklos srityse. Europos pasirinkta karantinų strategija virto fiasko, o "katastrofos" sąvoka vis labiau tinka gyventojų skiepijimo padėčiai apibūdinti.

Tuo pačiu metu dabartinio vaizdo niūrumas yra ypač akivaizdus, ​​atsižvelgiant į klestinčią padėtį šalyse, kurioms Europa ketino duoti patarimus kovoje su pandemija.

Ir visa ko esmė — klaidingi Europos valdžios sprendimai. Tai kenkia Europos Sąjungos reputacijai kur kas labiau nei jos sumišimas ir neveikimas lygiai prieš metus.

Esant tokiai situacijai, reikšmingi tampa Rytų Europos valstybių bandymai atlikti savarankiškus veiksmus. Jie, žinoma, žino savo nepilnavertiškumą ES, taip pat tai, kad dėl koronaviruso problemos yra pasmerkti gauti paramą likučių principu. Todėl vis daugiau šalių nustoja kantriai laukti savo eilės ir imasi Briuselio nesankcionuotų veiksmų.

"Brexit" bei augančio Lenkijos ir Vengrijos euroskepticizmo kontekste šalių, kurios nėra linkusios atsigręžti į Briuselį, elgesys — net ir dėl nenugalimos jėgos aplinkybių — atrodo kaip negeras ženklas Europos Sąjungai.

Beveik prieš šešerius metus Europa su entuziazmu surengė sau migracijos krizę, su kurios pasekmėmis vis dar kovoja. Kova su pandemija sukėlė dar vieną aukšto lygio nesėkmę Europos politikoje. Pasirodo, per trumpą laikotarpį įvyko daugybė strateginių klaidingų skaičiavimų su sunkiomis pasekmėmis.

Esminis Briuselio atsisakymas pripažinti savo klaidas, primetant kaltę išoriniams priešams, kenkiantis Europos demokratijai ir solidarumui, garantuoja, kad šios klaidos nėra paskutinės.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
COVID-19, koronavirusas, pandemija, Rusija, ES
Dar šia tema
Lietuva pasirengusi pasidalinti vakcina su Ukraina tik tuo atveju, jei bus perteklius
Lietuva ES vakcinų gamintojams papasakojo, kaip išplėsti gamybą
Puškovas išjuokė Zelenskio pasiūlymą padėti Lietuvai gaminant vakciną
Lenkija paragino vakcinų nuo COVID-19 gamintojus "pasidalinti" licencija
Gitanas Nausėda ir Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Konservatoriai spaudžia prezidentą dėl EVT. Ar Landsbergis pakartos Ušacko likimą?

(atnaujinta 14:52 2021.03.03)
Konservatoriai neatsisako planų atskirti prezidentą nuo Briuselio. Gitanas Nausėda priešinasi. Kuo tai gali baigtis?

Pastaruoju metu tapo aišku, kad konservatorių santykiuose su Nausėda ne viskas gerai — manytina, kad jų iniciatyva siųsti į ES valstybių vadovų susitikimus savo premjerę, o ne prezidentą atsirado ne tuščioje vietoje.

Tiesa, iš pradžių atrodė, kad tai tik simboliniai bandymai paspausti valstybės vadovą. Bet vėliau paaiškėjo, kad pusiaukelėje konservatoriai sustoti neketina — nusprendė rengti įstatymo projektą, kuris nustatytų, kas turėtų važiuoti į Briuselį.

Pažymėtina, kad konservatorių argumentai, bandant pakoreguoti ilgametę tradiciją, yra silpni. Net jų koalicijos partnerių liberalų atstovas Eugenijus Gentvilas pažymėjo: "Man natūraliai kiltų klausimas, kodėl tiems patiems konservatoriams 2008–2009 metais nekilo jokių klausimų. Grybauskaitė pasiėmė teisę važinėti, ir tiek. Dabar jau kyla".

Žinoma, galima teigti, kad Grybauskaitė monopolizavo keliones į Briuselį, nes puikiai orientavosi tiek užsienio ir saugumo politikos klausimuose, tiek ekonominiuose reikaluose. Tačiau Nausėda irgi yra geras ekonomistas, ir šiuo atveju (jau nekalbant apie tarptautinius santykius) Šimonytė neturi prieš jį jokio pranašumo.

Tuomet galima pagalvoti, kad konservatoriai paprasčiausiai nori dominuoti užsienio politikoje. Tačiau Nausėda pareigingai vykdo proamerikietišką ir antirusišką politiką. Atitinkamai, "Tėvynės sąjungos" motyvai greičiausiai yra kitokie.

Kaip pažymėjo vienas iš "valstiečių" lyderių Saulius Skvernelis: "Konservatorių partija atėjo į valdžią ir jėgą demonstruoja, bando pasiimti kuo daugiau galių". "Nemanau, kad yra konservatorių galvojimas apie geresnį valstybės atstovavimą. Man atrodo, kad yra bandoma organizuoti politinės galios centrų slinktį, akumuliuojant didesnę galią vyriausybėje, ir tą daryti būtent prezidentūros, kaip institucijos, sąskaita", — pridūrė laikinas socialdemokratų vadovas Mindaugas Sinkevičius.

"Dabar valdantieji, greičiausiai, tikrina, kiek galima pastumdyti tas įtakos galias, nes dalyvavimas Europos Vadovų Taryboje (EVT) politine prasme yra svarbus ne tik šalies interesams atstovaujant, bet ir pasididinant savo matomumą ir svarbą", — apibendrinano politologas Ramūnas Vilpišauskas.

Trumpai tariant, akivaizdu, kad konservatorių veiksmų tikslas — ne užsienio politikos kontrolė ir rūpinimasis valstybės interesais, o siekis palaužti Nausėdos pasipriešinimą kovoje dėl valdžios (politinės įtakos), padaryti jį rankiniu prezidentu, kaip tai įvyko Grybauskaitės, iš kurios jie nenorėjo atimti jokių teisių, atveju.

Žinoma, dabartinis valstybės vadovas tai puikiai supranta ir sureagavo aštriai — pažadėjo vetuoti įstatymą, numatantį premjero dalyvavimą EVT susitikimuose, ir paragino vyriausybę rūpintis krizės valdymu, o ne eskaluoti atstovavimo EVT klausimą.

Po tokių prezidento žodžių konservatoriai — jeigu jie norėtų išvengti konflikto su juo — turėtų apsiraminti. Tačiau jų lyderis Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad reikia leisti kiekvienam turėti savo nuomonę ir, jeigu nepavyks susitarti, palikti sprendimą Seimui.

Tiesą pasakius, suprantama pozicija partijos lyderiui, bet ne užsienio reikalų ministrui, kuris pagal savo institucinį statusą turėtų susilaikyti nuo tokių gan agresyvių pareiškimų prezidento atžvilgiu. O kadangi jis nesusilaikė, galima konstatuoti, jog besitęsiančios kalbos apie tai, kas turėtų atstovauti Lietuvai EVT, nėra paprasta diskusija — jos reiškia, kad Nausėda (a) tikrai nesutaria su konservatoriais ir (b) neketina jiems paklusti.

Jeigu spaudimas jo atžvilgiu tęsis (o taip greičiausiai ir bus), galima prisiminti, kaip Grybauskaitė privertė atsistatydinti užsienio reikalų ministrą Vygaudą Ušacką — jei Landsbergis nori politikuoti, tegul politikuoja, bet tik kaip partijos pirmininkas, o ne kaip URM vadovas, turintis remti prezidentą, o ne kvestionuoti jo galias.

Trumpai sakant, Nausėdos, atrodo, laukia sunkūs laikai, esminių išbandymų metas, nes jis bando mesti iššūkį "piktiems Lietuvos politikos genijams". Bus įdomu stebėti, kaip jam toliau seksis šiame nulinės sumos žaidime. Jeigu jis nori laimėti, turės veikti ryžtingai, ir, pavyzdziui, užsienio reikalų ministro pakeitimas taptų "rezultatyviu smūgiu".

P. S. Šiandien aišku, kad aptariamos situacijos esmė — ne nauda Lietuvai, o kova dėl valdžios. Jeigu pažiūrėtume į problemą teoriškai, nepriklausomai nuo asmenybių ir partinių preferencijų, pirmiausia savo žodį turėtų teigti Konstitucinis Teismas, o po to galima bus galvoti, kaip įgyvendinti jo sprendimą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Gitanas Nausėda, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), konservatoriai
Dar šia tema
Nausėda paragino sudaryti ilgalaikį vakcinų tiekimo į ES grafiką
Šimonytė pažymėjo, kad jos dalyvavimas EVT kai kuriais atvejais būtų praktiškesnis
Ekspertas: vargu ar Lietuvos vadovas perleis savo įgaliojimus ministrei pirmininkei
Lęšių sriuba

Įvardyta naudingiausia sriuba

(atnaujinta 23:11 2021.03.03)
Dietologės teigimu, kad sriuba būtų naudinga, joje turi būti bent minimumas daržovių iš paprastųjų angliavandenių grupės ir mėsos gabalėlis kaip baltymų ir riebalų šaltinis

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Naudingiausia sriuba yra lęšių, apie tai televizijos kanalui "Zvezda" pasakojo mitybos specialistė Olga Dekker.

Pasak specialistės, šioje sriuboje gausu baltymų. "Nors jie yra augaliniai, ten iš viso 12 aminorūgščių, tačiau į šią sriubą taip pat galime pridėti gyvūninių baltymų šaltinių, pavyzdžiui, mėsos", — paaiškino ji.

Šioje sriuboje taip pat yra daug ląstelienos, kuri naudinga sveikatai ir imunitetui, pridūrė Dekker.

Tuo pat metu antra pagal naudingumą yra daržovių sriuba su mėsos sultiniu, pasakė dietologė. Pasak jos, tokiai sriubai galima naudoti tiek šviežias, tiek šaldytas daržoves.

"Aš įdėčiau šparaginių pupelių, cukinijų, galima salierą virti, taip pat saliero šaknį. Tai yra, paprastųjų angliavandenių grupės minimumą. Tada mes turėsime mėsos gabalėlį kaip baltymų ir riebalų šaltinį bei papildomai ląstelienos iš daržovių", — rekomendavo specialistė.

Tegai:
sveika mityba
Temos:
Sveikas gyvenimo būdas — mityba, receptai