Kiaušiniai, archyvinė nuotrauka

Atsidėkojo: JAV atvėrė savo rinką lietuviškiems kiaušiniams

89
(atnaujinta 13:43 2017.12.18)
Lietuva pateko į garbingą pasaulio valstybių, kurioms Amerika leido pardavinėti kiaušinius savo rinkoje, trejetuką; tuo pačiu JAV atsidėkojo lietuviams už sukalbamumą ir pagalbą tiekiant amerikietiškas SGD į Europą

Lietuviški kiaušiniai vyksta į JAV, kur konkuruos su kiaušiniais iš Kanados ir Nyderlandų už Amerikos vartotojų dėmesį. Apie tai interviu "Lietuvos rytui" su džiaugsmu pranešė Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos departamento direktorius Vygantas Katkevičius. Kiek kiaušinių, kokia kaina ir kada pasirodys prekyboje JAV parduotuvėse — neaišku. O tai ir nesvarbu.

Svarbiausia, kad Lietuva lygi tarp lygių pirmaujančių pasaulio šalių rikiuotėje.

Statistika — tikslus mokslas

Šiandien JAV dešimtis kiaušinių kainuoja maždaug pus antro dolerio. Lietuvos prekybos centruose juos parduoda po pusantro euro. Amerikos valiutos ir euro santykis — 1,15: 1,2. Vadinasi, gabenti prekę už jūrų marių ir paravinėti ją ten 15-20% pigiau, nei šalies viduje, ar kaimynams už sienos, pelninga? Bet juk tai prilygsta nuosavos įmonės savižudybei. Lietuvos verslininkai — idiotai?

Net apytiksliai komercinės naudos apskaičiavimai nuo savo produkcijos pristatymo į kitą pasaulio pusę rodo tokių planų nerealumą. Transporto sudedamoji mažmeninėje kainoje galutiniam — Amerikos vartotojui bus nepakeliama. Tačiau dar yra ir politinė nauda, ​​už kurią reikia mokėti, kaip, savo laiku, Tarybų Sąjunga mokėjo ir maitino tautas bet kuriame pasaulio kampelyje vien už žodį "komunizmas".

Tiesa, eikvoti verslą vardan politikos galėjo sau leisti didelė industrinė valstybė. Bet kokia prasmė trijų milijonų Lietuvai, patiriant nuostolį, maitinti kiaušiniais 330 milijonų Ameriką? Ir kokia prasmė pirkti suskystintas gamtines dujas iš tų pačių amerikiečių už kainas didesnes nei Rusijos dujotiekio? Kokia prasmė iš kailio nertis ir užstatyti paskutines kelnes, kad nusipirkti papildomą  patranką ar raketą vietoj duonos ir sviesto pensininkams?

Verslui — beprasmiška. Bet "Prezidentė pasakė: reikia! Verslininkas atsakė: "Bus!"

Verslas tarnauja politikams

Visa naujosios Lietuvos istorijos, po nepriklausomybės atkūrimo 1991 metais, ekonomika buvo pekelta ant "politinio tikslingumo" altoriaus. Tam, kad patektų į Europos valstybių elito tarpą —ES, Lietuva sumokėjo Ignalinos atominės elektrinės uždarymu, vidaus žemės ūkio ir pramonės žlugimu.

Lietuva, siekdama patikti amerikiečiams, "pardavė" jiems 2000 metais, su 300 milijonų eurų nuostoliu, tai yra padovanojo, naftos perdirbimo koncerną "Mažeikių nafta". O šiandien įklimpo į skolas, kad norėdama įtinkti amerikietiškiems SGD ekspansijos į Europą planams, išlaikytųvdidžiulį plaukiojantį terminalą skambiu pavadinimu "Independence".

Varganos, Dievo užmirštos šalies politikai pasirengę atimti iš savo tautos paskutinį gabalėlį duonos, kad, paslaugiu reveransu, pateiktų jį užjūrio Šeimininkui, kuris padėkos maloniu paplekšnojimu per petį. Good-good!

Paradoksas

Apie užjūrio realizacijis rinkų užkariavimo "pergales" Lietuvos žiniasklaidoje periodiškai pranešama

pergalinga TSKP CK pranešimų dvasia. Tiesa, be pateiktų skaičių apie pelną ar nuostolius. Neseniai pranešta, kad Dalios Grybauskaitės vizito į Jungtinius Arabų Emyratus metu pavyko susitarti apie maisto produktų pristatymą į šią šalį. Gruodžio 15-ąją Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos departamento direktorius Vygantas Katkevičius pareiškė, kad baigiasi derybos su Kinijos valdžios institucijomis dėl jautienos eksporto iš Lietuvos.

Tame pačiame interviu Katkevičius pranešė, kad per pirmus devynis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2016 metais, žemės ūkio ir maisto produktų iš Lietuvos eksportas išaugo net 8,2%. Tačiau, valdininkas prasitarė, kad daugiausiai 2017-aisiais produktų buvo eksportuota į Latviją, Vokietiją, Lenkiją, Nyderlandus, Baltarusiją ir… Rusiją.

Tai nenuostabu, nes aukščiau minėtos šalys yra artimiausios Lietuvos kaimynės. Tačiau tai, kad Rusija yra paminėta tarp šalių, į kurias daugiausiai tiekiama lietuviškų produktų, — yra paradoksas. Juk, kaip žinoma, Rusija pateikė atsaką į ES sankcijas dėl prekių tiekimo iš ES.  Pieno ir mėsos produktų įvežimui iš Lietuvos apribojimai buvo nustatyti pirmiausia.

Iš kur Rusija šiandien atsirado dominuojančių importuotojų lietuviškuose sąrašuose? Mįslė. Tuo labiau, kad Lietuva, atstovaujama Dalios Grybauskaitės, ES viršūnių susitikime Briuselyje su entuziazmu ragino pratęsti ekonomines sankcijas Rusijai. Ir, akivaizdu, kad Vilniaus nuomonės pasiklausė. Kaip jau pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, ES sankcijos Rusijai pratęstos dar šešiems mėnesiams.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone

89
Tegai:
maisto produktų eksportas, kiaušiniai, rinka, JAV, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvos eksportas ir importas smunka
Rusija dar lieka pagrindine Lietuvos eksporto kryptimi
Lietuva daugiausiai kviečių eksportuojančių ES šalių penketuke
Lietuvoje 30% darbo vietų priklauso nuo eksporto
Rusija išlieka pagrindine Lietuvos eksporto partnere
Seimo posėdis, archyvinė nuotrauka

Pasitikėjimo paradoksai. Kaip sudėlioti postus naujoje valdžioje ir Landsbergių neužgauti?

(atnaujinta 09:34 2020.10.29)
Pagal visuomenės veikėjų vertinimo reitingą, nepalankiausiai Lietuvos gyventojai vertina Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininką Gabrielių Landsbergį ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį

Šiose nepopuliarumo lenktynėse anūkas su seneliu konkuruoja. Ar gali Lietuvos gyventojai pasitikėti tuo, ką vertina nepalankiai? Ypač nepalankiai — patriarchą. Ir ne staiga. Metai iš metų.

Seimo rinkimų rezultatai rodo, kad gali. Paradoksas.

Po Seimo rinkimų, vidurnaktį, trijų partijų — Laisvės, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų — vadovai paskelbė bendrą deklaraciją dėl koalicijos formavimo pradžios.

"Lietuva į ketvirtą nepriklausomos atkurtos valstybės dešimtmetį įžengė su žemais pasitikėjimo demokratija, jos pagrindinių institucijų bei tarpusavio vieni kitais rodikliais. Šalyje vyraujančios nepasitikėjimo tendencijos grėsmingos tiek valstybingumui, tiek Lietuvos demokratinei raidai", — rašoma tekste.

Tekste akcentuojamas pasitikėjimas ir nepasitikėjimas. "Pasitikėjimas" minimas net kelis kartus.

"Visuomenė išreiškė pasitikėjimą demokratinėmis, teisės viršenybės principą, žmogaus teises gerbiančiomis politinėmis partijomis, o šalį valdžiusių atžvilgiu sumenkęs pasitikėjimas liudija politinių permainų būtinybę", — teigiama dokumente, kurį pasirašė visų trijų politinių partijų lyderiai.

"Esame pasiryžę telktis siekdami atkurti pasitikėjimo ryšius valstybėje bei tarp jos žmonių ir formuoti koaliciją bei Vyriausybę, vadovaujamą Ingridos Šimonytės", — teigiama partijų deklaracijoje.

Pasitikėjimas ne visų vienodai suprantamas. "Pasitikėjimu" galima skaldyti ir valdyti. "Pasitikėjimu" galima manipuliuoti ir sėti nepasitikėjimą.

Rinkimus laimėję konservatoriai jau vardija pirmuosius darbus, kurių imsis suformavę Vyriausybę. Koronaviruso valdymo keitimas — vienas pirmųjų.

Gabrielius Landsbergis akcentavo, kad partija imsis tikrinti COVID-19 duomenis dėl neatitikimų būtent rinkimų dieną.

Gabrieliui Landsbergiui įtartinai atrodo, kad būtent rinkimų dieną buvo suklysta pateikti užsikrėtimų koronavirusu skaičius. Pasak politiko, tai, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), ryte paskelbęs vienus užsikrėtimų skaičius, vakare juos patikslino, gali būti susiję su tuo, kad galbūt rinkimų dieną buvo siekta nuslėpti tikrąją padėtį šalyje.

Beje, NVSC yra Lietuvos valstybės institucija. Ne kokios kitos Lietuvai priešiškos valstybės kontora.

"Labai stebina, kad ta diena, kai Lietuva nesugebėjo suskaičiuoti atvejų, yra būtent antrojo turo rinkimų diena. Toks sutapimas daugiau nei apmaudus. Jau dabar aišku, kad žmonės socialiniuose tinkluose kelia hipotezę, ar taip nebuvo mėginta nuslėpti tikrosios padėties, šiek tiek ją pašvelninant, nesumažinant žmonių galimybių eiti į rinkimus", — LRT televizijoje nepasitikėjimą sėjo konservatorių lyderis.

Iš tikrųjų, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įspėjo, kad statistika vėluos. Pirmadienį SAM apie naujausius atvejus pranešė vėliau nei įprastai.

SAM ryte paskelbė, kad pranešimą apie COVID-19 situaciją paskelbs vėliau. Tokio sprendimo priežastis sukėlė nemenką nerimą.

"Yra skaičiuojama. Patys suprantate, vienas dalykas yra suskaičiuoti 200 atvejų, kitas dalykas — suskaičiuoti, kai skaičius yra didesnis. Kaip rodo pastarųjų dienų statistika, tikrai tas skaičius yra augantis, o tam, kad nebūtų klaidinama visuomenė, tiesiog laukiame — yra skaičiuojama ir vertinama šiuo metu", — pirmadienį sakė SAM atstovė Neringa Mikėnaitė.

Naujausi atvejai buvo paskelbti po 13 valandos. Sekmadienį Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pranešė, kad nustatyta 415 naujų koronaviruso atvejų, tačiau vėliau patikslino, kad naujų užsikrėtusiųjų skaičius siekia 603. SAM šią situaciją sekmadienį aiškino darbuotojų trūkumu ir pervargimu.

Bet pono Landsbergio jau buvo viešai paskleistos abejonės ir nerimas. Sukelta įtampa visuomenėje. Ir nepasitikėjimas Lietuvos valdžios institucijomis.

O naujai išrinkti deputatai tuo metu dalinosi valdžios postus.

Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen išreiškė pageidavimą, kad naujojoje Vyriausybėje jos partija turėtų švietimo, mokslo ir sporto, aplinkos bei ekonomikos ir inovacijų ministrų portfelius.

TS-LKD partneriai Liberalų sąjūdis pareiškė pretenziją ir į Seimo pirmininko postą.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen turi svarbių savybių, kurios padėtų einant Seimo pirmininkės pareigas, pakomentavo konservatorius į Seimo rinkimus vedusi kandidatė į premjeres Ingrida Šimonytė.

"Čmilytė-Nielsen turi daug savybių, kurios yra svarbios ar būtų svarbios Seimo pirmininkui. Viktorija turi daug gebėjimų telkti, neantagonizuoti ir kažkaip padaryti Seimo darbą mažiau, galbūt, konfliktišką negu mes matėme iki šiol. Nors tai ne tik Seimo pirmininko atsakomybė, bet taip pat ir paties Seimo", — delfi.lt laidoje "Lietuvos politikos forumas" teigė Šimonytė.

Buvusi šachmatų čempionė V. Čmilytė-Nielsen Seime dirbs antrą kadenciją. Liberalų sąjūdžiui V. Čmilytė-Nielsen vadovauja nuo 2019-ųjų rugsėjo.

Prieš pat Seimo rinkimus dabartinis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis iš "valstiečio" virto "liberalu" ir į Seimą išrinktas vėl.

Viktoras Pranckietis Seimo pirmininku išbuvo visą ketverių metų kadenciją. Turi daugiau patirties nei jo partijos pirmininkė Čmilytė-Nielsen. Kodėl pono Pranckiečio niekas nepasiūlo į Seimo pirmininkus? Nepasitiki? O gal todėl, kad pasitikėjimas Seimu per šią kadenciją nusmuko į rekordines žemumas?

Šiose valdžios portfelių dalybose yra ir daugiau šachmatininkų. Ir jų, tiksliau, jo, politinių šachmatų partija pradėta kur kas anksčiau nei šie Seimo rinkimai. Dar tada, kai Gabrielius Landsbergis tapo TS-LKD paveldėtoju.

Būtų neįprasta mūsų politinei kultūrai, jeigu Seimo pirmininko postas atitektų kam nors kitam. Ir neatitektų Landsbergių dinastijai.

Taigi, pasitikėjimo klausimas nėra tik politinis užkalbėjimas. Tarpusavio pasitikėjimas bus patikrintas pačios koalicijos viduje.

Kokie bus mainai ir nuolaidos derantis dėl Seimo pirmininko pozicijos? Juk čia nėra svarbi politinė aritmetika. Čia svarbi simbolika.

Čmilytė-Nielsen keliskart droviai užsiminė, kad pagal tradiciją Seimo pirmininko pozicija turėtų priklausyti antrai pagal mandatų skaičių partijai — Liberalų sąjūdžiui. O kaip tuomet Landsbergiai?

Ir visai nesvarbu, ar šiais ponais Lietuvos gyventojai pasitiki, ar vertina palankiai, ar nelabai. Į rinkimus reikėjo ateiti!

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
© Sputnik
Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
Tegai:
Viktoras Pranckietis, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis, Seimas, Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Ir vėl keičiasi valdžia Lietuvoje: konservatoriai švenčia pergalę 
Konservatoriai papasakojo apie kandidatus į naująją Lietuvos vyriausybę
Į naują parlamentą perrinktas 81 esamo Seimo narys
JAV prezidentas Donaldas Trampas, archyvinė nuotrauka

Gedimino kalną papuošė užrašas "Trump": kodėl lietuvių "patriotai" negali be pono?

(atnaujinta 10:56 2020.10.28)
Praėjusį savaitgalį Vilniuje buvo galima pamatyti, kaip ant Gedimino kalno — ilgamečio mūsų nacionalinio simbolio — viršūnės atsirado užrašas "Trump"

Jį ten užkėlė grupė piliečių, surengusių akciją esamam JAV prezidentui palaikyti. Ir, be to, šitai padariusieji — ne kokie nors liberalai, bet "patriotais" save laikantys nacionalistai. Tad kaipgi tai suprasti?

Juk pats faktas patriotiškumu nedvelkia nei iš tolo: štai kažkas ėmė ir ant Lietuvos simbolio pastatė tekstą su svetimos valstybės vadovo vardu...

Akcijos rengėjai — nacionalistai

Na, bet akcijos dalyviai šiuo atveju — juk ne kokie vaivorykštiniai liberalai, bet aršūs lietuvių nacionalistai: Kęstutis Tamašauskas ir Genovaitė Astra, abu anksčiau rengę demonstracijas už nacių bendrininkų Kazio Škirpos ir Jono Noreikos-Vėtros "šviesų atminimą". Šie du siejasi su (neseniai N. Puteikio "centristų" perimtais) tautininkais — profašistinio nusistatymo net neslepiančia politine grupuote, kuri, vis dėlto, akcentuoja tariamą "lietuvybę" ir, atseit, tautinės "laisvės bei nepriklausomybės" siekį.

Betgi taip išeina, kad štai tokie "Lietuvos lietuviams" šalininkai turėtų, geruoju ar piktuoju, bet vis dėlto lemti Lietuvos savarankiškumą. O čia — atvirkščiai — matome, kaip Lietuvos valstybingumo simbolį šie tariami "patriotai" išpuošia svetimos valstybės lyderio pavarde. Ir kaip tada suprasti šitokį jų nukrypimą? Ar tai — kažkokia šizofrenija? Ar tiesiog nevykęs pokštas?

O, galbūt, už šito dalyko yra kažkokia logika?..

Protrampinės iliuzijos

Kad suprastume, reikia žinoti, kaip savo veiksmus motyvuoja aukščiau minėti veikėjai: anot jų, Donaldas Trampas kovoja prieš JAV Demokratų partiją, Baideną, Klinton, už jų visų stovintį Dž. Sorošą ir t. t., o, tai darydamas, atseit, atstovauja nacionalinių valstybių ir tradicinės moralės, o ne kosmopolitizmo ir vaivorykštinio liberalizmo idėjoms. Ir todėl, tikintų jie, reikia Trampą palaikyti. Juk JAV, galų gale, yra "geriausios" mūsų draugės, "saugumo garantas" ir t. t.

Ši "daina" skaitytojui tikriausiai yra žinoma. Ir, žinoma, būtų galima pagrįsti, kodėl toks Trampo vertinimas apskritai yra perdėm optimistinis (o tiksliau — iliuzinis), bet tai juk nėra šio straipsnio nagrinėjama tema.

Iš tiesų, čia labiausiai akis bado kitkas. O būtent tokių "patriotų" aklumas priešais faktą, kad šiandien pasaulyje — nesvarbu, ar valdytų Trampas ar Baidenas, respublikonai ar demokratai — būtent JAV yra toji jėga, kuri pamina šalių nacionalinį suverenitetą ir neša vadinamąsias "Vakarų vertybes", be to, kad Lietuva šiandien yra faktinis Jungtinių Valstijų vasalas. Na, ir pagaliau — nuo šio aklumo sunkiai atsiejamas polinkis netgi ne šiaip keliaklupsčiauti, bet tiesiog šliaužte šliaužioti ant pilvų priešais Vašingtoną kaip tariamąjį mūsų "geradarį" (taigi: "partnerį", "saugumo garantą" ir t. t. ir pan.).

Aišku, lygia greta šios amerikanofilijos, tokie štai "patriotai" (tiek minėtieji Trampo palaikymo akcijos "veidai", tiek atitinkamos politinės partijos) negaili nei laiko, nei jėgų išvedžiojimams apie tariamą "Rusijos grėsmę" ir, atseit, "sovietų okupacijos" baisumus — koneveikdami tą vienintelę jėgą, kuri šiandien realiai ir bando užstoti nacionalinį suverenitetą bei jų pačių tradicines vertybes prieš Amerikos vykdomą puolimą...

Kolonijinio mentaliteto problema

Ir tai, nors keista, vis dėlto dėsninga...

Juk jų tariami herojai — Noreika, Škirpa ir t. t. — savu laiku buvo nacistinio Reicho pakalikais. Nes jiems reikėjo, atseit, "užtarėjo" prieš tariamą "blogį iš Rytų" — "kacapą", "maskolių", "komuniagą", kaip jie tai vadina. O kad tasai Reichas ruošė pražūtį ne tiktai žydų ar, sakykime, romų, bet ir lietuvių tautai (ir, atitinkamai, daugumai Rytų Europos tautų), jiems buvo nė motais.

Taigi, obuoliai nuo obels toli nenuriedėjo: dabarties nacionalistai, šliaužiodami prieš JAV, tęsia savo pirmtakų istorines tradicijas. Nepasikeitė niekas, išskyrus šių šiaudinių "patriotų" šeimininkas: tada buvo Berlynas, dabar — Vašingtonas. Ir čia subjektyvūs tokių aktyvistų motyvai neturi esminės reikšmės: objektyviai viskas sueina į tai, kad jie remia imperiją, kuri laiko jų neva mylimą tėvynę "už tam tikros vietos".

Šiuo požiūriu, reikėtų kalbėti tiesiog apie kolonijinį tiek Lietuvos apskritai, tiek ypač apie lietuvių nacionalistų — tariamųjų "Lietuvos gynėjų" — mentalitetą, kuris tėra nykus atspindys to paties požiūrio, kurį iš kitos pusės demonstruoja sisteminės politinės jėgos valstybinio lygmens užsienio politikoje (tiek ES, tiek NATO ir tų pačių Jungtinių Valstijų atžvilgiu).

Iš tiesų, šie žmonės pripratę pataikauti, įsiteikti tam, kas galingesnis (arba bent toks atrodo), o ne siekti tikros teisybės ir, juo labiau, ne būti savo krašto šeimininkais, kokiais, bent jau teoriškai, šie ir panašūs nacionalistai norėtų būti...

Galbūt, visokių marginalinių, JAV specialiųjų tarnybų operacijomis formuojamų pseudojudėjimų (pavyzdžiui, "Q") požiūriu tokie gestai yra labai "kieti" ir patrauklūs. Tačiau kiek čia sveiko proto, politinės nuovokos ar, galų gale, tautinio ar elementaraus žmogiško orumo — spręskite patys.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija. 

Tegai:
JAV prezidento rinkimai, Lietuva, JAV, Donaldas Trampas
Dar šia tema
Į Lietuvą per šį mėnesį atplaukė antrasis SGD krovinys iš JAV
Ekspertas: jei laimės Baidenas, Baltijos šalimis dar labiau manipuliuos
Lietuvoje treniruosis NATO greitojo reagavimo pajėgos
Amerikos ekspertai apkaltino "Sputnik Lietuva" griaunant Vakarų vienybę
Regitra

Dviem "Regitros" darbuotojams Vilniuje ir Kaune patvirtinta COVID-19 infekcija

(atnaujinta 12:59 2020.10.29)
Didėjant COVID-19 susirgimų skaičiui visoje Lietuvoje, "Regitros" klientai kviečiami naudotis elektroninėmis paslaugomis

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Trečiadienį nustatyti du užsikrėtimo koronaviruso infekcija atvejai "Regitros" darbuotojams, pranešė bendrovės spaudos tarnyba.

Vienas iš jų dirba administracijoje Vilniuje, o kitas — egzaminuotoju Kaune. Kol kas egzaminai Kaune vyksta kaip suplanuota, o čia dirbantiems egzaminuotojams bus atlikti COVID-19 testai.

Darbuotojas Vilniuje į darbą nebėjo nuo spalio 27 dienos. Tai jau antras atvejis, kai koronavirusas patvirtintas administracijos darbuotojui.

Visiems šiuo metu egzaminuojantiems darbuotojams Vilniuje buvo atlikti COVID-19 testai, jų rezultatai — neigiami.

Tuo tarpu, egzaminuotojas Kaune paskutinį kartą darbe lankėsi penktadienį. Kaune šiuo metu COVID-19 infekcija serga keturi darbuotojai, iš jų du dirba egzaminavimo srityje.

Tegai:
Vilnius, Kaunas, koronavirusas, Regitra
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Kariuomenė grįžta prie COVID-19 plitimo prevencijos priemonių
Vilniaus miesto klinikinė ligoninė paskirs du korpusus COVID-19 pacientams
Stankūnas pakomentavo galimą lovų trūkumą COVID-19 pacientams