Dalia Grybauskaitė, archyvinė nuotrauka

"Spalvos" keitimas: kodėl Grybauskaitė pasisakė bendradarbiavimą su Rusija

404
(atnaujinta 16:02 2017.12.29)
Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės taiki retorika Rusijos atžvilgiu, pasirodžiusi interviu portalui 15min, patvirtino spėjimus apie tai, kad oficialus Vilnius nori suspėti įšokti į paskutinį traukinio Briuselis-Maskva vagoną

Tačiau prieš Grybauskaitę gali užsitrenkti durys, ir padarys tai pagrindiniai patriotai — konservatoriai, kuriems ši "antirusiška korta" atlieka pagrindinį vaidmenį jų politiniame žaidime visais naujausios Lietuvos istorijos metais.

O iš ryto ji pabudo

Kartas — tai atsitiktinumas, du kartai — sutapimas, trys — dėsningumas. Visi trys punktai pasiekti per rekordiškai trumpą laikotarpį — savaitę. Per septynias dienas Lietuva sugebėjo smarkiai pasukti vairą iš konfrontacijos į santykių su Rusiją gerinimo pusę.

Iš pradžių ministras pirmininkas Saulius Skvernelis kartu su kolegomis iš Latvijos ir Estijos sudėjo ginklus prieš bendrą Rusijos ir Vokietijos projektą "Nord Stream-2". O po kelių dienų Lietuva dar kartą nustebino — Lietuvos atstovas JTO nubalsavo prieš Trampo sprendimą pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine.

Ir štai trečias pranešimas, šį kartą iš  pačios Dalios Grybauskaitės lūpų, kuri  lyg atsibudo ir užsimanė "bendradarbiauti, prekiauti, o ne kariauti" su Rusija, kurią anksčiau vadino "teroristine valstybe". Ir visa tai po to, kai Lietuva buvo viena pagrindinių antirusiškų sankcijų kurstytoja, "Nord Stream-2" priešininke, garsiau už kitus rėkė apie Rusijos "Krymo aneksiją" ir rusų kariuomenės buvimą Donbase. Lietuva pirmoji pasaulyje pradėjo teikti Kijevui mirtiną ginklą. O iš Seimo šiandien vejami deputatai vien už įtarimus bendradarbiaujant su Rusijos verslininkais ir valstybės pareigūnais.

Iš Daukanto aikštės — į Briuselį

Pati Grybauskaitė pastaruoju metu svajoja tik apie vieną dalyką — po pusantrų metų persikraustyti iš Daukanto aikštės jaukaus kabineto į Eurokomisijos kabinetą Briuselyje. Beje, jame ji jau sėdėjo penkerius (2004-2009) metus kaip eurokomisarė biudžeto ir finansų klausimais.

Netiesiogiai Grybauskaitės svajones patvirtina ir tas faktas, kad ilgai nesvarstydama ji lengvai atsisakė statyti namą Vilniaus priemiestyje. Lietuvoje, žinoma, gerai, bet Briuselyje — geriau. Todėl reikia greitai keisti spalvą — atsisakyti amerikietiškų žvaigždučių ir juostelių ir pritapti prie europietiškos mėlynos su žvagždutėmis.

Vassermanas: Grybauskaitė keršija Rusijai už savo komunistinę praeitį >>

O Europoje kilo permainų vėjas. Europops Parlamente vis dažniau galima išgirsti raginimus atnaujinti kaimyninius ir prekybinius santykius su Maskva. Atėjo laikas ir Vilniui atlikti savo naują partiją 28 dainininkų kameriniame chore. Ir ši partija neturėtų disonuoti.

"O mergaitė jau subrendo"

Pagal Lietuvos Konstituciją išorės politika — tai prezidento privilegija. Be Grybauskaitės pritarimo tarptautinėje arenoje valstybės pareigūnai negali net nusičiaudėti. O štai pati Grybauskaitė negali nusičiaudėti be savo Mokytojo — profesoriaus Vytauto Landsbergio. Bet ar patiks jam nauja Grybauskaitės "spalva" ir jos bandymas pabėgti nuo jo globos? Štai pagrindinė intriga. Kol kas patriarchas tyli…

Visus Grybauskaitės prezidentavimo metus ją visuomet palaikė Lietuvos konservatoriai, kuriuos įkvepia vyresnysis Landsbergis. Jie ne tik padėjo jai patarimais ir savo dalyvavimu sunkiomis akimirkomis, bet ir pasistengė padauginti asmenines Grybauskaitės santaupas.

Dalia žino, kur pinigai auga

Paskutinį kartą, kai konservatoriai atėjo į valdžią, keistai padaugėjo Grybauskaitės santaupų dėl sėkmingų investicijų į valstybės obligacijas, kurias išleido konservatoriaus Andriaus Kubiliaus Vyriausybė. Apie tai rašė "Lietuvos ryto" žurnalistai.

Ir visa tai vyko tuo metu, kai Vyriausybė atsisakė Tarptautinio valiutos fondo nuolaidų, norėdama įtikti komerciniams bankams. Be to Lietuvoje beveik 15% sumažėjo pensijos. Seime beveik pusšimtis narių skelbė, kad laikas atlikti Kubiliaus Vyriausybės veiklos auditą. Anot jų, Vyriausybė padarė valstybei daugiau nei dviejų milijardų eurų vertės žalą.

"Skolinosi nepagrįstai dideles sumas už nepagrįstai dideles palūkanas. Manau, kad reikia ne tik aiškintis, kodėl taip įvyko ir į kuriuos bankus pateko pinigai, bet ir sužinoti, kaip išvengti šių didelių palūkanų mokėjimo. Mano duomenimis, buvo sudarytos sutartys, kurių negalima perrašyti ir šiandien", — sakė Seimo narys Petras Ažubalis ("Tvarkos ir teisingumo" frakcija).

Jeigu tyrimas prasidės 2018 metų pavasarį, tai tų pačių konservatorių iniciatyva gali atsirasti daug nepalankių Daliai Grybauskaitei faktų. O šiuos faktus galima vertinti dvejopai. Iš vienos pusės, kaip "politinę korupciją" ir pasinaudojimą tarnybine padėtimi asmeninio praturtėjimo tikslais. O iš kitos pusės — kaip biudžeto ir finansų specialisto "sėkmingą numatymą".

Taigi kodėl šiuo atveju negalima vėl patikėti Daliai Grybauskaitei "biudžeto ir finansų" bei Jungtinių Europos Valstijų ministro pareigų? Geri finansų specialistai visuomet reikalingi.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone

404
Tegai:
dvišaliai santykiai, santykiai su Rusija, Dalia Grybauskaitė, Lietuva
Dar šia tema
Grybauskaitės, kaip Lietuvos, įvaizdis: bloga savireklama taip pat — reklama
Dalia Grybauskaitė pasirašė Magnickio įstatymą
Grybauskaitė pasiūlė ES pagalbą "propagandos mitams" išsklaidyti
Kijevo įvykiai Maidane, archyvinė nuotrauka

Pinigai ir ginklai Maidanui Lietuvos užsienio politikos kvintesencija

(atnaujinta 15:53 2020.08.03)
Pasirodė informacija, kad Lietuvos ambasada Ukrainoje aktyviai dalyvavo Maidane. Nesąmonė ar tiesa?

Viešojoje erdvėje pasirodė sensacinga informacija — ypač Lietuvos mastu: buvęs Petro Porošenkos bendražygis Davidas Žvanija pareiškė, kad 2014 metais Maidano metu Ukrainoje vyko suplanuotas valdžios užgrobimas ir kad per Lietuvos ambasadą šioje šalyje "buvo perduodami pinigai ir ginklai". 

Pirmas momentas (suplanuotas perversmas) nėra ypatinga naujiena — didelei daliai ekspertų ir paprastų žmonių tai tapo aišku jau seniai. O štai konkrečiai Lietuvos vaidmens paminėjimas ne tik pinigų, bet ir ginklų perdavimo kontekste yra naujiena.

Iš karto kyla klausimas — ar tai tikrai tiesa, juk pasakyti galima bet ką (ypač Ukrainoje)? Žvanija teigia, kad turi "dokumentinių įrodymų", kuriuos pasiruošęs pateikti Ukrainos Generalinei prokuratūrai. Problema ta, kad šios šalies valdžiai tiesa (ar tai būtų tiesa apie snaiperius Maidane, ar apie Odesos tragediją) nereikalinga, nes tuomet galutinai žlugs Maidano kaip kovos už laisvę ir demokratiją mitas, o kartu su juo ir tos valdžios legitimumas.

Ir tai jau nekalbant apie tikėtiną isteriją nacionalistų tarpe, kuri papildomai destabilizuos politinę situaciją Ukrainoje (kaip tai vyksta, kai prezidentas bando ieškoti kažkokių kompromisų dėl konflikto Donbase). Atitinkamai, tikėtis prokuratūros tyrimo šiuo atveju sunku, o reiškia galima vadovautis tik tam tikrais netiesioginiais įrodymais ir logika. Pastaroji sako, kad Žvanijos informacija apie Lietuvą gali būti teisinga.

Pirma, Vilnius aktyviai rėmė jau "Oranžinę revoliuciją", ir reikia priminti, kad tada įvykęs "trečias turas" nelabai derinosi su Ukrainos konstitucinės santvarkos pagrindais, bet Lietuvai tai nebuvo problema — svarbiausia buvo provakarietiška Kijevo orientacija.

Todėl nenuostabu, kad 2014 metais ji vėl parėmė "Ukrainos žmonių pasirinkimą", kai nepavyko "užlaužti rankų" Viktorui Janukovyčiui ES ir Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimo Vilniuje metu. Dar daugiau, po konflikto Donbase pradžios Lietuva pradėjo teikti Ukrainai oficialią karinę paramą (ginkluotė, instruktoriai), o neoficialiai ten galėjo būti siunčiami samdiniai, apie ką yra informacijos viešojoje erdvėje.

Kodėl Vilnius taip elgiasi, irgi pakankamai akivaizdu. Jis kaip ištikimas Vašingtono sąjungininkas realizuoja pastarojo geopolitinius tikslus (įtakos plėtra antirusiškumo pagrindu) posovietinėje erdvėje. Jeigu kalbėti dar tiksliau — demokratinio—globalistinio sparno interesus, ir šiame kontekste galima prisiminti Aivaro Abromavičiaus faktorių.

Grandinė paprasta: Abromavičius kaip ekonomikos ministras Ukrainos vyriausybėje po Maidano — Džordžas Sorošas — JAV demokratai (įskaitant Džo Baideną) — Petro Porošenka. O šiuo metu ponas Abromavičius — "Ukroboronprom" vadovas.

Be to, negalima nepaminėti neseniai įkurto "Liublino trikampio", kurio kampai (Lietuva, Lenkija, Ukraina) — valstybės, kurioms Amerika yra pagrindinis užsienio politikos prioritetas, o jos buvimas Europoje — tikra palaima. Pagaliau, Ukraina nėra vienintelis Lietuvos kaip JAV tarpininko veikimo pavyzdys — dar yra Gruzija, Moldova ir, žinoma, Baltarusija, kur šiuo metu irgi bręsta Maidano pobūdžio neramumai (tai yra, didesnė jau minėtos "Rytų partnerystės" programos dalyvių dalis).

Tokiu būdu, jeigu Žvanijos teiginiai apie Lietuvos vaidmenį Maidane pasitvirtintų, tai tikrai nesukeltų nuostabos. Būtų nuostabu, jeigu būtų kitaip. "Bet juk tai skandalas — ne šiaip sau kišimasis į kitos valstybės vidaus reikalus, o dalyvavimas antikonstituciniame perversme", — gali pasakyti paprastas žmogus. O vietoj atsakymo — tyla Lietuvos prezidentūroje, URM, teisėsaugoje ir žiniasklaidoje.

O jeigu ir bus kokie nors komentarai, tai, greičiausiai, bus aiškinama, kad visa tai Kremliaus agento paistalai. Na, o jeigu faktai  visiškai prispaus, tada galima pasakyti, kad buvo remiamas ne antikonstitucinis perversmas, o "Ukrainos žmonių, kurių pusėje buvo visas civilizuotas pasaulis, kova už laisvę ir demokratiją".

Pabaigai norisi prisiminti Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos žodžius: "Šiuo metu, manau, didžiausia grėsmė pasaulinei tvarkai, taisyklėms, kurios yra nusistovėjusios dešimtmečiais, kyla būtent dėl Rusijos veiksmų". O kas teisėjai?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Ukraina, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva pažadėjo tęsti paramą Ukrainai įgyvendinant Asociacijos susitarimą
Istorikas: Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos susivienijimas yra simbolinis
Politologas: Lietuva, Lenkija ir Ukraina neturi perspektyvų, kaip ir Europos Sąjunga
Puškovas teigia, kad Baltarusiją bandoma įtraukti į "antirusiškas žaidynes"
Turistas Maskvoje, archyvinė nuotrauka

"Vakcinų lenktynės": Vakaruose kaltina Rusiją

(atnaujinta 13:56 2020.08.03)
Praėjus maždaug mėnesiui po to, kai koronaviruso pandemija pasaulio ekonomiką tiesiog parklupdė ant kelių, politiniame ir žiniasklaidos pasaulyje atsirado naujas tarptautinės konkurencijos "žanras", kurį ironiškai galima vadinti vakcinų lenktynėmis

Atsižvelgiant į akivaizdžią psichologinę traumą, kurią koronavirusas du kartus padarė kolektyviniams Vakarams, šių lenktynių laimėjimo klausimas tapo ne tik politinis, bet ir politinis ir esminis Vakarų visuomenės savigarbos išsaugojimo atžvilgiu. Žmogui, išugdytam geriausio europietiško humanizmo tradicijose (o tai šiuolaikiniame pasaulyje iš esmės reiškia ne europietį ar amerikietį, o sovietinį ar rusišką išsilavinimą įgijusį asmenį), gana sunku suprasti šiuolaikinę Vakarų "vakcinų lenktynių" maniją, tačiau galite pabandyti tai paaiškinti pagrindinės šiuolaikinės JAV ar Didžiosios Britanijos pramonės, tai yra, politinės ir komercinės savireklamos požiūriu.

Koronaviruso testas
© Sputnik / Григорий Сысоев

Savireklamos erdvėje kolektyviniai Vakarai, bei konkrečiai JAV ir Didžioji Britanija patyrė keletą rimtų "koronaviruso traumų". Pirmiausia paaiškėjo, kad tolima (taip pat "labai totalitarinė ir kai kuriose vietose atsilikusi", pagal Londono ir Vašingtono politikų stereotipus) Kinija susidorojo su epidemija, geriau suprato problemą anksčiau ir veiksmingai apribojo ekonominę žalą. Atsižvelgiant į tai, net ir savo patriotų akimis, JAV ir Didžioji Britanija, taip pat kai kurios ES šalys neatrodo labai įkvepiančios.

Kita kolektyvinių Vakarų savigarbos trauma buvo netyčia (kaip atsitinka) padaryta Rusijos — jos "įžeidžiamai mažas" mirtingumas nuo koronaviruso ir įdiegti masiniai tyrimai, kurie iš viso sukėlė "dantų griežimą" Vakarų žiniasklaidoje ir nepagrįstus kaltinimus dėl suklastotos statistikos, nors statistika (be PSO vertinimų) buvo savaime suprantama: Niujorke epidemijos aukų lavonai buvo laikomi refrižeratoriuose gatvėse, ir vien to pakanka medicinos ir viešojo administravimo kokybės skirtumui įvertinti.

Tokiomis sąlygomis, neatsižvelgiant į reikalaujamas išlaidas ir bet kokią galimą riziką, kolektyviniams Vakarams (taip pat ir kai kuriems konkretiems ambicingiems Vakarų politikams) vakcinų gamybos pirmumo klausimas tampa gyvybiškai svarbus įvaizdžio atžvilgiu, nes būtina parodyti, kad, pavyzdžiui, JAV — "vis dar numeris vienas pasaulyje".

Tuo tarpu skaitant Amerikos žiniasklaidą, kyla keistas jausmas: atsižvelgiant į partijos priklausomybę ir leidinio savininkų simpatijos Donaldui Trampui buvimą ar nebuvimą, konkretūs leidiniai palaiko arba amerikiečių kompanijas, kuriančias vakcinas, arba britų, vokiečių, netgi Indijos bendroves ir universitetus, norėdami užtikrinti, kad "vakcinų lenktynių" nugalėtojų laurai patektų į "teisingos" šalies struktūrą, tačiau taip, kad "pasmerktas Trampo režimas" negalėtų gauti politinių premijų iš to.

Makro lygmeniu taip pat kyla panašus konfliktas: užuot koordinavęs pastangas su savo partneriais NATO ar G7, oficialusis Vašingtonas, bent jau kai kurių Vokietijos žiniasklaidos atstovų teigimu, bandė nuvilioti ir perkelti iš Vokietijos į JAV perspektyvią biotechnologijų įmonę, kuri turėjo kai kurių svarbių technologijų kovai su koronavirusu.

Šiame kontekste logiška, kad bet kokie pranešimai apie tai, kad Rusija ar Kinija yra arti vakcinos nuo koronaviruso sukūrimo ir masinio naudojimo, sukelia Vakarų informacijos lauke reakciją, kurią galima palyginti ne tiek su banalia alergija, kiek su tikru anafilaksiniu šoku.

Žinoma, galima manyti, kad Amerikos medicinos srities valdininkai iš tikrųjų vadovaujasi tik profesiniais sumetimais, tačiau atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, kyla rimtų įtarimų dėl tam tikro politinio įsipareigojimo. Kaip oficialios reakcijos į pranešimus apie Rusijos planus pradėti masinį gydytojų skiepijimą šį rudenį, taip pat naujienas apie sėkmingus Kinijos galimų vakcinų bandymus pavyzdį galima paminėti vyriausiojo Amerikos infekcinių ligų specialisto poziciją, kurią skelbia "The Wall Street Journal":

"Dr. Anthony Stephenas Fauci, vyriausias užkrečiamųjų ligų ekspertas JAV, penktadienį per kongrese vykusį COVID-19 pakomitečio posėdį sakė, kad JAV greičiausiai nenaudos Kinijoje ar Rusijoje sukurtų vakcinų." Aš labai tikiuosi, kad kinai ir rusai iš tikrųjų išbando vakciną prieš ją kam nors suteikdami", — teigė jis. — Manau, kad teiginiai, jog vakcina yra paruošta platinti prieš atliekant bandymus, geriausiu atveju yra problemiški." Dr. Fauci taip pat teigė, kad tikisi, kad JAV gaus vakciną iki metų pabaigos."

Remiantis palyginamąja galimų skirtingų šalių vakcinų analize, kuri vadovauja verslo informacijos agentūrai "Bloomberg", ekspertas greičiausiai tikisi vakcinos iš amerikiečių bendrovės "Moderna".

Verta pažymėti, kad "Bloomberg" apžvalgoje (bent jau iki šiol) nėra duomenų iš Rusijos, o tai Vakarų skaitytojams gali sudaryti klaidingą įspūdį apie Rusijos galimybes, nes gali susidaryti iliuzija, kad Rusijos vakcina "atsirado iš niekur".

Jau galima numanyti, kaip bus tęsiamos "vakcinų lenktynės": rusišką ar kinišką iš karto paskelbs pavojingomis, paremdami netikrų naujienų žanro turiniu. Be to, kad būtų lengviau įtikinti skeptiškesnę Vakarų auditorijos dalį, bus propaguojama tezė apie tai, kad bet kuriuo atveju, net jei skiepai veiksmingi šios vakcinos gaminamos naudojant duomenis, kuriuos neva pavogė Kinijos, Irano ir Rusijos įsilaužėliai, o atitinkamas visuomenės nuomonės parengimas jau atliktas. 

COVID-19 vakcinos bandymai Rusijoje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Андрей Катаев

O paskutinė gynybos linija bus ciniški Rusijos ir Kinijos kaltinimai "vakcininiu nacionalizmu" ir siekiu kovą su epidemija paversti kažkokios tarptautinės konkurencijos analogu, tačiau lygiagrečiai bus skleidžiama tezė apie poreikį sukurti savo vakciną Vakaruose, kad nebūtų priklausomybės nuo Pekino ar Maskvos.

Šio požiūrio problema yra ta, kad kiekviename šio "kontroliuojamo atsitraukimo" etape — ir nėra jokios abejonės, kad tai būtent atsitraukimas, skatinamas neišvengiamos realybės — Vakarų žiniasklaidos aparatas praras savo auditorijos pasitikėjimą vis daugiau ir daugiau segmentų. Tai baigsis reguliariomis konferencijomis dėl būtinybės kovoti su Rusijos ir Kinijos dezinformacija ir atitinkamų Amerikos ir Europos struktūrų reikalavimais skirti joms daugiau lėšų, kad būtų atkurta ankstesnė jų įvaizdžio didybė. 

Tačiau auditorijos pasitikėjimas lengvai prarandamas, o atgaunamas lėtai,ir koronavirusas tik paspartino visuomenės pasitikėjimo degradacijos procesus, kurie jau vyko Vakarų pasaulyje. O Rusija, Kinija ir kiti "etatiniai kaltininkai", į kuriuos įprasta rodyti pirštais Vakarų šalių žiniasklaidos erdvėje, iš tikrųjų neturi nieko bendra su šia problema, o Rusijos Vakarų partneriai kentės dėl "vakcinų nacionalizmo" savo iniciatyva ir, ko gero, išdidžioje vienatvėje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Rusija, vakcina
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Trys Rusijos COVID-19 vakcinos prototipai parodė veiksmingumą
PSO susidomėjo rusiška vakcina nuo koronaviruso
PSO įvertino koronaviruso vakcinų tyrimų situaciją Rusijoje
Тест на коронавирус

Atvejų skaičius vis auga: Lietuvoje per parą septyniolika naujų COVID-19

(atnaujinta 11:19 2020.08.04)
Iš septyniolikos naujų atvejų neaišku, kokiomis aplinkybėmis užsikrėtė aštuoni asmenys

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Per vakar parą Lietuvoje patvirtinta septyniolika naujų koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejų, informuoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Šeši atvejai registruoti Vilniaus apskrityje, po penkis — Panevėžio ir Kauno, dar vienas atvejis patvirtintas Šiaulių apskrityje.

Iš vakar patvirtintų atvejų du yra įvežtiniai, dėl turėtų kontaktų su patvirtintais COVID-19 atvejais užsikrėtė septyni žmonės. Tuo metu, kokiomis aplinkybėmis užsikrėtė dar aštuoni asmenys, nėra aišku. Epidemiologiniai tyrimai tęsiami, tad šie duomenis gali keistis.

Įvežtiniai atvejai — iš Vengrijos ir Jungtinės Karalystės

Pirmasis atvejis nustatytas Panevėžio apskrityje asmeniui, grįžusiam iš Jungtinės Karalystės. Nustatyta, kad žmogus jokių infekcijai būdingų simptomų nejaučia, tyrėsi profilaktiškai. Sąlytį turėję asmenys nustatinėjami.

Antrasis atvejis registruotas Šiaulių apskrityje — COVID-19 liga patvirtinta asmeniui, grįžusiam iš Vengrijos. Asmuo testuotas dėl jaučiamų simptomų.

Aštuonių asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios

Per vakar parą infekcija patvirtinta asmeniui, dirbančiam Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje (Kauno apskritis). Kaip asmuo užsikrėtė, nėra aišku. Turimai duomenimis, asmuo į užsienį išvykęs nebuvo, kontaktų su patvirtintais atvejais neturėjo. Nustatyta 13 kontaktinių asmenų. Šiuo metu organizuojamas Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės įvertinimas, įstaigoje dirba epidemiologai.

Ketvirtasis atvejis taip pat registruotas Kauno apskrityje. COVID-19 liga patvirtinta asmeniui, kuris, epidemiologinio tyrimo duomenimis, į užsienį išvykęs nebuvo, su grįžusiaisiais nebendravo. Asmuo dirba UAB "Maxima". Nustatyti 4 sąlytį turėję asmenys.

Kaip užsikrėtė dar vienas asmuo Kauno apskrityje taip pat nėra žinoma. Koronavirusui būdingi simptomai žmogui pasireiškė liepos 26 dieną. Pirminiais duomenimis, nustatytas vienas kontaktinis asmuo.

Taip pat nenustatytos ir vieno asmens Vilniaus apskrityje užsikrėtimo aplinkybės. Išsiaiškinta, kad liepos 31 dieną asmuo pajautė koronavirusui būdingus simptomus. Kontaktiniai asmenys nustatinėjami. 

Septintojo asmens, kuriam vakar patvirtinta COVID-19 liga, užsikrėtimo aplinkybės (Panevėžio apskritis) taip pat nėra aiškios. Asmuo tirtas dėl jaučiamų koronavirusinei infekcijai būdingų simptomų. Pirminiais duomenimis, nustatyti keturi aukštos rizikos sąlytį turėję asmenys.

Aštuntojo per vakar patvirtinto (Vilniaus apskritis) atvejo užsikrėtimo aplinkybės taip pat nėra aiškios. Liepos 27 dieną žmogus pajautė koronavirusui būdingus simptomus. Artimą sąlytį, nustatyta, turėjo vienas asmuo. 

Devintasis per vakar patvirtintas atvejis registruotas Vilniaus apskrityje. COVID-19 liga patvirtinta asmeniui, kurio užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios. Tyrimą koronavirusinei infekcijai nustatyti atliktas dėl jaučiamų simptomų. Pirminiais duomenimis, sąlytį turėjo trys asmenys.

Dešimtasis iš per vakar patvirtintų atvejų nustatytas (Vilniaus apskritis) asmeniui, pajutusiam koronavirusui būdingus simptomus. Kaip asmuo galėjo užsikrėsti, nėra aišku. Nustatyta, kad sąlytį, pirminiais duomenimis, turėjo su devyniolika žmonių.

Asmenų, kurie užsikrėtė po kontakto su sergančiais — septyni, iš jų keturi — susiję su protrūkiais

Vienuoliktasis per vakar nustatytas atvejis (Kauno apskritis) — susirgo asmuo, turėjęs kontaktą su artimuoju, kuriam liepos 30 d. buvo patvirtinta COVID-19 liga.

Prekybos centras Maxima, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Dvyliktasis atvejis taip pat nustatytas Kauno apskrityje asmeniui, turėjusiam kontaktą su jau patvirtintu COVID-19 atveju.

Dar vienas iš nustatytų per vakar parą atvejų patvirtintas Panevėžio apskrityje asmeniui, kuris turėjo kontaktą su užsikrėtusiu artimuoju. Nustatyti du kontaktiniai asmenys — jie izoliacijoje jau nuo liepos 20 dienos

Dar du atvejai, patvirtinti vakar, siejami su protrūkiu antstolių kontoroje Panevėžyje. Šiuo metu čia jau yra nustatyta penkiolika susirgimų, įskaitant patvirtintus per vakarykštę parą.  

Šešioliktasis atvejis patvirtintas Vilniaus apskrityje. COVID-19 liga patvirtinta asmeniui, kuri buvo izoliacijoje dėl turėto kontakto su užsikrėtusiuoju. COVID-19 ligai būdingus simptomus asmuo pajautė liepos 30 d. Šis atvejis siejamas su šeimos švente Šalčininkuose. Tai jau septintasis atvejis, įskaitant patvirtintą per vakar parą.

Vienas per vakar patvirtintas atvejis (Vilniaus apskrityje) siejamas su protrūkiu dėl šventės Šalčininkuose. Asmuo tirtas profilaktiškai, koronavirusui būdingų simptomų nejaučia. Nustatyti aštuoni artimą sąlytį turėję asmenys. Tai jau penkioliktasis atvejis, susijęs su šiuo židiniu. 

Lietuvoje iš viso konkretiems žmonėms patvirtinta 2137 COVID-19 ligos atvejų, tebeserga 397 asmenų, 1647 — pasveiko, 437 žmonės yra izoliacijoje.

Laboratorijose per vakar buvo ištirta 3789 mėginių per dieną. Iki šiol iš viso ištirta ėminių dėl įtariamo koronaviruso: 531518 (iš jų — 146506 iš mobilių punktų).

Pastaruoju metu Lietuvoje vis daugėja naujų COVID-19 atvejų. Labai dažnai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) darbuotojai net negali nustatyti užsikrėtimo šaltinio. Klausimą dėl privalomo kaukių dėvėjimo pateikė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, kuris praeitą savaitę pavadavo sveikatos apsaugos ministrą ir ekstremaliosios situacijos operacijų vadovą Aurelijų Verygą. Pasak ministro, visuomenės prašoma dėvėti kaukes, siekiant apsaugoti Lietuvos žmones ir ekonomiką nuo pavojingo viruso, ir tokiu būdu "aiškiai siunčiant verslui ženklą, kad mes jų neuždarinėsime ir neribosime".

Privalomo kaukių dėvėjimo režimas
© Sputnik /
Privalomo kaukių dėvėjimo režimas

 

Tegai:
Lietuva, COVID-19, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje