Lietuvos ir Lenkijos vėliavos, archyvinė nuotrauka

Varšuva varžo demokratiją. Vilnius tyli...

67
(atnaujinta 09:54 2017.12.29)
Ginti demokratiją svarbu ne tik savo šalyje, bet ir užsienyje, o ten pastaruoju metu padidėjo autoritarizmo grėsmė

Lenkijoje valdžia riboja teismų ir žiniasklaidos laisvę, Madridas varžo katalonų apsisprendimo teisę, o Donaldas Trаmpas vienašališkai pripažino Jeruzalę Izraelio sostine.

Tegyvuoja laisva Katalonija! Šio vis dar Ispanijos regiono rinkimuose daugumą laimėjo trys partijos, kurias vienija Katalonijos laisvės siekis. Ir puiku! Kodėl? Kadangi to nori katalonų dauguma. Kaip rašė mūsų didis poetas Maironis, "nebeužtvenksi upės bėgimo". Keistai atrodo tie mūsų politologai ir politikai, kurie pamiršo Lietuvos laisvės siekį ir šiandien kalba apie Ispanijos ir visos ES "vienybę bei stabilumą".

Kadaise jie patys kovojo su tais, kurie nenorėjo laisvos Lietuvos, argumentuodami savo veiksmus TSRS vienybės ir stabilumo poreikiu. Demokratijos principas yra daugumos valia, jeigu ta dauguma nesiruošia skriausti mažumos. Nepanašu, kad atsiskyrę nuo Ispanijos katolonai puls diskriminuoti kitas tautas. To nėra jų kalbose ir veiksmų programose.

Todėl Lietuvos valdžia jau šiandien galėtų tiesiai šviesiai pareikšti: "Mes palaikysime bet kokį katalonų demokratinį, laisvą apsisprendimą, jeigu jis nereikš nekatalonų diskriminacijos. Ir mes smerksime Madrido veiksmus, jeigu jis fizinės jėgos priemonėmis slopins Katalonijos gyventojų daugumos valią."

Yra toks principas, kaip tarptautinė demokratija, tik, deja, mažai kas apie jį kalba. Tarptautinėje demokratijoje būtų nepriimtina, kad JAV vienašališkai paskelbtų Jeruzalę Izraelio sostine. JAV prezidentas Donaldas Trаmpas tai neseniai padarė ir tuo tik pablogino saugumo padėtį regione. Laimei, Lietuvos užsienio politikos vairininkams pakako nuovokos nepalaikyti šio sprendimo.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Demokratijoje sprendimai priimami po visuotinio aptarimo ir daugumos valia. Juntinių Tautų Organizacija (JTO) ir yra būtent tas tarptautinis parlamentas, kuriame valstybės turėtų tartis ir spręsti ginčus. Trаmpas nutarė, kad jis yra aukščiau už JTO. Kas tai, jei ne tipinis autoritarinis, antidemokratinis elgesys? Džiugu, kad šįkart Lietuva, solidarizuodamasi su dauguma ES šalių, jį pasmerkė.

Mes — lietuviai, katalonai, lenkai, rusai, amerikiečiai — turime ne tik pareigą apsaugoti žmogaus teises ir laisves savo šalyse, bet ir tarptautiniu mastu. Tai, beje, atitinka ir mūsų pačių interesus. Jeigu Lenkijoje teisėjus ims skirti politikai, o ne teisėjų savivaldos institucijos, tuomet šioje šalyje įsigalės antidemokratinės tendencijos. O jos, savo ruožtu, gali persimesti ir pas mus, į Lietuvą.

Tačiau apsilankę Lietuvos užsienio reikalų ministerijos oficialiajame tinklapyje ir paieškoję su Lenkija susijusios informacijos, mes rasime vien tik gyrimąsi apie tai, kokie puikūs yra Lietuvos santykiai su Lenkija ir kokia svarbi ji yra mūsų partnerė, padedanti užtikrinti mūsų saugumą. Nerasime nieko esminio apie Vilniaus požiūrį į prieštaringą Lenkijos teismų reformą.

Išeina, kad Lenkija savo viduje gali daryti, ką tik nori, o mes tylėsime tol, kol ji bus pasiruošusi mus ginti nuo menamos Rusijos "agresijos"? Juk jei valdančioji konservatyvioji "Teisės ir teisingumo" partija įgyvendins savo planus, tai teisėjų paskyrimus lems ne teisėjų taryba, sudaryta iš pačių teisėjų, o politikai…

Ką šie politikai paskirs į svarbiausius teismus, galime jau dabar numanyti. Teisėjai taps politikų protežė, visam laikui priklausomi nuo juos paskyrusių asmenų. Šiuo metu juos dar skiria kolektyvinė teisėjų taryba kaip teisėjų savivaldos organas, kurio analogas sėkmingai veikia ir Lietuvoje. Bet jau greit įsigalios nauja, politizuota tvarka.

Nutylėjo Vilnius ir tada, kai Varšuva neseniai užčiaupė burną visuomeniniam radijui ir televizijai. Įkvėpta Vengrijos pavyzdžio, Lenkijos valdžia priėmė naują žiniasklaidos įstatymą ir jo pagalba nušalino jai neparankius visuomeninio radijo ir televizijos vadovus. Nuo šiol jie bus skiriami pačių politikų, o ne žiniasklaidos ir kitų ekspertų tarybos (kaip vis dar yra Lietuvoje).

Valdančiosios "Teisės ir teisingumo" partijos narys jau įsitaisė televizijos vadovo kėdėje, ir nuo tos akimirkos opozicijos protestai prieš vyriausybę vaizduojami kaip siekiai įvykdyti "perversmą" prieš demokratiškai išrinktą valdžią. Tuo metu mūsų valdžia jeigu ir išsakė priekaištus Varšuvai, tai labai  tyliai, vos girdimai.

Dvigubi standartai, ir tiek. Ar net trigubi. Juk Lenkija pozicionuoja save kaip demokratijos švyturį… Štai Rusija to nedaro, jos vadovai atvirai sako, kad Rusijos demokratijos modelis yra  savitas, pritaikytas didžiulė šalies istorinėms tradicijoms ir būtent todėl neuniversalus, neskirtas eksportuoti į visą likusį pasaulį.

O Lenkija, kaip ir Lietuva, nepraleidžia progos mokyti kitus, nešti demokratijos fakelą į Rytus, kai tuo tarpu Lenkija pati riboja demokratines laisves šalies viduje, o Lietuva, tylėdama, tam iš esmės pritaria. Ateina laikas apsispręsti. Tuo labiau, kad Briuselis pradeda teisiškai nagrinėti Lenkijos teismų reformą ir kels klausimą dėl politinių sankcijų Varšuvai. Realu, kad Briuselis siūlys sustabdyti Lenkijos teisę balsuoti ES institucijose.

Kaip pasielgs Vilnius, kai Briuselyje teks balsuoti šiuo klausimu? Kaip Jeruzalės atveju, drąsiai stodamas demokratijos ir teisingumo pusėn? Ar nedemokratiškai ir netoliaregiškai, kaip Katalonijos atveju? Yra toks dalykas, kaip tarptautinė demokratija, kuriai sumažėjus, demokratija neišvengiamai trauksis ir mūsų šalies viduje.

To proceso požymius jau matome, bet apie tai — kitą kartą.

Autoriaus nuomonė gali nsutapti su redakcijos nuomone

67
Tegai:
autoritarizmas, demokratija, Varšuva, Lenkija, Lietuva, Vilnius
Dar šia tema
Naujoji Lenkijos vyriausybė ketina plėsti bendradarbiavimą su Lietuva
Kanalo RT logotipas, archyvinė nuotrauka

Paprieštarauti negalime blokuosime. Lietuva rado paaiškinimą, kodėl uždraudė RT

(atnaujinta 15:36 2020.07.09)
Lietuvos "žiniasklaidos sargai" uždraudė šalyje transliuoti RT. Jų sprendimas buvo pagrįstas ne RT turinio cenzūra, o "pritrauktu už ausų" faktu — neva kanalui vadovauja Rusijos pilietis Dmitrijus Kiseliovas, kuriam taikomos sankcijos

Rusijos žurnalistų bendruomenės, Rusijos ambasados ​​Lietuvoje, RT vadovės Margaritos Simonian argumentai — kaip žirniai į sieną.

"Gerbiama Lietuvos radijo ir televizijos komisija, kuri uždraudė RT Lietuvoje. Dmitrijus Kiseliovas neturi nieko bendra su "Russia Today". Dmitrijus Kiseliovas vadovauja naujienų agentūrai MIA "Rossija segodnia". Net jei "Google" vertėjas jums sako, kad "Russia Today" verčiama kaip "Rossija segodnia", — sprendimą Facebook puslapyje komentavo RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian.

Pasipiktinimą tokiu sprendimu išreiškė ir Rusijos ambasada Lietuvoje.

"Rusijos užsienio reikalų ministerija jau išaiškino, kad tvirtinimai, jog Dmitrijus Kiseliovas valdo RT kanalų grupę, yra netiesa. Šį nedraugišką Lietuvos valdžios institucijų sprendimą mes vertiname kaip dar vieną žingsnį kovoje su alternatyviomis nuomonėmis ir žiniasklaidos laisve", — Lietuvos žiniasklaida cituoja Rusijos ambasados atstovą spaudai Aleksandrą Kudriavcevą.

Tiek diplomatai, tiek kanalo vadovybė apie tai kalbėjo dar prieš Lietuvos radijo ir televizijos komisijos posėdį, komentuodami Latvijos žiniasklaidos laisvės puoselėtojų sprendimą nutraukti septynių kanalų arabų ir ispanų kalbomis transliavimą Latvijoje.

Bet, matyt, "Google" vertėjas lietuvių cenzoriams yra svaresnis įrodymas nei diplomatų ar paties RT kanalo, kuris šiandien yra tarp pasaulio žiniasklaidos lyderių, vadovybės žodžiai. Anksčiau Baltijos šalyse buvo bandoma apkaltinti RT dėl "feikų". Bet kažkodėl nepavyko iš piršto laužtų kaltinimų pagrįsti faktais. Tai pripažįsta patys Lietuvos cenzoriai.

"Programų transliacija nutraukiama ne dėl pažeidimų, o dėl to, kad asmuo, susijęs su šios televizijos programomis, yra įtrauktas į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą. Tai yra ponas Kiseliovas. Jis neturi gauti naudos, todėl laidų transliacija nutraukiama. Tai buvo padaryta Latvijoje, ir dabar ir Lietuvoje", — po komisijos posėdžio sakė LRTK pirmininkas Mantas Martišius.

Pasirodo, atvirose žurnalistinėse diskusijose nepavyko paneigti RT medžiagos teisingumo. Todėl nuspręsta apeiti iš kitos pusės. Kaip tarybiniais laikais, kurių dabartinė Lietuvos valdžia labai nekenčia, kai buvo nuspręsta nutildyti "balsą iš anapus".

Tikėtina, kad toks radikalus Lietuvos ir, ko gero, Latvijos valdžios sprendimas neliks ne tik be RT vadovybės, bet ir visos Rusijos žurnalistų bendruomenės atsako.

"Tai yra tiesioginis spaudimas žiniasklaidai, atviras cenzūros aktas. Šio sprendimo priežastys kelia nerimą, nes tai, kad Kiseliovas vadovauja RT — matyt, čia žmonės painioja RT, "Russia Today" ir "Rossija segodnia". <...> Tai yra specifiškas tiesioginis spaudimas mūsų žiniasklaidai. Kokie galėtų būti mūsų veiksmai, mes taip pat pasakėme. Jei, pavyzdžiui, RT vadovybė pateiks ieškinį, gins savo teises teisme, tada tai bus absoliučiai logiškas sprendimas. Imtis kai kurių veidrodinių priemonių neveiksminga, o lietuviška žiniasklaida tokia apimtimi Rusijoje netransliuojama, juolab jokie televizijos kanalai", — Sputnik Lietuva sakė Rusijos žurnalistų sąjungos viceprezidentas Timuras Šafiras.

Anot LTRK vadovo Manto Martišiaus, komisijos sprendimas uždrausti RT transliacijas Lietuvoje įsigalioja iškart nuo jo paskelbimo internete, tai yra, nuo liepos 9 dienos. Nuo šios dienos kabelinės ir IT televizijos operatoriai — "Balticum", "Consilium Optimum", "Penki kontinentai" ir "megogo.net" — turi nutraukti penkių RT grupės kanalų (RT, RT HD, RT Spanish, RT Documentary ir RT Documentary HD) transliavimą.

Anksčiau tam, kad būtų užblokuotos tam tikros žiniasklaidos priemonės Lietuvos informacinėje erdvėje, neužteko vien LTRK sprendimo. Tai turėjo patvirtinti teismo nuosprendis. Bet po daugybės prieštaringai vertinamų klausimų, susijusių su Rusijos televizijos kanalų ("Pervyj kanal", "Rossija", "NTV") transliacijų blokavimu Lietuvoje, jie nusprendė nesivarginti su tokiomis smulkmenomis. Kaip ir viskas aišku, tačiau nepriklausoma teismų sistema Lietuvoje yra santykinė sąvoka. Bus lengviau, kaip ir represijų laikais, jei mirties bausmę paskelbs ne teismai, o "troikos".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
žiniasklaida, Lietuva, Dmitrijus Kiselevas, RT
Dar šia tema
Lietuvos URM rekomenduoja Radijo ir televizijos komisijai drausti RT programas
Lietuva kovoja su RT. O gal reikėtų su "fake'ų kūrėjais" iš JAV?
Simonian sureagavo į galimybę Estijoje uždrausti RT
Simonian sureagavo į penkių RT kanalų draudimą Lietuvoje
Lietuvoje uždrausta RT
LGBT vėliava, archyvinė nuotrauka

LGBT aktyvistai gali sutrukdyti Lenkijos draugystei su Baltijos šalimis

(atnaujinta 17:07 2020.07.08)
Pasaulinis "LGBT paramos" mėnuo, vadovaujamas JAV ir Didžiosios Britanijos, Rytų Europoje dar nesulaukė didelio palaikymo. Tos pačios lyties asmenų meilės aktyvistai reikalauja, kad Baltijos šalių prezidentai aiškiai išreikštų savo poziciją dėl gėjų ir lesbiečių

Homofobiškiausios šalies ES Rytų stovykloje — Lenkijos — vadovas Andžejus Duda jau viešai pasisakė už vienos lyties asmenų santuokos draudimą. Tačiau jo kolegos Baltijos šalyse šiek tiek pasimetę.

Kitą sekmadienį Lenkijoje vyks antrasis prezidento rinkimų turas. Ir niekas negali būti tikras, kad Andžejus Duda liks prezidentu kitai kadencijai. Europos akimis, jis yra skandalingas veikėjas. Maža to, kad jam vadovaujant Lenkija pradėjo agresyviai diktuoti sąlygas visai Europos Sąjungai ir pretenduoti į lyderystę, tai Lenkijos prezidentas dar sau leido nekorektiškai kalbėti apie seksualines mažumas. Žodžiu, pirmojo prezidento rinkimų turo išvakarėse jis dar kartą pasakė "ne" tos pačios lyties asmenų santuokai ir paskelbė krikščioniškųjų šeimos vertybių viršenybę Lenkijoje.

Užtat artimiausių Lenkijos politinių draugų-partnerių — Baltijos šalių — požiūris į LGBT bendruomenę nėra toks aiškus. Vos prieš kelias dienas Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid su šypsena ir nuolankumu leido seksualinių mažumų atstovams prie jos suknelės prisegti vaivorykštės spalvų ženklelį.

Latvijos prezidentas dar kol kas negavo panašaus ženklelio. Tačiau verta prisiminti, kad Latvijos užsienio reikalų ministerijai antrą kadenciją vadovauja atviras gėjus Edgaras Rinkevičius.

Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą vis dar kankina neaiškios mintys. Praėjusią savaitę Lietuvos LGBT bendruomenės aktyvistai jau ėmėsi įspėjamojo veiksmo — surengė piketą prie Prezidentūros. Jie paragino Nausėdą "atsakyti už žodžius", pasakytus prieš metus rinkimų karštinės metu. Tada pavyzdingas šeimos vyras Nausėda pažadėjo, kad jei bus išrinktas prezidentu, prisisegs vaivorykštės spalvos ženklelį kaip solidarumo su LGBT bendruomene simbolį. Piketas praėjo, o iš Prezidento rūmų iki šiol nė žodžio.

Ko gi laukia Gitanas Nausėda? Galbūt Lenkijos prezidento rinkimų antrojo turo rezultatų? Iš tiesų, šiandien Europoje Lietuva neturi artimesnės draugės nei Lenkija. Ir nuo to, kas artimiausiais metais vadovaus Lenkijai, priklauso ne tik Vilniaus pozicija tarptautiniais klausimais, bet ir jo požiūris į LGBT bendruomenę. O dar geriau būtų jau žinoti ir rudenį vyksiančių JAV prezidento rinkimų laimėtoją. Kas, jei gėjų neapkenčiantį Trampą nugalės liberaldemokratas Džo Baidenas.

Verta priminti, kad homofobiškiausių ES šalių reitinge Lietuva kartu su Lenkija yra sąrašo viršuje. Lietuvos Seimas tos pačios lyties asmenų santuokos pripažinimą jau keletą kartų atmetė. Galbūt todėl praėjusiais metais JAV Valstybės departamentas atsiuntė atvirą gėjų Robertą Gilchristą vadovauti ambasadai Vilniuje. Taip sakant, švietimo ir įspėjimo tikslais. Taigi, Gilchristas ir jo bendruomenė laukia, ką pasakys Gitanas Nausėda. Ar LGBT žmonės bus laukiami Prezidento rūmuose? Ar prezidentas leis prie jo kostiumo prisegti vaivorykštės ženklelį? Ar dalyvaus pirmoji Lietuvos ponia?

Taip, ir pačiam Gitanui Nausėdai, ir jo patarėjams teks padaryti sunkų pasirinkimą. Ir nutylėti šiuo klausimu nepavyks. Ypač rudenį vyksiančių Seimo rinkimų išvakarėse. Galų gale net netiesioginis tam tikros politinės partijos palaikymas iš prezidento pusės gali turėti įtakos balsavimo rezultatams. O statymai yra labai aukšti. Ar liks valdžioje dabartinės koalicijos partijos, vadovaujamos "valstiečių" Ramūno Karbauskio, ar sugrįš konservatoriai-liberalai? Kiekvienas gautas mandatas bus vertas aukso. O LGBT bendruomenės balsai gali būti lemiami.

Sprendžiant iš naujausių viešosios nuomonės apklausų rezultatų, LGBT idėjas masėms propaguojantys Lietuvos konservatoriai ir liberalai turi gerą šansą atgauti valdžią. Taigi, spalio 11 dieną rinkėjams teks balsuoti ne tik už partijos programines gaires, bet ir už šeimos vertybes.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
LGBT, Lenkija, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva — mažumų skriaudėja ar LGBT propagandos taikinys?
Lietuvoje ne visiems priimtinas "LGBT paramos mėnuo"
Agresyvi vaivorykštė
Policijos automobilis, archyvinė nuotrauka

Vilniuje melagingai pranešta apie užminuotą Lazdijų ligoninę

(atnaujinta 08:32 2020.07.10)
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl melagingo pranešimo apie visuomenei gresiantį pavojų ar ištikusią nelaimę

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Policijos pareigūnai gavo pranešimą, kad Lazdijų ligoninė užminuota, rašo Lietuvos policijos departamentas.

Incidentas įvyko ketvirtadienį apie 15:33. Pranešta, kad ligoninė užminuota ir apie 16:00 sprogs.

Patikrinimo metu sprogmenys nebuvo rasti. Buvo apklaustas įtariamasis, gimęs 1978 metais.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl melagingo pranešimo apie visuomenei gresiantį pavojų ar ištikusią nelaimę.

Jam gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų

Tegai:
policija, melagingas pranešimas, Vilnius
Dar šia tema
Neringoje nukrito parašiutu skridęs vyras
Šiaulietis, nesustojęs prie "Stop" ženklo pervažoje, mėgino papirkti pareigūnus
Nuteisti dideliais kiekiais narkotines medžiagas platinę klaipėdiečiai