Lietuvos ir Lenkijos vėliavos, archyvinė nuotrauka

Varšuva varžo demokratiją. Vilnius tyli...

61
(atnaujinta 09:54 2017.12.29)
Rimas Naujelis
Ginti demokratiją svarbu ne tik savo šalyje, bet ir užsienyje, o ten pastaruoju metu padidėjo autoritarizmo grėsmė

Lenkijoje valdžia riboja teismų ir žiniasklaidos laisvę, Madridas varžo katalonų apsisprendimo teisę, o Donaldas Trаmpas vienašališkai pripažino Jeruzalę Izraelio sostine.

Tegyvuoja laisva Katalonija! Šio vis dar Ispanijos regiono rinkimuose daugumą laimėjo trys partijos, kurias vienija Katalonijos laisvės siekis. Ir puiku! Kodėl? Kadangi to nori katalonų dauguma. Kaip rašė mūsų didis poetas Maironis, "nebeužtvenksi upės bėgimo". Keistai atrodo tie mūsų politologai ir politikai, kurie pamiršo Lietuvos laisvės siekį ir šiandien kalba apie Ispanijos ir visos ES "vienybę bei stabilumą".

Kadaise jie patys kovojo su tais, kurie nenorėjo laisvos Lietuvos, argumentuodami savo veiksmus TSRS vienybės ir stabilumo poreikiu. Demokratijos principas yra daugumos valia, jeigu ta dauguma nesiruošia skriausti mažumos. Nepanašu, kad atsiskyrę nuo Ispanijos katolonai puls diskriminuoti kitas tautas. To nėra jų kalbose ir veiksmų programose.

Todėl Lietuvos valdžia jau šiandien galėtų tiesiai šviesiai pareikšti: "Mes palaikysime bet kokį katalonų demokratinį, laisvą apsisprendimą, jeigu jis nereikš nekatalonų diskriminacijos. Ir mes smerksime Madrido veiksmus, jeigu jis fizinės jėgos priemonėmis slopins Katalonijos gyventojų daugumos valią."

Yra toks principas, kaip tarptautinė demokratija, tik, deja, mažai kas apie jį kalba. Tarptautinėje demokratijoje būtų nepriimtina, kad JAV vienašališkai paskelbtų Jeruzalę Izraelio sostine. JAV prezidentas Donaldas Trаmpas tai neseniai padarė ir tuo tik pablogino saugumo padėtį regione. Laimei, Lietuvos užsienio politikos vairininkams pakako nuovokos nepalaikyti šio sprendimo.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Demokratijoje sprendimai priimami po visuotinio aptarimo ir daugumos valia. Juntinių Tautų Organizacija (JTO) ir yra būtent tas tarptautinis parlamentas, kuriame valstybės turėtų tartis ir spręsti ginčus. Trаmpas nutarė, kad jis yra aukščiau už JTO. Kas tai, jei ne tipinis autoritarinis, antidemokratinis elgesys? Džiugu, kad šįkart Lietuva, solidarizuodamasi su dauguma ES šalių, jį pasmerkė.

Mes — lietuviai, katalonai, lenkai, rusai, amerikiečiai — turime ne tik pareigą apsaugoti žmogaus teises ir laisves savo šalyse, bet ir tarptautiniu mastu. Tai, beje, atitinka ir mūsų pačių interesus. Jeigu Lenkijoje teisėjus ims skirti politikai, o ne teisėjų savivaldos institucijos, tuomet šioje šalyje įsigalės antidemokratinės tendencijos. O jos, savo ruožtu, gali persimesti ir pas mus, į Lietuvą.

Tačiau apsilankę Lietuvos užsienio reikalų ministerijos oficialiajame tinklapyje ir paieškoję su Lenkija susijusios informacijos, mes rasime vien tik gyrimąsi apie tai, kokie puikūs yra Lietuvos santykiai su Lenkija ir kokia svarbi ji yra mūsų partnerė, padedanti užtikrinti mūsų saugumą. Nerasime nieko esminio apie Vilniaus požiūrį į prieštaringą Lenkijos teismų reformą.

Išeina, kad Lenkija savo viduje gali daryti, ką tik nori, o mes tylėsime tol, kol ji bus pasiruošusi mus ginti nuo menamos Rusijos "agresijos"? Juk jei valdančioji konservatyvioji "Teisės ir teisingumo" partija įgyvendins savo planus, tai teisėjų paskyrimus lems ne teisėjų taryba, sudaryta iš pačių teisėjų, o politikai…

Ką šie politikai paskirs į svarbiausius teismus, galime jau dabar numanyti. Teisėjai taps politikų protežė, visam laikui priklausomi nuo juos paskyrusių asmenų. Šiuo metu juos dar skiria kolektyvinė teisėjų taryba kaip teisėjų savivaldos organas, kurio analogas sėkmingai veikia ir Lietuvoje. Bet jau greit įsigalios nauja, politizuota tvarka.

Nutylėjo Vilnius ir tada, kai Varšuva neseniai užčiaupė burną visuomeniniam radijui ir televizijai. Įkvėpta Vengrijos pavyzdžio, Lenkijos valdžia priėmė naują žiniasklaidos įstatymą ir jo pagalba nušalino jai neparankius visuomeninio radijo ir televizijos vadovus. Nuo šiol jie bus skiriami pačių politikų, o ne žiniasklaidos ir kitų ekspertų tarybos (kaip vis dar yra Lietuvoje).

Valdančiosios "Teisės ir teisingumo" partijos narys jau įsitaisė televizijos vadovo kėdėje, ir nuo tos akimirkos opozicijos protestai prieš vyriausybę vaizduojami kaip siekiai įvykdyti "perversmą" prieš demokratiškai išrinktą valdžią. Tuo metu mūsų valdžia jeigu ir išsakė priekaištus Varšuvai, tai labai  tyliai, vos girdimai.

Dvigubi standartai, ir tiek. Ar net trigubi. Juk Lenkija pozicionuoja save kaip demokratijos švyturį… Štai Rusija to nedaro, jos vadovai atvirai sako, kad Rusijos demokratijos modelis yra  savitas, pritaikytas didžiulė šalies istorinėms tradicijoms ir būtent todėl neuniversalus, neskirtas eksportuoti į visą likusį pasaulį.

O Lenkija, kaip ir Lietuva, nepraleidžia progos mokyti kitus, nešti demokratijos fakelą į Rytus, kai tuo tarpu Lenkija pati riboja demokratines laisves šalies viduje, o Lietuva, tylėdama, tam iš esmės pritaria. Ateina laikas apsispręsti. Tuo labiau, kad Briuselis pradeda teisiškai nagrinėti Lenkijos teismų reformą ir kels klausimą dėl politinių sankcijų Varšuvai. Realu, kad Briuselis siūlys sustabdyti Lenkijos teisę balsuoti ES institucijose.

Kaip pasielgs Vilnius, kai Briuselyje teks balsuoti šiuo klausimu? Kaip Jeruzalės atveju, drąsiai stodamas demokratijos ir teisingumo pusėn? Ar nedemokratiškai ir netoliaregiškai, kaip Katalonijos atveju? Yra toks dalykas, kaip tarptautinė demokratija, kuriai sumažėjus, demokratija neišvengiamai trauksis ir mūsų šalies viduje.

To proceso požymius jau matome, bet apie tai — kitą kartą.

Autoriaus nuomonė gali nsutapti su redakcijos nuomone

61
Tegai:
autoritarizmas, demokratija, Varšuva, Lenkija, Lietuva, Vilnius
Dar šia tema
Naujoji Lenkijos vyriausybė ketina plėsti bendradarbiavimą su Lietuva
Discussion