Lietuvos ir Lenkijos vėliavos, archyvinė nuotrauka

Varšuva varžo demokratiją. Vilnius tyli...

69
(atnaujinta 09:54 2017.12.29)
Ginti demokratiją svarbu ne tik savo šalyje, bet ir užsienyje, o ten pastaruoju metu padidėjo autoritarizmo grėsmė

Lenkijoje valdžia riboja teismų ir žiniasklaidos laisvę, Madridas varžo katalonų apsisprendimo teisę, o Donaldas Trаmpas vienašališkai pripažino Jeruzalę Izraelio sostine.

Tegyvuoja laisva Katalonija! Šio vis dar Ispanijos regiono rinkimuose daugumą laimėjo trys partijos, kurias vienija Katalonijos laisvės siekis. Ir puiku! Kodėl? Kadangi to nori katalonų dauguma. Kaip rašė mūsų didis poetas Maironis, "nebeužtvenksi upės bėgimo". Keistai atrodo tie mūsų politologai ir politikai, kurie pamiršo Lietuvos laisvės siekį ir šiandien kalba apie Ispanijos ir visos ES "vienybę bei stabilumą".

Kadaise jie patys kovojo su tais, kurie nenorėjo laisvos Lietuvos, argumentuodami savo veiksmus TSRS vienybės ir stabilumo poreikiu. Demokratijos principas yra daugumos valia, jeigu ta dauguma nesiruošia skriausti mažumos. Nepanašu, kad atsiskyrę nuo Ispanijos katolonai puls diskriminuoti kitas tautas. To nėra jų kalbose ir veiksmų programose.

Todėl Lietuvos valdžia jau šiandien galėtų tiesiai šviesiai pareikšti: "Mes palaikysime bet kokį katalonų demokratinį, laisvą apsisprendimą, jeigu jis nereikš nekatalonų diskriminacijos. Ir mes smerksime Madrido veiksmus, jeigu jis fizinės jėgos priemonėmis slopins Katalonijos gyventojų daugumos valią."

Yra toks principas, kaip tarptautinė demokratija, tik, deja, mažai kas apie jį kalba. Tarptautinėje demokratijoje būtų nepriimtina, kad JAV vienašališkai paskelbtų Jeruzalę Izraelio sostine. JAV prezidentas Donaldas Trаmpas tai neseniai padarė ir tuo tik pablogino saugumo padėtį regione. Laimei, Lietuvos užsienio politikos vairininkams pakako nuovokos nepalaikyti šio sprendimo.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Demokratijoje sprendimai priimami po visuotinio aptarimo ir daugumos valia. Juntinių Tautų Organizacija (JTO) ir yra būtent tas tarptautinis parlamentas, kuriame valstybės turėtų tartis ir spręsti ginčus. Trаmpas nutarė, kad jis yra aukščiau už JTO. Kas tai, jei ne tipinis autoritarinis, antidemokratinis elgesys? Džiugu, kad šįkart Lietuva, solidarizuodamasi su dauguma ES šalių, jį pasmerkė.

Mes — lietuviai, katalonai, lenkai, rusai, amerikiečiai — turime ne tik pareigą apsaugoti žmogaus teises ir laisves savo šalyse, bet ir tarptautiniu mastu. Tai, beje, atitinka ir mūsų pačių interesus. Jeigu Lenkijoje teisėjus ims skirti politikai, o ne teisėjų savivaldos institucijos, tuomet šioje šalyje įsigalės antidemokratinės tendencijos. O jos, savo ruožtu, gali persimesti ir pas mus, į Lietuvą.

Tačiau apsilankę Lietuvos užsienio reikalų ministerijos oficialiajame tinklapyje ir paieškoję su Lenkija susijusios informacijos, mes rasime vien tik gyrimąsi apie tai, kokie puikūs yra Lietuvos santykiai su Lenkija ir kokia svarbi ji yra mūsų partnerė, padedanti užtikrinti mūsų saugumą. Nerasime nieko esminio apie Vilniaus požiūrį į prieštaringą Lenkijos teismų reformą.

Išeina, kad Lenkija savo viduje gali daryti, ką tik nori, o mes tylėsime tol, kol ji bus pasiruošusi mus ginti nuo menamos Rusijos "agresijos"? Juk jei valdančioji konservatyvioji "Teisės ir teisingumo" partija įgyvendins savo planus, tai teisėjų paskyrimus lems ne teisėjų taryba, sudaryta iš pačių teisėjų, o politikai…

Ką šie politikai paskirs į svarbiausius teismus, galime jau dabar numanyti. Teisėjai taps politikų protežė, visam laikui priklausomi nuo juos paskyrusių asmenų. Šiuo metu juos dar skiria kolektyvinė teisėjų taryba kaip teisėjų savivaldos organas, kurio analogas sėkmingai veikia ir Lietuvoje. Bet jau greit įsigalios nauja, politizuota tvarka.

Nutylėjo Vilnius ir tada, kai Varšuva neseniai užčiaupė burną visuomeniniam radijui ir televizijai. Įkvėpta Vengrijos pavyzdžio, Lenkijos valdžia priėmė naują žiniasklaidos įstatymą ir jo pagalba nušalino jai neparankius visuomeninio radijo ir televizijos vadovus. Nuo šiol jie bus skiriami pačių politikų, o ne žiniasklaidos ir kitų ekspertų tarybos (kaip vis dar yra Lietuvoje).

Valdančiosios "Teisės ir teisingumo" partijos narys jau įsitaisė televizijos vadovo kėdėje, ir nuo tos akimirkos opozicijos protestai prieš vyriausybę vaizduojami kaip siekiai įvykdyti "perversmą" prieš demokratiškai išrinktą valdžią. Tuo metu mūsų valdžia jeigu ir išsakė priekaištus Varšuvai, tai labai  tyliai, vos girdimai.

Dvigubi standartai, ir tiek. Ar net trigubi. Juk Lenkija pozicionuoja save kaip demokratijos švyturį… Štai Rusija to nedaro, jos vadovai atvirai sako, kad Rusijos demokratijos modelis yra  savitas, pritaikytas didžiulė šalies istorinėms tradicijoms ir būtent todėl neuniversalus, neskirtas eksportuoti į visą likusį pasaulį.

O Lenkija, kaip ir Lietuva, nepraleidžia progos mokyti kitus, nešti demokratijos fakelą į Rytus, kai tuo tarpu Lenkija pati riboja demokratines laisves šalies viduje, o Lietuva, tylėdama, tam iš esmės pritaria. Ateina laikas apsispręsti. Tuo labiau, kad Briuselis pradeda teisiškai nagrinėti Lenkijos teismų reformą ir kels klausimą dėl politinių sankcijų Varšuvai. Realu, kad Briuselis siūlys sustabdyti Lenkijos teisę balsuoti ES institucijose.

Kaip pasielgs Vilnius, kai Briuselyje teks balsuoti šiuo klausimu? Kaip Jeruzalės atveju, drąsiai stodamas demokratijos ir teisingumo pusėn? Ar nedemokratiškai ir netoliaregiškai, kaip Katalonijos atveju? Yra toks dalykas, kaip tarptautinė demokratija, kuriai sumažėjus, demokratija neišvengiamai trauksis ir mūsų šalies viduje.

To proceso požymius jau matome, bet apie tai — kitą kartą.

Autoriaus nuomonė gali nsutapti su redakcijos nuomone

69
Tegai:
autoritarizmas, demokratija, Varšuva, Lenkija, Lietuva, Vilnius
Dar šia tema
Naujoji Lenkijos vyriausybė ketina plėsti bendradarbiavimą su Lietuva
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas (dešinėje) ir ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Žozepas Borelis

Žingsnis į priekį, du atgal kodėl ES sankcijos Rusijos atžvilgiu juokingos?

(atnaujinta 15:18 2021.02.24)
Įvyko dar vienas ES užsienio reikalų ministrų susitikimas. Viena iš pagrindinių temų buvo naujos sankcijos Rusijos atžvilgiu. Lietuvos lūkesčiai ir vėl nepasiteisino

Šio susitikimo fonas buvo ypatingas. Po "egzekucijos" Europos Parlamente už "pažeminimą" vizito į Maskvą metu ES diplomatijos vadovas Žozepas Borelis ėmė elgtis "teisingai" ir pareiškė: "Akivaizdu, kad Rusijos kursas ES atžvilgiu yra konfrontacinis. Pono Navalno atveju yra šiurkštus atsisakymas gerbti savo įsipareigojimus, įskaitant atsisakymą atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus".

Šiame kontekste Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis suvažiavimo išvakarėse inicijavo kolegų susitikimą su Navalno štabo vadovu Leonidu Volkovu ir Rusijos antikorupcijos fondo vadovu Ivanu Ždanovu. Tiek tai, tiek Borelio "pažeminimas" Maskvoje, tiek jos atsisakymas vykdyti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą dėl Navalno privalėjo paskatinti Europos diplomatus pritarti griežtoms sankcijoms Rusijos atžvilgiu, kurios turėtų apimti platų "Putino draugų oligarchų" ratą.

Na, o visų svajonių išsipildymu Lietuvai ir jos bendraminčiams ES taptų "Nord Stream 2" projekto sustabdymas. Kadangi Vokietija priešinasi, Landsbergis net sugalvojo tokį argumentą: "Suteikim Vladimirui Putinui šansą surengti laisvus Dūmos rinkimus šį rudenį, dalyvaujant opozicijai, o iki to laiko sustabdykim "Nord Stream 2" dujotiekį".

Tačiau Berlynas stovi kaip uola. Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Masas pareiškė, kad ES netylės ir įves papildomas sankcijas Rusijos atžvilgiu, bet kartu pažymėjo, jog net dabartinėje situacijoje reikia galvoti, kaip išsaugoti su ja konstruktyvų dialogą, nes be Maskvos negalima sureguliuoti įvairių tarptautinių konfliktų.

Savo ruožtu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atvirai pareiškė, kad šalies santykiai su ES sudraskyti į gabalus ir kad Maskva pasiruošusi juos nutraukti. Europiečiai į jo pareiškimą sureagavo nervingai, bet ryžto kaip nors nubausti Rusiją neprarado. Tačiau esminis žodis šiuo atveju — kaip nors. Kaip pažymėjo tas pats Lavrovas — Europoje tiesiai sakoma, kad sankcijos Rusijos atžvilgiu priimamos ne dėl kokio nors tikslo, o tik tam, kad jos veiksmai neliktų nenubausti.

Rusijos ir ES vėliavos
© Sputnik / Владимир Сергеев

Jeigu pabandytume išaiškinti situacijos esmę žmonių kalba, tai "Senoji Europa" tarsi sako Maskvai: jūs supraskite, mes juk turime demokratinių vertybių gynėjų įvaizdį, be to, mus verčia jus spausti amerikiečiai, jau nekalbant apie lietuvius ar lenkus, todėl mes tiesiog priversti įvesti kažkokias sankcijas, bet jos juk simbolinės, ir "Nord Stream 2" mes jiems neatiduosime, todėl neįsižeiskite, ir bandykime draugauti toliau.

Ir šį kartą istorija pasikartojo. Buvo daug ryžtingų kalbų, bet galiausiai "kalnas pagimdė pelę" — individualios sankcijos, dėl kurių sutarė ES užsienio reikalų ministrai, yra Rusijai kaip uodas drambliui. Kitaip tariant — viešai kritikuoju, bet realiai nubaudžiu simboliškai ir tyliai noriu draugauti. Atitinkamai, Lietuvos, kuri manė, kad bent jau dabar ES pasielgs griežčiau Rusijos atžvilgiu, planai vėl žlugo.

Atskirai šiuo atveju reikia pažymėti, kad ministrų susitikimo metu įvyko jų pokalbis su JAV valstybės sekretoriumi Entoniu Blinkenu. Prieš tai naujas Amerikos vadovas Džo Baidenas daug kalbėjo apie būtinybę bendrai kovoti su Rusija. Todėl galima buvo tikėtis, kad Blinkenas ragins kolegas Europoje užimti principingą poziciją Maskvos atžvilgiu. Tačiau rezultatas rodo, kad ES — bent jau kol kas — negirdi Vašingtono. Ir apskritai ministrų pokalbis su JAV valstybės sekretoriumi europiniame pranešime spaudai (https://www.consilium.europa.eu/en/meetings/fac/2021/02/22/) buvo aprašytas labai abstrakčiai ir glaustai.

Apibendrinant, galima konstatuoti kelis dalykus. Pirma, Rusijos oponentai Amerikoje ir Europoje daro viską, kad ES maksimaliai sugadintų politinius ir (kas svarbiausia) ekonominius (pirmiausia energetinius) santykius su Maskva. Tačiau Berlynas ir jo bendraminčiai nepasiduoda, tęsdami simbolinių sankcijų politiką. Antra, Europos santykiai su JAV vis dar lieka neapibrėžti. Baidenas, regis, suformulavo savo prioritetus kovos už demokratiją srityje, bet kol kas nėra požymių, kad europiečiai ketina besąlygiškai vykdyti visus Vašingtono nurodymus.

Trečia, Rusijai, atrodo, nusibodo supratingai žiūrėti į viešus europiečių kaltinimus, ultimatyvius reikalavimus bei tegul ir simbolines, bet nesibaigiančias sankcijas, ir ji griežtina toną. Kita vertus, Maskva supranta, kad kardinalus santykių su ES apribojimas bus naudingas tik jos priešininkams. Todėl jos griežtesnis tonas yra tarsi perspėjimas Europai, kad jai geriau neperžengti raudonų linijų, kaip to nori amerikiečiai, nes bus atsakas ir jis bus skausmingas.

Sprendžiant iš ES užsienio reikalų ministrų susitikimo rezultatų, geriau girdi Briuselio ausis, kuri klausosi Rusijos, o ne Amerikos.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Aleksejus Navalnas, sankcijos, Rusija, ES
Dar šia tema
Rusija pasirengusi nutraukti santykius su ES Briuselio iniciatyva
Rusija įvedė atsakomąsias sankcijas ES dėl Navalno bylos
ES paskelbė apie sunkius santykius su Rusija
Rusija tikisi, kad po Borelio vizito į Maskvą santykiai su ES pagerės
Самолет F-35 ВВС США

Galingiausias nevykėlis F-35 taps "nematomas". Bet ne taip, kaip planuota

(atnaujinta 10:17 2021.02.24)
"F-35 Lightning II" daugiafunkcis naikintuvas turėjo tapti Amerikos išskirtinumo ir karinės galios aukštųjų technologijų simboliu, tačiau "žaibo" atveju nurodoma JAV karinio-pramoninio komplekso galimybių riba, tai yra, "penktos kartos" nematomo orlaivio nelaimė

Du trečdaliai Amerikos F-35 parko negali skristi dėl variklio problemų. Orlaivis turi daug rimtų konstrukcijos trūkumų, neišlaikė Pentagono nustatytų bandymų ir vis dar nėra patvirtintas masinei gamybai. Šiandien JAV oro pajėgos yra pasirengusios atsisakyti F-35 paprastesnio F-16 kartos 4+ naikintuvo naudai.

Pirmiausia Pentagonas pasiūlė sumažinti F-35A užsakymą daugiau nei 40 % — nuo 1 763 iki 1 050 lėktuvų. Taip pat JAV oro pajėgos svarsto pateikti senstančio, bet patikimo F-16 "Fighting Falcon" užsakymus. Priverstiniai manevrai.

F-35 naikintuvas-bombonešis buvo eksploatuojamas JAV oro pajėgų daugiau nei penkerius metus, tačiau kenčia nuo lėtinio žemo pasirengimo ir daugybės veiklos problemų. Anksčiau gynybos sekretoriaus pavaduotoja Elen Lord (Ellen Lord) paskelbė, kad 36 % naikintuvų F-35 "Lightning" yra tinkami skrydžiui, likę orlaiviai "veikia tik iš dalies". Kovinės parengties laipsnį mažesniu mastu lemia oro pajėgos, o didesniu mastu — "nepataisomi" konstrukcijos trūkumai, dėl kurių fiziškai sunaikinama slaptoji danga, korpusas, variklis, navigacijos ir piloto gyvybės palaikymo sistemos.

Amerikos sąjungininkų ir partnerių, įsigijusių F-35 už maždaug 100 mln. JAV dolerių (Didžioji Britanija, Norvegija, Izraelis, Italija, Singapūras, Pietų Korėja, Japonija), lūkesčiai, pasirodo, nepasiteisino — orlaivis neatitinka 5-os kartos parametrų, yra toli nuo pasirengimo kovai, tai yra, negali atlikti užduočių, kaip numatyta. Paradoksali "žalio" JAV karinio pramonės komplekso produkto eilė neišnyksta. Jungtiniai Arabų Emyratai neseniai pasirašė penkiasdešimties F-35 tiekimo sutartį. Izraelis paskelbė ketinantis padidinti "žaibo" parką iki trijų eskadrilių (iki 40 transporto priemonių). Ir tai galima paaiškinti tik užmaskuotu mokėjimu "už draugystę" su JAV.

F135 yra galingiausias nevykėlis

Anksčiau buvo pranešta apie slaptosios dangos ir "žaibo" korpuso sunaikinimą skrendant viršgarsiniu greičiu, apie nuolatinius deguonies tiekimo (pilotams) sutrikimus ir F-35 programinės įrangos trukdžius. Inžinieriai bando pašalinti trūkumus, kylančius eksploatacijos metu, tačiau kritinės problemos kaupiasi tarsi nuo kalno riedanti sniego gniūžtė.

JAV karinių oro pajėgų naikintuvą F-35A varo F135 variklis, kurį amerikiečiai laiko "visų laikų galingiausiu naikintuvu". Tačiau tai taip pat yra pagrindinė žemo F-35 našumo priežastis: perkaitus turbinos menčių paviršiaus dangai, ašmenys sutrūkinėja ir variklis greitai nustoja veikti. Kaprizingas F135 reikalauja dažnos priežiūros ir žymiai padidina orlaivio naudojimo išlaidas.

F-35 skrydžio valanda kainuoja 31 tūkst. JAV dolerių, o "senuko" F-16 — mažiau nei 8 tūkst. dolerių. Beje, "Pratt & Whitney" gamina nepakankamai atsarginių F135 variklių taikos metu. Jei rytoj būtų karas, trečdalis lėktuvų F-35 pakiltų į dangų, o tada jų skaičius kasdien mažėtų — net ne dėl priešo oro gynybos, o dėl banalaus metalo nuovargio.

F-16 taip pat laikas keisti

Siekdamos išlaikyti kovinį efektyvumą JAV karinės oro pajėgos priverstos planuoti sumažinti F-35 dalį ir pakeisti juos modernizuotais naikintuvais F-16 "Fighting Falcon" (įdiegti 1979 metais, šiandien yra 790 tokio tipo naikintuvų).

Daugiafunkcis ketvirtosios kartos F-16 lengvojo naikintuvo maksimalus kilimo svoris yra 21,8 tonos, jis gali 9 pakabos vietose gabenti iki 7,7 tonos bombų ir raketų. Kovos spindulys — 1700 km, maksimalus greitis 2200 km / h. Tai nebloga regioninių konfliktų mašina, tačiau žengti žingsnį atgal nuo "penktosios kartos" nėra gerai (technologinė degradacija). Pentagonas ieško kompromisų.

Karinių oro pajėgų štabo viršininkas generolas Čarlzas Braunas jaunesnysis (Charles Brown Jr.) priešinosi "antikvarinių" F-16 įsigijimui ir paragino sukurti visiškai naują lengvų vieno variklio naikintuvų klasę — pigesnę ir paprastesnę nei F-35, bet modernesnę už F-16. Braunas jaunesnysis jas vadino "ketvirtos su puse kartos ar minus penktos kartos" mašinomis. JAV oro pajėgos pradėjo mokslinių tyrimų programą, skirtą įvertinti, ar tikslinga pakeisti naikintuvus F-16 "Fighting Falcon" naujuoju koviniu lėktuvu. Tyrimas bus baigtas iki 2023 metų pradžios.

Problemą apsunkina tai, kad F-35 yra vienintelis "penktosios kartos" naikintuvas, gaminamas Vakarų pasaulyje. Sąlyginai su juo konkuruojantys "Boeing" gaminami naikintuvai F-15 ir F-18 yra ketvirtosios šaltojo karo epochos konstrukcijos kartos ir yra pasenę. JAV sąjungininkai Europoje nesiima kurti savo 5-os kartos naikintuvo, o JK, Lenkija, Belgija, Italija beviltiškai investuoja į amerikiečių F-35 įsigijimą. Bendros "žaibo" plėtros išlaidos viršijo 400 milijardų dolerių, tačiau tai, kaip paaiškėjo, yra tik neracionalaus nacionalinio biudžeto lėšų išleidimo pradžia. Senato ginkluotųjų pajėgų komitetas F-35 pavadino "sugedusios gynybos viešųjų pirkimų sistemos vadovėlio pavyzdžiu", o gerai žinomas politikas (ir pats pilotas) Džonas Makeinas (John McCain), dabar jau miręs, teisingai pažymėjo: "Rekordinis programos F-35 pasirodymas buvo ir skandalas, ir tragedija tiek kainos, tiek tvarkaraščio, tiek atlikimo prasme". "Žaibas" dar ilgai išbandys JAV oro pajėgų ir jų sąjungininkų jėgas. Mes turėsime iškęsti brangias F-35 "užgaidas".

F-35 "nematomo" projekto lėtinių gedimų kontekste sėkmingai skraidantis Rusijos naikintuvo Su-57 technologinis proveržis atrodo ypač optimistiškai ir yra pirmasis iš penktos kartos naikintuvų pasaulyje, įvaldžiusių viršgarsinio greičio raketas. Amerikiečiai priversti pripažinti Rusijos ginklų pranašumą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
JAV, naikintuvai
Dar šia tema
Baltijos šalys ruošiasi karui su Rusija: "blickrygas" ar "blickaput"?
Rusijos tankas "Armata" gavo "užsienio pasą"
Rusijos gynybos pramonės naujovės parodoje Emyratuose
Mokymas profesinėse mokyklose

Profesinio mokymo populiarumas Lietuvoje auga: priimta dvigubai daugiau asmenų

(atnaujinta 16:44 2021.02.24)
Žiemos priėmimo rezultatais, daugiausia stojančiųjų pasirinko apskaitininko, motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo, paramediko, elektriko modulines profesinio mokymo programas

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lietuvoje šiemet per žiemos priėmimą į profesinio mokymo įstaigas priimta dvigubai daugiau stojančiųjų, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Ministerijos duomenimis, praėjusią savaitę pasibaigus žiemos priėmimui į profesines mokyklas, priimta 1 040 norinčiųjų įgyti rinkoje paklausią profesiją. Tuo tarpu 2020 metais žiemos priėmimo metu buvo priimta 515 asmenų.

"Darbo rinkoje daug pokyčių, kuriuos lėmė ne tik besitęsianti pandemija, — ištisos verslo šakos transformuojasi, todėl darbuotojų perkvalifikavimas, naujų kvalifikuotų darbuotojų atėjimas į rinką yra būtini šalies ekonomikos raidai", — sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.

Populiariausi tarp stojančiųjų buvo Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras (129), profesinio mokymo centras "Žirmūnai" Vilniuje (115), Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras Kaune (97), Marijampolės profesinio rengimo centras (83).

Daugiausia stojančiųjų pasirinko apskaitininko, motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo, paramediko, elektriko modulines profesinio mokymo programas.

Bendrojo priėmimo žiemos etape šiemet dalyvavo 29 profesinio mokymo įstaigos, jos siūlė 99 profesinio mokymo programas. Šiame etape galėjo dalyvauti visi baigusieji pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą.

Antrus metus iš eilės priėmimas į profesinio mokymo įstaigas vyksta du kartus: žiemą ir vasarą. O likus laisvų vietų, į jas bus galima stoti ir prasidėjus mokslo metams. Tai reiškia, kad išplėtus priėmimo į profesinio mokymo įstaigas laiką, pradėti mokytis jose galima beveik visus metus. Taip siekiama užtikrinti lankstumą ir atliepti į besimokančiųjų ir darbo rinkos poreikius.

Bendrasis priėmimas į profesinio mokymo įstaigas vykdomas centralizuotai internetu — per LAMA BPO bendrojo priėmimo sistemą.

Vyriausybės patvirtintame 2021 m. priėmimo plane į profesinio mokymo įstaigas numatyta iš viso pakviesti 20,6 tūkst. stojančiųjų — tiek, kiek pernai, kai sulaukta rekordinio susidomėjimo.

Atsiliepiant į valstybės ir regionų darbo rinkos poreikius, taip pat įvertinus pernykščius rezultatus, šiemet padidintas priėmimas į inžinerijos, informacijos ir ryšių technologijų, gamybos ir perdirbimo sritis, taip pat didelis vietų skaičius planuojamas sveikatos priežiūros, socialinės gerovės, statybos ir architektūros sritims — visur, kur jaučiamas kvalifikuotų darbuotojų poreikis.

Tegai:
profesinės mokyklos, Lietuva
Temos:
Švietimas Lietuvoje