Dalia Grybauskaitė ir Angela Merkel, archyvinė nuotrauka

Grybauskaitė pasiruošusi dialogui su Rusija Lietuva sudeda viltis į ES?

137
(atnaujinta 15:04 2018.01.03)
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė savo šventiniame interviu staiga išreiškė pasiruošimą palaikyti dialogą su Rusija. Dėl ko visa tai?

Ažiotažas kilo dėl to, kad 2015 metų sausį Lietuvos vadovė griežtai pareiškė: "Kol Rusija yra agresorė, kol Rusija palaiko teroristus Ukrainos Rytuose, dialogas yra neįmanomas". O dabar ji teigia, kad nebenori tiesiog numoti ranka į problemas keliančią kaimynę, net nepasistengus pasikalbėti, juk geopolitinė situacija keičiasi, ir reikia stengtis būti atviriems permainams — keisti poziciją, jeigu būtina, neasisakant savo vertybių.

Turint omenyje, kad Lietuva nustebino visus, nepalaikydama JAV dėl Jeruzalės statuso (nors Donaldas Trampas grasino visiems "išdavikams" finansinėmis ir kitomis pasekmemės), toks veiksmas (daugiausia "europietiškas") Rusijos atžvilgiu privertė susimąstyti — ar nekeičia Vilnius savo išorės politikos krypties?

Klausimas įdomus

Politologai turi tokį bruožą — kai jiems patinka kokia nors įvykių versija, jie suras krūvą argumentų ir faktų, siekdami patvirtinti savo poziciją. Štai ir šioje istorijoje su Grybauskaite daugelis ekpertų ir žurnalistų, siekdami įsivaizduojamos sensacijos, iš karto griebėsi jos žodžių apie galimus kontaktus su Rusija, kurie kartu su kai kuriomis aplinkybėmis leidžia sukurti teoriją apie tai, kad Lietuva "išdavė" JAV ir deda viltis į ES (Vokietiją).

O kas, jeigu Vašingtonas pasirinko Varšuvą kaip savo pagrindinę partnerę Europoje? Kodėl Vilnius negali pasikliauti Berlyno palaikymu? Be to, atrodo, greitai bus įsteigtos Jungtinės Europos Valstijos (JEV), kurioms "vadovaus" Vokietija. Pastaroji į Rusiją žvelgia beveik taip, kaip ir apibūdino Grybauskaitė — kai reikia (palanku), galima ir bendrdarbiauti.

Be to, netrukus Lietuvos prezidentė nebebus prezidentė, o Briuselyje, jeigu įtinki Angelai Merkel, gali gauti „jaukią vietelę" (be to, yra, ką prisiminti). Trumpai tariant, viskas vienas prie vieno — ES valanda Lietuvos politikoje.

Noras kaip realybė

O dabar verta nusileisti ant žemės ir pritarti Rusijos URM atstovei Marijai Zacharovai, kuri, komentuodama Grybauskaitės pasisakymus, pasiūlė „vertinti tai ne pagal pareiškimus, o pagal realius veiksmus".

Iš tikrųjų tai suteikia ne tiek daug vilčių, kaip atrodo. Iš pradžių prisiminkime, kad tame pačiame interviu Lietuvos prezidentė įvardijo kelias sąlygas, tarp kurių — "okupuotų teritorijų" grąžinimas, atsisakymas naudoti jėgą savo interesams, baigti "papirkinėti" politikus Lietuvoje ir Europoje bei nesikišti į kitų valstybių rinkimus. Taigi, tradicinis "rusofobo komplektas".

Be to, 2017 metų gruodį įvyko ES lyderių suvažiavimas, kurio išvakarėse Lietuvos prezidentė kalbėjo: "Nors praėjo jau treji metai, situacija visiškai nepasikeitė. Kol Rusija neįvykdys savo įsipareigojimų, Ukrainos Rytuose mes matome karinius veiksmus, todėl labai tikimės, kad sankcijos bus pratęstos dar pusmečiui". Vos po kurio laiko Grybauskaitė pakeitė savo nuomonę.

Pagaliau, apibendrinant metus leidiniui "Politico", ji kalbėjo apie agresyvią Rusijos politiką ir nuogąstavo dėl to, kad XXI amžiuje „mūsų kaimynė Rytuose vis dar vykdo karinius scenarijus prieš Vakarus". Sakote, prielaidos gerinti santykius?

"O kaip gi balsavimas JTO dėl Jeruzalės statuso prieš JAV?" — paklausite Jūs.

Iš tikrųjų, atrodo keistai, tačiau šį žingsnį lengva paaiškinti: kas toks Trampas su savo užgaidomis ir grasinimais — nuo jo niekas nepriklauso Amerikoje, todėl ir galima žaisti kartu su ES, kuri duoda pinigų (rizika minimali, o Briuseliui malonu). Analogiškai ir dėl protestų prieš "Nord Stream-2" — argi verta ir toliau erzinti Vokietiją, jeigu projekto jau nesustabdysi?

Apibendrinant galima padaryti prielaidą, kad Grybauskaitė, jaučianti nuoširdžias simpatijas Europos projektui, kuris pasiruošęs bendradarbiauti su Rusija, priversta laikytis atvirai proamerikietiškos politikos, nes Lietuvos konservatoriai surado būdą priversti ją taip elgtis. Tačiau reikalo esmės tai nekeičia — ištikimai tarnaujame JAV interesams, o atsiradus galimybei stengiamės atrodyti "europiečiai".

Nebarkite pianisto — groja, kaip moka…

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone

137
Tegai:
santykiai su Rusija, Jungtinės Europos valstijos, Angela Merkel, Dalia Grybauskaitė
Dar šia tema
"Spalvos" keitimas: kodėl Grybauskaitė pasisakė už bendradarbiavimą su Rusija
Skvernelis mano, kad laikas atnaujinti ryšius su Rusija
LGBT vėliavos, archyvinė nuotrauka

Latvija irgi prieš. Baltijos valstybių maištas prieš LGBT

(atnaujinta 19:14 2021.01.26)
Latvijoje paaštrėjo diskusija, susijusi su seksualinių mažumų teisėmis. Tai jau tampa tendencija Baltijos regione

Jungtinių Valstijų parlamente yra planai uždrausti jame sakyti "jis" ir "ji", "moteris" ir "vyras", taip pat vartoti terminus, apibrėžiančius giminystės ryšius (tėvas, motina ir taip toliau). Tai yra bendros "kovos su nelygybe" Vakaruose išraiška. Tačiau pažymėtina, kad ji vis dažniau peržengia sveiko proto ribas. 

Kai atsiranda pasiūlymai kortose atsisakyti "damos" ir "karaliaus" kaip dominavimo stereotipo, kažkas negerai tokiose visuomenėse. Ir visa tai primena kryptingą kairįjį radikalizmą TSRS pradžioje, kuris siekė padaryti iš konservatyvios visuomenės beprincipę lengvai valdomą masę ir kuris vis dažniau siejamas su Demokratų partija Amerikoje. Europa irgi stengiasi būti maksimaliai tolerantiška.

Šiame kontekste atrodytų, kad ištikimiausi JAV sąjungininkai — Baltijos valstybės ir Lenkija — turėtų būti tarp aktyviausių tokios totalaus seksualinio reliatyvumo politikos šalininkų. Tačiau šiandien galima konstatuoti, kad situacija yra kardinaliai priešinga, ir klostosi labai įdomiai. Pavyzdžiui, Lenkijoje Andžejus Duda palygino LGBT ideologiją su neobolševizmu, bet, nepaisant ES kritikos, laimėjo prezidento rinkimus. 

Dar įdomiau viskas Estijoje. Ten po paskutinių parlamento rinkimų susiformavo visai "neteisinga" valdančioji koalicija. Jos dalimi tapo radikaliai konservatyvi EKRE partija, kurios lyderiai ne tik leido sau suabejoti prezidento rinkimų sąžiningumu Amerikoje, bet ir yra dideli LGBT kritikai. 

Ir štai šita koalicija sugalvojo, jog reikia surengti referendumą, kuriame šalies gyventojai turėtų (ne)pritarti įstatyminei nuostatai, kad santuoka yra vyro ir moters sąjunga. Tokiai idėjai aršiai pasipriešino opozicija ir Estijos prezidentė, kuri net pasiūlė susieti referendumo rezultatus su pasitikėjimu parlamentu.

Kitaip tariant, valdančiosios daugumos politika bendrai ir jos pozicija LGBT klausimu konkrečiai tapo didelės politinės priešpriešos Estijoje priežastimi. Ir kai situacija paaštrėjo iki maksimumo — pirmiausiai dėl referendumo, staiga pagrindinė valdančiųjų ("Centro") partija buvo apkaltinta korupcija, ir jos premjeras (o kartu ir visa vyriausybė) atsistatydino. Galiausiai parlamentas nusprendė referendumo nerengti.

Galbūt visa tai tiesiog sutapimas, ir Lenkijos bei Estijos kraštutinės dešinės įtakos precedentai apskritai neverti dėmesio, nes tai reta išimtis Europos politikoje. Tačiau, pavyzdžiui, Latvijoje irgi kilo rimta diskusija dėl Konstitucijos keitimo, susijusio su šeimos institutu.

Pažymėtina, kad pagrindiniame šios šalies įstatyme jau nurodyta, jog "valstybė remia santuoką — vyro ir moters sąjungą, šeimą". Tačiau neseniai Latvijos Konstitucinis Teismas nusprendė, kad moters, kuri pagimdė vaiką, partnerė turėjo teisę į "tėvystės" atostogas ir atitinkamas išmokas. Todėl dabar įvairūs pilietinės visuomenės atstovai siūlo papildyti Konstituciją nuostata, kad šeima paremta santuoka — tai yra, vyro ir moters sąjunga.

Ir prasidėjo. Latvijos premjeras iš karto pareiškė: "Jeigu pateiktos Seimui pataisos bus priimtos, tai bus grįžimas į praeitį. Šitos pataisos neleistinai skaldo mūsų visuomenę". Trumpai sakant, viskas kaip Estijoje, ir įdomu, kuo viskas baigsis. Tačiau svarbesnis yra kitas dalykas.

Jeigu Lenkija — atsitiktinumas, o Estija — sutapimas, tai Latvija — tendencija, kuri rodo, kad, nepaisant didžiulio "progresyvios daugumos" spaudimo, Baltijos regiono visuomenės priešinasi agresyviai LGBTizacijai. Tiksliau — bando priešintis, nes į beveidį lytinį nihilizmą orientuota "sistema", kaip Estijoje ir Latvijoje, daro viską, kad tradicinių vertybių šalininkai susitaikytų su nauju "normalumu" be jokių ginčų.

O kas vyksta Lietuvoje? Jos Konstitucijoje pasakyta, kad "santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu", ir iki paskutinių parlamento rinkimų šalyje iš esmės vyravo pozicija, kad jos katalikiška visuomenė dar nepasiruošusi maksimalių LGBT teisių įtvirtinimui. Tačiau liberalų ir ypač "Laisvės partijos" sėkmė juose vėl aktualizavo šį klausimą.

Tiesa, kol kas, kaip sakoma, "ne tas laikas" — kai vyksta kova su koronavirusu, lytinė lygybė ne prioritetas. Tačiau, kaip, komentuodamas tos pačios lyties asmenų santykių teisinio sureguliavimo perspektyvas, pažymėjo "Laisvės partijos" frakcijos narys Tomas Vytautas Raskevičius: "Aš manyčiau, kad pateikimas vienareikšmiškai turi įvykti pavasario sesijoje, o toliau žiūrėsime nuo procesų".

Anot jo: "Iš didžiųjų koalicijos partnerių yra duoti tam tikri neformalūs pažadai apie konkretų balsų skaičių, kurį jie gali surinkti. Mes, matydami ir vertindami galimybes, suprantame, kad šiam įstatymų projektui reikės ieškoti paramos ir tarp opozicinių frakcijų. Tai tikrai to imsimės ir inicijuosime, bet koalicijos partneriai turės išpildyti savo įsipareigojimą prisidėti prie to sprendimo ta apimtimi, kuria jie manys, kad gali padaryti".

Kitaip tariant, Lietuvos, atrodo, dar tik laukia Estijos ir Latvijos situacija, ir kokie bus priimti sprendimai, kol kas neaišku. Belieka tikėtis, kad Baltijos šalių visuomenių pozicija vis dėlto neleis išnykti tradicinės šeimos ir santuokos sampratoms — ir ne todėl, kad taip daro "necivilizuota" Rusija, o vardan savo vaikų ateities.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, Latvija, LGBT, Baltijos šalys
Dar šia tema
Šveicarijos parlamentas įteisino vienalytes santuokas
Kodėl tik LGBT žmonės padės Baidenui sušaukti vadovų susitikimą "Už demokratiją"
Tapinas dėl Gražulio pareiškimų kreipėsi į teismą
Uspaskichas mėgino pasiteisinti dėl LGBT įžeidinėjimo
Lietuvos kariškis

Nieko nežinome, bet mokysime. Kodėl Lietuvos kariai vyksta į Ukrainą

(atnaujinta 14:29 2021.01.26)
NATO specialistų rengiama Ukrainos kariuomenės sistema labiau primena tinklinę rinkodarą: perkamas ir parduodamas "produktas" ar "paslauga", tuo tarpu niekas negarantuoja aukšto kovinio pasirengimo ir pergalės mūšio lauke

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Lietuvos karo instruktorių mokymo rezultatai nėra akivaizdūs, tačiau sausio 23 dieną penktoji specialistų grupė, suformuota iš krašto apsaugos pajėgų savanorių, Mokymo ir doktrinų valdybos štabo, Oro pajėgų bazės ir inžinierių bataliono buvo išsiųsti į Ukrainą. Misijai vadovauja majoras Rytis Raudonis.

Neva Lietuvos krašto apsaugos ministerija priartina Ukrainos kariuomenę prie Vakarų NATO standartų ir padeda reformuoti karinį švietimą. Be to, Lietuva finansuoja Ukrainos karininkų rengimą Baltijos gynybos koledže.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos perėjo prie NATO karinių laipsnių sistemos 2021 metų sausio mėnesį. Aljansas įtraukė Ukrainą į vadinamąją Išplėstinių galimybių programą 2020 metų birželio mėnesį, o tai padidino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų galimybes naudotis aljanso programomis ir karinėmis pratybomis. Ukrainos gynybos ministerija užsibrėžė tikslą pasiekti Ukrainos kariuomenės suderinamumą su NATO reikalavimais, karinis personalas pradėjo mokytis anglų kalbos. Ir vis dėlto didelis klausimas yra tai, kas ką turėtų mokyti karo mokslo.

Pasauliniame karinės galios reitinge "Global Fire Power 2021" Ukraina su savo "pasenusiais" standartais užima 25, o Lietuva — tik 85 vietą, toks atotrūkis nėra palankus "mokytojams". Kijevas gynybai per metus išleis 9,6 mlrd. USD, o Vilnius — 880 mln. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gretose — 255 tūkstančiai "durtuvų", o Lietuvos kariuomenėje — tik 18 500 karių.

Ukraina turi kovinių lėktuvų ir tankų, kurių Lietuva neturi. Ir jei pagal nutylėjimą svarbiau ne konkretūs (kiekybiniai) rodikliai, o kai kurie (abstraktūs) NATO standartai, tai per pastaruosius du dešimtmečius aljanso karinių operacijų Afganistane, Irake, Sirijoje, Libijoje ir kituose planetos taškuose jų vertė nebuvo įrodyta.

Beje, trys Lietuvos specialistai komandiruoti į Iraką, o planuojamas Lietuvos dalyvavimas 2021 metų tarptautinėse aljanso operacijose Afganistane, Irake, Bahreine, CAR, Malyje, Kosove atrodo kuklus — 170 karių. Panašias NATO užduotis atlieka tik apie 20 tūkstančių karo specialistų iš įvairių šalių, įskaitant Lietuvą ir Ukrainą.

Nerimą kelianti tendencija

Ukrainos militaristinio portalo duomenimis, krinta vis daugiau bepiločių orlaivių, o JAV perduotos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms transporto priemonės žlunga. "Raven" bepiločiai orlaiviai, aptinkami nepripažintų DLR ir LLR teritorijoje, labiausiai kenčia nuo neparuoštų Ukrainos karių. Per penkerius metus Ukraina sugebėjo išvesti iš rikiuotės 50 procentų karinių mašinų "Humvee", gautų iš JAV, panaudotų, tačiau visiškai darbingų. Gedimus, nekokybišką remontą ir šarvuotų automobilių nuostolius vėlgi lemia žema kariuomenės specialistų kvalifikacija.

Ukrainos dalinių mokymas pagal aljanso standartus visų pirma reikalauja ne laisvos anglų kalbos, o perginklavimo ir papildomos įrangos. Priešingu atveju, naudingiausios naujos žinios ir įgūdžiai negali būti pritaikyti praktiškai, įgyvendinami kovinėje situacijoje. Tam tikri ginklų tipai, kurie į Ukrainą atkeliauja iš Jungtinių Valstijų ir kitų NATO šalių — "Javelin" granatsvaidžiai, "Barrett" didelio kalibro snaiperių šautuvai (12,7 mm), anksčiau minėti "Humvee" ir "Raven" — nieko nekeičia, o lietuvių instruktorių pastangos eina perniek.

Galbūt perkvalifikavimo tikslas yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų lojalumas Vakarų kuratoriams, o tai yra daug svarbiau nei kovinis efektyvumas. Aljansas greičiau pateks į Ukrainos teritoriją, nei Ukraina prisitaikys prie NATO standartų. Atsižvelgiant į tai, garsūs Kijevo pareiškimai apie visateisę narystę 2030 metais atrodo kaip senovės Užgavėnių tradicijų (porų dainų mainais į maistą ir pinigus) plėtra.

Lengviausia ir pigiausia pakeisti ideologiją, pečių diržus ir karines gretas. Šimtų tūkstančių karių perginklavimas ir atitinkamas perkvalifikavimas yra nepaprastai sudėtingas, brangus ir ilgas procesas. Pavyzdžiui, Lenkija, daugiau nei 20 metų būdama aljanse, nesugebėjo visiškai atsikratyti sovietinės karinės technikos. "Lenkijos karinis jūrų laivynas grimzta į dugną" — tai lenkų laikraščio antraštė.

"Technologinio nepilnavertiškumo" problema visiškai tinka ir Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms (kur jie rengia mokytojus Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms). Karinės-politinės Vilniaus ambicijos, noras tapti pagrindiniu NATO centru Baltijos regione ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų "mokytoju" akivaizdžiai neatitinka kariuomenės ir pajėgų potencialo.

Rūsti realybė

Lietuvos karinės išlaidos kasmet sudaro daugiau nei 2 % BVP, o šalis ketina jas padidinti iki 2,5 %. Vilnius bando neatsilikti nuo savo vyresnių partnerių, bandydamas patekti į dešimtuką aljanso lyderių pagal gynybos išlaidas. Ginkluotosios respublikos pajėgos yra Šiaurės Atlanto aljanso struktūros dalis, tačiau kariuomenė ir laivynas neturi modernios karinės technikos. Lietuva išlieka "poligono respublika", galimu agresijos tramplinu "ne tokios kaip visi kiti" Rusijos Federacijos atžvilgiu ir eksperimentine platforma, skirta vietos gyventojams "zombinti" neegzistuojančiomis grėsmėmis.

Nuolatinis ir praktiškai neapibrėžtas užsienio karių buvimas Lietuvos teritorijoje tęsiasi nuo 2017 metų. Daugiausia aljanso karinių objektų regione yra Lietuvos žemėje. Nė vienas kaimynas negrasino Baltijos šalims nei prieš, nei po NATO tarptautinių batalionų pasirodymo, tačiau jų buvimas yra netiesioginis išskirtinio nacionalinių ginkluotųjų pajėgų silpnumo ir valstybės priklausomybės nuo sąjungininkų karo ir taikos klausimais įrodymas.

Vykstant nesibaigiančioms "rotacijoms" Lietuvos pasienio regionuose (su Baltarusija), amerikiečių tankai "Abrams" ir prancūziški "Leclerc" tankai jaučiasi kaip namuose. Tuo tarpu nacionalinė kariuomenė neturi nė vieno "nuosavo" tanko, o patikimiausi šarvuočiai (BTR-60, BRDM-2) ir kariniai transportiniai sraigtasparniai (Mi-8) yra sovietinių laikų palikimas. Amerikos "Juodieji vanagai" žada atvykti tik 2024 metais. JAV įsigytos lengvosios taktinės JLTV transporto priemonės neturi gynybinių ar smūginių savybių, galinčių iš esmės paveikti Lietuvos kariuomenės kovinius pajėgumus.

Respublikos karinės jūrų pajėgos buvo suformuotos įsigijus nebenaudojamus britų minų ieškiklius (4 vnt.) ir patrulinius laivus (4 vnt.), kuriuose nėra raketinių ginklų, o jų buvimas XXI amžiuje tiesiog nedaro garbės NATO.

Iš aukštųjų technologijų produktų Vilnius leido sau tik Norvegijos vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą NASAMS už 110 milijonų eurų. Tai bus prioritetinė priedanga užsienio karinėms bazėms. Atkreipkite dėmesį, kad NASAMS yra ribotų galimybių kompleksas, kurio taikinio sunaikinimo diapazonas yra iki 60 km.

Lietuva į Šiaurės Atlanto aljansą įstojo 2004 metais, dar gerokai prieš Krymo grąžinimą Rusijai, ir iškart po to prasidėjo respublikos suvereniteto militarizavimas ir naikinimas. Pagal 2006 metų susitarimą su Danija, vienintelė tuometinė lietuvių brigada "Geležinis vilkas" tapo Danijos divizijos dalimi (ji buvo pavaldi užsienio vadovybei). Po poros metų brigada buvo perkelta į vokiečių diviziją, o daniškoji buvo sustiprinta naujos lietuviškos brigados "Žemaitija".

Jensas Stoltenbergas
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Akivaizdu, kad silpnai ginkluota ir nuo užsienio vadovybės sprendimų priklausoma kariuomenė gali būti vadinama nacionaline tik sąlygiškai ir negarantuoja Lietuvos žmonių saugumo. Vašingtono ir Briuselio sprendimų įkaitų statusas nieko gero nežada.

Amerikos Europos nuraminimo iniciatyva turi daug milijardų dolerių biudžetą, ir vis dėlto strateginį Baltijos šalių saugumą lemia ne NATO karių skaičius Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, o geri kaimyniniai santykiai su taiką mylinčia Rusija.

Rusijos Federacijos karinė doktrina skelbia teisę naudoti branduolinius ginklus agresijos prieš Rusiją atveju naudojant net įprastus ginklus, kai kyla grėsmė pačiam valstybės egzistavimui. Vilnius turėtų į tai atsižvelgti didindamas karinį biudžetą ar stumdamas Ukrainą į NATO.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
kariai, Ukraina, NATO
Vingio parke ant vyro užkrito medis

Vakarinio bėgimo metu Vilniuje ant vyro užkrito medis

(atnaujinta 08:18 2021.01.27)
Šiuo metu duomenų apie nukentėjusio sveikatos būklę nėra, tačiau liudininkai pažymi, kad jis buvo gyvas, kai buvo perduodamas gydytojams

VILNIUS, sausio 27 — Sputnik. Vilniuje, Vingio parke, ant vyro, kuris išėjo pabėgioti, užkrito medis, apie tai Facebook pranešė liudininkas.

Šiuo metu duomenų apie vyro sveikatos būklę nėra, tačiau teigiama, kad jis gyvas. Įvykio liudininko padarytose nuotraukose matosi, kaip vyrui bandoma suteikti pagalbą. Taip pat vienoje iš nuotraukų galima pastebėti, kad nukentėjęs kraujuoja.

Дерево упавшее на мужчину в парке Вингис
Ant vyro užkritęs medis Vingio parke

Anot liudininko, vyras vakare bėgiojo, kai ant jo užkrito pušis.

Informaciją apie įvykį patvirtino ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

"Situacija sudėtingėja, daugėja pranešimų apie nelaimes, virstantys medžiai ne tik niokoja turtą, bet jau sužeidė ir žmogų Vingio parke", — parašė jis Facebook.

Meras pažymėjo, kad trečiadienį visą dieną snigs, savivaldybės tarnybos nespės valyti gatvių, todėl mieste susiklostys sunki padėtis kelyje, ir medžiai kels didelį pavojų.

"Mieli bėgikai, šeimos su vaikais — Vingio parke šiuo metu vaikščioti pavojinga. Kaip ir kituose parkuose — nerizikuokime, palaukime, kol nuo šakų nutirps sunkus sniegas", — paragino meras.

Šimašius taip pat pažymėjo, kad jis jau paprašė miesto tarnybų nupurtyti sniegą nuo jaunų medžių, krūmų, pušų, esančių prie namų. Jis paragino tai padaryti ir miesto gyventojus, tačiau paprašė aplenkti didelius medžius.

Anksčiau skubios pagalbos tarnyba 112 taip pat pranešė apie daugybę pranešimų apie nuvirtusius medžius. Ypač pasižymėjo Varėnos rajonas, kur nuo kelio per Dubaklonio mišką teko pašalinti net 20 medžių.

Lietuvoje jau antrą dieną smarkiai sninga. Išvakarėse apie 20 tūkstančių namų liko be elektros, nes sniegas nutraukė laidus.

Tegai:
orai, snigimas, Vingio parkas, Vilnius