Dalia Grybauskaitė ir Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Lietuva 2018-aisiais politinė prognozė

170
(atnaujinta 08:18 2018.01.04)
Metų pabaiga — tai vilčių ir prognozių laikas. Todėl įdomu pasamprotauti apie tai, ko Lietuva gali tikėtis ir kokia bus jos užsienio ir vidaus politika neprognozuojamais 2018 metais

"Bloomberg" dar kartą "nudžiugino" savo skaitytojus "optimistinėmis" prognozėmis, nusprendęs apimti visą dešimtmetį. Viena iš jų išpranašauja Europos Sąjungos žlugimą, o tai neatneš Lietuvai nieko gero. Tačiau, kol kas pacientas yra labiau gyvas nei miręs, o tai reiškia, kad galima sutelkti dėmesį į artimiausią ateitį, kuri, tiesą sakant, ramaus ir sklandaus gyvenimo lietuviams taip pat nelemia.

Ir vėl Rusija

Šiandien konfrontacija su Rusija yra pagrindinė Lietuvos užsienio politikos kryptis. Kova vyksta visose srityse — politinėje, ekonominėje, karinėje, informacinėje ir taip toliau. Tikėtis, kad 2018 metais įtampa abiejų šalių santykiuose sumažės, neverta. Greičiau atvirkščiai, Lietuva tęs "puolimą" visais frontais.

Politinėje sferoje Rusija Lietuvai ir toliau liks "pagrindiniu pasauliniu agresoriumi" (Ukrainoje, Sirijoje ir apskritai), kuriam jokiu būdu negalima panaikinti sankcijų. Tačiau pateisinti tokią poziciją Europos Sąjungoje bus vis sunkiau, nes daugelis bloko partnerių pavargo nuo nuostolių, o Ukrainoje situacija gali paaštrėti ir atnešti nenumatytų pasekmių, todėl Vakarų požiūris į šią šalį gali labai pasikeisti.

Karinėje sferoje, tikriausiai, darbas bus tęsiamas, kuriant regioninę oro gynybos ir priešraketinės gynybos sistemą Baltijos šalyse. Lietuva taip pat įsigis naujų ginklų ir surengs didelio masto pratybas su NATO pajėgomis. Išlaidos gynybai 2019 metų biudžeto projekte gali viršyti 2% BVP. Priešingu atveju mes tikrai pralaimėsime.

Ekonomikoje tarptautiniu akcentu, kaip ir anksčiau, bus energetinio saugumo stiprinimas: "konkurencingas" SGD terminalas jau pastatytas — liko tik atsijungti nuo BRELL sistemos, kad visiems laikams atsikratytume pigios, bet "nesaugios" elektros iš Astravo atominės elektrinės, kurios uždarymą Lietuva nesėkmingai inicijuos ir 2018 metais.

Ir, žinoma, negalima ignoruoti rusų propagandos. Todėl šalyje, tikriausiai, vėl bus uždrausta kokio nors Rusijos kanalo transliacija ir priimtas koks nors įstatymas, apribojantis rusakalbių informacinę erdvę — nes dėl to kyla pavojus demokratijai ir Lietuvos piliečių savimonei, kuri, valdžios manymu, savarankiškai negali atskirti tiesos nuo melo. Žodžio laisvė? Ne, negirdėjome.

Europos Sąjungoje Lietuvai teks stengtis apriboti Vokietijos ir Prancūzijos federalines iniciatyvas transatlantinės partnerystės ribose (kad, neduok Dieve, Amerika nesupyktų), tačiau, kaip rodo Lenkijos pavyzdys, geriau neprovokuoti, o tai dar finansavimą sumažins arba, žiūrėk, atimti balsą nuspręs. Be to, kol kas nėra žinoma, kaip JAV reaguos į Vilniaus balsavimą dėl Jeruzalės — reikėjo sugebėti taip nukrypti nuo "partijos linijos", kuri iš anksto įspėjo apie pasekmes.

Kas sekantis?

Vidaus arenoje Lietuvos valdžios sistemą ir toliau drebins politinis nestabilumas dėl valdančiosios "valstiečių" partijos pasipūtimo ir patirties stokos. Koalicinė krizė, galbūt, neįvyks, tačiau vyriausybei bus sudėtinga išlaikyti dabartinę sudėtį, o Seimui — priimti sistemingus sprendimus.

Tačiau svarbiausiu politiniu 2018 metų įvykiu Lietuvoje, be abejo, taps prezidento rinkimų istorijos užuomazga, kurių rezultatas kol kas neprognozuojamas, nes nėra aiškaus favorito.

Šalies ekonomika, kaip ir prognozuoja ekspertai, toliau augs, tačiau kažkodėl ko tik paklausi, niekas šio augimo — išskyrus kainų kilimą — nejaučia. Todėl socialinio ir ekonominio susvetimėjimo lygis, kaip ir emigracijos tempai, mažai tikėtina, kad sumažės (jei ne į Didžiąją Britaniją, tai į Norvegiją).

Apibendrinant, galima pasakyti, kad Lietuva nėra blogiausia vieta gyventi, bet (ne)sąmoningo politinio kretinizmo, kuris paveikia piliečių gerovę, šiandien čia per daug. Todėl būtų gerai, jei 2018 metais Lietuvos politikai, nesugebantys efektyviai spręsti prisikaupusių problemų, bent jau neapsunkintų jų.

170
Tegai:
politinė prognozė, politika, Lietuva
Dar šia tema
Rusai užpuls? Nebijokite, ponai. Ir nesitikėkite
Po prezidento rinkimų permainų Lietuvoje vis tiek nebus
Gabrielisu Landsbergis ir Ingrida Šimonytė, archyvinė nuotrauka

Lietuva sustiprins "Didžiąją Kinijos sieną". Ar gal visgi susiprotės?

(atnaujinta 16:27 2020.10.30)
Į valdžią atėję konservatoriai jau paskelbė stiprinsiantys antirusišką ir antibaltarusišką frontą. Bet apie tai, kaip jie užmegs santykius su Kinija — antrąja pasaulio ekonomika, būsimos valdančiosios koalicijos lyderiai kol kas tyli

Ketvirtadienį centro dešiniųjų liberalių konservatorių koalicija derėjosi dėl pagrindinių savo programos principų ir veiksmų ateinantiems ketveriems metams. Pagrindinis dėmesys skiriamas vidaus problemoms: ekonomikai, švietimui, socialinei politikai ir kovai su koronavirusu.

Tačiau apie užsienio politiką vis dar kalbama atsargiai. Matyt, jie laukia JAV prezidento rinkimų rezultatų. Ir jei viskas bus daugiau ar mažiau aišku su artimiausiais kaimynais — Rusija ir Baltarusija, santykiai su oficialiuoju Pekinu bus kuriami atsižvelgiant į Vašingtoną ir Briuselį.

Yra žinoma, kad Trampas yra griežtos konfrontacijos su Kinija šalininkas. Tačiau Baidenas užima švelnesnę poziciją Kinijos kryptimi. Ir jei demokratai grįš į valdžią JAV, Lietuvos konservatoriams teks prikąsti liežuvį. Būdami opozicijoje, jie galėjo sau leisti šiek tiek laisvumo — atvirai palaikyti Tibeto nepriklausomybę, tarptautiniu mastu lobuoti Taivano autonomiją. Grįžus į valdžią tokius teiginius teks pamiršti. Juk Rusijos ir Baltarusijos kroviniams pasitraukus iš Lietuvos tranzito, klausimas praktiškai išspręstas.

"Lietuvos geležinkeliams" ir Klaipėdos uostui teks pasikliauti tik konteineriais su kiniškomis prekėmis ir iš dalies į Europą keliaujančiomis kazachų prekėmis. Jei ir jie bus nukreipti į Rusijos Ust Lugą arba eis šiaurės jūros keliu lydimi Rusijos ledlaužių laivyno, Klaipėdos prieplaukos ir bėgiai Baltarusijos ir Rusijos kryptimi netrukus apaugs žole. Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostai susidurs su sunkiais laikais, o Baltijos šalių biudžetuose atsiras didžiulės spragos.

Baltai turi pasakyti ačiū... koronavirusui. Milijardai eurų, skirti Vilniui, Rygai ir Talinui kovai su šia infekcija, padės trijų šalių ekonomikoms kurį laiką atsilaikyti. O toliau viskas labai miglota.

Belieka dėti viltis į revoliuciją Minske. Jei pavyks nuversti Lukašenką ir įskiepyti baltarusiams "europines vertybes", vėl bus atkurtas tranzito koridorius į Ukrainą, aplenkiant Rusiją. Jis bus labiau naudojamas kariniams tikslams, o ne Baltijos šalių ekonomikai skatinti.

Juk NATO bazių žiedas aplink Maskvą sumažės iki minimalaus dydžio, o Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartis praktiškai sunaikinta JAV, kurios ruošiasi dislokuoti savo naujausias viršgarsines raketas, galinčias pataikyti į bet kokius taikinius Rusijoje ir Baltarusijoje. Rusijai Baltarusijos placdarmo praradimas reikš griežtą pralaimėjimą akistatoje su NATO. Baltijos frontas pasaulio žemėlapyje gali virsti dar viena karšta vieta, panašia į Siriją. Ar jūs to norite, lietuviai, latviai, estai?

Tai reiškia, kad geopolitika vėl dominuos pasaulio ekonomikoje, kurioje Kinija užims vieną iš pagrindinių vaidmenų. Kaip žinote, Pekinas turi daug daugiau sąlyčio taškų su Maskva nei su Vašingtonu. Ir ne tik ekonominiu, bet ir kariniu-politiniu aspektu. Tai yra, Rusija greičiausiai sugebės įtikinti kinus nukreipti savo krovinius iš Lietuvos į Arkties kryptį.

Ir tada Pekinas bet kokį Lietuvos valdžios puolimą prieš jį gali laikyti paskutiniu lašu be paskutinio Kinijos perspėjimo. Arba tai bus dar vienas Dalai Lamos vizitas ir jo priėmimas aukščiausiu lygiu Lietuvos Seime. Arba prezidento, užsienio reikalų ministro, arba Lietuvos Europos parlamentarų kalba iš aukštųjų ES ir JT tribūnų ginant Tibeto ir Taivano separatistus. Kitas Lietuvos valstybės saugumo departamento pranešimas, kuriame Kinijos valdžia ir didžiausios įmonės bus atvirai vadinamos grėsmėmis Lietuvos nacionaliniam saugumui, gali tapti tokiu negrįžtamu tašku.

Taigi konservatoriai — visų prieš Kiniją nukreiptų iniciatyvų steigėjai — turės labai atidžiai kontroliuoti savo žodžius ir kūno judesius ties "Kinijos siena", nuo kurios prasideda Didysis XXI amžiaus versijos šilko kelias.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), JAV, Lietuva, Kinija
Dar šia tema
Konservatoriai paragino Vyriausybę susilaikyti nuo naujų paskyrimų
Pasitikėjimo paradoksai. Kaip sudėlioti postus naujoje valdžioje ir Landsbergių neužgauti?
Valdžia iš dangaus — kodėl nesidžiaugia konservatoriai?
Seimo narys Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Landsbergių klano triumfas. Kaip nauji partneriai padės TS-LKD grįžti į valdžią?

(atnaujinta 12:47 2020.10.30)
Pagaliau, su 2-uoju rinkimų turu, pasibaigė Lietuvos 2020 metų Seimo rinkimų maratonas. Ir, kaip ten bebūtų, pasibaigė jis visišku Landsbergių klano ir jo statytinių laimėjimu. Matyti, kas šituo džiaugiasi, o kas liūdi. Ir įdomu — ką gi tai žada Lietuvai?

Iš tiesų, jau 1-ame ture ligi šiol valdžiusioji LVŽS patyrė rimtą pralaimėjimą. Ir vilčių "atsitiesti" 2-ame nebuvo daug: tiek 4-eri metai neišpildytų pažadų, tiek Verygos karantininė politika, tiek, galų gale, ir visą tą 4-ių metų laikotarpį vykdyta "antivalstietiška" sisteminės žiniasklaidos (pradedant LRT, baigiant "Delfiu" ir pan. kanalais) propaganda, vis dėlto padarė savo. Ir, kaip matyti iš galutinių rezultatų, joks revanšas neįvyko...

Štai — pirmą vietą užėmusi Landsbergio-Šimonytės TS-LKD naujame Seime turės 50 mandatų. Na, ir pasikvietę talkon Liberalų sąjūdį ir Laisvės partiją formuos naują vyriausybę. Anot jų bendros deklaracijos, visuomenė šiuose rinkimuose išreiškė pasitikėjimą "demokratiją" ir "žmogaus teises" gerbiančioms partijoms. Bet žinant, kaip "demokratiją" supranta konservatoriai (pavyzdžiui, prisiminkime 2008 m. "naktinę reformą" ir kruvinąją 2009 metų sausio 16 dieną) ir "žmogaus teises" — liberalai (imkime nors "Laisvės partijos" programinius siekius: įteisinti vienalytes partnerystes ir legalizuoti lengvuosius narkotikus), sveikesnio proto nepraradusiems piliečiams šitokios šnekos didelio pasitikėjimo kelti neturėtų.

Tuo tarpu su 32-ais mandatais palikusi LVŽS, anot Ramūno Karbauskio, ruošiasi tapti būsimosios opozicijos "stuburu" ir priešintis, esant reikalui, antisocialiniams bei "vaivorykštiniams" naujųjų valdančiųjų siekiams. O ir LSDP, ir Darbo partija konkretesnių pozicijų šiuo momentu neišreiškia ir, panašu, bus pasirengusios savotiškai "žaisti" ir su valdžia, ir su opozicija.

Taigi, laimėjo konservatoriai ir liberalai. Žodžiu, Landsbergiai. Ir vyriausybės pagrindu bus atitinkama trijulė (TS-LKD, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija). Anot buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės, šitai — "geriausia, kas tokiu metu galėjo nutikti Lietuvai". Šiuos žodžius tikriausiai galime laikyti tikslia išraiška to, kaip į šių 2020 metų Seimo rinkimų rezultatus žiūri labiausiai antiliaudiniai ir, be to, kompradoriškiausi Lietuvos kriminalinio-buržuazinio elito elementai.

Na, o įvykus šiam, atseit, "geriausiam" (anot Grybauskaitės) 2020 metų Seimo rinkimų scenarijui, ko reikėtų laukti Lietuvai — pačiai šaliai ir tautai?

Be bendro konteksto (kuris turėtų būti aiškus ir apskritai iš 30-ies "nepriklausomos" Lietuvos egzistavimo metų, ir iš 2008–2012 metų TS-LKD valdymo laikotarpio), jau ir dabar turime užuominų...

Pavyzdžiui, Šimonytė "diržų veržimosi" vengia, teigdama, esą, kadangi Lietuva priklauso eurozonai, šis klausimas nebeaktualus, koks buvo 2008–2009 m., tuo tarpu Europos Parlamente sėdintis Kubilius yra gerokai atviresnis: anot jo, būtent tai ir teks daryti netolimoje ateityje, kad tik pavyktų sumažinti biudžeto deficitą...

Tuo tarpu su Laisvės partija į naująjį 2020–2024 metų Seimą patekęs neaiškios orientacijos "vienaragis", atseit, "profesionalus gėjus" (taip jis save ir įvardija) Tomas Vytautas Raskevičius labai konkrečiai taikosi į Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko postą.

Iš to jau galima įsivaizduoti, koks nausėdiškos "gerovės valstybės" kūrimas laukia mūsų per ateinančius 4 metus: biudžeto socialinėms garantijoms karpymai, privataus kapitalo siautėjimas, ir taip pat priverstinės "tolerancijos" žengimas į vis naujas aukštumas. Štai kas mūsų laukia.

Ir, tai žinant, reikėtų nepamiršti, kad šitokia situacija didžiąja dalimi yra būtent pastaruosius 12 metų vykusio Lietuvos vystymosi, o gal tiksliau — nuosmukio tiesioginė pasekmė (apie šitai kalbėjau ankstesniame rinkimų temai skirtame straipsnyje). Ir, atsižvelgiant tiek į bendras tendencijas, tiek į įvykusį politinį posūkį, panašu, kad šis procesas neišvengiamai eis toliau.

Tiesa, kaip visur, taip ir šioje naujoje vyriausybėje egzistuos prieštaravimų: vien TS-LKD esanti takoskyra tarp liberaliojo ir konservatyviojo flango šiuo atveju, kai valdančiąją daugumą sudarys 74 mandatai, gali daug reikšti, pavyzdžiui, Laisvės partijos keliamų lengvųjų narkotikų legalizavimų arba vienalyčių partnerysčių (ar, juo labiau, "santuokų") klausimais. Neatmestinas ir tolimesnis TS-LKD skilinėjimas, kaip į 2020–2024 m. Seimą nepatekusio Rimanto Dagio grupės atveju.

Be to, nereikia pamiršti ir Lietuvos "apačių": negana to, kad turėsime štai tokią valdžią, jau dabar turime vadinamąją "kovido" problemą ir prastėjančius ekonominius rodiklius, kurie leidžia suprasti, kad nauja pasaulinė krizė visai nebetoli. Šiuo požiūriu, Landsbergių klano tiesioginis valdymas ne tik pagilins šalies bėdas, bet vis labiau pravėrinės nišą realiai antisisteminei politikai.

Belieka klausimas: ar šia proga pavyks pasinaudoti, ar eilinį kartą ji bus "pramiegota"? Į jį ir atsakys ateinantys 4-eri metai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
© Sputnik
Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
Tegai:
Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Ir vėl keičiasi valdžia Lietuvoje: konservatoriai švenčia pergalę 
Konservatoriai papasakojo apie kandidatus į naująją Lietuvos vyriausybę
Į naują parlamentą perrinktas 81 esamo Seimo narys
Valdžia iš dangaus — kodėl nesidžiaugia konservatoriai?
Barselona

Barselona taps Europos miškų sostine 2022 metais

(atnaujinta 09:02 2020.10.30)
Pagrindinis Europos miškų sostinės tikslas yra atkreipti gyventojų ir specialistų dėmesį į miškų ir biologinės įvairovės išsaugojimo klausimus

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. 2022 metais Barselona taps Europos miškų sostine, dabar šį titulą turi Vokietijos miestas Bona, praneša "EuroPulse".

Titulą Europos miškų institutas (EFI) skiria nuo 2014 metais. Bėgant metams, jį turėjo Bilbao, Viena, Oslas, 2015 metais — Sankt Peterburgas, o kitais metais jis bus skirtas Prahai.

Dėl šio titulo su Barselona varžėsi Madridas, Sorija (Ispanija) ir Novi Sadas (Serbija).

Pagrindinis Europos miškų sostinės tikslas yra atkreipti gyventojų ir specialistų dėmesį į miškų ir biologinės įvairovės išsaugojimo klausimus.

Tegai:
miškas, Barselona
Dar šia tema
Mokslininkai išsiaiškino, kokie dumbliai galėjo sukelti taršą Kamčiatkoje
Lietuvos bankas pranešė, kad karantino metu išaugo elektroninių mokėjimų svarba