Dalia Grybauskaitė ir Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Lietuva 2018-aisiais politinė prognozė

172
(atnaujinta 08:18 2018.01.04)
Metų pabaiga — tai vilčių ir prognozių laikas. Todėl įdomu pasamprotauti apie tai, ko Lietuva gali tikėtis ir kokia bus jos užsienio ir vidaus politika neprognozuojamais 2018 metais

"Bloomberg" dar kartą "nudžiugino" savo skaitytojus "optimistinėmis" prognozėmis, nusprendęs apimti visą dešimtmetį. Viena iš jų išpranašauja Europos Sąjungos žlugimą, o tai neatneš Lietuvai nieko gero. Tačiau, kol kas pacientas yra labiau gyvas nei miręs, o tai reiškia, kad galima sutelkti dėmesį į artimiausią ateitį, kuri, tiesą sakant, ramaus ir sklandaus gyvenimo lietuviams taip pat nelemia.

Ir vėl Rusija

Šiandien konfrontacija su Rusija yra pagrindinė Lietuvos užsienio politikos kryptis. Kova vyksta visose srityse — politinėje, ekonominėje, karinėje, informacinėje ir taip toliau. Tikėtis, kad 2018 metais įtampa abiejų šalių santykiuose sumažės, neverta. Greičiau atvirkščiai, Lietuva tęs "puolimą" visais frontais.

Politinėje sferoje Rusija Lietuvai ir toliau liks "pagrindiniu pasauliniu agresoriumi" (Ukrainoje, Sirijoje ir apskritai), kuriam jokiu būdu negalima panaikinti sankcijų. Tačiau pateisinti tokią poziciją Europos Sąjungoje bus vis sunkiau, nes daugelis bloko partnerių pavargo nuo nuostolių, o Ukrainoje situacija gali paaštrėti ir atnešti nenumatytų pasekmių, todėl Vakarų požiūris į šią šalį gali labai pasikeisti.

Karinėje sferoje, tikriausiai, darbas bus tęsiamas, kuriant regioninę oro gynybos ir priešraketinės gynybos sistemą Baltijos šalyse. Lietuva taip pat įsigis naujų ginklų ir surengs didelio masto pratybas su NATO pajėgomis. Išlaidos gynybai 2019 metų biudžeto projekte gali viršyti 2% BVP. Priešingu atveju mes tikrai pralaimėsime.

Ekonomikoje tarptautiniu akcentu, kaip ir anksčiau, bus energetinio saugumo stiprinimas: "konkurencingas" SGD terminalas jau pastatytas — liko tik atsijungti nuo BRELL sistemos, kad visiems laikams atsikratytume pigios, bet "nesaugios" elektros iš Astravo atominės elektrinės, kurios uždarymą Lietuva nesėkmingai inicijuos ir 2018 metais.

Ir, žinoma, negalima ignoruoti rusų propagandos. Todėl šalyje, tikriausiai, vėl bus uždrausta kokio nors Rusijos kanalo transliacija ir priimtas koks nors įstatymas, apribojantis rusakalbių informacinę erdvę — nes dėl to kyla pavojus demokratijai ir Lietuvos piliečių savimonei, kuri, valdžios manymu, savarankiškai negali atskirti tiesos nuo melo. Žodžio laisvė? Ne, negirdėjome.

Europos Sąjungoje Lietuvai teks stengtis apriboti Vokietijos ir Prancūzijos federalines iniciatyvas transatlantinės partnerystės ribose (kad, neduok Dieve, Amerika nesupyktų), tačiau, kaip rodo Lenkijos pavyzdys, geriau neprovokuoti, o tai dar finansavimą sumažins arba, žiūrėk, atimti balsą nuspręs. Be to, kol kas nėra žinoma, kaip JAV reaguos į Vilniaus balsavimą dėl Jeruzalės — reikėjo sugebėti taip nukrypti nuo "partijos linijos", kuri iš anksto įspėjo apie pasekmes.

Kas sekantis?

Vidaus arenoje Lietuvos valdžios sistemą ir toliau drebins politinis nestabilumas dėl valdančiosios "valstiečių" partijos pasipūtimo ir patirties stokos. Koalicinė krizė, galbūt, neįvyks, tačiau vyriausybei bus sudėtinga išlaikyti dabartinę sudėtį, o Seimui — priimti sistemingus sprendimus.

Tačiau svarbiausiu politiniu 2018 metų įvykiu Lietuvoje, be abejo, taps prezidento rinkimų istorijos užuomazga, kurių rezultatas kol kas neprognozuojamas, nes nėra aiškaus favorito.

Šalies ekonomika, kaip ir prognozuoja ekspertai, toliau augs, tačiau kažkodėl ko tik paklausi, niekas šio augimo — išskyrus kainų kilimą — nejaučia. Todėl socialinio ir ekonominio susvetimėjimo lygis, kaip ir emigracijos tempai, mažai tikėtina, kad sumažės (jei ne į Didžiąją Britaniją, tai į Norvegiją).

Apibendrinant, galima pasakyti, kad Lietuva nėra blogiausia vieta gyventi, bet (ne)sąmoningo politinio kretinizmo, kuris paveikia piliečių gerovę, šiandien čia per daug. Todėl būtų gerai, jei 2018 metais Lietuvos politikai, nesugebantys efektyviai spręsti prisikaupusių problemų, bent jau neapsunkintų jų.

172
Tegai:
politinė prognozė, politika, Lietuva
Dar šia tema
Rusai užpuls? Nebijokite, ponai. Ir nesitikėkite
Po prezidento rinkimų permainų Lietuvoje vis tiek nebus
Degalinė Vokietijoje

Nuostabus rytojus. Kas yra ne taip ES vandenilio strategijoje ir bendro su tuo turi RF

(atnaujinta 19:50 2021.04.15)
Per dešimt metų, praėjusių nuo energetikos strategijos patvirtinimo, Europos Komisija nesugebėjo paaiškinti būsimo darbo su elektros tinklais apimties ir kiek užtruks parengti "kelių žemėlapį". Vandenilio strategiją galima tik spėti

Nuo 2020 metų vasaros vandenilio energijos tema tapo viena populiariausių žiniasklaidoje, nes liepos 8 dieną Europos Komisija oficialiai paskelbė galutinę ES vandenilio strategijos versiją. Pagrindinė tema: ES turi sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir iki 2050 metų pasiekti neutralų anglies dioksido lygį.

Europos energetikos komisarė Kadri Simson, komentuodama leidinį, teigė: "Klimato neutralumą iki 2050 metų galima pasiekti tik visiškai atsisakius iškastinių energijos išteklių. Visi partneriai, tiekiantys mums šį kurą, turi į tai atsižvelgti".

Tai skamba, žinoma, įspūdingai, bet pabandykime išanalizuoti, ką tai reiškia. Per ateinančius 30 metų ES ketina visiškai panaikinti savo teritorijoje visas transporto priemones, kurios naftos produktus ar gamtines dujas naudoja kaip variklių kurą — suspaustą metaną, propano-butano mišinį ir SGD.

Tas pats pasakytina apie geležinkelių ir oro transportą, jūrų ir upių laivus, visą šilumos ir elektros energijos gamybos sistemą, skirtą pramonės ir žemės ūkio sektoriams, visam viešajam ir komerciniam nekilnojamam turtui bei gyvenamajam sektoriui. Visos minėtos sritys iki 2050 metų turėtų pereiti tik prie kuro vandenilio pagrindu ir elektros naudojimą, kuriuos gaminti turėtų tik atsinaujinantys energijos šaltiniai — įvairių rūšių biokuras, rūšiuotų komunalinių atliekų deginimas ir, galbūt, branduolinė energija (apie pastarąją vis dar diskutuojama).

ES politikų iškeltos užduoties apimtys prilygsta, o gal net didesnės nei pirmųjų TSRS penkmečių planai, ypač atsižvelgiant į tai, kad, šių ponų ir ponių nuomone, saulės ir vėjo jėgainės turėtų tapti naujos ES energetikos sistemos "šerdimi", o visas nutrūkstančios, netolygiai gaminamos elektros energijos problemas teks spręsti vadinamosios žaliosios vandenilio energijos sąskaita. Tačiau pačiame strategijos tekste nėra naudojama "žaliojo vandenilio" sąvoka, taip pat nėra jokio kito "spalvoto" vandenilio tipo. Vietoj to naudojami šie terminai:

— "elektrolizinis vandenilis" (angl. electricity-based hydrogen)

— "atsinaujinantis vandenilis" arba "grynas vandenilis" (renewable hydrogen)

— "iškastinis vandenilis" (fosilinis vandenilis, fossil-based hydrogen)

— "iškastinis vandenilis su anglies sąranka". (fossil-based hydrogen with carbon capture).

Tačiau su painiava, kurią sukelia ši terminologija, mes susitvarkysime šiek tiek vėliau, pirmiausia svarbu suprasti, kas tai yra. Būtų keista manyti, kad ES vandenilio strategija yra vienintelis dalykas, kuris dabar lemia šios ekonominės asociacijos energetikos sektoriaus plėtrą. Be strategijos, yra ir 2009 metais priimta direktyva dėl atsinaujinančių išteklių, pakeista ir pataisyta 2018 metais.

Atsižvelgiant į šiuos pokyčius, 2030 metais visos ES pagaminamos elektros energijos 32 proc. turi būti pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius. Šios AEI pataisos prieštarauja 2014 metais priimtai ES klimato ir energetikos sistemai iki 2030 metų, pagal kurią atsinaujinanti energija iki 2030 metų turėtų sudaryti 27 proc. visos energijos. Be to, 2011 metais ES priėmė Energetikos strategiją iki 2050 metų (ES 2050 m. energetikos strategija), kurioje buvo nurodytas tikslas — iki 2050 metų atsinaujinančios energijos dalis turėtų siekti 70 proc.

Net šio ES strateginių dokumentų išvardijimo, mūsų nuomone, visiškai pakanka suprasti, kad Europos Sąjungoje dar nėra suformuotas vieningas požiūris į energetikos plėtrą, pagrįstą subalansuota esamos padėties analize. 27 proc. elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių iki 2030 metų ar 32 proc.? 70 proc. atsinaujinančios elektros energijos ar visiškai neutralus klimatas iki 2050 metų?

Atsakymų į šiuos klausimus nėra, lygiai taip pat nėra nė vieno iš išvardytų variantų galimybių studijos ženklų. Vienintelis dalykas, kuris yra — prognozuojamos investicijų į naujos ES elektros energijos tinklo infrastruktūros formavimą energetikos strategijos tikslams pasiekti apimtys — nuo 1,5 iki 2,2 trln. eurų. 50 procentų tikslumo įvertinimas yra viskas, ką šiandien sugebėjo Europos Komisijos Energetikos generalinis direktoratas.

Jei pati Europos Komisija sąlyginai laikoma "Europos Sąjungos vyriausybe", tai šis direktoratas yra analogiškas Energetikos ministerijai. Kaip įvertinti šios "ministerijos" darbą? Atsižvelgiant į tai, kad vandenilio strategija jau patvirtinta ir tik dabar Europos Sąjungos energetikos įmonės pradėjo tirti vandenilio transportavimo naudojant magistralines ir skirstomąsias dujotiekio sistemas bei technines galimybes, ji neveiks — net dvejetas penkių balų sistemoje neišeis. Jei per dešimt metų, praėjusių nuo oficialaus energetikos strategijos patvirtinimo, Europos Komisija nesugebėjo išaiškinti būsimo darbo su elektros tinklais apimties, tai mes galime tik spėlioti, kiek užtruks vandenilio plėtros strategijos planas.

ES vandenilio strategija tarptautinių santykių fone

Akivaizdu, kad tam prireiks daug laiko. Štai citata iš vandenilio strategijos: "Tik vandenilis, kuris buvo pagamintas iš atsinaujinančių energijos šaltinių, yra ilgalaikis ir tvarus. Mūsų tikslas yra naudoti atsinaujinantį vandenilį, palaikyti greitą jo rinkos augimą ir sukurti tinkamas vertės grandines." Verta paminėti, kas šioje citatoje "paslėpta tarp eilučių" — šio dokumento autoriai pasirodė labai drovūs.

Nuo pat to momento, kai buvo priimta 2009 metų atsinaujinančių išteklių energijos direktyva, daugelis pramonės ekspertų ne kartą įspėjo, kad "vežimas pastatytas prieš arklį": žmonija neturi technologijos, leidžiančios reguliuoti debesuotumą ir vėją, masinis įvedimas iš esmės pertraukiamo generavimo SPP ir WPP neišvengiamai destabilizuos sujungtas energijos sistemas, vienintelis būdas to išvengti yra ne mažiau masinis pramoninių energijos kaupimo technologijų vystymas.

Būtent saugojimo įrenginių technologijas — pigiausias, saugiausias ir tuo pačiu talpiausias — pirmiausia reikėjo sukurti ir įsisavinti, o tik po to imtis pertraukiamos alternatyvios kartos. Europos politikai nieko nenorėjo girdėti, Europos Komisija ir ES valstybių narių vyriausybės masiškai rėmė saulės elektrinių ir vėjo jėgainių statybas, tuo pačiu demonstruodamos neįtikėtiną pasitikėjimą, kad kaupimo problemos bus sprendžiamos be didelių pastangų. Taip, daugelio šalių laboratorijos bandė išrasti naujus cheminius ir mechaninius energijos kaupimo įtaisus, tačiau iki šiol nebuvo pasiekta jokių pastebimų ir ekonomiškai pagrįstų rezultatų.

"Vandenilis, gaminamas remiantis atsinaujinančiais energijos šaltiniais, kaip vienintelė tvari perspektyva", ES strategijoje yra tam tikras "pasidavimo aktas", pripažįstant, kad energijos kaupimo technologijos liko nepasiekiamos. Tačiau Europos politikai ketina kapituliuoti savo pačių sąlygomis — ne plėtodami branduolinę energiją, tobulindami nuolatinės srovės elektros perdavimo technologijas, sinchronizuodami Europoje veikiančias skirtingas sujungtas energetikos sistemas (priminkime, kad šiandien yra šešios tokios IES), integracijos projektai tarp Europos BES ir buvusių TSRS šalių BES ir aptartos Vandenilio strategijos sąskaita.

Priežastys, kodėl ES pasirinko būtent tokį pasirinkimą, yra skaidrios, ir jas nurodė Europos energetikos komisaras: "Visi partneriai, tiekiantys mums tokio tipo kurą, turėtų į tai atsižvelgti". Europos politikai, pasirinkdami konfrontacinį požiūrį į santykius su Rusija, bando atsisakyti iškastinių energijos išteklių importo iš mūsų šalies derindami "atsinaujinančius energijos šaltinius ir atsinaujinantį vandenilį".

Akylai stebima JAV Europos Sąjunga pradeda vis labiau nutraukti santykius su Kinija —šalimi, kurios branduolinės korporacijos pastaraisiais metais padidino savo kompetenciją statant 3+ kartos atomines elektrines, kurios atitinka Fukušimos saugos reikalavimus ir tapo tikrais "Rosatom" konkurentais, jie ir toliau aktyviai bendradarbiauja siekdami bendrai kurti naujausias technologijas.

Tuo tarpu Europos valstybės ir įmonės dėl savo neteisingų skaičiavimų prarado kompetenciją statant reaktorius, o proatlantinių Europolitikų antirusiški ir antikiniški siekiai atima iš ES galimybę siekti anglies neutralumo pasitelkiant atominių elektrinių naudojimą. Tos pačios aplinkybės taikomos ir bet kokiems bandymams sukurti cheminio elektros energijos kaupimo technologijas — bet kuriam iš jų reikia naudoti retųjų žemių metalus, kurių gamyboje Kinija yra beveik 100 % monopolija.

Jei trumpai: dėl Europos politikų veiksmų po pagarsėjusio Atlanto solidarumo kurso, Europos energetikos pramonė pateko į situaciją, kai galimų jos plėtros būdų pasirinkimas buvo dirbtinai susiaurintas iki ribos — tai neišvengiama atsisakant lygiateisiško bendradarbiavimo, kuris visada buvo ir tebėra naudingas abiem pusėms. Politikai pasisako ne už technologijų plėtrą, o už negailestingą išnaudojimą ir bandymus išlaikyti esamą status quo — Europos rinka išlieka likvidžiausia, mokiausia.

Bet ar tokia padėtis išliks ilgą laiką, priklauso ne tik nuo Europos Sąjungos ir jos užjūrio siužeto, bet ir nuo to, kaip reaguos visų kitų pasaulio regionų šalys. Per daug žmonių netenkina Žemės rutulys, kuriame egzistuoja tik Europa ir Šiaurės Amerika.

Žinoma, Europos Sąjungos vandenilio strategijos analizė čia negali pasibaigti, jos tęsimo pagrindas bus paprastas faktas: 2020 metais tarp viso vandenilio gamybos ES kiekio atsinaujinantis vandenilis sudarė 0,1 proc.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
ES, Rusija
Turistai Turkijoje

Erdoganai, laikykis, Lietuva skrenda į pagalbą. Rusus Turkijoje pakeis lietuviai

(atnaujinta 17:53 2021.04.15)
Skrydžių tarp Rusijos ir Turkijos nutraukimo kontekste Lietuva pradėjo galvoti, kaip padėti ne tik Turkijos, bet ir savo turizmo pramonei. Buvo net siūlymas leisti Rusijos turistams, paskiepytiems vakcina "Sputnik V", patekti į Lietuvos teritoriją

Lietuva vėl kiša nosį į Rusijos reikalus. Žinia apie vėl kilusią įtampą tarp Ankaros ir Maskvos ir skrydžių tarp Rusijos ir Turkijos atšaukimą sukėlė Lietuvos politikų optimizmo bangą. Vilnius net pažadėjo Turkijos kurortams kompensuoti daugiau nei pusės milijono Rusijos turistų, užsisakiusių keliones į Turkijos kurortus, nuostolius šį pavasarį.

"Rusijai atšaukus skrydžius į Turkiją, laimės kitos valstybės, tarp jų ir Lietuva. Viešbučiai mažins kainas, o Turkija dar labiau stengsis dėl turistų. Jau sulaukėm pasiūlymų bendradarbiauti ir su naujais viešbučių tinklais", — Lietuvos žiniasklaida cituoja "Tiketa Tour" bendrovės vadovą Gvidą Aukštuolį.

Rusijos valdžia skrydžių su Turkija uždarymą paaiškina COVID-19 paplitimo šioje populiarioje turistų šalyje padidėjimu. Tačiau kai kurie stebėtojai teigia, kad šiuo draudimu Maskva dar kartą nusprendė "pamokyti" Redžepą Erdoganą, kuris, paaštrėjus padėčiai Ukrainos pietryčiuose, nusprendė Ukrainos armijai parduoti bepiločius orlaivius. Prisiminkime, kad būtent Turkijos bepiločiai atliko lemiamą vaidmenį Armėnijos ir Azerbaidžano konflikte Kalnų Karabache.

Ir jei taip, tai Vilnius tikrai yra Ankaros pusėje. Juk mano priešo priešas automatiškai tampa mano draugu. Ypač kalbant apie artimiausią politinę draugę — Ukrainą. Taigi, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis skuba į Kijevą dar kartą patikinti Ukrainą, kad "Lietuva nepalieka bėdoje partnerių ir draugų". Prieš vizitą jis net paragino NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą atidžiai stebėti padėtį Ukrainos ir Rusijos pasienyje ir nusiųsti aiškų signalą Kremliui apie galimas pasekmes. Antirusiška politika šiandien yra pagrindinis dalykas valdantiesiems liberaliesiems konservatoriams, o vidinės problemos lauks, net nepaisant katastrofiško Ingridos Šimonytės vyriausybės reitingo kritimo.

Net vyriausybę palaikančios ir konservatorių kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės prakalbo apie tai. Užuot sutelkę visas pastangas ekonomikai stabilizuoti, valdantieji rūpinasi tik užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio įvaizdžiu tarptautinėje arenoje ir seksualinių mažumų teisėmis.

Tuo tarpu vidutinis ir smulkusis verslas yra ties bankroto riba. O vienas iš svarbių ekonomikos sektorių — turizmas, pasak ekspertų, neišgyvens antrojo "tuščio" sezono. Buvo net gundantis pasiūlymas leisti patekti į šalies teritoriją "Sputnik V" pasiskiepijusiems užsieniečiams. Ir tai tuo metu, kai premjerė Ingrida Šimonytė ir kiti konservatorių lyderiai kategoriškai pareiškė, kad "Sputnik V" yra hibridinis Kremliaus ginklas.

"Leidimas atvykti pasiskiepijusiems "Sputnik" vakcina būtų naudingas mūsų turizmo sektoriui, nes toks turistas prieš vykdamas į Turkiją ar grįždamas iš jos vieną ar kelias dienas praleistų ir Lietuvoje <...> Manau, anksčiau ar vėliau mes būsime priversti Europos vaistų agentūros sprendimu priimti pasiskiepijusius šia vakcina. Mes galime neskiepyti savo žmonių šia vakcina, bet negalima diskriminuoti žmonių, kurie yra paskiepyti kita vakcina", — teigė kelionių organizatorės "Estravel" vadovė Žydrė Gavelienė.

Net vangūs estai, nelaukdami Europos vaistų agentūros užsakymo, paskelbė, kad priims turistus, paskiepytus rusiška vakcina. O ką, Lietuva imsis pozos ir toliau "draus ir neleis" atvykti užsieniečiams su palydoviniais antikūnais, pasirengusiems papildyti Lietuvos iždą?

"Prieš kelerius metus Rusijai nutraukus turistinius skrydžius į Turkiją, nemažai Rusijos piliečių poilsiauti į šią šalį vyko per Lietuvą. Manau, kad tie Rusijos gyventojai, kurie turi galimybę atvykti į Europą, turės galimybę ir nuvykti į Turkiją, tačiau savo kelionėms jie rinksis tas šalis, į kurias bus leidžiama atvykti pasiskiepijus "Sputnik" vakcina", — sakė Gavelienė.

Kalbate nepadorius dalykus, ponia Gaveliene. Kad tik nepatektumėte į juoduosius specialiųjų tarnybų sąrašus, skiltyje "nepatikimi piliečiai". Neduok Dieve, Jūsų žodžius išgirs vyriausiasis Lietuvos saugumo sergėtojas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (KNDC) vadovas Laurynas Kasčiūnas arba, dar blogiau, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, Turkija, Rusija
Balandžio 16-oji

Kokia šiandien diena: balandžio 16-osios šventės

(atnaujinta 17:19 2021.04.15)
Šią dieną sulaukusi 35-erių metų amžiaus, Prancūzijoje, Nevero vienuolyne, mirė Bernadeta, kuriai 1858 m. Lurde buvo apsireiškusi Švenčiausioji Mergelė Marija. 1933 metais Popiežius Pijus XI paskelbė ją šventąja

Balandžio 16-oji yra 106-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 259 dienos.

Šiandien saulė teka 06:18, leidžiasi 20:22, dienos ilgumas 14 val. 04 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Benediktas, Giedrius, Algedė, Kalikstas ir Ūdrys.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1794 metais Šiauliuose paskelbtas pirmasis Lietuvos kariuomenės sukilimo aktas.

1885 metais gimė Juozas Vaičkus, vienas lietuvių profesionaliojo teatro kūrėjų, aktorius, režisierius. Mirė 1935 m.

1948 metais mirė lietuvių muzikos klasikas, kompozitorius, profesorius Juozas Gruodis. Gimė 1884 m.

2007 metais Juozas Imbrasas išrinktas Vilniaus miesto meru.

Ši diena pasaulio istorijoje

1879 metais sulaukusi 35-erių metų amžiaus, Prancūzijoje, Nevero vienuolyne, mirė Bernadeta, kuriai 1858 m. Lurde buvo apsireiškusi Švenčiausioji Mergelė Marija. 1933 metais Popiežius Pijus XI paskelbė ją šventąja.

1889 metais gimė anglų komikas Čarlis Čaplinas.

1906 metais baigti ryšio kabelio tarp JAV ir Kinijos tiesimo darbai.

1940 metais gimė Danijos karalienė Margaretė II.

1945 metais II pasaulinio karo metais JAV armija Vokietijoje įžengė į Niurnbergą.

1948 metais įkurta Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacija (OEEC).

1970 metais Prancūzijos Alpėse sniego nuošliauža užgriuvo vaikų sanatoriją, žuvo 72 žmonės.

1996 metais Britanijoje paskelbta apie princo Endriu ir Saros Fergiuson skyrybas.

2008 metais būdamas 90 metų nuo vėžio mirė Chaoso teorijos kūrėjas Edvardas Lorenzas, kuris atskleidė drugelio efektą — tai, kaip maži veiksmai gali nulemti didelius pokyčius.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai