JAV ir ES vėliavos, archyvinė nuotrauka

Lietuva praranda JAV įtakos agento Europoje statusą?

112
(atnaujinta 09:12 2018.01.05)
Andrei Starikov
Gruodžio mėnesį Lietuvos Vyriausybė padarė kelis nedruagiškus gestus savo užjūrio viršininko – JAV atžvilgiu; Amerikos įtakos agento Europoje vaidmuo jau nesuteikia lietuvių elitui ankstesnių politinių dividendų

Periodas prieš šventes Lietuvos valdžios aukščiausiose ešelonuose tapo neįtikėtinų politinių stebuklų metu. Kalėdų išvakarėse prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškia apie būtinumą "bendradarbiauti, prekiauti, o ne kariauti" su Rusija. Prieš tai Baltijos šalių ministrai pirmininkai kapituliavo prieš bendrą Rusijos ir Vokietijos dujotiekio projektą "Nord Stream-2".

"Kad "Nord Stream-2" bus įgyvendintas, jis turi atitikti ES įstatymus ir Energetinės sąjungos principus", — parašyta komunikate pagal Baltijos šalių Vriausybių vadovų susitikimo Taline rezultatus. Viskas. Nei vieno žodžio apie Europos skilimą, apie naują "dujinį Molotovo-Ribentropo paktą", Vokietijos pavergimo ginklą ir Ukrainos engimą….

Kas gi įvyko Lietuvos politioje prieš Naujosius metus? Kur dingo jos antirusiškas įkarštis?

Baltijos šalių vadovybės politinis poelgis yra labai konjunktūrinis. Baltijos šalys yra tarp trijų polių: Maskvos — "amžino agresoriaus", politinio viršininko — Vašingtono, maitintojo ir remėjo — Briuselio. Su Rusija viskas aišku — ją reikia tramdyti. O štai palaikyti santykius su ES ir JAV jau sunkiau, reikia mokėti balansuoti.

Kuomet dviejų geopolitinių milžinų santykiai geri, proamerikietiškos europeriferijos nekankina pasirinkimo skausmas. Kai transatlantinės šeimos nariai susipyksta — Baltijos šalims tenka rinktis vieną ar kitą pusę. Tradiciškai pasirenkamos JAV. Šį kartą tradicija nesuveikė.

"Spalvos" keitimas: kodėl Grybauskaitė pasisakė už bendradarbiavimą su Rusija >>

Paskutinė JAV antirusiškų sankcijų partija sudavė smūgį Europos energetiniam sektoriui. Liepą priimtas įstatymas, kuris leidžia amerikiečiams įvesti naujas sankcijas investuotojams už jų dalyvavimą Rusijos vazdyno statybose, Briuselyje buvo sutiktas labai kritiškai.

Taikėsi, atrodo, į Rusiją, o pataikė į ES

Eurokomisija pasiruošusi imtis skubių veiksmų tuo atveju, jeigu antirusiškos JAV priemonės grasina ES energetiniam saugumui. Apie tai dar birželį kalbėjo ES pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris.

JAV vėl stengėsi perleisti savo ES sąjungininkų interesus dėl savų išorės politikos avantiūrų. Prieš tai buvo baudos "Deutsche Bank" už tai, kad jo veiksmai, neva, tapo 2008 metų finansinės krizės priežastimi, baudos "Volkswagen" už ekologinių normų nesilaikymą, baudos Prancūzijos bankui "BNP Paribas" už sankcijų Kubai, kurias JAV paskelbė vienašališkai, ignoravimą. Dabar amerikiečiai atakuoja Europos energetinias įmones, kurios ryžosi dalyvauti "Nord Stream-2" projekte ir nebenori nutiesti kelio JAV suskistintoms dujoms į Senojo pasaulio šalis bei tokiu būdu pakenkti sau.

Tačiau šį kartą europiečiai jau nebegalėjo tylėti. Vakarų europiečiai…

"Nord Stream-2" tapo labai jautriu projektu. Bendras Rusijos ir Vokietijos dujotiekis maksimaliai parodė Europos energetinių ir ekonominių interesų dilemą, jų konfliktą ir prieštaringumą. Nėra jokios Vieningos Europos, nėra ir europietiško solidarumo — apie tai dar kartą priminė "Nord Stream-2". Praeitą kartą tai parodė pabėgėlių krizė.

"Nord Stream-2" statybas palaiko Vakarų Europos šalys — Vokietija, Prancūzija, Austrija, Italija. Prieštarauja Rytų Europos tranzitinės šalys (Slovakija, Rumunija, Vengrija), kurios nenori prarasti pajamų gabendamos rusiškas dujas.

Udalcovas: "Nord Stream-2" sumažins dujų tiekimo kainas dvigubai >>

Didžiausiu projekto priešu laikomos JAV, kurios siekia aprūpinti visą Europą nuosavomis suskystintomis  dujomis  ir sankcinės lazdos pagalba rekomenduoja europiečiams susilaikyti nuo dujotiekio infrastruktūros statybų.

Europoje garsiausiai prieš Rusijos ir Vokietijos dujotiekį pasisako Lenkija ir Blatijos šalys. Tuo pat metu "Nord Stream-2" neturi tiesioginių ekonominių pasekmių šioms šalims. Savo kritiką Varšuva ir Baltijos šalių sostinės grindžia geopolitiniais argumentais: neleisti Berlynui suartėti su Maskva, neleisti atimti iš Ukrainos tranzitinių pajamų.

Tai kas gi privertė baltus pakoreguoti savo poziciją dėl dujotiekio? Sveikas protas. Juokinga…

Baltijos šalių vadovybių rusofobija yra tik instrumentas. Prieš amžiaus ketvirtį jos žaibiškai greitai "persiavė", pakeitė komunistinę aprangą į "demokratijos" kostiumus ir sukneles.

Taigi, šioje rusofobijos apraiškoje nėra nieko asmeniško. Vien politinis verslas.

Ir štai atėjo laikas dar kartą pakeisti kelias politinio garderobo detales.

Dujotiekis "Nord Stream-2" bus pastatytas. Nepaisant JAV prieštaravimų, Berlynas sugebės apginti savo interesus. Padės sąjungininkai — Prancūzija, Austrija, Italija.

Gruodžio viduryje Vokietijoje jau buvo išduotas pirmas leidimas dujotiekio statyboms. Europos įmonės įvykdė savo finansinius įsipareigojimus, po savaitės paskelbė "Gazpromo" vadovas Aleksejus Mileris. Taigi, dujotiekis bus. "Nord Stream-2" jau nepasuks atgal.

Ir toliau palaikyti amerikietiškas suskystintas dujas bei bombarduoti Rusijos ir Vokietijos dujotiekį yra neapgalvotas ir politiškai nepagrįstas poelgis. Tegul tuo užsiima Lenkijos vadovybė — ten susirinko idėjiniai politikai, kurie ir su Briuseliu nelabai draugauja. O Baltijos šalių politiniam elitui reikia galvoti apie karjerą Europos valstybės institucijose.

Už pusantrų metų pasibaigia prezidentės Dalios Grybauskaitės įgaliojimai. Pats laikas šiaudais iškloti kelią: aktyviai įrodyti Europos vadovams savo meilę. O gal suras vietelę Europos Komisijoje bei ir išsaugos finansavimą gimtajai Lietuvai po 2020 metų.

Amerikietiškų sankcijų "Damoklo kardas": Vokietijos ekonomika saugoma >>

Amerikos įtakos agento Europoje vaidmuo neatneša dividendų, o tuo atveju, kai reikia rinktis tarp Briuselio ir Vašingtono dar ir kenkia. Lietuvos vadovai pasirinko. Įformino dreifą link Europos polio. "Prekiauti, o ne kariauti su Rusija", priimti "Nord Stream-2" — visa tai Vakarų Europos darbotvarkė, kuriai visai neseniai aršiai prieštaravo ta pati Lietuvos vadovybė.

Tačiau pozicijos keičiasi.

Siekdami įrodyti, kad visa tai ne maža lietuviška neištikimybė, rimtas reikalas — Lietuvos atstovai JTO net nubalsavo prieš JAV sprendimą dėl Jeruzalės statuso. Beprecendentis poelgis. Poelgis, kuris signalizuoja: JAV ir Baltijos šalių santykiuose atsirado šaltukas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone

112
Tegai:
Europos Sąjunga, Nord Stream-2, dujotiekis, santykiai su Rusija, SGD, JAV, Lietuva
Dar šia tema
"Šiaurės srautas–2": tiesimo kryptis ir privalumai
Discussion