Europos žemėlapis, archyvinė nuotrauka

Ar vėl pasuksime nacionalizmo ir autoritarizmo keliu?

73
(atnaujinta 12:26 2018.01.08)
Lietuvos netrukus laukia esminis pasirinkimas. Su kuo ji? Su vis dar demokratine, pliuralistine Vakarų Europa, ar su vis labiau į autoritarizmą ir nacionalizmą linkstančia Vidurio ir Rytų Europa?

Tiesa, nacionalizmas, autoritarizmas kyla ir Vakarų Europoje, tai liudija neseni rinkimai Vokietijoje, Prancūzijoje, Olandijoje. Tačiau kol kas šios tendencijos ten nedominuoja, valdžioje išsilaiko formaliąją demokratiją išpažįstančios partijos. (Realizuoti tikrąją, socialiai teisingą demokratiją joms sekasi vis sunkiau, bet tai jau atskira tema.)

Tuo tarpu visai greta mūsų, Rytų Europoje, klimpstama į valdymą pagal "kietosios rankos" principą. Toną pirmasis davė buvęs kovotojas su tarybiniu režimu, o šiuo metu savojo režimo architektas Viktoras Orbanas. Iš pradžių jis 2010 metais užsitikrino sau daugumą vietų Vengrijos parlamente, nacionalistinių lozungų pagalba suviliodamas nuskurdusius ir įpykusius provincijos gyventojus. (Tokia pat nuskurdusi ir pasipiktinusi yra ir Lietuvos provincija, kuri balsavo už Ramūno Karbauskio valstiečių ir žaliųjų partiją.)

Tada Orbanas ėmėsi kurti nedemokratinius, jo vadovaujamos "Fidez" partijos valdžią stiprinančius įstatymus. 2011 metais atsirado Vengrijos žiniasklaidos priežiūros įstaiga, kuri įgavo teisę kontroliuoti žiniasklaidos turinį. Įstatymas numato, kad jeigu šis turinys neatitinka "visuomenės moralės normų" arba yra "nesubalansuotas", tuomet ši įstaiga gali bausti atitinkamą žiniasklaidos priemonę.

Žinoma, kad pati įstaiga ir sprendžia, kas atitinka "normas", o kas neatitinka, kas yra "subalansuota", o kas "nesubalansuota" informacija.  Jos vadovybėje įsitaisė V. Orbanui artimi žmonės. Ši įstaiga taip pat gali, pavyzdžiui, "registruoti" kurią nors radijo stotį  ar kitą žiniasklaidos priemonę, o gali ir "neregistruoti" jos savo registre, jeigu ta stotis yra opozicinė. Štai "Klub Radio" tik po ilgų teismo procesų "prisiregistravo" ir vargais negalais atnaujino savo transliaciją.

Varšuva varžo demokratiją. Vilnius tyli… >>

Kaimyninėje Lenkijoje, kaip teko rašyti anksčiau, visuomeninei televizijai jau vadovauja valdžiai ištikimi žmonės. Lietuvoje iki to dar neprieita, tačiau pastaruoju metu stebime augantį Seimo daugumos konfliktą su visuomenine televizija, siekį ją labiau kontroliuoti. Seimo dauguma išreiškė norą patikrinti šios televizijos finansus. Tarsi logiškas noras, tačiau žinant Karbauskio ambicijas ir valdingumą, tuo, ko gero, nebus apsiribota.

Čia reikia pabrėžti, kad šių eilučių autorius irgi turi priekaištų šiuolaikinei žiniasklaidai — dėl jos lėkštumo, sensacijų vaikymosi, pasitaikančios tarnystės interesų grupėms, rusofobijos. Bet tai yra ilgalaikės ydos, kurių neišgydys valdiška cenzūra. Valdišką cenzūrą mes patyrėme per 50 tarybinių metų ir žinome, kad ji  nepasiteisino, prisidėdama prie visos tarybinės sistemos žlugimo. (Įsisenėjusias žiniasklaidos ydas galėtų išgydyti ilgalaikė švietimo reforma, švietimo, kuris išugdytų kitokio tipo asmenybes. Tačiau, vėlgi, tai jau kita, atskira tema.)

Europos Parlametas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Užsienio politikoje Vengrija ir Lenkija priešinasi Vokietijai ir Prancūzijai, kurios siekia glaudesnės Europos integracijos. Taigi, kyla natūralus prieštaravimas tarp Vakarų ir Rytų mentaliteto. Dominuojantis mentalitetas Vakarų Europoje yra postnacionalinis, postkrikščioniškas, tolerantiškas, multikultūrinis, demokratinis, vartotojiškas ir pragmatiškas. (Šių eilučių autorius  nesiima vertinti šio mentaliteto pliusų ir minusų, kadangi šio nedidelio straipsnio rėmai neleidžia to padaryti.)

Dominuojantis mentalitetas Rytų Europoje yra nacionalinis, formaliai krikščioniškas (t. y. orientuotas į ritualus), netolerantiškas kitokiems, nemultikultūrinis, autoritarinis, vartotojiškas ir pragmatiškas. Todėl, ko gero, vienintelė jungiamoji grandis tarp šių dviejų mentalitetų yra vartotojiškumas ir pragmatiškumas, paremtas ekonominiu interesu.

Žinoma, per pastaruosius 30 metų po Berlyno sienos griūties abu mentalitetai apsitrynė vienas į kitą. Didelė dalis Rytų Europos elito formaliai perėmė daugelį Vakarų mentaliteto charakteristikų ir būtent todėl tapo įmanomas šio regiono šalių įstojimas į ES. Tačiau šis elitas  perėmė minėtas charakteristikas būtent formaliai. Realybėje dauguma Rytų Europoje, ypač provincijoje, liko ištikimi tradicinėms, nedemokratinėms, autoritarinėms, nacionalistinėms nuostatoms.

Netgi tokia pasiturinti šalis kaip Austrija ką tik išsirinko nacionalistiškai, ksenofobiškai nusiteikusią valdžią. Dabar prie Vengrijos ir Lenkijos antiimigracinės politikos prisijungs ir Austrija. Bet atsitverti sienomis nuo emigrantų lavinos neįmanoma. Tai ir nemoralu, nes dauguma emigrantų bėga nuo karo ir skurdo, kuriuos daugelyje atvejų sukėlė pačios ES ir NATO šalys. Galop tokia egoistinė politika toliau skaldys ES ir artins jos dezintegraciją.

Lietuvos herbas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Nacionalizmas paprastai veda prie rusofobijos, ką ir matome Lenkijoje, Baltijos šalyse (ir tik toliau nuo Rusijos esančioje Vengrijoje ji mažiau pastebima.) Tuo tarpu Berlyne, o tuo labiau Paryžiuje, Romoje, Briuselyje ar Hagoje rusofobijos gerokai mažiau. Kol kas Lietuva aiškiai prieštaravo Vakarų Europos siekiui palaikyti taikius ir ekonomiškai abipusiai naudingus ryšius su Maskva. Vargu ar naujausi premjero Sauliaus Skvernelio komentarai apie poreikį atkurti bent minimalius kontaktus su Rusija susilauks pritarimo iš kitų politinių jėgų Lietuvoje.

Tenka konstatuoti, kad nors formaliai oficialusis Vilnius palaiko vakarietiškas laisvės, demokratijos, žmogaus teisių vertybes, realiai elitas laikosi senųjų, tradicinių nuostatų. Bet artėja galutinio pasirinkimo metas, nes ilgai toks prieštaravimas tarp Rytų ir Vakarų Europos  negalės tęstis. Berlyno, kuris daugiausiai finansuoja ES, ir Paryžiaus, kuris kaip visad diktuoja politines  madas, kantrybė po truputį senka.

Kai tik Vokietijoje artimiausiais mėnesiais susiformuos nauja vyriausybė, Paryžius ir Berlynas pateiks ES reformos planą. Jis neišvengiamai bus integracinis ir federacinis bei paremtas vakarietišku mentalitetu, vakarietiškomis demokratijos vertybėmis. Ir dialogu, o ne konfrontacija su Maskva.

Jeigu Lietuvos valdžia to plano neparems, tuomet jai liks sekti Lenkijos keliu, kuris, kaip žinome iš istorijos, veda į aklavietę.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone

73
Tegai:
nacionalizmas, rusofobija, demokratija, Lietuva
Dar šia tema
Rusai užpuls? Nebijokite, ponai. Ir nesitikėkite
Vassermanas: Grybauskaitė keršija Rusijai už savo komunistinę praeitį
Oro uostas

Ar įsileis į Europą "su politiškai neteisinga vakcina"

(atnaujinta 16:49 2021.03.01)
Apibendrindama diplomatinių atstovybių vadovų nuotolinio susitikimo rezultatus, Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad sutarta dėl būtinybės įvesti skiepijimo pažymėjimą, be kurio nebus leista atvykti į ES

Susitarimas vis dar yra tik pradinis, projekto detalės bus pristatytos po trijų mėnesių. Niekam ne paslaptis, kas yra išsami informacija, o tai taikoma ir paskiepytų asmenų pasui.

Visų pirma, nėra aišku, ką daryti su žmonėmis, kurie turi kontraindikacijų skiepijimui. Dar daugiau ar mažiau aiškus yra laikinų kontraindikacijų atvejis — pavyzdžiui, neseniai persirgta koronaviruso infekcija. Čia, kaip ir su kitomis infekcinėmis ligomis, pakanka šiek tiek palaukti ir tada drąsiai skiepytis.

Tačiau yra ir nuolatinių, lėtinių ligų: o kaip yra su jomis sergantiems? Tikriausiai, bus apribota teisė judėti. Be to, lėtiniai negalavimai yra sunkūs, o sergantieji netrukus mirs. Nėra žmogaus, nėra problemos. Ir nėra čia ko lėtinėmis ligomis sergantiems keliauti po Europą.

Tačiau tai dar ne viskas. Dabar pasaulyje yra daugybė vakcinų ir jų tikriausiai bus dar daugiau — o kokios vakcinos suteiks teisę gauti ES sertifikatą?

Su euroatlantiniu trejetu "Pfizer / BioNTech", "Moderna", "AstraZeneca" tikriausiai nebus jokių biurokratinių kliūčių. "Pasiskiepijai "Pfizer" — gali keliauti", antraip išeis kažkokia priešprieša.

Tačiau naudojant Rusijos ("Sputnik V" ir "EpiVacCorona") ir kinų ("Sinovac Biotech", "CanSino Biologics", CNBG — "Sinopharm") vakcinas viskas gali būti sudėtingiau. Kad ir kokios jos būtų veiksmingos, tačiau tol, kol jas oficialiai patvirtins Briuselio vartotojų priežiūros institucijos, jomis pasiskiepiję piliečiai greičiausiai negaus sienos kirtimui reikalingo sertifikato.

Kadangi nedemokratinės kilmės vakcinos savybės yra ne tik medicininis, bet ir politinis klausimas. O kas atsitinka, kai kišasi politika, tai yra "demokratijos kova prieš totalitarizmą", galime pamatyti iš "Nord Stream-2" pavyzdžio, kai Rusijos dujos yra šimtą kartų pavojingesnės nei "Cyclone-B". Kaip žinote, "jei geometrinės teoremos paveiktų žmonių interesus, dėl jų būtų kariaujama". Ir jei nepripažįstant nedemokratiškos kilmės vakcinos galima sukelti užsienio imperijai nemalonumų — kodėl to nepadarius?

Neseniai (vasario 17 dieną) Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pareiškė: "Rusijos vakcinacijos nuo COVID-19 strategija glumina. Kodėl Rusija teoriškai siūlo milijonus dozių kitoms šalims, tačiau nepadarė pažangos skiepydama savo gyventojus? Tai klausimas, į kurį reikia atsakyti".

Sunku pasakyti, kokia yra pakankama pažanga. Ar tikslinga Europos pareigūnams kelti šią temą, kai pačioje Europoje pažangos akivaizdžiai nepakanka? Priešingu atveju Vengrija nebūtų pirkusi "Sputnik V", o Čekija, Austrija, Italija nesvarstytų apie tai, kam mums reikalinga "Sputnik V", kai kiekviename žingsnyje skiepijama "Pfizer"?

Galbūt Frau Ursula piktinasi XIX amžiaus pabaigos grūdų eksporto praktikos atkūrimu — "Badausim, bet išvešim". Sunku tiksliai pasakyti, ar dabartinė Sveikatos apsaugos ministerija vadovaujasi tuometinio finansų ministro Vyšnegradskio principais. Dar sunkiau suprasti, kaip tai susiję su Rusijos vakcinos veiksmingumo klausimu. Tai yra arba veiksminga, arba ne. Rusijos pažanga skiepijant savo gyventojus vargu ar gali būti pagrindinis Briuselio rūpestis.

Kitas reikalas, kai reikia bet kokia kaina atsisakyti Rusijos vakcinos. Visų pirma nelaikyti vakcinacijos Rusijos skiepais pagrindu išduoti vizos sertifikatą. Kai kalbama apie geležinę uždangą, tada, žinoma, visos priemonės pateisinamos.

Žinoma, ne viskas priklauso nuo Ursulos ir jos bendražygių. Be norinčiųjų atriboti Rusiją interesų, tam pasitelkiant bet kokį pretekstą ar dingstį, yra ir kitų interesų grupių.

Pavyzdžiui, nors Rusijos gyventojų pajamos smarkiai sumažėjo, jie vis dar nepasiekė visiško skurdo ribos, todėl išvykstamasis turizmas nėra visiškai nereikšmingas. Ir daugybė Europos šalių (Italija, Prancūzija, Graikija ir kt.), kuriose turizmas iki infekcijos atsiradimo davė nuo dešimties iki penkiolikos procentų BVP ir suteikė darbą didelei daliai gyventojų, šios šalys net sapnuoja, kaip grįžta "ikikovidiniai" laikai ir turistų iš Rusijos pinigai. Idėjiškai tvirtos Frau von der Leyen interesai čia nėra tokie įdomūs — katastrofiška jų pačių piniginės būklė yra daug svarbesnė.

Žinoma, galima įkvėpti europiečius ideologo bendražygio Suslovo žodžiais — "Mes netaupome ideologijos sąskaita" — ir vizų sertifikavimo srityje, tačiau tokia ilgalaikė politika yra kupina įvairių netikėtumų. Principas "savi marškiniai yra arčiau kūno" nebuvo atšauktas, o nuolat jį pažeidinėti — pavojinga.

Taigi, klausimas, kurios vakcinos po trijų mėnesių patvirtins prašančiojo įvažiuoti patikimumą, taps karštų diskusijų tarp Frau von der Suslov ir smulkių buržuazinių principų šalininkų "Dėl manęs — kad ir šuo, kad tik kiaušinius dėtų".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Vilnius, archyvinė nuotrauka

Prioritetas yra LGBT, likusieji palauks? Seimas turi svarbesnių reikalų nei sekimas

(atnaujinta 14:25 2021.03.01)
Žmogaus teisės yra įtvirtintos ir garantuojamos įstatymais. Lietuvos kriminalinės žvalgybos veikla grindžiama paprotine teise — teise niekam neatsiskaityti. Net Lietuvos teismams

Tačiau šiandien Lietuvos teisės kūrėjai savo energiją yra nukreipę į LGBT bendruomenės problematiką.

Tarptautinė žmogaus teisių teisė numato pareigas valstybėms veikti arba susilaikyti nuo veiksmų tam, kad nebūtų pažeistos žmonių teisės ir laisvės. Kad jos būtų saugomos.

Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė Lietuvos advokatūros skundą. Advokatūra teigia, kad Lietuvoje nėra galimybės apskųsti teisėsaugos vykdomą slaptą sekimą.

Prieš kurį laiką apie tai žiniasklaidai pranešė Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė. Šią žinią pranešė ir Facebook socialiniame tinkle. Tačiau nei žiniasklaida, nei sociumas didelio susidomėjimo neparodė. Nors situacija yra skandalinga.

Ginčas tarp advokatų ir teisėsaugos kilo dar 2019 metais, kai prokuratūra, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir policija atsisakė pateikti informaciją dėl advokatų slapto sekimo ir klausymosi.

Advokatūra kreipėsi į ikiteisminio tyrimo ir kriminalinės žvalgybos institucijas su klausimu, ar sekimas ir slaptas klausymasis netaikytas advokatūros kaip institucijos ir jos vadovų atžvilgiu.

Tačiau teisėsauga atsisakė pateikti bet kokią informaciją. Nes Lietuvos kriminalinė žvalgyba grindžiama "konspiracijos ir konfidencialumo" principais. Ne kažkokiomis žmogaus teisėmis. Spec. tarnybų teisinis nihilizmas tapo paprotiniu. Tai akivaizdus pasikėsinimas į žmogaus teises.  

Advokatai skunde teigia, kad tokia situacija pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos garantuojamą teisę į teisingą teismą.

"Prašėme pateikti informaciją taip pat apie pasibaigusių kriminalinės žvalgybos veiksmų faktą, jei nebuvo nustatytas teisės pažeidimas. Paaiškėjo, kad tokios informacijos neteikia nei viena institucija, o galimai neteisėto slapto sekimo veiksmų neįmanoma apskųsti. Nei teismai, nei Prokuratūra nevykdo efektyvios kriminalinės žvalgybos veiksmų priežiūros. Po pralaimėtų bylų Lietuvos bendrosios kompetencijos teismuose Lietuvos advokatūrai liko vienintelės instancijos — Europos Žmogaus Teisių teismas ir Europos Sąjungos institucijos", — sakė Vėgėlė.

Ponas Ignas Vėgėlė sakė manantis, kad ginčas dar gali būti išspręstas taikiai, jei valdžia pakeis Kriminalinės žvalgybos įstatymą.

Pakeitus įstatymą, žvalgyba taip paprastai nebegalėtų sekti bei slapta klausytis ne tik advokatų, bet ir visų kitų Lietuvos žmonių. Tačiau valdžiai šiandien labiau rūpi Lietuvos seksualinių mažumų žmogaus teisės. Čia sukoncentruotas dėmesys.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis kol kas dar nesikreipė į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Ponas Andrius Romanovskis dabar kreipėsi į Lietuvos teismą.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis siekia iš Lietuvos, t. y. iš Lietuvos mokesčių mokėtojų prisiteisti daugiau nei 200 tūkst. eurų. dėl neteisėtų Lietuvos teisėsaugos pareigūnų veiksmų.

Lietuvai šioje byloje atstovauja Generalinė prokuratūra, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Teisingumo ministerija.

Verslo konfederacijos prezidentui atstovaujanti advokatė Solveiga Palevičienė patvirtino, kad ieškinys teisėsaugos institucijoms yra pateiktas dėl pastarųjų neteisėto, nepagrįstai pradėto ir per ilgai užsitęsusio baudžiamojo persekiojimo, nepagrįsto suėmimo ir kitų procesinės prievartos priemonių.

Jos teigimu, teisėsauga tokiais veiksmais pažeidė Romanovskio teises į privatų gyvenimą, laisvę, jo nekaltumo prezumpciją ir kitas pamatines žmogaus teises.

"Ieškinio tikslas — siekti, kad būtų atkurtas teisingumas bei ateityje teisėsaugos institucijos nebūtų naudojamos neteisėto politinio susidorojimo tikslais prieš nekaltus asmenis", — sakė Romanovskio atstovė.

Pats LVK prezidentas žiniasklaidai sakė, kad buvo viešai apdrabstytas purvais, neteisėtai įkalintas, tampomas po teismus. "Iki šiol taip ir nesulaukiau jokio atsiprašymo ar apgailestavimo, tačiau ir toliau jaučiu norą bet kokioms priemonėmis mane palaužti ir nuteisti", — sakė Romanovskis.

Kaip ir reikėjo tikėtis, Lietuvos mokesčių išlaikoma Specialiųjų tyrimų tarnyba LVK prezidento ieškinio nekomentavo.

Teisė į privatų gyvenimą, laisvę, nekaltumo prezumpcija ir kitos pamatinės žmogaus teisės, pagaliau galimybės apskųsti teisėsaugos vykdomą slaptą sekimą turėtų būti žmogaus teisių gynėjų ir žmogaus teisių teisėkūros Seime dėmesio centre. Tačiau dėmesio centre atsidūrė Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius. Dėl visai kitokios teisėkūros.

Vasario 16 d. išvakarėse baigėsi parašų rinkimo akcija dėl Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko V. Raskevičiaus atšaukimo iš vadovo pareigų ir paties komiteto. 20 dienų trukęs parašų rinkimas sulaukė beprecedenčio tautos susidomėjimo. Surinkta net 365 440 parašų po peticija, kurioje teigiama, kad Laisvės partijos atstovas proteguoja tik siauros seksualinės grupės interesus.

"Mes, pasirašantieji po šiuo tekstu konstatuojame, kad Vytautas Tomas Raskevičius neatstovauja daugumos Lietuvos žmonių teisių ir interesų, o vykdo priešingą veiklą žmogaus teisėms, propaguojant siaurus seksualinių mažumų interesus", — rašoma peticijos tekste.

Daugiau kaip trečdalį milijono tautiečių papiktino ne tik homoseksualų pastovus protegavimas, bet ir daugybė žmogaus teisių pažeidimų Lietuvoje.

Save profesionaliu homoseksualu pristatinėjantis Seimo narys iškart po rinkimų paleido sparnuotą frazę: "Turėjau svajonę, kad ši šalis pradėtų dirbti LGBT žmonėms". Tokia žinutė nepraslydo parašų akcijos iniciatoriams pro akis, ją viešai ir priminė spaudos konferencijoje Seime, skirtoje pristatyti parašų rinkimo akciją.

Seimui kaupiantis vienos lyties asmenų partnerystės įstatymui buvo apklausti Lietuvos gyventojai. 58 proc. 18–74 metų Lietuvos gyventojų šeimos politikos srityje palaikytų iniciatyvą stiprinti ir remti šeimą, kurią sudaro vyras ir moteris. O iniciatyvą pakeisti teisinę šeimos sampratą, kad šeimos teises įgytų ir tos pačios lyties poros, palaikytų mažiau nei dešimtadalis, tai yra 8 proc., gyventojų.

Tokias Lietuvos gyventojų nuostatas šeimos klausimu atskleidė naujausia "Baltijos tyrimų" apklausa, įgyvendinta sausio 15–19 dienomis.

Apklausa galėtų reikšti, kad vienos lyties asmenų partnerystės žmogaus teisių aspektas nėra aktualus daugeliui Lietuvos gyventojų. Bet ne T. V. Raskevičiui.

Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius tikina artimiausiu metu rengsiantis dar ir "homoseksualumo propagandos draudimo" įstatymo pataisas. Anot politiko, viename iš Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo punktų yra diskriminuojami LGBT asmenys.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Manau, reikėtų tą įstatymo nuostatą performuoti taip, kad žalinga informacija būtų laikoma ta, kur apskritai yra niekinamos įvairios šeimos, nesvarbu, ar jos būtų skirtingų, ar tos pačios lyties — tiesiog pagarbą puoselėjant visiems žmonėms", — Alfa.lt teigė T. Raskevičius.

Taigi, kyla grėsmė, kad ateityje tokios parašų rinkimo ar panašios Lietuvos žmonių akcijos gali tapti tabu.

Laisvės partijos narė, teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska jau pasiūlė Baudžiamojo kodekso 170 str. pataisas. Projekte numatyta dalį baudžiamojo straipsnio perkelti į Administracinių nusižengimų kodeksą. Tai iš esmės atrištų teisėsaugai rankas už "netinkamus žodžius" bausti atskirus asmenis.

"Pavyzdžiui tyčiojimąsi, įžeidimą iš tam tikrų grupių arba asmenų kurie priklauso tam tikroms grupėms. Ir tokiu atveju mes palengviname ir teisėsaugai darbą, ir visuomenei labiau aišku tampa, kokią takoskyrą mes turime, tiek dėl pavojingumo, tiek dėl suvokimo kas yra neapykantos kalba", — "Lietuvos ryto televizijai" teigė ministrė. Dėl minėtų pataisų Seimas turėtų apsispręsti pavasario sesijoje.

Tačiau teisingumo ministrei, Laisvės partijos atstovei šią teisinę iniciatyvą įgyvendinti nebus taip paprasta. Nepalankus ne tik visuomenės nuomonės fonas, bet kyla pasipriešinimas ir Seime.

Seimui pateikiama rezoliucija, kuria siūloma parlamento daugumą sudarančiai koalicijai paskirti Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininku kitą Seimo narį, kuris, skirtingai nei dabartinis šio komiteto vadovas Tomas Vytautas Raskevičius, "rūpintųsi ne tik LGBT bendruomenės atstovų teisėmis, o visų Lietuvos piliečių, ypač dabar per karantiną pažeidžiamomis, žmogaus teisėmis".

Tai siūlantį rezoliucijos projektą "Dėl Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininko" pirmadienį įregistravo Seimo narys Petras Gražulis.

"Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas T. V. Raskevičius piktnaudžiauja savo tarnybine padėtimi, nes gina ne visų Lietuvos piliečių žmogaus teises, o išimtinai tik LGBT bendruomenės interesus, tokiu būdu pažeisdamas Seimo Statute numatytą šio komiteto pirmininko pareigų reglamentavimą, nes tai nėra Seimo LGBT teisių, o visų Lietuvos piliečių žmogaus teisių komitetas", — sakoma dokumento projekte.

Rezoliucijos projekte atkreipiamas dėmesys į tai, kad šią peticiją pasirašė 15 proc. visų balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių.

"T. V. Raskevičius viešai skelbia, kad jis rengia įstatymų ir teisės aktų projektus, skirtus tik LGBT bendruomenei, tokiu būdu ignoruodamas visus kitus Lietuvos piliečius, kurių žmogaus teisės yra pažeidžiamos; ignoruoja kitas labai svarbias, šiuo metu Lietuvoje pažeidžiamas žmogaus teises", — teigiama rezoliucijos projekte.

Rezoliucijos projekte pažymima, kad ignoruojama teisė į darbą (nepagrįstas smulkiojo ir vidutinio verslo uždarymas COVID epidemijos pretekstu), teisė į socialinį ir ekonominį teisingumą (nuolat didėja turtinė ir pajamų nelygybė, ypač karantino metu).

Prie Lietuvoje pažeidžiamų žmogaus teisių rezoliucijos projekte paminėta taip pat "žodžio laisvė ir teisė rinktis į taikius susirinkimus (policija nuolat naudoja perteklines priemones, sukeldama besinaudojantiems žodžio ir susirinkimų laisve fizinį skausmą, nepagrįstai ir brutaliai juos sulaiko), teisė į gydymą (smarkiai apribotas priėmimas pas gydytojus ir planinės operacijos, kurios nepagrįstai suvaržytos prisidengiant epidemija)".

Kol vyksta batalijos dėl Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko atstatydinimo bei LGBT bendruomenės narių teisių, žvalgybininkai toliau slapta seka, gal net pro rakto skylutę, ir slapta klausosi pažeisdami Lietuvos gyventojų visas kitas žmogaus teises. Nepriklausomai nuo žmonių seksualinės orientacijos. Ir niekam neatsiskaito. Nei Seimo Žmogaus teisių komitetui, nei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Nei teismams. Niekam. Nes Lietuvos kriminalinė žvalgyba grindžiama "konspiracijos ir konfidencialumo" principais.

Žmogaus teisės yra įtvirtintos ir garantuojamos įstatymais ar kitais teisės aktais. Lietuvos kriminalinės žvalgybos veikla grindžiama paprotine teise — teise niekam neatsiskaityti. Net Lietuvos teismams. Tačiau šiandien Lietuvos teisės kūrėjai savo energiją yra nukreipę į LGBT bendruomenės problematiką. Visa kita — į eilės galą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
žmogaus teisės, Seimas, LGBT
Šokoladas

Amerikos mokslininkai atrado netikėtą šokolado savybę

(atnaujinta 22:56 2021.03.01)
Kartu metu mokslininkai priminė, kad šis skanėstas turėtų būti vartojamas tik nedideliais kiekiais

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Šokoladas gali pagerinti širdies ir kraujagyslių sistemos funkcionavimą. Tokią išvadą padarė Amerikos Beiloro medicinos koledžo mokslininkai, kurių tyrimas paskelbtas "European Journal of Preventive Cardiology".

Specialistai išanalizavo 300 tūkstančių pacientų duomenis ir nustatė ryšį tarp šokolado vartojimo ir koronarinių ligų. Paaiškėjo, kad žmonėms, kurie bent kartą per savaitę valgė šį saldumyną, išeminės širdies ligos rizika buvo aštuoniais procentais mažesnė nei kitų.

Mokslininkai tai sieja su stearino rūgšties, flavonoidų ir polifenolių — elementų, kurie stiprina širdį ir padidina "gerojo" cholesterolio kiekį, — buvimu šokolado sudėtyje.

Mokslininkai priminė, kad šis skanėstas turėtų būti vartojamas tik nedideliais kiekiais, o jo perteklius racione gali sukelti nutukimo ir antrojo tipo cukrinio diabeto vystymosi grėsmę.

Tegai:
JAV, mokslininkai, sveika mityba, sveikata, šokoladas
Temos:
Sveikas gyvenimo būdas — mityba, receptai
Dar šia tema
Įvardytas būdas numesti svorio nesilaikant dietos
Norvegijoje baltasis lokys persiėdė šokolado ir įstrigo lange