Sausio įvykiai Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Sausio 13-oji šventė su ašaromis akyse

1627
(atnaujinta 14:11 2018.01.14)
Lietuva mini Laisvės gynėjų dieną — 27-ąsias tragiškų 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto metines; jie tapo prologu Tarybų — TSRS imperijos žlugimui, o tada Lietuva prisijungė prie ES ir NATO "lygių demokratinių valstybių šeimos"

"Žmogui atmintis duota tam, kad jis tobulėtų ir nekartotų praeities klaidų, lygintų jas su dabartimi ir mąstytų apie savo ateitį. Tačiau labia dažnai koks nors pablūdęs žmogelis persistengia ir užsimiršta kas esąs. <…> Taip gimsta įvairiausio plauko mesijai, pranašai, vadai ir apsišaukėliai" (Vytautas Petkevičius, "Durnių laivas").

© RIA Novosti
Kruvinas sausis: Vilniaus televizijos bokšto šturmas

Nepriklausomoje žurnalistikoje yra pagrindinė taisyklė — išsiklausęs vienos konflikto pusės, būtinai išsiaiškink priešingos pusės požiūrį. O dar geriau — trečioji, ketvirtoji ir penktoji nuomonė… Ir tik tada sėskis rašyti tekstą.

Šiuolaikinėje Lietuvoje rašyti apie 1991-ųjų įvykius tolygu pasivaikščiojimui po minų lauką. Klaidingas žingsnis į kairę arba į dešinę nuo "bendrosios partijos linijos" ir… galima užsitraukti nemalonumų ir netgi patekti į kalėjimą.

Istorija pasakoja

Oficiali Lietuvos Respublikos istorija pasakoja, kad 1991-aisiais naktį iš sausio 12-osios į 13-ąją vadovaujant išmintingam "pirmajam faktiniam valstybės vadovui" Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui Vytautui Landsbergiui,  14 didvyrių gyvybių kaina, Lietuva apgynė laisvę, paskelbtą 1990 metų kovo 11-osios Nepriklausomybės akte. Tą dieną Respublikos teritorijoje buvo sustabdytas TSRS Konstitucijos galiojimas ir įsigaliojo 1938 metų Lietuvos Konstitucija.

Tačiau Lietuvos nepriklausomybės Kremlius neripažino. Ilgai įtikinėjo apsigalvoti ir 1991-ųjų sausio 10 dieną TSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas iš aukštos Kremliaus tribūnos pareikalavo panaikinti Lietuvos Nepriklausomybės aktą ir atkurti TSRS Konstitucijos galiojimą Lietuvos teritorijoje.

Противотанковые ежи на подходах к зданию парламента
© Sputnik / И. Носов
Prieštankiniai ežiai prie parlamento pastato

Iškart po Gorbačiovo pareiškimo lietuvių maištui nuslopinti į Vilnių įžengė Tarybų kariuomenės ir OMON padaliniai. Nepriklausomybė pakibo ant plauko. Ir tada Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis per radiją ir televiziją paragino nepriklausomybės rėmėjus išeiti į gatves ir savo kūnais užkirsti kelią Seimo, vyriausybės pastatų ir strateginės infrastruktūros užėmimui. Prie parlamento, televizijos centro ir Vilniaus televizijos bokšto suliepsnojo laužai, kuriuos užgesinti bandė Tarybų kariuomenės kareiviai.

Po tankų vieškeliu ir "nuo sovietinių kulkų" žuvo 14 žmonių — 13 laisvės gynėjų ir vienas specialiojo "Alpha" būrio karininkas. Po nekaltų aukų kraujo praliejimo kareiviai pasitraukė į kareivines, iš kurių jie nebeatsitraukė iki visiško Tarybų kariuomenės išvedimo iš Lietuvos teritorijos 1993 metų rugpjūčio mėnesį. Šie faktai yra žinomi kiekvienam lietuviui. O štai kovos už valdžią istorija, bet jau nepriklausomoje Lietuvoje yra padengta pilkomis dėmėmis…

Митинг во время январских событий в Вильнюсе
© Sputnik / И. Носов
Mitingas Vilniuje sausio įvykių metu

"Sąjūdis" — Lietuvos nepriklausomybės veidrodis

Kiekvienas Lietuvoje žino, kad ideologinis įkvėpėjas ir varomoji jėga kovoje už Lietuvos nepriklausomybę 1990-aisiais buvo "Sąjūdis". Ši pogrindinė visuomenės politinė organizacija buvo sukurta Lietuvos inteligentijos dar tarybinio ražimo metu. Jai vadovavo 35 žymūs kultūros, meno, mokslo ir žurnalistikos veikėjai. Jie tapo Lietuvos išsivadavimo judėjimo simboliu.

"Sąjūdžio" nariai pirmąjį atvirą nepaklusnumo akciją surengė prie Adomo Mickevičiaus paminklo 1987 metų rugpjūčio 23-ąją, kas sutapo su Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymo 48-osiomis metinėmis. Tas mitingas, pasako organizatorių, tapo "simboline naujosios epochos pradžia, Lietuvos kelio link Sąjūdžio ir Nepriklausomybės pradžia".

Пострадавшие во время конфликта в г.Вильнюсе
© Sputnik / Лев Носов
Nukentėję konflikto Vilniuje metu

TSRS KGB negalėjo ignoruoti kylančio judėjimo. Buvo nuspręsta sunaikinti "Sąjūdį" iš vidaus ir nuolat jį kontroliuoti. Intrigų ir nesantaikų būdu už maištautojų organizacijos vairo, tariamai KGB, buvo pastatytas muzikos profesorius Vytautas Landsbergis. Išsamiau apie šį laikotarpį knygoje "Durnių laivas" parašė pirmsis "Sąjūdžio" pirmininkas Vytautas Petkevičius, už ką jis ir tapo pagrindiniu Landsbergio priešu visam gyvenimui.

Knygoje "Durnių laivas" valanda po valandos aprašyti įtempti ne tik "Sąjūdžio", kaip pagrindinės organizacijos kovoje už nepriklausomybę, pogrindžio veiklos ir formavimosi momentai, bet ir 1991-ųjų nakties iš sausio 12-osios į 13-ąją detalės, o taip pat ir tolesni įvykiai.

Памятник жертвам в Вильнюсе
© Sputnik / И. Носов
Paminklas aukoms Vilniuje

Rankraščiai nedega

Dėl faktų, išdėstytų šioje knygoje, kuri buvo išversta į daugelį pasaulio kalbų, Landsbergis tampė Petkevičių po teismus. Po vieno iš teismo posėdžių Petkevičiaus širdis neišlaikė… 2008 metų gruodžio 10 dieną, eidamas 79-us metus, Vytautas Petkevičius mirė vienoje iš ligoninių Vilniuje. Tačiau teismo posėdžiai tęsėsi ir po jo mirties. Už tėvo išspausdintus žodžius teko atsakyti vaikams. Vytautas Landsbergis vis gi pasiekė to, kad teismas pripažintų Petkevičių kaltu dėl šmeižto, tačiau ne jo paties, o… Landsbergio tėvo — Vytauto Landsbergio-Žemkalnio, kuris per Antrąjį pasaulinį karą, tariamai bendradarbiavo su naciais.

Январские события 1991 года в Вильнюсе
© Sputnik / Игорь Носов
Sausio įvykiai Vilniuje

Įdomu tai, kad pagal teismo nuosprendį, kuris buvo priimtas po Petkevičiaus mirties, atsakovais buvo pripažinti… rašytojo vaikai. Lietuvos parduotuvėse knygos dingo iškart po  "kaltinamojo" nuosprendžio. Nuo to laiko prisiminti apie ją politinio priveligijuoto visuomenės sluoksnio tarpe laikoma blogu tonu. Tačiau, kaip žinoma, rankraščiai nedega. Ačiū internetui.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone

1627
Tegai:
Sausio 13-osios įvykiai, Laisvės gynėjų diena, Lietuva
Dar šia tema
Sausio 13-osios byloje apklausti daugiau nei 150 liudytojų
Sausio 13-oji Vilniuje: savivaldybės languose sužibo 600 žvakučių
Kaltinamasis Sausio 13-osios byloje parašė laišką Putinui
Rusija parems savo piliečius teisme, Sausio 13-osios įvykių byloje
Kaltinimai Sausio 13-osios įvykių byloje pareikšti dar dviem Rusijos piliečiams
Vėjo jėgainės jūroje, archyvinė nuotrauka

Energijos pasaulio laukia chaosas

(atnaujinta 19:50 2020.07.04)
Prasidėjusią pasaulio energijos transformaciją lydi aštri "įvairių rūšių" ir "specifinė" kova: nauji energijos šaltiniai konkuruoja su senaisiais

Savo ruožtu naftos ir dujų gamintojai, paskelbti "išvykstančiais" (nors ne iš karto, bet ateityje), taip pat aktyviai konkuruoja tarpusavyje, bijodami, kad per dvidešimt – trisdešimt metų jų produktai nebus reikalingi tokiais kiekiais. Tai ypač akivaizdu SGD sektoriuje, kai tik ūmi krizė atidėjo naują projektų bangą. Nepaisant to, įmonės planuoja grįžti prie naujų gamyklų statymo, net galimo produkcijos pertekliaus pavojaus sąlygomis.

Kaip suprasti, kas bus sėkmingesnis šiame konkurse? Maždaug apytiksliai, pirmiausia mes praleidžiame ne rinkos rėmimo priemones mažai anglies išskiriantiems energijos šaltiniams. Tuomet galime manyti, kad laimės tas, kuris siūlo minimalią kainą už savo prekes. Mažiausia kaina, savo ruožtu, nustatoma pagal savikainą. Atrodytų, kad viskas paprasta. Tiesą sakant, tokiose kapitališkai intensyviose srityse kaip energetika, o ypač atsinaujinanti energija, energijos ar elektros energijos gavybos/ gamybos išlaidos tiesiogiai priklauso nuo investuotų pinigų vertės, kaip mes jau aptarėme anksčiau.

Naujas pavyzdys: buvo išleistas dokumentas, skirtas Ispanijos vėjo jėgainių ekonomikos analizei, apdorota daugybė projektų. Autoriai taip pat pademonstravo pinigų kainos įtaką: pagamintos elektros energijos megavatvalandės kaina pasikeitė beveik tris kartus, svyruodama nuo 46 iki 127 dolerių, kai finansavimo kaina pasikeitė nuo nulio ("nemokami pinigai" kalbant apie paskolos palūkanų mokėjimą) iki 15 procentų. Skirtumas įspūdingas.

Tačiau kokia yra investuoto kapitalo vertė iš tikrųjų? Akivaizdu, kad, pirma, tai priklauso nuo paskolos kainos. Pagrindinių palūkanų normų sumažinimas iki neigiamos visame pasaulyje, ką mes dabar matome, vienokiu ar kitokiu laipsniu bus perkeltas į paskolų palūkanų normas. Visa tai palaiko atsinaujinančios energijos projektus, kurie yra vieni kapitališkiausių energetikos sektoriuje.

Bet tai tik pusė istorijos. Investuotą kapitalą sudaro nuosavybės ir pasiskolintų lėšų suma. Tokiu atveju nuosavybės grąža turėtų būti didesnė nei kredito (didesnė rizika nuosavybei, nes pirmiausia grąžinama paskola). Iš čia paaiškėja dar viena koreliacija: kuo didesnė pasiskolintų lėšų dalis, tuo pigesnės (apskaičiuotos) energijos ar energijos gamybos sąnaudos.

Tame pačiame darbe su vėjo energija jau pateiktas ne modelio skaičiavimo pavyzdys, o tikrų projektų analizė: naudojant 85 procentų pasiskolintų lėšų, savikaina yra apie 40–60 eurų (už megavatvalandę) ir, priešingai, artėja prie 160 eurų, jei paskolų dalis yra tik nuo dešimties iki penkiolikos procentų.

Iškyla klausimas: kodėl tada visos įmonės dirba nedirba vien tik iš skolintų lėšų? Iš tiesų yra tokia tendencija. Jei anksčiau didelių naftos ir dujų telkinių plėtra buvo finansuojama daugiausia iš įmonių nuosavų lėšų, tai naujiems atsinaujinančios energijos projektams būdinga didelė pasiskolinto finansavimo dalis.

Klasikiniams naftos ir dujų projektams taip pat padidėja pasiskolintų lėšų dalis iki 70 procentų, kartais mažiau. Bet kodėl gi nefinansuojant viso to paskola, jei tai pigu ir pelninga? Priežastys aiškios: rizika. Nesėkmės atveju dalyvavimas nuosavybėje daugeliu atvejų leidžia bent jau atsiskaityti su kreditoriais. Kita vertus, kreditoriai taip pat pasirengę išduoti paskolas, jei jų lėšos buvo investuotos į šį projektą įgyvendinančią bendrovę.

Nafta, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Максим Богодвид

Ir čia paaiškėja, kodėl atsinaujinančios energijos projektams gali būti didelė pasiskolintų lėšų dalis ir žemos skolinimo normos. Jų rizika laikoma minimalia. Pirma, bent jau ne taip seniai, elektra buvo išperkama pagal fiksuotą tarifą. Antra, kadangi manoma, kad per ilgus dešimtmečius nėra paklausos mažėjimo rizikos, atsižvelgiant į energetikos sektoriaus dekarbonizavimą. Nebūtinai įvykiai vystysis tokiu būdu (pavyzdžiui, kris elektros energijos kainos, o garantuojamas išpirkimas vis rečiau pasitaiko), tačiau būtent ši logika naudojama priimant sprendimus.

Tas pats pasakytina ir apie naftą ir dujas, tik su minuso ženklu, dėl energijos perdavimo ir dekarbonizacijos baimės. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta pirmiau, įmonės yra pasirengusios priimti investicinius sprendimus tik esant dideliam numatomam naujų naftos ir dujų projektų pelningumui. Tai atspindi gerai žinomą reguliavimo riziką ir leidžia bent išeiti į nulį, jei kainos bus mažesnės nei tikėtasi (nes pelningumas taip pat priklauso nuo kainos ateityje, kurią sunku numatyti). Todėl grąžos norma, reikalinga priimant investicinį sprendimą dėl naujos naftos gavybos atviroje jūroje, viršija 20 procentų, SGD — virš dešimties procentų. Palyginimui: už "vėją" ir "saulę" — jau mažiau nei penki procentai. Ir kuo didesnė grąžos norma, tuo didesnė kaina, nes visi kiti dalykai yra lygūs.

Kas lemia tokias aplinkybes? Neseniai atlikus investicinio banko "Goldman Sachs", ištikimo naujai energijai, karbonomikos tyrimą, be kita ko, daromos šios išvados.

Pirma, tikimasi staigių naftos ir dujų tarptautinių įmonių investicijų į naująjį energetikos sektorių pokyčių. Mes jau aptarėme, kad nepaisant daugybės pareiškimų apie atsidavimą ekologiškai energijai ir pasirengimą pakeisti energiją, naftos ir dujų įmonės iš tikrųjų tik apie tris procentus savo kapitalo investuoja į atsinaujinančią energiją. Tačiau ateinančiais metais, 2020–2021 metais, remiantis "Goldmano Sachso" vertinimais, ši dalis staigiai padidės iki dešimties-penkiolikos procentų.

Antra ir svarbiausia. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prognozė rodo, kad 2020 metais rinkoje vis dar trūks naftos ir suskystintų gamtinių dujų. Tai atrodytų paradoksas? Tačiau turime atsiminti, kad deficito laikotarpis (ir atitinkamai aukštos kainos) negali trukti dvidešimt metų, o investicijų į didelius projektus grąža užtrunka būtent tiek.

Savo ruožtu pažymime, kad didelis SGD deficitas kelia klausimus (per daug norinčių dalyvauti: tai Kataras su ypač pigiomis dujomis ir JAV, kur vis dar priimami ne iki galo rinkos sprendimai). Naftos sektoriuje deficitas, palyginti su dabartinėmis žemomis kainomis ir nepakankamomis investicijomis, yra gana realus.

Amerikos ТНК, "ExxonMobil" ir "Chevron" nusprendė gudrauti ir pakeisti dalį savo tradicinės gamybos visame pasaulyje skalūnų gavyba. Čia yra trumpas investavimo ciklas, lengviau reaguoti į galimą paklausos kritimą ateityje. Tačiau dabartinėmis kainomis šis sprendimas taip pat neatrodo puikiai.

Apibendrinant. Nėra paprastų atsakymų — kuris energijos šaltinis pigesnis. Viskas priklauso nuo reikalaujamos investicijų grąžos, ir tai gali skirtis kiekvienam projektui, net atsižvelgiant į vieno tipo energijos šaltinius. Ir skiriasi kartais, kai lyginama nafta ir dujos bei nauja energija. Paprasčiausiu variantu tai yra priešpriešinimas, kai naujam atsinaujinančios energijos projektui gali būti suteiktas pigus kreditas, o naujam anglių projektui nebus suteikta jokia paskola — kai kurie bankai jau atsisako finansuoti anglies projektus. Savo ruožtu pelningumas bet kokiu atveju priklauso nuo kainų ateityje, kurios yra tik prognozė. Dėl to savikaina yra savotiškai suprantamas dalykas.

Jei staiga skaitytojui susidarė įspūdis, kad aukščiau aptartos aplinkybės paskatino jį blogai prognozuoti pasaulio energijos ateitį, tai taip ir turėtų būti. Daugybė neaiškumų, su kuriais dabar susiduria energetikos sektorius, yra nauja norma. Ir iš dalies paradoksalios išvados iš aprašytų finansinių aspektų tik pabrėžia šį netikrumą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
SGD, dujos, nafta, vėjo energija, energetika, energija
Dar šia tema
Skalūnų kolapsas: JAV taps naftos gavybos mažėjimo rekordininkėmis
Pasakos apie Baltarusijos jūrą. Latvija įvertino BelAE taip, kaip nesugebėjo Lietuva
Į Lietuvą pristatytas pirmas liepą SGD krovinys iš Norvegijos
Tankas T90MS

Nauja Rusijos ginklų pergalė: kodėl Egiptas pasirinko 500 T-90MS

(atnaujinta 14:00 2020.07.04)
Rusija užima iki trečdalio pasaulinės ginklų rinkos, išlaikydama svarbų pranašumą: aukštos kokybės produktus už prieinamą kainą

Egipto transporto ministras majoras Kamelis al-Waziris birželio 26 dieną paskelbė pasirašęs sutartį su Rusija dėl 400–500 T-90MS tankų tiekimo Egipto armijai: "T-90MS gamybos organizavimas leis Egiptui įgyti tankų ir šarvuočių kūrimo technologiją, praturtinant esamą patirtį bendrai M1A1 "Abrams" tankų gamybai su Amerika".

Al-Wazir pabrėžė,kad šis susitarimas žymiai padidins Egipto karinę galią regione, paversdamas jį didžiausiu T-90MS tankų operatoriumi.

Informacija apie šią sutartį informaciniame lauke pateikiama nuo 2017 metų. Ko gero, šalių derybos vyko labai išsamiai ir užtruko. Anksčiau Maskva ir Kairas pasirašė maždaug 3,5 milijardo JAV dolerių vertės susitarimą dėl ginklų ir karinės įrangos tiekimo, vėliau sekė daugybė didelių ginklų sutarčių. Egiptas tradiciškai buvo pagrindinis Rusijos ginklų importuotojas.

Kairas turi galingas tankų pajėgas, iš viso daugiau nei 4000 transporto priemonių, daugiau nei trisdešimt tankų T-80U, 1100 M1A1 "Abrams" vienetų, apie 200 T-62 vienetų, daugiau nei 800 T-54/55 transporto priemonių ir 260 "Ramses II" tankų (amerikiečių modernizuotas T-54 / 55), 300 senų amerikiečių M60A1 ir 850 M60A3. Žinoma, 500 naujausių Rusijos T-90MS yra pajėgios padaryti technologinę revoliuciją Arabų Respublikos tankų pajėgose. Informacija apie sutartį jau sukėlė susirūpinimą Izraelio gynybos ministerijoje.

Susitarime numatytas Rusijos technologijų perdavimas ir bendros karinių transporto priemonių gamybos organizavimas Egipte. Intriga yra ta, kad nuo 1992 metų Egiptiečiai pagal sutartį su "General Dynamics" rinko M1A1 "Abrams" tankus savo kariuomenei. Egipto "Abrams" buvo brangesni nei autentiški amerikiečių. Labai tikėtina, kad "T-90MS" surinkimas taps pelningesnis, nes rusiškų šarvuočių kaina pasaulinėje rinkoje yra nemaža, du tris kartus mažesnė nei jų kolegų iš Vakarų. Pavyzdžiui, licencijos sutartis su Indija dėl 1000 T-90S bakų gamybos buvo įvertinta 2,5 milijardo dolerių, o tai reiškia, kad tai yra tik 2,5 milijono už vienetą. Dar visai neseniai vidutinė vieno amerikiečių pagaminto tanko kaina viršijo 12 milijonų dolerių.

Kovos savybės

Daugelis ekspertų T-90 vadina vertu naujausio T-14 "Armata" tanko konkurentu (vis dėlto T-90 ir T-14 turi daug bendro: sistemos, ginklai, aktyvi gynyba, ryšiai ir kovinės informacijos priėmimas). Jie Indijoje mano, kad "T-90S efektyvumas gali būti vadinamas antruoju atgrasymo veiksniu pobranduolinių ginklų".

Sirijos vyriausybei perduoti pagrindinės modifikacijos "T-90A" tankai buvo teigiamai įvertinti mūšio lauke.

"T-90MS" "Breakthrough" eksporto versijoje yra naujas kovinis skyrius su 125 mm 2A46M-5 pistoletu ir nuotoliniu būdu valdomais kulkosvaidžiais,  priešgaisrinės kontrolės sistema "Kalina".

Rusijos tankas turi aukštą automatizavimo laipsnį, yra aprūpintas lazerio nukreipimo į taikinį sistema.

Tikslinis atpažinimo diapazonas dienos sąlygomis yra iki 5 km, o "T-90" gali šaudyti prieštankiniais ginklais, kurių kalibras yra 125 mm, tokiu pačiu nuotoliu. Šaudant subkalibrinių šarvamušių sviediniais didžiausias smūgio nuotolis yra 4 km, didelio sprogstamojo susiskaidymo amunicija išilgai 10 km balistinės trajektorijos. Pistoleto pakrovimo mašina leidžia sumažinti įgulą iki trijų žmonių (vakarietiškuose tankuose yra ketvirtas įgulos narys — užtaisams).

Priekiniai daugiasluoksniai korpuso ir bokšto šarvai atitinka 850 mm šarvinio plieno. Be tradicinių šarvų, tanke yra sumontuotas dinaminės apsaugos kompleksas "Relic". Norint atmesti šaudmenų (40 korpusų) detonavimą kovos sąlygomis, automatinis krautuvas yra šarvuotas, o šaudmenys paskirstomi optimaliai. "T-90MS" padidino variklio galią (1130 AG) ir papildomą maitinimo bloką energijos tiekimui stovėjimo metu, taip pat žemiausią siluetą tarp pagrindinių šiuolaikinių. Tankas kartu su amunicija sveria 48 tonas. Didžiausias greitis yra 70 km / h, kreiserinis atstumas — 500 km.

Neperdedant galima pasakyti, kad technika yra "kosminė". Navigaciją teikia kombinuota orientacijos sistema su palydovinės navigacijos įranga, turinčia elektroninius žemėlapių sudarymo ir objektų sąveikos režimus. Saugiam duomenų perdavimui naudojama šifravimo įranga.

Verta pažymėti, kad Rusija nepamiršta ir savo tankistų. Leidinys "Military Watch" neseniai pranešė: "Rusijos ginkluotosios pajėgos Europoje balandį gavo pirmąsias revoliucinių "T-90M Tank 90" tankų dalis.

Šios karinės transporto priemonės, palyginti su T-90, yra žymiai modernizuotos; jose integruota 2A82-1M patranka ir kelios pažangios technologijos, sukurtos kur kas sunkesniam naujos kartos T-14 "Armata" tankui.

Pabūklas "Kalina" ir priešgaisrinė kontrolės sistema leidžia naudoti daugybę specialių šaudmenų, skirtų T-14, įskaitant bunkerį ir priešlėktuvinę amuniciją. Rusijos armija artimiausiu metu tikisi gauti kelis šimtus "T-90M" tankų, ir, kaip pranešama, senieji tankai "T-90" taip pat bus atnaujinti iki panašaus standarto, naudojant tas pačias naujas technologijas.

Arši konkurencija

Rusijai pavyko tapti pripažinta naujų tankų rinkos lydere, nes ji išsaugojo ir padidino praeities pasiekimus. T-90, sukurtas remiantis "sovietine klasika" T-72, padarė didžiulį technologinį šuolį į ateitį, todėl tik tapo populiariausiu ir labiausiai parduodamu XXI amžiuje. Naujausias "T-90MS" pirmą kartą buvo pristatytas Rusijos parodoje "Expo Arms" 2011 metais. Nuo to laiko buvo pagaminta daugiau nei 2000 įvairių modifikacijų "T-90" vienetų, iš kurių daugiau nei 1 500 buvo eksportuoti.

Rusijos tankas T-14 Armata
© Sputnik / Рамиль Ситдиков

Sudaroma sutartis dėl daugelio šimtų tankų ateinantiems metams. Anksčiau buvo pranešta apie "Uralvagonzavod" sutartis su Iraku (73 vnt.),Vietnamu (64 vnt.), Kuveitu (146 vnt.), Indija (464 vnt.). Ateinančiais metais Rusijos gamybos įmonė eksportuos, konservatyviausiu vertinimu, apie 2500 "T-90MS" tankų.

Didelis dešimtmečius perkamų transporto priemonių skaičius lemia šaudmenų, atsarginių dalių, remonto ir atnaujinimo pasiūlą ateityje.

Norint pasiekti komercinę sėkmę, didelę reikšmę turėjo puikios kovos savybės bei optimalus kainos ir kokybės santykis. T-90MS cisternos eksporto vertė yra iki 4 milijonų dolerių, jos analogai iš vakarų kainuoja mažiausiai 6 milijonus dolerių.

Kariniai konfliktai Irake, Sirijoje ir kitose šalyse parodė amerikiečių ir vokiečių šarvuočių, kuriuos daugelis ekspertų laikė pranašesniu už Rusijos tankus, pažeidžiamumą. Taigi amerikiečių tankai "Abrams" (kiekvienas po 12 milijonų dolerių) kaip dalis Saudo Arabijos armijos Jemene liepsnojo kaip degtukai. Husitų kovotojai sunaikino mažiausiai 20 "Saudi M1A2S Abarms", o Rijadas šiandien svarsto galimybę įsigyti Rusijos T-90SM.

Vokiečių tankas "Leopard 2" (nuo 6 iki 10 milijonų dolerių už vienetą) taip pat buvo laikomas geriausiu pasaulyje, kol jis nepateko į Siriją kaip Turkijos armijos dalis. Tai buvo visiškas pralaimėjimas: sudužę "skaitmeniniai bokštai" ir išdraskyti lavonai liko mūšio lauke. "Islamo valstybės"*  kovotojai sunaikino 10 "Leopard 2A4" tankų tik mūšiuose už El Bab miestą, be kita ko, pasitelkdami sovietų pagamintas PRK "Fagot" ir "Konkurs ATGM".
Tęsiasi pirmaujančių pasaulio šalių šarvuotos technikos mūšis.

*Rusijos Federacijoje uždrausta teroristinė organizacija

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Rusija, ginklai
Dar šia tema
JAV investuos šešis milijardus dolerių į tanko M-1 "Abrams" modernizavimą
Slovakijoje dėl tanko "Abrams" avarijos nukentėjo trys kariškiai
Bikinis, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: liepos 5-osios šventės

(atnaujinta 19:15 2020.07.03)
Liepos pirmasis sekmadienis Lietuvoje paskelbtas Globėjų diena, šiemet taip liepos 5-oji, ir būtent šią dieną prieš daug metu pasaulyje pasirodė pirmaisi bikinis

Liepos 5 yra 186-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (šiemet, keliamaisiais metais — 187-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 179 dienos.

2017 metais Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatyme liepos pirmasis sekmadienis paskelbtas Globėjų diena. Šiemet globėjams skirta visa savaitė — nuo birželio 29 dienos iki liepos 5 dienos.

Šiuo metu Lietuvoje vaikus globoja 3 839 šeimos, ir jose auga 4 936 vaikai.  

Katalikai šią dieną mini Šv. Antaną Mariją Zakarijų (1502–1539). Kunigas, rūpestingos ir turtingos motinos našlės pastangomis mokėsi, studijavo mediciną Paduvoje. Grįžęs ėmė laisvalaikiu mokyti vargšus paauglius tikėjimo. Dirbo negailėdamas savęs ir išsekęs anksti mirė.

Istorijoje ši diena pasižymėjo bikinio atsiradimu. Šią dieną 1946 metais Paryžiuje buvo pristatytas pirmas bikinis.

Liepos 5 dieną vardadienius mini Antanas, Butginas, Mantmilė, Karolina, Filomena.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai