Žydų kapinės, archyvinė nuotrauka

Vanagaitė mėgsta triukšmą, Lietuvos žydai tylą. Kas teisus?

227
(atnaujinta 18:39 2018.01.18)
Gyvena mūsų šalyje viena svarbi bendruomenė, kurios balsą mes retai girdime. Pasakyti jos atstovai galėtų išties daug, tačiau dažniausiai jie renkasi tylą

Turiu omenyje žydų bendruomenę Lietuvoje. Litvakus. Kodėl dažniausiai mūsų žydai tyli? Apie ką tyli mūsų žydai?

Pergyvenę žiaurų, masinį naikinimą karo metais, vėliau, 50 metų tarybinėje Lietuvoje žydai negalėjo apie tai atvirai kalbėti. Valdžia to netoleravo. Matyt, ta valdžia nenorėjo supriešinti tarybinių žydų su tarybiniais lietuviais, kurių dalis dalyvavo holokauste, todėl kalbama buvo plačiąja prasme, apie tarybinių piliečių kančias karo metais.  Žinios apie žydų tautą ištikusią tragediją buvo perduodamos tik žydų šeimose, iš tėvų vaikams.

Tada atėjo Michailas Gorbačiovas, o su juo ir viešumas. Informacija apie holokaustą tapo vieša. Sužinojome, kad hitlerininkų ir jų talkininkų aukomis Lietuvoje tapo 95 procentai iš beveik 200 000 žydų, tuomet gyvenusių čia. Dabar jų likę vos 3000.

Iš pradžių mums, lietuviams, sunkiai sekėsi pripažinti, kad dalis mūsų tautiečių aktyviai padėjo nacistams naikinti žydus. Spaudoje propaguota mintis, kad jei taip ir buvo, tai esą buvęs lietuvių kerštas žydams-bolševikams už okupaciją ir trėmimus į Sibirą.

Tačiau gan greitai paaiškėjo, kad žydų tautybės žmonių procentas tarp komunistų ir represinių organų darbuotojų tuo metu mažai skyrėsi nuo jų procento tarp visų gyventojų. Taigi, antisemitinė teorija, pagal kurią, esą, žydai stovėjo už stalinistinių represijų ir Lietuvos įjungimo į TSRS sudėtį, neteko faktinio pagrindo.

Vis tik, nepaisant oficialios politikos pripažinti holokausto mastą ir dalies lietuvių dalyvavimą jame, liaudyje išlieka nemažai antisemitinių nuotaikų. Jos ypač ryškios internetiniuose komentaruose. Lietuviai čia, deja, nelabai išsiskiria iš kitų Rytų Europos šalių. Mat dalis gyventojų, ypač mažiau išsilavinę, linkę visur ieškoti kaltųjų ir tikėti įvairiomis sąmokslo teorijomis, tarp jų ir "žydų sąmokslo" teorija.

Mūsų Seimas padarė gero valios gestą Lietuvos žydų bendruomenei: 2011 metais jis įstatymu įtvirtino sprendimą iki 2023 metų kompensuoti karo ir pokario metais prarastą šios bendruomenės turtą, pervedant jai iš viso 37 milijonus eurų. Įstatymas jau vykdomas ir kasmet pervedama proporcinga suma.

Iš esmės sutarta ir dėl senųjų žydų kapinių prie buvusiųjų Vilniaus sporto rūmų. Paveldosaugos ekspertai nustatė, kad šios teritorijos rekonstrukcija nepažeidžia kapinių. (Tiesa, kai kurie žydų atstovai užsienyje su tuo nesutinka ir bando užginčyti ekspertų išvadas.)

Painiavos į lietuvių ir žydų santykius įneša tai, kad iki šiol nepublikuojamas vadinamasis žydšaudžių sąrašas. T. y. sąrašas žmonių, įtariamų prisidėjus prie holokausto Lietuvoje. Iš dalies galima suprasti ir Lietuvos istorikus bei Gyventojų genocido ir rezistencijos centro darbuotojus. Jie, matyt, nedrįsta apkaltinti konkrečių žmonių, neturėdami visapusiškų įrodymų apie jų galimus nusikaltimus. Praėjo juk beveik 80 metų nuo tų įvykių.

Gaila, kad tokio pat atsargumo Genocido centro atstovai nepademonstravo šių metų sausio pradžioje. Praėjus 40 metų, jie apkaltino kelis žinomus kultūros, meno ir bažnyčios atstovus, kad jie bendradarbiavo su KGB. Visapusiškos dokumentacijos kaltintojai irgi neturėjo.

Vadinasi, viskas priklauso nuo noro, nuo istorikų simpatijų ir antipatijų. Nenoras tirti žydšaudžių bylų yra politinis nenoras. Beje, tik atkūrus nepriklausomybę, 1991 metais dar būta daug gyvų holokausto dalyvių ir liudininkų, bet…

Jei tyli profesionalūs istorikai, tai prabyla neprofesionalai, arba kitų sričių profesionalai. Taip atsitiko ir šiuo atveju. Prabilo režisūrą baigusi ir vėliau kaip viešųjų ryšių specialistė išgarsėjusi, ekstravagantiškoji Rūta Vanagaitė.

Ji į vieną knygą sudėjo visą tragišką žydų žudynių aprašymą ir pavadino savo kūrinį "Mūsiškiai". Autorė norėjo papasakoti apie tai, kaip lietuviai dalyvavo žydų žudynėse. Jai pavyko, ir daug kam tai sukėlė sprogusios bombos efektą.

Tačiau kai tai daro viešųjų ryšių specialistė, negali atsikratyti įspūdžio, kad efektas jai galbūt svarbesnis už esmę. O esmė tragiška — holokaustas, apie kurį dera kalbėti pasveriant kiekvieną žodį. Rūta nepasvėrė, jos emocijos liejosi per kraštus.

Todėl šįkart išgirdome kelis nedrąsius vietinių žydų balsus apie tai, kad šiuo, holokausto klausimu nevertėtų kelti tiek daug reklaminio triukšmo, pristatant minėtą knygą. Išties, stebint, kaip Vanagaitė mėgavosi, atsidūrusi dėmesio centre, kildavo visokių minčių.

Bet autorė teisi kitu aspektu. Knygos pavadinimu — "Mūsiškiai". Ir aukos, ir budeliai, visi jie buvo Lietuvos gyventojai, kaimynai, visi buvo mūsiškiai. Todėl, suma sumarum, Vanagaitė šia savo knyga, kuri daug kam atvėrė akis, vis tik padarė teigiamą darbą.

Kukli žydų bendruomenės reakcija į "Mūsiškius" paliudijo, kad ši bendruomenė galbūt teisi, iš esmės pasirinkusi tylos taktiką. Mat nemažos dalies visuomenės reakcija interneto platybėse į Vanagaitės knygą parodė, kiek daug dar turime antisemitų. Griežtų, kupinų pykčio.

Matyt, Lietuvos žydai pagrįstai galvoja, kad jeigu jie aktyviai reikšis viešojoje erdvėje įvairiais visuomenei aktualiais klausimais, tai duos peno antisemitų susitelkimui. O šito jie nenori tikrai, nes atmintis jų gyva. Todėl ir matome vos kelis žydų intelektualaus ar politikus, kurie dalyvauja viešojoje polemikoje.

Kita vertus, toks tylėjimas gali savotiškai padrąsinti antisemitus, ksenofobus ir kitokių  neapykantos formų šalininkus. Jie gali pasijusti laimintys, nevaržomi, nekritikuojami, nekontroliuojami.

Sakysite, oficialiai valdžia draudžia antisemitizmą? Oficialiai taip. Bet dalies mūsų žmonių galvose po plonu, parodomuoju sąmoningumo sluoksniu glūdi senoviniai prietarai ir kunkuliuoja aistros, kurios, susidarius istorinei progai, gali išsiveržti į paviršių. Mūsų istorija tą liudija.

Galima suprasti žydų bendruomenę, kuri jaučiasi nedrąsiai. Bet tada garsiau kalbėti reikėtų mums, lietuviams.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone

227
Tegai:
žydai, Rūta Vanagaite, Lietuva
Dar šia tema
Europos žydų kongresas smerkia išpuolius prieš Vanagaitę
Žydų antkapiai sugrąžinami į kapinių teritoriją Vilniuje
Mūsų namuose yra jų daiktų: Lietuvos žydų genocido diena
Vakcincija nuo koronaviruso

Aistra aplink vakcinos pasus. Ar Rusija sugebės likti nuošalyje?

(atnaujinta 09:09 2021.04.17)
Viena karščiausių šių metų temų yra plačiai paplitusi diskusija dėl vakcinacijos pasų įvedimo. Ginčas yra žiaurus, globalus, principingas, toli gražu neapsiribojantis sveikatos problemomis. Ir dabar, artėjant vasaros sezonui, pasai dar labiau aktualizuojami

Tai negalėjo nepaveikti Rusijos. Pakanka prisiminti diskusiją, kurią sausio mėnesį sukėlė bandymas įvesti senovinius pasus Baškirijoje, kur jų turėtojams buvo suteikti reikšmingi pranašumai ir privalumai. Ši idėja buvo kritikuojama įvairiais lygmenimis, o Rusijos vicepremjerė Tatjana Golikova pavadino ją "žalinga ir netinkama". Ji tai pateisino taip: "Papildomų pasų ar kai kurių kitų dokumentų įvedimas, kaip matome, erzina piliečius, o piliečiai šiuo atveju vakcinaciją formuluoja kaip privalomą procesą — šiuo metu tai nepriimtina".

Todėl Baškirijos vadovybė atidėjo pasų leidimą ir nusprendė, kad jie grįš į projektą po to, kai bus paskiepyti mažiausiai 25 procentai suaugusių respublikos gyventojų. Tuo pačiu metu Baškirijos vadovas Radijus Chabirovas padarė svarbų paaiškinimą, kuris atkreipė dėmesį į tai, kad net ne tam tikros rūšies vakcinacijos dokumento atsiradimo faktas, o pats žodis "pasas" yra sukeldamas didžiausią rezonansą, leidžiantis pavadinimą pakeisti terminu "sertifikatas".

Tikrai įdomus reiškinys. Beveik visi tyrimai rodo, kad didelė Rusijos gyventojų dalis atmeta idėją įvesti vakcinos pasus. Pavyzdžiui, sausio mėnesio apklausa portale "Superjob" parodė, kad beveik 60 proc. buvo prieš, o palaikymo lygis — tik 12 proc. Dar daugiau (84 proc.) balsavo prieš tai apklausoje Kelionių organizatorių asociacijos tinklalapyje.

Tačiau atkreipkite dėmesį, kad elektroninių QR sertifikatų atsiradimas piliečiams, kuriems buvo atlikta visapusiška vakcinacija, nesukėlė daug diskusijų ir prieštaravimų. Bet kokiu atveju, po tokio nepatogaus žodžio "pasas" dingo iš jo pavadinimo. Ir visai neseniai duomenys apie piliečio pasą buvo pridėti prie šio elektroninio pažymėjimo. Daugelis Rusijos gyventojų šiuos sertifikatus jau atsisiuntė į savo išmaniuosius telefonus. Tiesa, jie dar nejautė jokios praktinės naudos iš savo buvimo.

Tačiau artėjant turistiniam sezonui paaiškėja, kad Rusijos skiepijimo pažymėjimai jau gali duoti apčiuopiamos naudos jų savininkams. Tokie pažymėjimai bus pripažįstami atvykstant į Graikiją, kur "Sputnik V" buvo prilygintas Europos vakcinoms. Juodkalnija taip pat pareiškė, kad norint, kad Rusijos piliečiai ten patektų, pakaks pateikti vakcinacijos su "Sputnik" pažymėjimą. Staiga paaiškėja, kad tokie dokumentai, kad ir kaip juos pavadintumėte, praktiškai pamažu pradeda vykdyti pasų funkcijas. Šis faktas, be abejo, sukels dar daugiau diskusijų dėl praktinio šių planų įgyvendinimo.

Be to, vidinės Rusijos diskusijos apie koronaviruso pasų problemą Baškirijoje, atrodo, yra lengvas vėjelis audrų fone, kuris šia tema siautėja Vakaruose. Šalininkai sąmokslo teorijų, kad bet kokius naujus pasus ar kodus turi paremti "užkulisinis pasaulis", svajojantis pavergti visus pasaulio gyventojus, nustebs sužinojęs, kad oficialus Vašingtonas priešinasi vakcinų pasų idėjai. Baltųjų rūmų atstovė Džen Psaki praėjusią savaitę tai aiškiai pasakė pabrėždama: "Vyriausybė nepalaikys sistemos, reikalaujančios, kad amerikiečiai dabar ar ateityje dėvėtų asmens tapatybės dokumentus. Nebus federalinės vakcinacijos duomenų bazės, nebus federalinių įgaliojimų, reikalaujančių, kad kiekvienas gautų po vieną. vakcinacijos dokumentas". Likus dienai iki šio pranešimo Teksaso gubernatorius Gregas Abotas netgi išleido specialų dekretą, draudžiantį įvesti privalomus koronaviruso pasus.

Tačiau daugelyje JAV regionų tokie dokumentai vis dar pristatomi. Pavyzdžiui, Niujorko gubernatorius Andrew Cuomo kovo pabaigoje pristatė elektroninį dokumentą "Excelsior Pass", kuris leis paskiepytiems gyventojams patekti į teatrus, stadionus ir kitas viešas vietas. Tiesą sakant, ši paraiška jau buvo vadinama "pirmuoju JAV COVID-19 pasu", todėl kitos valstybės aktyviai tiria Niujorko patirtį.

O Didžiojoje Britanijoje praėjusią savaitę paskelbtas Boriso Džonsono ugningas pasų planas netgi gali sukelti vyriausybės krizę. Bet kokiu atveju opozicija ir keletas valdančiosios konservatorių partijos narių jau pasisakė prieš premjero pasiūlymą. Net nepadėjo tai, kad Džonsonas taip pat bandė išsisukti nuo žodžio "pasas", planuojamą dokumentą pavadindamas "kovotojo statuso pažymėjimu". Bet jis per plačiai siūbavo, siūlydamas šį pažymėjimą naudoti užsienio kelionėms ir patekti į barus, barus, restoranus, ne maisto parduotuves, stadionus ir pan. Todėl tokia karšta diskusija įsiplieskė vietos žiniasklaidoje.

Netgi buvo taip, kad kovotojų pasų įvedimo priešininkai lygino juos su tatuiruotėmis nacių mirties stovyklose. Šis palyginimas pasmerkė net tuos opozicijos politikus, kurie patys priešinasi pažymėjimams.

Tačiau bando ir konservatyvioji spauda, ​​kuri yra vyriausybės pusėje. "The Times" naudodamas linksmą argumentą palaikė COVID-19 pasų įvedimo planą. Jo apžvalgininkas Dominicas Lawsonas pritarė idėjai tik tuo pagrindu, kad ją pasmerkė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kuri mano, kad privalomi pasai yra diskriminaciniai didelei pasaulio gyventojų daliai. Jis apkaltino PSO dėl visų epidemiologinių Didžiosios Britanijos bėdų: jie sako, kad pirmajame etape išklausė organizacijos rekomendacijas ir iškilo problemų. O dabar jis pataria viską daryti priešingai.

Ne mažiau aršios diskusijos vyko ir Europos Sąjungoje. Dar kovo viduryje Europos Komisija pateikė idėją sukurti vieningą vakcinos pasą, kuris savo struktūra yra labai panašus į tuos elektroninius sertifikatus, kurie generuojami Rusijos viešųjų paslaugų portale. Tuo pat metu Briuselis paaiškina, kad šis dokumentas bus naudojamas tik tam, kad europiečiai galėtų judėti ES viduje be karantino apribojimų. Šis planas jau prieštaravo griežtiems Europos įstatymams, ribojantiems piliečių asmens duomenų rinkimą ir saugojimą. Kol kas nėra aišku, kaip Europos pareigūnai išeis iš šios padėties, paskelbę, kad pažymėjimai (vis dar neprivalomi) įsigalios birželio 15 dieną.

Bet jau yra ES šalių, kurios nelaukia malonės iš Briuselio, įvesdamos savo karvių pasus. Danija tokią schemą pradėjo praėjusią savaitę. Laimingi vakcinos pažymėjimo savininkai dabar turi galimybę apsilankyti kirpyklose, grožio salonuose, pramogų parkuose, o netrukus šis dokumentas atvers teisę lankytis restoranuose, kavinėse, muziejuose, stadionuose ir kt. Kaip ir kitur, ši idėja turi daug kritikų, teigiančių, kad pažeidžiamos jų teisės. Peticija, kurioje raginama uždrausti karvių pasus, Danijos parlamento svetainėje buvo surinkta dešimtys tūkstančių parašų. Idėjos priešininkai ypač pabrėžia, kad kol kas tik 7 procentai šalies gyventojų yra visiškai paskiepyti ir atitinkamai daugiau nei 90 procentų bus diskriminuojami.

Na, šios schemos pavyzdys yra Izraelis, kurio pavyzdį aktyviai cituoja planetos kovos sertifikatų šalininkai ir priešininkai. Ten "žalieji pasai" buvo įvesti iškart po vakcinos kampanijos pradžios ir yra būtinas dokumentas norint patekti į praktiškai bet kurią viešą vietą.

Daugeliu atžvilgių būtent tokio paso poreikis paskatino Izraelio gyventojus praktiškai visuotinai skiepytis. Kas pavertė šią šalį pasauline laboratorija, kurioje tikrinamos "praktinės, teisinės ir etinės problemos", susijusios su nevienodomis skiepytų ir neskiepytų piliečių teisėmis. Žinoma, pačiame Izraelyje ši schema sulaukė karštos kritikos. Tačiau kelios šalys (ypač Kipras ir Graikija) pripažino "žaliąjį pasą" kaip dokumentą, leidžiantį į juos atvykti be karantino apribojimų.

Taigi, norime to ar nenorime, išplitus koronaviruso sertifikavimui, o ypač artėjant vasaros sezonui, šis klausimas taps aktualesnis Rusijai, sukeldamas vis daugiau ginčų. Be to, nepaisant to, ar vartosime žodį "pasas", ar apsiribosime "sertifikato" ir "pažymos" sąvokomis, nebus įmanoma likti už šių pasaulinių procesų ribų.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
vakcina, vakcinacija, pasas, koronavirusas, Rusija
Pirmųjų arktinių oro gynybos sistemų Tor-M2DT perkėlimas į Šiaurės laivyno ginkluotę

"Iki rugpjūčio laukiame įrangos": amerikiečiai ruošiasi išsilaipinti Arktyje

(atnaujinta 17:28 2021.04.16)
JAV siekia panaikinti atotrūkį nuo Rusijos Arktyje. Neseniai Sausumos pajėgos, bendradarbiaudamos su Singapūro kompanija "ST Engineering" ir "BAE Systems", pasirašė sutartį su "Oshkosh Defense" koncernu dėl karinės įrangos Arkties plėtrai

Paaiškėjo, kad amerikiečiai paprasčiausiai neturi modernių tokio tipo mašinų, o egzistuojančios jau seniai pasenusios. Komanda tikisi išbandyti naujus elementus rugpjūčio mėnesį. Kas apie juos žinoma, rašo RIA Novosti autorius Andrejus Kocas.

Pastatyti iki birželio mėnesio

Arktis — rimtas iššūkis bet kuriai armijai. Itin žema temperatūra, slėgis, dreifuojantys ledo sluoksniai, infrastruktūros trūkumas, sunki logistika, ilga polinė naktis — visa tai labai apsunkina didelės karinės grupės dislokavimą.

Šaltojo karo metu, skirtingai nei TSRS, JAV neskyrė pakankamai dėmesio šiam regionui, todėl šiandien Pentagono žinioje yra vienintelis tinkamas naudoti ledlaužis "Polar Star". Rusija turi daugiau nei 40 tokio tipo laivų. Be to, amerikiečiai ten praktiškai neturi karinių bazių.

Taip pat trūksta įrangos sausumos pajėgoms, galinčioms gabenti krovinius ir karius sunkiausiomis poliarinėmis sąlygomis. Vieninteliai tam tinkami visureigiai traktoriai yra švediškas "Bandvagn 206" vikšrinis dviejų šarnyrų traktorius, pritaikytas eksploatuoti pagal "Small Unit Support Vehicle" (SUSV, mažų vienetų palaikymo transporto priemonė) pavadinimą. Tačiau pirmosios tokio tipo mašinos iš surinkimo linijos išėjo prieš 40 metų ir ilgą laiką neatitiko šiuolaikinių reikalavimų.

Вездеход Bandvagn 206
© Photo : Public domain
Visureigis "Bandvagn 206"

Kariuomenė nusprendė atnaujinti savo Arkties įrangos parką ir paskelbė konkursą pagal programą "ColdWeather", visureigius automobilius (CATV, visureigius automobilius šaltam klimatui). Pentagonas yra pasirengęs išleisti 6,6 mln. USD perspektyvaus vilkiko plėtrai, statybai ir bandymams 2021 metais fiskaliniu laikotarpiu ir 9,25 mln. USD 110 CATV vienetų pirkimui.

Tada parkas bus padidintas iki 163 visureigių. Prototipų tikimasi iki birželio 14 dienos nuo rugpjūčio iki gruodžio pabaigos — bandymai Aliaskoje. Nugalėtojas bus nustatytas FY2022.

Keturi variantai

Manoma, kad CATV bus keturi variantai. Visureigė transporto priemonė turi įlaipinti bent devynis karius, neskaičiuojant vairuotojo, taip pat turėti įrangą ir atsargas trims autonominių veiksmų dienoms.

Вездеход Bandvagn 206
© Photo : Public domain
Visureigis "Bandvagn 206"

Sanitarinė versija su medicinine įranga skirta dviem gydytojams, dviem gulintiems ir keturiems lengvai sužeistiems pacientams. Vadovaujantis visureigis yra aprūpintas moderniomis ryšio ir valdymo bei valdymo priemonėmis. Galiausiai krovininis — skirtas gabenti didelę karinę techniką dideliais atstumais.

"Šios mašinos galės išspręsti įvairiausias užduotis esant itin žemai temperatūrai vietovėje, kuriai nepravažiuojama kita įranga", — žurnalistams sakė CATV programą kuruojantis pareigūnas Timas Godetas. "Jie turėtų judėti ledu be problemų, įveikti vandens kliūtis ir lengvai laviruoti, lengvai prižiūri ir taupiai naudoja degalus".

Konkurso dalyviai remiasi ankstesniais įvykiais. "Oshkosh" ir "ST Engineering" ėmėsi dviejų traukių vilkiko "Bronco 3". Ši transporto priemonė daugiau nei 20 metų tarnavo britų armijoje ir dalyvavo karo veiksmuose Afganistane.

"Bronco 3" turi neperšaunamus šarvus, bokštelį su kulkosvaidžiu, V formos dugną, kuris susilpnina žalą, kai užvažiuoja ant minos. Visureigis vandens kliūtis įveikia penkių kilometrų per valandą greičiu.

"BAE Systems" pasiūlys naujovę, pagrįstą "Beowulf" dviejų šakių visureigiu, daugeliu atžvilgių panašių į "Bronco 3" ir SUSV, tačiau turinčių didesnę keliamąją galią.

Pasivyti Rusiją

Prieš mėnesį paskelbtoje Arkties strategijoje amerikiečiai atvirai pareiškė norą suspausti Maskvą ir Pekiną regione. Pentagonas ypač susirūpinęs dėl Rusijos, kuri turi didžiausią pasaulyje ledlaužių parką, karinių bazių tinklą šiaurinėse platumose ir gausų įrangos arsenalą, galintį veikti esant dideliems šalčiams be modifikacijų.

Арктические комплексы ПВО Тор-М2ДТ
© Sputnik / Виталий Тимкив
Arktinės oro gynybos sistemos "Tor-M2DT" visureigio DT-30 pagrindu iškilmingoje perkėlimo į Šiaurės laivyno kombinuotųjų ginklų formavimą 726-ojo karinio oro gynybos mokymo centro teritorijoje teritorijoje. Jeisko miestas

Pergalės paraduose nuolat dalyvauja arktinės vidaus oro gynybos sistemų modifikacijos: trumpojo nuotolio priešlėktuvinių raketų sistema "Tor-M2DT", priešlėktuvinių raketų ir patrankų sistema "Pantsir-SA", taip pat specialios pagalbinių transporto priemonių versijos.

Beveik visa antžeminė įranga Arkties regionui yra sumontuota ant dviejų jungčių vikšrinių visureigių DT-30 "Vitiaz", kurie nebijo didžiausių šalčių (iki minus 55). Kai kurios modifikacijos gali kirsti vandens kliūtis, o tai nuolatinio ūžimo Šiaurės ašigalyje sąlygomis žymiai padidina mobilumą. Naujieji "Pantsiri" ir "Tora" apima tolimojo nuotolio priešlėktuvinių raketų sistemų S-400, kurios Arktyje buvo dislokuotos nuo 2015 metų, bazines sritis.

Двухзвенный гусеничный транспортер во время испытаний новых и перспективных образцов вооружения
Министерство обороны РФ
Naujų ir perspektyvių ginklų, karinės ir specialios įrangos išbandymas Arktyje

Pirmasis visavertis Sausumos pajėgų Arkties darinys — 80-oji atskiroji motorizuotų šautuvų brigada, dislokuota Murakovo srities Alakurtti kaime, taip pat turi unikalų arsenalą. Šalčiui atsparūs pėstininkų meistrai, visų pirma "TREKOL" bekelės sniego ir pelkėmis važiuojančios transporto priemonės, judančios ratais su didžiulėmis itin žemo slėgio padangomis. Tokie automobiliai važiuoja nelygiu reljefu, nemažindami greičio.

Be to, 80-osios brigados naikintuvai turi "Ural" ir "KAMAZ" keturiais ratais varomus sunkvežimius, pritaikytus ekstremalioms šalnoms, "TTM-1901 Berkut" sniego motociklus su šildoma kabina ir orlaivius. O taip pat — šunų ir šiaurės elnių komandos.

Didžiojo Tėvynės karo metu komandos vaidino svarbų vaidmenį ginant Arktį. Su šunimis ir elniais šaudmenys ir personalas buvo pristatyti į paskirties vietą. Gyvūnai eis ten, kur gelbėja technika. Be to, Arkties brigadai kuriamos specialios tankų, pėstininkų kovos mašinų ir sraigtasparnių modifikacijos — visų pirma "Mi-8AMTSh-VA" su pagrindinių elektrinės blokų šildymo sistema.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
karinė technika, Rusija, JAV, Arktis
Prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana sodina medžius

Lietuvos prezidentas su žmona dalyvavo medžių sodinime 

(atnaujinta 18:35 2021.04.17)
Valstybės vadovė pasakojo, kad jis su komanda vos per kelias valandas pasodino beveik dešimt tūkstančių medžių

VILNIUS, balandžio 17 – Sputnik. Šeštadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir jo žmona Diana Nausėdienė dalyvavo medžių sodinime. Apie tai valstybės vadovas pranešė savo paskyroje Facebook

Pasak jo, šeštadienį jie su komanda vos per kelias valandas pasodino beveik dešimt tūkstančių medžių.

Президент Литвы Гитанас Науседа с супругой Дианой сажают деревья
Prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana sodina medžius

"Yra daug prasmės sodinti mišką, po kurio laiko matyti, kaip jis auga, įsivaizduoti, kaip po jį vaikščios mūsų vaikai. Ne tik miškai, bet ir žalesni miestai daro mūsų šalį stipresnę ir atsparesnę klimato pokyčių iššūkiams", — parašė Nausėda.

Президент Литвы Гитанас Науседа с супругой Дианой сажают деревья
Prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana sodina medžius

Prezidentė pakvietė Lietuvos žmones žalinti šalį. Jis pažymėjo, kad jei kiekvienas Lietuvos žmogus per metus pasodintų bent po vieną medį, po dešimt metų Lietuvos miškuose oštų kokiais 30 milijonų medžių daugiau.

Tegai:
medžiai, Lietuva
Dar šia tema
Nausėda: kiti mokslo metai turi būti kontaktiniai ir saugūs
Saugomų rūšių sąrašas sutrumpėjo: išleista nauja Lietuvos raudonoji knyga
Aplinkos ministerija sustabdė elnių medžioklę Punios šile