Dalia Grybauskaitė ir Vytautas Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Dėdulė mūsų viskas: kas valdo Lietuvą?

363
(atnaujinta 14:15 2018.01.23)
Lietuvos prezidento tinklalapyje paviešintos nuotraukos, skirtos Nepriklausomybės akto originalo ekspozijos atidarymui, dar kartą parodė lietuviams, kad pagrindinis Dalios Grybauskaitės Mokytojas ir stabas ne jis (rinkėjas), o "nepaprastas pensininkas" Vytautas Landsbergis

Jau praėjo 27 metai nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 1991 metais. Per visus šiuos metus aukščiausioji įstatymų leidžiamosios valdžios institucija — Seimas turėjo dvylika kadencijų. Prezidento rūmuose spėjo padirbėti Algirdas Brazauskas (1993-1998), Valdas Adamkus (1998-2003, 2004-2009), Rolandas Paksas (2003-2004) ir jau dukart Dalia Grybauskaitė (2009-2014, 2014-2019).

Dėdulė — mūsų viskas

O štai Vytautas Landsbergis po trumpo pirmininkavimo Lietuvos Aukščiausioje Taryboje nuo 1990-ųjų iki 1992 metų taip ir nesugebėjo užkopti aukščiausiais Lietuvos valdžios laipteliais. Jis nebuvo nei Seimo pirmininku, nei Vyriausybės vadovu, nei prezidentu. Tačiau jo šešėlis visuomet skrajojo virš Lietuvos politinio Olimpo, o patriotai net sugalvojo jam originalų titulą — „pirmasis faktinis Lietuvos vadovas".

Tačiau būtent Vytautas Landsbergis, kurį su pagarba vadina "Profesoriumi" arba su meile lietuviškai "Dėdulė", pridėjo prie šiuolaikinio  Lietuvos valstybingumo pamatų tokias sąvokas kaip Euroatlantizmas ir rusofobija. Būdamas jo paties sukurtos Lietuvos konservatorių partijos (dabar — Tėvynės sąjunga — Lietuvos krikščionys demokratai) pirmininku, Landsbergis sunkioje kovoje su oponentais pasiekė lemiamų Lietuvos narystės ES ir NATO įstatymų. Jis taip pat iniciavo įstatymą „Dėl kompensacijos už sovietinę okupaciją", kuris ilgam sugadino santykius su didžiausia kaimyne — Rusija.

2000-ųjų pradžioje konservatorių stovykloje įvyko "tylus perversmas". Partiją pradėjo valdyti jauni blaiviai mąstantys politikai, kurie stengėsi subalansuoti pagrindines partijos kryptis išorės ir vidaus politikos klausimais. O Profesorius iškeliavo dviem skadencijoms į garbingą tremtį, tapo Lietuvos atstovu Europos parlamente.

Член Европейского парламента Витаутас Ландсбергис со спикером Палаты представителей США Джоном Бонером и бывшим спикером Сейма Литвы Лоретой Граужинене
© AFP 2020 / Mindaugas Kulbis
Vytautas Landsbergis ir Loreta Graužinienė

Atrodė, kad Profesoriaus politinė karjera leidžiasi link "pelnytos pensijos", į kurią jis išeis palikęs gerai apmokamas europarlamentaro pareigas. Gera mylimojo politiko karjeros pabaiga.

Lėlininkas išeina į scenos priekį

Tačiau Dėdulės priešai apsiriko. Pirmą kartą paimti valdžią į savo rankas Vytautas Landsbergis stengėsi dar antros Valdo Adamkaus kadencijos metu, kuris aprašė tai savo autobiografijoje. Adamkus atvirai prisipažino, kad "kažkas" bandė valdyti jį "fakso pagalba". Gerai išmanantys politiką iš karto suprato apie ką kalbama. Bet, anot Adamkaus, jam pavyko atremti akylandos atakas. O štai Dalia Grybauskaitė, matyt, nesugebėjo atsispirti.

Perdavęs europarlamentaro kėdę savo anūkui Gabrieliui, 2012 metais Landsbergis sugrįžo į Lietuvą ir iš naujo pasinėrė į politinę kovą. Intriguodamas, jis ne tik padarė savo anūką europarlamentaru, bet ir konservatorių partijos pirmininku, ir tokiu būdu atkeršijo savo įžeidėjams.

Лидер СО-ХД Габриэлюс Ландсбергис
© Sputnik / Александр Липовец
Gabrielius Landsbergis

Praeiviai Daukanto aikštėje  vis dažniau matydavo Profesorių, kuris asmeniškai aplanko prezidentę jos darbo kabinete. O politiniuose sluoksniuose kalbama, kad Dalia Grybauskaitė darbo pasitarimus pradeda žodžiais "profesorius sakė…". Vytautas Landsbergis pasirodo šalia Dalios Grybauskaitės visuose iškilmingose renginiuose. Lietuvos kariuomenės dienos proga Vilniuje vyko tradicinis paradas, kuriame Vytautas Landsbergis stovėjo šalia prezidentės kaip vienas iš valstybės vadovų.

Военный парад, приуроченный ко Дню литовской армии
© Sputnik / Андрей Богданов
Lietuvos kariuomenės diena

O visus renginius, skirtus 1918 metų vasario 16-osios Nepriklausomybės akto 100-čiui, Lietuvos žiniasklaidoje lydi "pirmojo faktinio Lietuvos vadovu" įvaizdis. Parodą, skirtą Nepriklausomybės akto originalo ekspozicijai, atidarė Dalia Grybauskaitė, laikydama už rankos savo politinį stabą.

"Ar žinote, kas tas galingas senis?"

Kaip sugebėjo šis kuklus pensininkas sužavėti ir prijaukinti juodojo karate diržo savininkę? Vieni sako, kad savo vos ne kosminio masto politinių įvykių numatymo dovana. Kiti nurodo į kuklų portfelį, kuriame gali būti saugomi "įdomūs dokumentai", galintys sugadinti bet kokio Lietuvos politiko karjerą. O treti daro užuominą į didelę ir šviesią meilę, kuriai nesvarbus amžius.

Baigiamasis žodis

Pagal Konstituciją Lietuva yra demokratinė valstybė su prezidento valdymo elementais. Aukščiausia šalies valdžios institucija — Seimas. Prezidentas atsakingas už užsienio ir valstybės gynybą. Vidaus politikos klausimai — Vyriausybės, kurią formuoja valdančioji koalicija, rankose. Tačiau Lietuvos istorijoje yra ne tik garsus Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės "demokratinis" periodas, kurį Lietuvos istorikai vadina Europos Sąjungos prototipu, bet ir 14 metų trukęs tarpukario Antano Smetonos diktatūros režimas. Smetona valstybės perversmo metu įsteigė autoritarinį režimą ir vienas valdė šalį iki kol Lietuva tapo TSRS nare.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone

363
Tegai:
politika, Vytautas Landsbergis, Gabrielius Landsbergis, Dalia Grybauskaitė, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvos Nepriklausomybės Akto pristatymo renginys Signatarų namuose
Nauja konformizmo banga
Ant Mažvydo bibliotekos laiptų galima pabendrauti su Vytautu Landsbergiu
Vilniaus senamiestis

Koronavirusas viską išspręs: kaip pandemija paveiks Seimo rinkimus

(atnaujinta 16:00 2020.10.01)
Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis nuramino šalies gyventojus sakydamas, kad vyriausybė neketina grąžinti tokių griežtų karantino priemonių kaip pavasarį

Ant kortos — rinkėjų aktyvumas per Seimo rinkimus, nuo jų priklausys konkrečios politinės partijos rezultatai.

Koronavirusas nulems naują valdžią

Nematomas virusas COVID-19 jau padarė reikšmingą įtaką ne tik būsimos Lietuvos valdžios, bet ir Vakarų hegemono — Jungtinių Amerikos Valstijų — formavimuisi. Būtent dėl kovos su "kovidu" televizijos debatuose susirėmė du pagrindiniai pretendentai į vietą Baltuosiuose rūmuose — Donaldas Trampas ir Džo Baidenas.

Lietuvoje viskas vyksta analogiškai. Sauliaus Skvernelio vyriausybės sėkmę kovoje su koronavirusu galima išlyginti antrąja banga, kuri, sprendžiant iš užsikrėtusiųjų statistikos, yra didesnė nei pirmoji. Esmė ta, kad jei bus įvestos griežtos ribojamosios priemonės, aktyvumas bus mažas. O tai paranku tik dviem politinėms jėgoms — konservatoriams ("Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai") ir Lietuvos lenkams ("Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga"). Jų rinkėjai yra vieningiausi ir aktyviausi. O turint žemą aktyvumą, bendras rezultatas yra didesnis. Net lietus rinkimų dieną gali turėti įtakos kitų politinių jėgų elektorato aktyvumui.

Kita rinkėjų grupė, kuriai kelią į balsavimo punktą gali užkirsti pavojus užsikrėsti koronavirusu, yra pagyvenę žmonės. Tai tradiciškai yra pati aktyviausia gyventojų dalis rinkimų metu. Būtent jie pirmą kartą buvo raginami izoliuotis per pirmąją pavasarinę COVID-19 bangą. Dabar įsivaizduokime, kad šios kategorijos rinkėjai nebalsuos. Tai reiškia, kad kai kurios partijos gaus mažiau balsų ir galbūt net neįveiks penkių procentų barjero.

Taigi, koronavirusas jau yra "jaunų ir uolių" pusėje, kurie vis garsiau šaukia "Mes čia valdžia!".

Ne toks baisus tas koronavirusas, kokį jį piešia

Svarbus yra ir "antikarantininkų", kurie tvirtina, kad koronavirusas nėra toks baisus, kokį jį piešia valdžia, faktorius. Jie sako, kad visos šios kaukės ir panašios atsargumo priemonės yra pasaulinės vyriausybės, praktikuojančios milžiniškų pasaulio gyventojų masių valdymo metodus, intrigos. Šių antikarantininių nuotaikų mastą pasaulyje galima spręsti iš tūkstančių protestų ir komentarų socialiniuose tinkluose.

Gal todėl Lietuvos vyriausybė išklausė nepatenkintųjų balsą ir nusprendė griežtesnių karantino priemonių šalyje neįvesti. "Populizmas!" — sakys įstatymus gerbiantis rinkėjas su kauke. "Demokratija (žmonių galia)!" — atkerta karantino priešininkas. Abu yra rinkėjai, kurie pildys biuletenius spalio 11 ir 25 dienomis. "Taigi suprask — ką agituoti?" — svarsto kandidatas į Seimo narius.

Prognozavimas yra nelengva užduotis

Ir vis dėlto mes bandysime numatyti rinkimų į Seimą rezultatus ribotų karantino priemonių kontekste.

Daugelis vyresnio amžiaus žmonių, ypač sergančių sunkiomis ligomis, vis dar bijo ir neišeina iš savo butų. Tai reiškia, kad į rinkimų apylinkes atvyks tik patys aktyviausi, pasiėmę ortopedines lazdas ir paprašę vairuojančių vaikų pagalbos. Ir jų, matyt, bus beveik pusė. Tos partijos, kurios tikisi vyresnių žmonių balsų, turėtų į tai atsižvelgti.

Vadinasi, ant kortos jaunų žmonių balsai? Ir juos tiesiog per pusę dalija požiūris į koronavirusą. Vieni palaiko valdžios pastangas pažaboti pandemiją, o kiti, būdami geros sveikatos, kuri leidžia be simptomų persirgti koronavirusu, reikalauja judėjimo laisvės ir atsisako "bet kokių kaukių". Tai liberalų partijų elektoratas.

Tad galime manyti, kad dvi priešingos jėgos — konservatoriai (TS-LKD) ir "valstiečiai" (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) pirmajame ture, kaip kad prieš ketverius metus, surinks maždaug tiek pat balsų. Daugiau mažiau nuo dviejų iki trijų procentų. Ir jiems svarbiausias bus antrasis rinkimų turas vienmandatėse apygardose.

Antrojo ešelono partijos — socialdemokratai ir liberalai — būsimajame Seime gali gauti apie dešimt procentų vietų.

Tačiau dėl "auksinių balsų" titulo formuojant būsimą koaliciją kovos kelios partijos, balansuodamos ties penkių procentų patekimo į Seimą riba. Ir jiems aktyvumas bus lemiamas veiksnys. Ir, žinoma, jų rinkėjų aktyvumui įtakos turi ne tik oras rinkimų dieną, bet ir naujas pasaulio tvarkos žaidėjas — koronavirusas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

Tegai:
Seimo rinkimai, koronavirusas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Per rinkimus nebeliks vardinių rinkėjų kortelių
Visas politines kovas iš savo kišenės apmoka žiūrovas-rinkėjas
Per ateinančius Seimo rinkimus rinkėjams bus siunčiami nevardiniai pranešimai
Keltas Estonia

Atskleista baisi kelto "Estonia" nuskendimo paslaptis

(atnaujinta 15:05 2020.09.30)
Kelto "Estonia" katastrofos aukų atminimo dieną Estijos ministras pirmininkas Juris Ratas specialioje spaudos konferencijoje paskelbė, kad reikia nuodugniau ištirti daugiau nei prieš ketvirtį amžiaus įvykusią nelaimę

Staigaus politiko pareiškimo priežastis buvo dokumentinis filmas "Estonia": radinys, kuris keičia viską", paskelbtas tą pačią dieną "Discovery" televizijos kanale.

Radinys — maždaug keturių metrų ilgio ir apie 1,2 metro pločio skylė laivo korpuse. Jos povandeniniai vaizdai buvo rodomi filme.

Ir tai tapo sensacija, nes oficialioje tyrimo, kuris galutinai buvo nutrauktas 2009 metais, ataskaitoje, šis pažeidimas nepaminėtas nė karto.

Norint pabandyti suprasti, kaip tai apskritai buvo įmanoma, verta priminti pagrindinius faktus.

Keltas "Estonia", vykęs iš Talino į Stokholmą, 1994 metų rugsėjo 28-osios naktį nuskendo Suomijos atsakomybės už paiešką ir gelbėjimą jūroje zonoje. Iš 989 laive buvusių žmonių išgyveno 137. Likę 852 žmonės nuskendo ir (arba) laikomi dingusiais, nes buvo rasti tik 94 žmonių palaikai. Laivo avarija tebėra didžiausia taikos metu Baltijos jūroje.

Po ilgalaikio tyrimo paskelbtos komisijos išvados, kad kelto užtvindymo priežastis buvo nukritę nuo lanko vartai (skydeliai) ir stipri audra.

Švedija, Estija ir Suomija ratifikavo specialų susitarimą dėl kapų tylos, pagal kurį privažiuoti prie nuskendusio kelto yra draudžiama ir už tai taikoma baudžiamoji atsakomybė. Tai vienintelis toks atvejis planetoje.

Talinas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владимир Песня

Be to, švedai sukūrė planus užpilti laivą betonu ir taip paversti jį sarkofagu, tačiau galiausiai viskas apsiribojo tuo, kad jis buvo užpiltas keliais tūkstančiais tonų žvyro.

Tačiau dokumentinių filmų kūrėjo Henriko Evertssono draudimai nesustabdė ir prieš metus jis nuleido robotą prie laivo nuolaužų, kur ir buvo nufilmuoti kadrai, kurie dabar sukėlė sprogusios bombos efektą.

Filmo kūrėjų kalbinti ekspertai vienbalsiai tvirtina, kad tokia skylė korpuse negalėjo būti sprogimo laive pasekmė. Pasak jūrų technologijų profesoriaus Jorgeno Amdahlio, tokią žalą galėjo sukelti išorinis poveikis, kurio jėga yra 500–600 tonų.

Na, o buvęs Estijos komisijos, tyrusios kelto nuskendimą, vadovas Margusas Kurmas tiesiai šviesiai teigė, kad avarijos priežastis — susidūrimas su povandeniniu laivu. Švedijos povandeniniu laivu.

Перевернутый и заполненный водой спасательный плот парома Эстония
© CC0 / Accident Investigation Board Finland
Apvirtęs kelto "Estonia" gelbėjimosi plaustas.

Beje, toje vietoje iš tikrųjų buvo surengtos NATO karinės pratybos.

Dabar trijų šalių, bet pirmiausia Švedijos, valdžia turi atsakyti į itin nemalonius klausimus, tačiau pirmiausia: kodėl iki šiol nebuvo žinoma apie kelių metrų skersmens skylę?

Skylė yra korpuso atkarpoje, kuri buvo matoma 1994 metais, o tai reiškia, kad, pasak Kurmo, arba buvo nuspręsta, kad apskritai nebūtina atlikti tyrimą, arba skylė buvo pastebėta, tačiau apie tai nebuvo pranešta visuomenei.

Tuo tarpu politinis ėjimas kaip unikalus draudimas priartėti prie nuskendusio kelto ir bandymai jį (ypač tą pačią pažeistą dešiniojo borto pusę) užpilti žvyru verčia galvoti ne apie tyrimo aplaidumą, bet daug blogiau — sąmokslą aukščiausiu valstybės lygiu, siekiant nuslėpti tikrąsias įvykio priežastis. 

Поисково-спасательная операция на месте крушения парома Эстония
© AP Photo / Jaakko Aiikainen
Gelbėjimo operacija kelto "Estonia" katastrofos vietoje.

Svarbi aplinkybė: 26 metai, praėję nuo 1994 metų, yra gana ilgas laiko tarpas, bet ne toks ilgas, kad laivas pavirstų senove. Iki šių dienų nemaža dalis iš "Estonia" tragediją išgyvenusių aukų ir aukų artimųjų tebėra gyvi. Daugelis valstybės žmonių, tiesiogiai dalyvavusių tuose įvykiuose, taip pat yra geros sveikatos.

Pavyzdžiui, Karlas Bildtas tuomet buvo premjeras. Taip, tas pats Karlas Bildtas, pasauliui geriau žinomas kaip buvęs Švedijos užsienio reikalų ministras 2006–2014 metais ir aršus rusofobas.

Dėl pralaimėjimo rinkimuose, vykusiuose rugsėjo viduryje, jis paliko ministro pirmininko kėdę 1994 metų spalio pradžioje, tačiau, atsižvelgiant į naują informaciją, būtų labai įdomu išgirsti jo komentarus apie pirmąsias dienas po nelaimės.

Tačiau Bildtas, kaip ir jo įpėdinis Ingvaras Karlssonas, jau atsisakė šia tema kalbėtis su spauda.

Intriga kyla dėl to, ar buvusiems ir dabartiniams Švedijos vadovams bus užduoti nepatogūs klausimai, kad jie būtų įpareigoti atsakyti, ar suinteresuotos jėgos galės dar kartą viską nutylėti, kaip tai darė praėjusį ketvirtį amžiaus.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
keltas
Vilnius

Lietuvoje fiksuojamas padidėjęs oro užterštumas

(atnaujinta 19:49 2020.10.01)
Gyventojams šiomis dienomis rekomenduojama kuo mažiau laiko praleisti lauke, vengti aktyvios fizinės veiklos gamtoje

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Ketvirtadienį oro kokybės matavimo stotys fiksuoja padidėjusį oro užterštumą visoje Lietuvoje, rašo Aplinkos apsaugos agentūra.

Šalyje vyrauja teršalų sklaidai nepalankios meteorologinės sąlygos, laikosi sausi orai. Be vietinių taršos šaltinių (transporto, pakeltosios taršos, pramonės įmonių), oro užterštumui taip pat įtakos turi ir atneštiniai teršalai iš kaimyninių šalių.

Vyrauja pietryčių, rytų krypties oro srautai, kartu su jais atkeliauja teršalai iš pietvakarių Rusijos, pietryčių Ukrainos, kur, remiantis palydovine informacija, fiksuojama daug miškų gaisrų.

"Situacija iki savaitės pabaigos keisis mažai, vyraus pietryčių, rytų krypčių vėjas. Todėl, tikėtina, jog ir artimiausiomis dienomis ore bus fiksuojamas didesnis teršalų kiekis", — rašoma pranešime.

Taip pat buvo pateiktos rekomendacijos savivaldybėms: drėkinti paviršius, ypač statybos vietų, gatvių ir kelkraščių. Tuo tarpu gyventojams šiomis dienomis rekomenduojama kuo mažiau laiko praleisti lauke, vengti aktyvios fizinės veiklos gamtoje.

Tegai:
oro tarša, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvoje vis dar tęsiasi hidrologinė sausra
Aštuoniuose Lietuvos miestuose pasiektas temperatūros rekordas
Lietuvoje savaitgalį pasiektas naujas paros temperatūros rekordas