Vilniečiai, archyvinė nuotrauka

"Savižudžių ir bedarbių šalis". Lietuviai suvedinėja sąskaitas su gyvenimu

1857
(atnaujinta 14:49 2018.01.28)
Per praėjusį ketvirtį amžiaus šimtai tūkstančių lietuvių bandė savo noru palikti šį pasaulį; 80% bandymų nusižudyti buvo susiję su alkoholiu

Neseniai paviešintos statistikos duomenimis, nuo TSRS žlugimo iki 2016 metų Lietuvoje nusižudė 35 ūkstančiai piliečių. Valstybei turinčiai tik tris milijonus gyventojų — tai milžiniškas skaičius. Juolab, Vilniaus universiteto specialistų teigimu, vienai savižudybei tenka iki 20 bandymų nusižudyti. O tai reiškia, kad per praėjusius dvidešimt penkerius metus šimtai tūkstančių lietuvių norėjo savo valia atsisveikinti su gyvenimu.

Girtuokliavimas ir nedarbas

Pagal Pasaulio sveikatos apsaugos organizacijos pernai gegužę išplatintą ataskaitą, Lietuva lyderiauja Europoje pagal savižudybių rodiklį, 32,7 savižudybių atvejai 100 tūkstančių gyventojų (Latvijoje — 21,7, Estijoje — 18,9). Gal tai susiję su aukščiausiais alkoholio vartojimo rodikliais? Kiekvienas lietuvis nuo 15 metų ir vyresnis kasmet išgeria 18,2 litrų gryno alkoholio.

Vilniaus savivaldybės narė Romualda Poševeckaja tiesiogiai nurodė į tai pokalbyje su RIA Novosti. Anot jos, panašus girtuokliavimo protrūkis Europoje pastebėtas prieš 120 metų.

"Tuo metu Skandinavijoje, Saksonijoje, Prūsijoje 40-50 metų amžiaus vyrai išgerdavo apie 25 litrus gryno alkoholio per metus, o savižudybių lygis buvo toks, kaip šiuolaikinėje Lietuvoje. Suskaičiuota, kad savižudybių Lietuvoje įvyksta keturis kartus dažniau nei Vokietijoje, o Kupiškio rajone, kur gyvena apie 8 tūkstančius žmonių, net šešis kartus. Tuo pat metu 80% savižudybių atvejų Lietuvoje grindžiami alkoholiu. Vėl gi pagal statistiką, čia mūsų šalis lyderiauja pagal provincijos rodiklius. Atokiose vietose geriama daug dažniau, nei miestuose", — sako Poševeckaja.

Psichologas iš Vilniaus Saidas Dadaševas, kuris rašo disertaciją "Mėginusiųjų nusižudyti savižudybės proceso patirtis", įtraukė į savo tyrimą 18-62 metų amžiaus vyrus ir moteris, kurie bandė nusižudyti. Mokslininkas daro išvadą, kad potencialiems savižudžiams visų pirma būdingas žemas savęs vertinimo lygis — jie laiko save nenaudingais, nevykėliais, našta aplinkiniams. Labai didina savižudybės riziką nedarbas ir galimybės susirasti darbą nebuvimas.

"Tai tikrai taip. Mes virtome savižudžių, bedarbių ir migrantų šalimi", — su liūdesiu konstatuoja žurnalistė Irina Baliūnas.

Triskart viršija normą

2016 metų liepą Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, aplankiusi Valstybės psichinės sveikatos centrą, pareiškė: "Jau tas faktas, kad šalyje savižudybių skaičius triskart viršija ES vidurkį, rodo, kokią didelę svarbą turi emocinė pagalba ir kaip žmonėms ji yra reikalinga".

Šiandienos situacija yra tokia liūdna, kad Seimas beveik vienbalsiai įsteigė specialią komisiją, kuri privalo sukurti savižudybių mažinimo strategiją, koordinuoti incstitucijų, kovojančių su savižudybėmis, veiklą, kontroliuoti, kaip šios institucijos sprendžia konkrečias problemas.

Lietuviai — senjorai ir jaunimas, paprasti žmonės ir aukšto rango pareigūnai, civiliai ir karininkai — savo valia palieka gyvenimą skirtingais būdais. Prisiminsime, garsiausius atvejus. Pernai gruodį miške buvo rastas 27-erių paramediko Vytauto Agapio kūnas, jis tarnavo Karaliaus Mindaugo husarų batalione. 2017 metų vasarį buvo pasakelbta, kad savo valia pasitraukė iš gyvenimo 35-erių Lietuvos žvalgybos karininkas R.R. — tiesiog darbo vietoje. 2013 metų balandį nusižudė garsus ir talentingas Lietuvos aktorius Vytautas Šapranauskas — savo 55-ojo jubiliejaus išvakarėse.

Kaip sustabdyti savižudybių epidemiją

2014 metų balandį Marijampolės bazilikoje nusižudė psichinį sveikatos sutrikimą turintis lietuvis.

"Kuomet jis dar buvo sąmoningas, vyskupas meldėsi už jį", — pasakojo kunigas Andrius Šidlauskas.

Pernai Lietuvos psichinės sveikatos centro darbuotojai kreipėsi į policiją su prašymu išsiaiškinti, kas Facebook sukurė virtualų "Savižudžių klubą". Klubo paskyroje buvo detaliai aprašyta, kaip reikia "tinkamai" nusižudyti.

Pasaulinė savižudybių prevencijos diena: Lietuva aplenkia Surinamą >>

Aktorius Arūnas Sakalauskas ir jo bendraminčiai surengė Vilniaus Katedros aikštėje viešą akciją: vienu momentu ant asfalto atsigulė ir vienai minutei sustingo daugiau nei 300 žmonių — tai tik trečdalis savižudžių per metus.

"Mūsų tikslas — labiau įtikinamai, nei statistika, parodyti realų preblemos mastą. Pakeisti sausus, nieko nesakančius skaičius  gyvais žmonėmis. Tik susimąstykite: per metus dingsta trečdalis Lietuvos kariuomenės šauktinių, o per tris metus be jokio karinio konflikto mes prarandame metų šaukimą. Ar galite sau įsivaizduoti tūkstantį žmonių, mirusių vienoje vietoje?" — aiškino Sakalauskas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone

1857
Tegai:
alkoholio vartojimas, savižudybės Lietuvoje, savižudybių prevencija, savižudybė, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva tuštėja dėl emigrantų ir savižudžių
SAM: pagrindinės problemos — alkoholizmas ir savižudybės
Vilnius imasi konkrečių priemonių kovoje su savižudybe
Kaunas priėmė savižudybių prevencijos programą
JAV valstybės departamento pastatas, archyvinė nuotrauka

Kaip JAV atskleidė Rusijos "propagandos ir dezinformacijos ekosistemos" paslaptis

(atnaujinta 13:56 2020.08.09)
Amerikiečiai atskleidė Rusijos taktiką vykdyti pasaulinę dezinformacijos kampaniją. Iš tiesų atskleidimas yra Valstybės departamento bandymas dezinformuoti Amerikos gyventojus ir tuo pačiu išpešti iš vyriausybės daugiau pinigų

Staigmena staigmenoje

Neseniai Visuotinio įsitraukimo centras prie JAV valstybės departamento paskelbė pranešimą "Rusijos propagandos ir dezinformacijos ekosistemos pagrindai" Šio darbo autoriai laikė savo tikslu "atskleisti Rusijos taktiką, kad mūsų partneriai, sąjungininkų vyriausybės, pilietinės visuomenės organizacijos, mokslininkai, spauda ir viso pasaulio visuomenė galėtų atlikti tolimesnę analizę ir sustiprinti kolektyvinį atsaką į dezinformaciją ir propagandą".

Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo solidu — 75 puslapiai teksto, 313 nuorodų, grafikos ir lentelės. Aš sąžiningai sugaišau laiką, kad perskaityčiau šį tyrimą.

Ir jis iš tiesų turintis proveržį. Pavyzdžiui, pasakojama, kad Rusijos valdžia bando pasitelkti žiniasklaidą, kad pareikštų savo požiūrį (!) — žinoma, tai genialus Kremliaus išradimas, kitos šalys turėtų pasimokyti iš to.

Dar vienas "atradimas" yra tas, kad Rusijos valstybinės žiniasklaidos skelbiama informacija (pavyzdžiui, tos pačios  "Zvezda") pasigaunama daugybės kitų leidinių ir toliau platinama tinkle. Autoriai, matyt, dar tik pradeda atrasti interneto ir dabartinės informacijos perdavimo terpės ypatybes (per kurias būtina ne reflektuoti ir tikrinti jos patikimumą, bet greitai perpasidalinti naujienomis ir įgyti peržiūrų).

Ataskaitoje pateikti svarbiausių Rusijos žiniasklaidos ir jų savininkų aprašymai taip pat turi kolosalią vertę bet kuriam analitikui — galų gale, dėl tam tikrų priežasčių paaiškėja, kad provalstybiniams kanalams, leidiniams ir interneto svetainėms vadovauja žmonės, besivadovaujantys provalstybine ideologija. Tik pamanyk!

Be to, nustebau sužinojęs, kad angliškuose "Rusijos propagandos ekosistemos" elementuose skelbiami užsienio autoriai, kurie dalijasi Rusijos pažiūrą apie Vakarų užsienio politikos strategijos trūkumus. Tai tiesiog nuostabu!

Na ir, pagaliau, pagrindinę vertę tyrėjams suteikia centrinė visos ataskaitos idėja: bet koks Maskvos požiūris į pasaulio problemas, bet kokia šio požiūrio publikacija yra nėra žodžio laisvės pasireiškimas, o klastingas Rusijos propagandos ir melo pavyzdys, apniaukiantys dievobaimingų vakariečių sąmonę.

Galima, žinoma, būtų pasakyti, kad vien ši mintis nuvertina mokslinę pranešimo vertę — vis dėlto ji tiesiog neturi šios vertės.

Iš esmės šie 75 puslapiai — minčių srautas ir banalumų išvardijimas. Kurių tikslas yra ne atskleisti, o iš esmės sustiprinti valstybės sekretoriaus Maiko Pompėjaus prašymą dvigubai padidinti Visuotinio įsitraukimo centro finansavimą. Kaip tik kovai su Rusijos ir kitų šalių dezinformacija.

Piniguose laimė

Nenuostabu, kad Rusijos politikų ir ekspertų reakcija į šią ataskaitą buvo kažkas tarp pasityčiojimo ir paniekos. Joje  pateikti argumentai nebuvo vertinami rimtai, pavadino eiline rusofobine rašliava. Tačiau tuo tarpu pripažinta, kad ataskaitos autoriai turėjo gana pagrįstą pagrindą ją publikuoti.

"Nauja antirusiškų sapaliojimų porcija, pateikta valstybinio departamento rusofobų pranešime, aiškiai demonstruoja panišką amerikietiškų politikų baimę prieš alternatyvų požiūrį į tai, kas vyksta šalies viduje ir pasaulyje", — sako, pavyzdžiui, Rusijos Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto narys Sergejus Železniakas. RT ir Sputnik turi mažiau pinigų nei didžiausios Vakarų žiniasklaidos — tačiau jos turi tą patį alternatyvų požiūrį.

Kai kuriems vis dar gali atrodyti, kad Vakaruose egzistuoja žodžio laisvė, tačiau taip nėra. Dėl daugelių klausimų (pirmiausia ideologinio pobūdžio) Amerikos žiniasklaida primena sovietinius laikraščius — jie transliuoja vieningą, politiškai korektišką požiūrį.

Ir šis požiūris - į juodaodžių ir kairiųjų rengiamus pogromus JAV, apie Amerikos istorinio paveldo sunaikinimo teisingumą, apie nekaltumo prezumpcijos panieką (prisimink daugybės garsių žmonių persekiojimus dėl kaltinimų priekabiavimu), taip pat apie Rusijos demonizavimą — pradeda blaškyti Vakarų skaitytojus. Jie ieško alternatyvaus požiūrio — ir randa jį rusiškoje anglų kalbos žiniasklaidoje.

Ir tai jau yra rimta problema JAV, nes pasaulinės informacinės sferos kontrolė yra Amerikos dominavimo pagrindas. Štai kodėl, kaip pažymėta Rusijos užsienio reikalų ministerijoje, "Vašingtonas kritikuoja bet kokius informacijos šaltinius, skleidžiančius jiems alternatyvius požiūrius, bando užtildyti bet kokį balsą, prieštaraujantį Amerikos požiūriams ir nuostatoms". Ir kai kritika nepadeda, įvedamos sankcijas ir (kaip Kinijos "TikTok" atveju) bandoma jas perimti per reiderių technologijas.

Toks persekiojimas iš tikrųjų silpnina JAV geopolitinę galią. Pavyzdžiui, apie Rusijos naudojimą Kinijos nulaikyme, taip pat sprendžiant kitas globalias problemas. Vis daugiau Amerikos ekspertų ragina Vašingtoną laikytis pragmatiškesnio požiūrio į dialogą su Maskva. To pavyzdys — atviras 103 garsių Amerikos ekspertų, įskaitant buvusius diplomatus ir politikus, laiškas, paskelbtas "Politiko".

"Tačiau tokiais už vandenyno oponentų dokumentais, kaip Visuotinio įsitraukimo centro ataskaita, galima pasiekti tik vieną tikslą — įkalti galutinį pleištą Rusijos ir Amerikos dialoge globaliais klausimais ir atmesti galimybę per ateinančius metus įveikti mūsų šalių nepasitikėjimo krize", — sako Železniakas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
dezinformacija, propaganda, Rusija, JAV
Programišiaus kaukė, archyvinė nuotrauka

Miražai ir blefas: Lietuvoje labai didžiuojamasi neveiksmingu kibernetiniu saugumu

(atnaujinta 10:06 2020.08.09)
Pagal 2019 metų paskelbtą Globalų kibernetinio saugumo indeksą (Global Cybersecurity Index, GCI) Lietuva užima 4-ąją vietą, nusileidusi tik Jungtinei Karalystei, Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir Prancūzijai

Ir patenka į daugiausiai dėmesio kibernetinio saugumo sričiai pasaulyje skiriančių valstybių grupę.

Lietuvoje tuo labai didžiuojamasi. Pasauliui giriamasi. Šį laimėjimą nuolat primena Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC). Beveik kaip savo nuopelną.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras  — pagrindinė Lietuvos kibernetinio saugumo institucija, atsakinga už vieningą kibernetinių incidentų valdymą, kibernetinio saugumo reikalavimų įgyvendinimo stebėseną ir kontrolę, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros kibernetinį saugumą ir informacinių išteklių akreditaciją. Teoriškai.

NKSC nuostatuose yra numatyti ir pagrindiniai institucijos veiklos tikslai. T.y. įgyvendinti nacionalinę kibernetinio saugumo politiką; atlikti Saugumo priežiūros tarnybos funkcijas; atlikti Nacionalinės komunikacijų apsaugos tarnybos funkcijas. Ir dar vykdyti informacijos sklaidos, tyrimų ir analizės kibernetinio saugumo klausimais veiklą.

"Informacijos tyrimus" NKSC vykdo su Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentu. Arba dar tiksliau su Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento pagalba in corpore. In corpore skaičiuoja Lietuvai nedraugiškos informacinės veiklos atvejus. Žinoma, planuoja ir koordinuoja visuomenės informavimą bei vykdo viešųjų ryšių projektus žurnalistams. Apie savo institucijų gerus darbus. Ir apie tariamų priešų blogus.

Dar yra Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymas. Yra Nacionalinė kibernetinio saugumo strategija ir Nacionalinis kibernetinių incidentų valdymo planas LR vyriausybės patvirtintas...

Pasak NKSC ekspertų, procesus Lietuvoje kibernetinio saugumo srityje lemia ES priimti teisės aktai ir rekomendacijos, sparčiai besivystančios informacinės ir ryšių technologijos. O taip pat įtempta geopolitinė situacija.

Kas kelia geopolitinę įtampą ir grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui klausti nereikia. Atsakymus kasmet pateikia Antrojo operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (VSD) grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimuose. Pasak AOTD ir VSD blogis ateina iš Rusijos Federecijos, Baltarusijos Respublikos,  nuo 2019 metų ir iš Kinijos Liaudies Respublikos.

Gąsdintis ir gąsdinti grėsmėmis nacionaliniam saugumui Lietuvoje yra madinga. Geras tonas. Net peržengiant institucijų kompetencijos ribas.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos pagal savo kompetencijas turėtų rūpintis ir Registrų centru (RC). Tačiau kol perkūnas netrenks, tol valstietis nesižegnoja. Trenkė ne tik perkūnas, bet ir gan smarkiai palijo. Ir iš rikiuotės daugiau nei savaitei išvedė RC serverius.

Kiekviena rimtesnė serverinė yra strateginis objektas, už devynių užraktų, trigubų sienų, su specialiu temperatūriniu ir klimatiniu režimu. Ir dar serveriai dubliuojami, kad kilus problemai, akimirksniu pradėtų veikti kitas.

Ir štai už 30 kilometrų nuo "nedraugiškos" valstybės Baltarusijos, Europos Sąjungos  valstybės, pagal Globalų kibernetinio saugumo indeksą  užimančios 4-ą vietą Pasaulyje, sostinėje Vilniuje,  rūsyje, praėjus stipresnei liūčiai, užpilami serveriai. Sutrinka arba neveikia e.sveikata, elektroninis parašas, Gyventojų, Hipotekos, Areštų registrai, Nekilnojamojo turto sandorių viešoji elektroninė paslauga, paralyžiuotas notarų darbas ir dar neaišku kas. Esant tokiai situacijai gali pakakti kelių nekonvencinių hibridinių ir net nebūtinai žalių žmogeliukų iš Rusijos, tos pačios Baltarusijos, Kinijos ar Kosmoso...

Sutrikusi e. sveikatos sistemos veikla ne visus sutrikdė. Registrų centro valdoma e.sveikatos sistema ilgiausiai galėjo neveikti aštuonias valandas, BNS kompetentingai teigė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Pagal patvirtintus saugos reikalavimus. Teoriškai.

Žaibuoja ir lyja ne pagal instrukcijas

"E.sveikatos sistemos kategorija yra pirma, aukščiausia. Yra vidaus reikalų ministro patvirtinti saugos reikalavimai, (...) pagal kuriuos e.sveikatos sistema turi būti atstatyta per aštuonias valandas. Valdytojas turi nusimatyti priemones, konkrečiai — atsargines patalpas, iš kurių galėtų tęsti veiklą, nesant galimybei tęsti veiklos pagrindinėse patalpose", — kompetentingai sakė KAM Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų politikos grupės vadovas Jonas Skardinskas. "Kitas dalykas — pirmos kategorijos sistemos prieinamumas turi būti užtikrintas ne mažiau nei 99 procentus laiko per parą", — kompetentingai pridūrė kiber saugumietis.

Skaičiuoti nedraugiškos informacinės veiklos atvejus yra paprasčiau. Patriotiška. Ir labai tinka į bendrą Tėvynės gynimo toną. Tai galima pademonstruoti.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras Lietuvos publiką tikina, kad Lietuvos valstybingumas, nepriklausomybė ir demokratijos principai pastaruosius keletą metų yra tapę vienais svarbiausių šaliai nedraugiškos žiniasklaidos taikinių. Ir nustatė net 2 890 Lietuvai nedraugiškų informacinės veiklos atvejų bei pabrėžė, kad ketvirtis jų — konstitucinių pagrindų apsaugos srityje.

NKSC savo nuveiktų darbų ataskaitoje remiasi  Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento duomenimis. Joje teigiama, kad 2019 metais dezinformacijos intensyvumo lygmuo Lietuvoje savo apimti bei turiniu išlaikė panašų lygį kaip ir ankstesniais metais. Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad stebimu laikotarpiu "išaugo rezonansinių daugiasluoksnių (angl. multi-layered) informacinių atakų, t. y. atakų, susidedančių iš kibernetinių ir informacinių elementų, skaičius". Kompetentingai pabrėžiama, kad šios atakos pasižymėjo "pažangesniais techniniais ir turinio apipavidalinimo sprendimais, sudėtingesniu operaciniu veikimu, šio tipo išpuoliams vykdyti buvo skiriami didesni nei įprastai informaciniai ištekliai, technologiniai ir fiziniai pajėgumai". Ir reziumė — be abejo "pagrindiniu dezinformacijos veiksniu išliko Kremliaus režimo kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės...".

Po užsitęsusio fiasko su RC saugomais duomenimis, medikų ir pacientų dėl sutrikusios e. sveikatos sistemos atsiprašė premjeras Saulius Skvernelis. Ir priminė, jog dar 2017 metais Seimo Antikorupcijos komisija konstatavo, kad "nuo 2000 m. į e. sveikata buvo sukišta 40 mln. Eur, o turėjome... neveikiančią sistemą!". Gal čia kokios Kremliaus pinklės?

E. sveikatos sistemą perdavus RC, tikėtasi esminio proveržio, tačiau jis taip ir neįvyko.

Ar NKSC, AOTD, VSD gebėtų užkardyti prieigą prie e.sveikatos, elektroninio parašo, Gyventojų, Hipotekos, Areštų registrų, Nekilnojamojo turto sandorių, kitų viešųjų elektroninių paslaugų ne tik kokiam ateiviui iš Rusijos, Baltarusijos ar Kinijos, bet ir mūsiškiui, vietiniam niekadėjui? Klausimas nors ir retorinis, bet praktiškas.

Lietuvoje kibernetinių nusikaltimų prevencija, kontrolė ir tyrimas yra nepakankami ir neveiksmingi, konstatavo Valstybės kontrolė. Ji atliko Generalinės prokuratūros, Policijos departamento, Krašto apsaugos ir Teisingumo ministerijų veiklos šioje srityje auditą. Tikrinta šių institucijų veikla 2015—2019 metais planuojant ir įgyvendinant nusikaltimų elektroninėje erdvėje prevenciją, užtikrinant šių nusikaltimų ištyrimą bei sudarant sąlygas šios srities tyrimams tobulinti.

Prevencinę veiklą šioje srityje vykdo policija, jau minėtas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, Ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, net Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba ir kitos institucijos. Tačiau jos savo veiklos tarpusavyje nederina, veiklos poveikio vertinimo neatlieka ir šalies mastu veikiančios planavimo bei koordinavimo sistemos nesukuria. Tokios Valstybės kontrolės išvados.

Pasak Valstybės kontrolės, policija ne tik negauna visos informacijos apie kibernetinio saugumo incidentus, kurie gali būti nusikaltimai, tačiau ir patys neskiria jų stebėsenai ir analizei žmogiškųjų išteklių. 19 iš 143 auditorių apklaustų kibernetinio saugumo subjektų nepranešė policijai apie kibernetinius incidentus. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nagrinėjamu laikotarpiu tokios informacijos neteikė nė karto. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras nurodė saugumo subjektams kreiptis į policiją patiems. Tarp šių dviejų institucijų duomenų apsikeitimas apie įvykius ir incidentus elektroninėje erdvėje nevyksta iki šiol.

Lietuvos kriminalinės policijos biure su kibernetiniais incidentais dirba vos vienas pareigūnas, kuris per beveik penkis metus atliko tik devynis tyrimus dėl tokių incidentų. Aktyvi stebėsena biure nėra vykdoma.

Valstybės kontrolės pažymima, kad nusikaltimų elektroninėje erdvėje profilis neapima dalies Konvencijoje dėl elektroninių nusikaltimų nurodytų veikų, tokių kaip — kompiuterinių sukčiavimų, nusikaltimų, susijusių su autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimais, rasistinio ir ksenofobinio pobūdžio nusikaltimų. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad policijos registruose nėra renkama ir analizuojama informacija apie šiuos nusikaltimus, jų grėsmių apimtis ir tendencijos. Nesisteminant šios informacijos gali nukentėti strateginiai sprendimai ir tinkama reakcija, teigiama audito medžiagoje.

Vietiniai kibernetiniai nusikaltėliai politinių dividendų neuždirbs. Jie ne tokie didingi objektai KAM, AOTD ir VSD viešųjų ryšių specialistams. O štai geopolitika, kibernetinis saugumas plačiąja prasme, Rusijos, Baltarusijos, Kinijos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, — šitai ypatingo dėmesio verta aktualija.

Registrų centro problematika, vietiniai kibernetiniai nusikaltėliai dar gali palaukti savo eilės. Kompetentingos institucijos turi reikšmingesnių darbų, — skaičiuoti "Kremliaus režimo kontroliuojamos žiniasklaidos priemonių" publikacijas. Žinoma, už Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus. Kompetentingos Lietuvos institucijos turėtų būti dėkingos Kremliui.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
kibernetinis saugumas, Lietuva
Dar šia tema
Sugalvojo, ką galėjo. FSB operacija "Maršrutizatorius" ir kitos Lietuvos tarnybų pasakos
Kinijos URM JAV išvadino didžiausia "programišių imperija" pasaulyje
Geriau amerikietiškas. JAV paragino pasaulį atsisakyti "nepatikimo" "Huawei"
KAM pataria Lietuvos gyventojams, kaip apsisaugoti nuo įsilaužimo per Wi-Fi

Dailioji čiuožėja Žilina pirmą kartą per savo karjerą atliko kaskadą su triguba ašimi

(atnaujinta 16:51 2020.08.09)
Gegužės pradžioje sportininkė paliko trenerės Eteri Tutberidzė grupę ir persikėlė į Jevgenijaus Pluščenkos dailiojo čiuožimo akademiją

Pirmą kartą per savo karjerą Rusijos dailioji čiuožėja Veronika Žilina atliko ašies kaskadą su trimis su puse posūkio ir triguba kojos kilpa. Vaizdo įrašas paskelbtas sportininko Evgenijos Pliušenko treniruočių puslapyje Instagram.

Alina Zagitova, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Екатерина Чеснокова

Filmuotoje medžiagoje parodyta, kaip čiuožėja atlieka šuolius ant ledo.

Gegužės pradžioje dailioji čiuožėja paliko trenerės Eteri Tutberidzė grupę ir persikėlė į Jevgenijaus Pluščenkos dailiojo čiuožimo akademiją.

Maskvoje "Angels of Plushenkoi" atsidarė 2017 metų balandžio 5 dieną, praėjus savaitei po to, kai sportininkas paskelbė pasitraukiantis iš sporto. Mokyklos pagrindą sudaro čiuožykla Ramenki mieste.

Tegai:
Rusija, dailusis čiuožimas
Dar šia tema
Rusijoje taksi tris kartus apsivertė ore — video
Užfiksuotas dviejų amerikiečių orlaivių perėmimas rusiškuoju Su-27 — video