Vilniečiai, archyvinė nuotrauka

"Savižudžių ir bedarbių šalis". Lietuviai suvedinėja sąskaitas su gyvenimu

2011
(atnaujinta 14:49 2018.01.28)
Per praėjusį ketvirtį amžiaus šimtai tūkstančių lietuvių bandė savo noru palikti šį pasaulį; 80% bandymų nusižudyti buvo susiję su alkoholiu

Neseniai paviešintos statistikos duomenimis, nuo TSRS žlugimo iki 2016 metų Lietuvoje nusižudė 35 ūkstančiai piliečių. Valstybei turinčiai tik tris milijonus gyventojų — tai milžiniškas skaičius. Juolab, Vilniaus universiteto specialistų teigimu, vienai savižudybei tenka iki 20 bandymų nusižudyti. O tai reiškia, kad per praėjusius dvidešimt penkerius metus šimtai tūkstančių lietuvių norėjo savo valia atsisveikinti su gyvenimu.

Girtuokliavimas ir nedarbas

Pagal Pasaulio sveikatos apsaugos organizacijos pernai gegužę išplatintą ataskaitą, Lietuva lyderiauja Europoje pagal savižudybių rodiklį, 32,7 savižudybių atvejai 100 tūkstančių gyventojų (Latvijoje — 21,7, Estijoje — 18,9). Gal tai susiję su aukščiausiais alkoholio vartojimo rodikliais? Kiekvienas lietuvis nuo 15 metų ir vyresnis kasmet išgeria 18,2 litrų gryno alkoholio.

Vilniaus savivaldybės narė Romualda Poševeckaja tiesiogiai nurodė į tai pokalbyje su RIA Novosti. Anot jos, panašus girtuokliavimo protrūkis Europoje pastebėtas prieš 120 metų.

"Tuo metu Skandinavijoje, Saksonijoje, Prūsijoje 40-50 metų amžiaus vyrai išgerdavo apie 25 litrus gryno alkoholio per metus, o savižudybių lygis buvo toks, kaip šiuolaikinėje Lietuvoje. Suskaičiuota, kad savižudybių Lietuvoje įvyksta keturis kartus dažniau nei Vokietijoje, o Kupiškio rajone, kur gyvena apie 8 tūkstančius žmonių, net šešis kartus. Tuo pat metu 80% savižudybių atvejų Lietuvoje grindžiami alkoholiu. Vėl gi pagal statistiką, čia mūsų šalis lyderiauja pagal provincijos rodiklius. Atokiose vietose geriama daug dažniau, nei miestuose", — sako Poševeckaja.

Psichologas iš Vilniaus Saidas Dadaševas, kuris rašo disertaciją "Mėginusiųjų nusižudyti savižudybės proceso patirtis", įtraukė į savo tyrimą 18-62 metų amžiaus vyrus ir moteris, kurie bandė nusižudyti. Mokslininkas daro išvadą, kad potencialiems savižudžiams visų pirma būdingas žemas savęs vertinimo lygis — jie laiko save nenaudingais, nevykėliais, našta aplinkiniams. Labai didina savižudybės riziką nedarbas ir galimybės susirasti darbą nebuvimas.

"Tai tikrai taip. Mes virtome savižudžių, bedarbių ir migrantų šalimi", — su liūdesiu konstatuoja žurnalistė Irina Baliūnas.

Triskart viršija normą

2016 metų liepą Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, aplankiusi Valstybės psichinės sveikatos centrą, pareiškė: "Jau tas faktas, kad šalyje savižudybių skaičius triskart viršija ES vidurkį, rodo, kokią didelę svarbą turi emocinė pagalba ir kaip žmonėms ji yra reikalinga".

Šiandienos situacija yra tokia liūdna, kad Seimas beveik vienbalsiai įsteigė specialią komisiją, kuri privalo sukurti savižudybių mažinimo strategiją, koordinuoti incstitucijų, kovojančių su savižudybėmis, veiklą, kontroliuoti, kaip šios institucijos sprendžia konkrečias problemas.

Lietuviai — senjorai ir jaunimas, paprasti žmonės ir aukšto rango pareigūnai, civiliai ir karininkai — savo valia palieka gyvenimą skirtingais būdais. Prisiminsime, garsiausius atvejus. Pernai gruodį miške buvo rastas 27-erių paramediko Vytauto Agapio kūnas, jis tarnavo Karaliaus Mindaugo husarų batalione. 2017 metų vasarį buvo pasakelbta, kad savo valia pasitraukė iš gyvenimo 35-erių Lietuvos žvalgybos karininkas R.R. — tiesiog darbo vietoje. 2013 metų balandį nusižudė garsus ir talentingas Lietuvos aktorius Vytautas Šapranauskas — savo 55-ojo jubiliejaus išvakarėse.

Kaip sustabdyti savižudybių epidemiją

2014 metų balandį Marijampolės bazilikoje nusižudė psichinį sveikatos sutrikimą turintis lietuvis.

"Kuomet jis dar buvo sąmoningas, vyskupas meldėsi už jį", — pasakojo kunigas Andrius Šidlauskas.

Pernai Lietuvos psichinės sveikatos centro darbuotojai kreipėsi į policiją su prašymu išsiaiškinti, kas Facebook sukurė virtualų "Savižudžių klubą". Klubo paskyroje buvo detaliai aprašyta, kaip reikia "tinkamai" nusižudyti.

Pasaulinė savižudybių prevencijos diena: Lietuva aplenkia Surinamą >>

Aktorius Arūnas Sakalauskas ir jo bendraminčiai surengė Vilniaus Katedros aikštėje viešą akciją: vienu momentu ant asfalto atsigulė ir vienai minutei sustingo daugiau nei 300 žmonių — tai tik trečdalis savižudžių per metus.

"Mūsų tikslas — labiau įtikinamai, nei statistika, parodyti realų preblemos mastą. Pakeisti sausus, nieko nesakančius skaičius  gyvais žmonėmis. Tik susimąstykite: per metus dingsta trečdalis Lietuvos kariuomenės šauktinių, o per tris metus be jokio karinio konflikto mes prarandame metų šaukimą. Ar galite sau įsivaizduoti tūkstantį žmonių, mirusių vienoje vietoje?" — aiškino Sakalauskas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone

2011
Tegai:
alkoholio vartojimas, savižudybės Lietuvoje, savižudybių prevencija, savižudybė, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva tuštėja dėl emigrantų ir savižudžių
SAM: pagrindinės problemos — alkoholizmas ir savižudybės
Vilnius imasi konkrečių priemonių kovoje su savižudybe
Kaunas priėmė savižudybių prevencijos programą
JAV, Pentagonas

"Gebės numušti rusiškas raketas": JAV buvo anonsuotas naujas perėmėjas

(atnaujinta 10:22 2021.04.10)
Amerikiečiai pradėjo eilinį priešraketinės gynybos sistemos, apimančios žemyninę šalies dalį, modernizavimo etapą

Kovo pabaigoje Pentagonas išrinko "Lockheed Martin" ir "Northrop Grumman" koncernus, kad sukurtų naujos kartos perėmėją (Next-Generation Interceptor — NGI). Institucijoje tikina, kad priešpriešiniame kurse jis gebės numušti naujas Rusijos ir Kinijos raketas. RIA Novosti medžiagoje rašo autorius Andrejus Kocas.

Prieš "Avangard"

Tikimasi, kad perspektyvios priešraketinė gynyba pradės kovos pareigas 2020-ųjų viduryje ir galiausiai taps Amerikos priešraketinės gynybos sistemos šerdimi. Pentagonas nusprendė persiginkluoti abejojant, ar jų parėmėjai paėjgus sulaikyti naujas Rusijos ir Kinijos tarpžemyninės balistinės raketas. Pirmiausia kalbama apie skrydžio maršo atkarpą (Ground-Based Midcourse Defense — GMD).

NGI programa startavo praėjusių metų balandį, kai JAV priešraketinės gynybos agentūra (MDA) kreipėsi į pramonės atstovus su prašymu dėl būsimo perėmėjo projekto variantų. Naujos priešraketinės gynybos sukūrimui skirta 5,9 mlrd. dolerių ir penkerius metus. Kartu su "Lockheed Martin" ir "Northrop Grumman" konkurse dalyvavo ir GMD priešraketinės gynybos gamintojas "Boeing", tačiau jo pasiūlymai Pentagono nesudomino.

"Atsižvelgiant į dvi įmones, dalyvaujančias projekte, priešraketinės gynybos agentūra gaus daug naudos, — sakė MDA direktorius viceadmirolas Džonas Hillas. — Kai ji bus priimta, ji taps pagrindu JAV priešraketinės gynybos sistemai 2030-aisiais ir vėliau. Mes tikimės, kad jos pajėgumų pakaks atremti viską, ką potencialūs priešininkai gali į mus mesti".

Perspektyvi priešraketinė priemonė ir jos taktinės bei techninės savybės — kol kas tai didelė paslaptis. Vis dėlto Pentagonas ne kartą pabrėžė, kad JAV priešraketinė gynybos sistema turi sugebėti perimti moderniausias kovines galvutes, įskaitant hipergarsines. Ko gero, NGI bus "paaštrinta" pirmiausia prieš naujausias Rusijos raketų sistemas "Avangard".

Neaišku, kaip tiksliai amerikiečiai ketina perimti manevruojančią kovinę galvutę. Pagrindinis skirtumas tarp priešraketinės gynybos sistemos ir zenitinės yra tas, kad ji nukreipiama į tašką, kuriame po tam tikro laiko pasirodys priešo taikinys. Kadangi kovinio vieneto "Avangard" trajektorija yra labai nenuspėjama, už Atlanto esantys konstruotojai turės sugalvoti ką nors labai nekasdieniško.

Naujoji priešraketinė gynyba

Šiandien pagrindinis JAV nacionalinės priešraketinės gynybos sistemos komponentas — apie 60 antžeminių GMD raketų, dislokuotų Aliaskoje ir Kalifornijoje. Jos sugeba perimti balistinius taikinius maršo trajektorijos ruože. Taikinį paskiria išankstinio perspėjimo ir sekimo radaro sistema, raketų ir jų galvučių įveikimas — susidūrimo kursuose. Kovos galvutė kinetinė, sunaikinanti taikinį susidūrusi kaktomuša. Tačiau perėmėjų bandymai atskleidė jų žemą efektyvumą — numušė tik pusę mokomųjų raketų.

Naikintuvas Su-37, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владимир Федоренко

Amerikiečiai ne kartą bandė tobulinti kontinentinės priešraketinės gynybos sistemą. Dirbo ties galimybe priešraketinėse raketose įrengti daugiafunkcę žudymo mašiną (Multi-Object Kill Vehicle — MOKV). Testai parodė, kad naujovė nėra perspektyvi. Praėjusio dešimtmečio viduryje buvo pradėta programa "Redesigned Kill Vehicle" (RKV), skirta sukurti naują kovinę dalį, kuri pakeistų esamus kinetinius už atmosferinius perėmėjus. Tam skyrė 5,8 milijardo dolerių. Koncernai "Raytheon", "Boeing" ir "Lockheed Martin" turėjo baigti plėtrą iki 2025 metų, tačiau 2020 metų rugpjūčio mėnesį priešraketinės gynybos sistemų agentūra sutartį nutraukė. Remiantis JAV žiniasklaidos pranešimais, priežastis — "konstruktyvios gaminio problemos".

Būtent tada Pentagonas paskelbė, kad daugiau nebeinvestuoti į GMD platformos modernizavimą, reikalingas iš esmės naujas perėmėjas. Kol nebus priimta perspektyvi technologija, Vašingtonas ketina sustiprinti žemyninės JAV priešraketinę gynybą kitų jėgų ir priemonių sąskaita.

Viskas gynybai

Visų pirma kalbama apie laivus, turinčius "Aegis" kovos informacijos ir valdymo sistemą, ir priešraketinę šeimyną "Standard". Dauguma šių vimpelų dabar veikia Ramiajame vandenyne. Atnaujintos daugiasluoksnės priešraketinės gynybos sistemos koncepcijoje daroma prielaida, kad kai kurie "Arlie Burke" eskadriniai minininkai ir "Ticonderoga" kreiseriai nuolat budės prie Amerikos krantų.

Problema ta, kad priešraketinė šeimyna "Standard" yra sukurta sunaikinti trumpojo ir vidutinio nuotolio raketas ir iš tikrųjų negali perimti tarpžemyninių balistinių taikinių. Priešraketinės gynybos agentūra pažymi, kad naujos koncepcijos sėkmė daugiausia priklauso nuo naujausios modifikacijos Standard SM-3 Block IIA perėmėjo bandymų. Pernai jis Havajų salose numušė taikinį, imituojantį TBR kovos galvutę.

Be to, MDA neatmeta "Aegis" antžeminio varianto — "Aegis Ashore" — dislokavimo JAV, ypač Havajuose. Tokių kompleksų elementus, priminsime, amerikiečiai dislokavo Lenkijoje ir Rumunijoje. Norėjo ir Japonijoje, tačiau Tokijas atsisakė.

Dar vienas nacionalinės priešraketinės gynybos sistemos sluoksnis bus antžeminės trumpojo nuotolio priešraketinės sistemos THAAD, dislokuotos visų pirma Pietų Korėjoje ir Guame. Šiems ginklams atnaujinti agentūra praėjusiais metais paprašė 273 mln. Daroma prielaida, kad THAAD paskutinėje trajektorijos fazėje numuš raketines galvutes. Kiek šių kompleksų prireiks Jungtinių Amerikos Valstijų pridengimui, nepranešama.

Amerikiečiai dar tik pradeda kurti naują priešraketinės gynybos sistemą, tuo tarpu Rusijoje šią darbai vyksta pilnu pajėgumu. Lapkritį Gynybos ministerija dar kartą sėkmingai išbandė perspektyvią raketą A-235 "Nudol" Sary-Šagan bandymų poligone Kazachstane. Skirtingai nuo dabartinės A-135 sistemos, kuri pridengia Maskvą ir Centrinį pramonės regioną, "Nudol" — mobili. Tai yra, ją bus galima dislokuoti bet kurioje šalies vietoje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Rusija, priešraketinės gynybos sistema, JAV
Lietuvos kariškiai

Patriotizmo neužtenka. Vaikus Lietuvoje norima paversti "kariais-didvyriais" 

(atnaujinta 23:55 2021.04.10)
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas rūpinasi Lietuvos jaunimo morale ir kovos dvasia. Žengdamas koja kojon, jis pasiūlė sukurti žaidimą vaikams, kuriame visi jausis "kariais-didvyriais" nugalėdami priešus

Praėjusią vasarą artimiausi Baltijos šalių partneriai ES ir NATO — lenkai — nusprendė pasidomėti lietuvių, latvių ir estų pasirengimu kovoti su Rusija vardan NATO interesų. Jie sako, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybės reguliariai deklaruoja savo ištikimybę aljanso konfrontacijos su Maskva eigai ir savo piliečių pasirengimą paimti M-16 šautuvus ir dalyvauti militarizuojant rytinį flangą. Bet kaip yra realybėje?

Lenkijos rinkos ir socialinių tyrimų instituto kartu su gynybos informacijos portalu "Defense24.pl" atliktos apklausos rezultatai sukrėtė sociologus ir Šiaurės Atlanto aljanso generolus. Paaiškėjo, kad 60 procentų lietuvių, 44 procentai latvių ir 43 procentai estų, kilus karui su "rytine kaimyne", pirmiausia bandys užtikrinti savo artimųjų saugumą. Bet tik 17 procentų Lietuvos gyventojų, 16 procentų Latvijos ir 24 procentus Estijos gyventojų kariautų su Rusija su kulkosvaidžiu rankose.

Dabar aišku, kodėl per vadovavimo ir štabo pratybas NATO generolai Europoje atvirai pareiškia, kad ginkluoto konflikto atveju Rusijos tankai per kelias valandas nesustos nuo Baltarusijos iki Kaliningrado ir paskutiniai galimo pasipriešinimo taškai. Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariuomenės bus sutramdytos per dvi–tris dienas.

Lietuvoje tada sakė, kad "eisime į miškus ir, kaip ir mūsų "didvyriški protėviai", vykdysime partizaninį karą su "okupantais".

Pažymėtina, kad panaši lenkų jaunimo apklausa Lietuvoje buvo atlikta prie ankstesnės liberaliųjų konservatorių vyriausybės (2008–2012 metais) tiesiog po įvykių Pietų Osetijoje ir Abchazijoje 2008 metų rugpjūčio 8 dieną. Ir tada daugiau nei 60 procentų jaunų lietuvių teigė, kad neketina imti ginklo, "jei Rusija puls".

Pasirodo, kad daugiau nei dešimt metų lietuvių propaganda "Rusai puola" buvo veltui? "Kaip taip?" — piktinosi uolus rusofobas ir karštas "patriotas" Laurynas Kasčiūnas. Jis sakosi įsigilinęs į šią problemą ir radęs ryškią spragą patriotiniame jaunimo ugdyme. Pasirodo, kad dalykas "Nacionalinis saugumas ir gynyba" įvedamas tik 38 iš tūkstančio šalies mokyklų. Ir tai neprivalomai!

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

O būtina, kad kiekvieną dieną kiekvienoje iš 9–11 klasių būtų pamoka, kurioje mokytojai kalbėtų apie didvyrišką Lietuvos karių praeitį. O įvairaus amžiaus moksleiviams taip pat reikėtų sukurti kompiuterinį žaidimą, kuriame, matyt, visi pasidabins šarvais, paims kardą ir kovos su "barbarų" ordomis iš rytų.

Kitame žaidimo lygmenyje, kaip suprantu, 1941 metų modelio vokiečių "Schmeiser" turėtų pasirodyti Lietuvos "kario-didvyrio" rankose, o ant rankos — tvarstis su užrašu "policininkas". O bonusinius taškus šiame žaidime, matyt, galima uždirbti už barbarus, suvertus ant ieties, už Panerių miške sušaudytus žydus ir namuose su savo vaikais sudegintus komunistus. O aukščiausiame lygmenyje — daugeliui didvyrių — už susprogdintą Baltarusijos atominę elektrinę.

Na, jei patriotiškai nusiteikusį žaidėją staiga užmuša T-34 šūvis, arba apsukrus NKVD pareigūnas prieina prie jo iš nugaros ir iš revolverio šauna į nugarą, tada neverta nusiminti — jam bus pastatytas auksinis paminklas, vardas įamžintas marmure ir auksinėmis raidėmis užrašytas virtualioje Lietuvos istorijoje. Auksas — už tūkstančius nužudytų žydų ir bolševikų. O jei mažiau — tada sidabras.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
vaikai, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), Laurynas Kasčiūnas
Data

Kokia šiandien diena: balandžio 11-osios šventės

(atnaujinta 15:11 2021.04.10)
Balandžio 11 yra 101-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 264 dienos

Šiandien Saulė teka: 06:32 val., leidžiasi: 20:10 val., dienos ilgumas: 13.38 val.

Vardadienį švenčia Eigmantas, Eigminas, Vykintas, Leonas.

Šią dieną 1764 metais Rusija ir Prūsija pasirašė Peterburgo sutartį, davusią pradžią būsimiems Abiejų Tautų Respublikos padalijimams;

1990 – prisiekė pirmoji po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos Vyriausybė;

2006 – iš Seimo pirmininko pareigų slaptu balsavimu pašalintas Artūras Paulauskas.

1954 metais gimė Valentinas Masalskis, vienas garsiausių Lietuvos teatro ir kino aktorių, nuo 1992 m. – ir režisierių. Aktorius 1996 metais apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija.

1814 – Napoleonas Bonapartas ištremiamas į Elbos salą;

1984 – Tarybų Sąjungos vadovu tapo Konstantinas Černenka;

1984 – gimė pirmasis pasaulyje kūdikis, pradėtas iš užšaldyto embriono.

1755 gimė Džeimsas Parkinsonas (James Parkinson), britų gydytojas, aprašęs Parkinsono ligą;

1949 gimė Lee Sheriden, grupės Brotherhood of Man narys;
1971 gimė Oliver Riedel, vokiečių grupės Rammstein bosistas.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai