Aktorė Severija Janušauskaitė, archyvinė nuotrauka

Severija Janušauskaitė: Lietuvoje valstybės ir kultūros santykiai tragiški

374
(atnaujinta 11:45 2018.01.30)
Vasarį Rusijos kino teatruose pasirodys veiksmo trileris "Selfie", kuriame kartu su Rusijos kino žvaigždėmis Fiodoru Bondarčuku ir Konstantinu Habenskiu pasirodys lietuvė Severija Janušauskaitė

Sputnik Lietuva korespondentas susitiko su Severija Tarptautiniame MIA „Rossija segodnja" spaudos centre Maskvoje ir pasikalbėjo apie darbo su Rusijos žvaigždėmis ypatumus bei tai, kuo lietuviškas kinas skiriasi nuo europietiško.

Tėvai nesibars

- Koks epizodas iš "Selfie" pasirodė jums įsimintiniausias?

— Iš tikrųjų šių epizodų buvo mažai. Tačiau buvo vienas sunkus, kai mes einame į kambarį, lipame su Habenskio herojumi labai stačiais laiptais. Buvo siaubingai šalta. Tiesiog neįtikėtinai. O mes vis laipiojame pirmyn-atgal, pirmyn-atgal. Per šį siaubingą šaltį. Aš buvau apsiavusi batelius su kulniukais, apsirengusi kailiniais. Vaidinau lyg man labai gerai, tačiau jaučiausi labai blogai.

- Ar jūs nesivaržėte Konstantino Habenskio? Juk jis toks didis meistras.

— O kodėl aš turėčiau varžytis? Jis toks pats žmogus.

- O už filmavimo aikštelės ribų kino žvaigždės labai išpuikusios?

— Jie labai paprasti žmonės. Man pasisekė. Aš iš viso su "sužvaigždėjusiais" kol kas nedirbau.

- Pastebėjau, kad jūs susidraugavote su scenarijaus autoriumi Sergeju Minajevu.

— Ne, nelabai. Viskas normalu. Aš su visais draugauju. Aš realiai "įšokau" į šį projektą, suvaidinau. Buvo labai įdomu dirbti. Po to taip pat "iššokau".

- Pirmoji filmo scena — erotinė. Ar tėvai nesibars?

— Jie jau tiek matė! Už ką ten bartis? Tai labai klastingas klausimas. Ar ten viskas labai atvirai? Vadinasi, jūs nematėte kitų mano filmų. Verta pasižiūrėti!

Tomas Tykveris laiko galvoje visą filmą

- Na, kas gi nežino Tomo Tykverio serialo "Babilonas-Berlynas", kuriame jūs vaidinate. Kaip sekasi šiame projekte?

— Mes jau baigėme. Jis pasirodys sausio 30 dieną. Procesas baigtas. Tikriausiai, filmuos trečią ir ketvirtą sezonus. Aš kol kas nesu tikra, kad liksiu ten. Bet pasižiūrėsime!

-O kaip vyksta darbas Europos filmavimo aikštelėse, palyginti jas su rusiškomis?

— Ten viskas truputį kitaip. Ir biudžetas kitas, skiriasi nuo rusiškų trisdešimt kartų. Ir masinės scenos — tūkstančiai žmonių. Trys režisieriai, penkios kameros. Filmavimo procesas ten vyksta kur kas greičiau. Buvo labai įdomu dirbti. Prieš filmavimą buvo labai ilgas pasiruošimo laikotarpis — trys mėnesiai. Ir penkerius metus rašė scenarijų. Filmavo pusmetį. Tai labai didelis projektas. Ir galvoju, gal taip pat filmavimo procesas vyksta ir Holivude.

- O koks žmogus šis legendinis Tomas Tykveris (nufilmavo tokius filmus kaip "Bėk, Lola, bėk!", "Parfiumeris", "Debesų žemėlapis"?

— Labai linksmas, pozityvus. Visuomet yra geros sportinės formos. Jis neleidžia sau liūdėti. Bet jis yra labai reiklus. Nebus taip, kad jis paėmė aktorius ir su jais nedirbs. Ne. Jis dirba. Bet dirba labai tiksliai, visi jo nurodymai filmavimo aikštelėje — labai tikslūs. Tai didelė retenybė. Tokie režisieriai — tai asmenybės. Ir labai sudėtingos. Jiem skartais būna labai sunku paaiškinti, ko jie iš tavęs nori. Tu turi pati sugalvoti, kaip egzistuoji kadre.

O režisierius jau viską žino, ir tu tai matai. Tomas Tykveris filmuoja montavimui, iš karto švariai. Ne taip kaip mes, kai kartais pradedame meninį procesą filmavimo aikštelėje. Ar nufilmuoti epizodą "aštuntuku", dideliu, bendru ar vidutiniu planu? O Tykveris jau savo galvoje mato, kaip tai atrodys. Tai puiku.

- Ar jis jums siūlė kokius nors naujus projektus?

— Ne, jis labai užsiėmęs. Bei aktorių ten labai daug, kad jis galėtų visiems siūlyti. Bet vis dėlto man tai jau didžiulė sėkmė. Aš patenkinta. Tai nereiškia, kad aš su juo būtinai dirbsiu toliau. Tačiau tai atveria kažkokias duris — arba langus.

Man šiuo metu smalsu pabandyti sukurti muziką. Gal truputį palikti kiną. Padaryti pauzę. Nes kai labai daug projektų, pavargsti, nebeįdomu. Trūksta įdomių scenarijų. Reikia ieškoti alternatyos.

- Jūs dainuojate? Turite nuostabų balsą.

— Taip, aš dainuoju. Mes su komanda iš projekto "Babilonas — Berlynas", kurie darė garso takelį, galvojome, kad kažkaip reikia kartu kurti. Pažiūrėsime! Tai bus alternatyva, bet mane ji labai domina. Aš jau seniai norėjau ne tai, kad turėti savo grupę ir tapti populiaria dainininke… Ne! Bet sukurti kompoziciją aš pabandyčiau.

Valstybės ir kultūros santykiai — tragiški

- Ar galima lyginti europietišką kiną su lietuvišku? Ar yra skirtumas?

— Mes turime labai mažą kino industriją. Valstybės ir kultūros santykiai — tragiški. Ir laukti iš valstybės kažkokių pinigų — man atrodo, nerealu. Bet taip visur! Visuomet reikia pačiam ieškoti lėšų. Ir ateina jauna karta. Ir tai, ką jie dabar filmuoja, akivaizdu — "art house" variantas. Bet jie vis drąsiasni.

Aš norėčiau palinkėti mūsų kinematografams drąsos. Nes egzistuoja toks lietuviškas kompleksas: mes maži, niekam neįdomūs. Mes neturime pinigų. Tačiau ne pinigai viską sprendžia! Tykveris turėjo milžiniškus pinigus, tačiau filmas daromas jo talento dėka. Tu gali turėti daug pinigų, o sukursi visišką nesąmonę.

- Ar jus kviečia filmuotis Lietuvoje?

— Aš filmavausi Lietuvoje. Vasarą padariau tris filmus. Vieną trumpo metražo ir du pilno.

- Papasakokite apie juos.

— Vienas projektas vadinasi "Tėvynė". Jį sukūrė jaunas režisierius, debiutantas. Jis mokėsi pas didįjį režisierių Terensą Maliką ir atvažiavo iš Amerikos. Jaunas režisierius pusiau lietuvis, pusiau amerikietis. Ar mes nufilmavome "art house" filmą apie Lietuvos 90-uosius, kai viskas pasikeitė, Lietuva tapo laisva. Jis apie tai, kaip sunku moteriai grįžti namo iš Amerikos ir tapti tikra motina. Apie tai, kaip atrasti savo namus. Įdomi ir liūdna istorija. Aš labai laukiu šio filmo.

- O dar du projektai?

— Dar buvo trumpo metražo filmas, kurį Lietuvoje filmavo britai — vaikinas ir mergina. Šis filmas apie psichines baimes, apie fobijas. Kai žmogus girdi balsus. Toks keistas, bet įdomus projektas. Ir aš jame suvaidinau heroję, kuri ne tai kad turi šizofreniją, bet girdi balsus. Filmas apie tai, kaip mes nesuprantame tokių žmonių, nesuvokiame jų visuomenėje.

O trečias projektas — labai, labai "art house". Tai juodai-baltas kinas, labai sudėtingas. Dabar daug apie jį nepasakosiu. Tiesiog šis filmas labai ilgai filmuojamas. Beveik be pinigų. Bet režisierius Jurgis Matulevičius — įdomus vaikinas. Jis turi kažkokį neįprastą požiūrį į filmavimo procesą. Jis Šarūno Barto mokinys. Ir tai labai jaučiasi.

Lietuvoje yra aktorių!

- Ar jūs palaikote ryšį su tautiečiais, būdama Rusijoje? Su ta pačia Ingeborga Dapkūnaite arba su teatro režisieriais — pavyzdžiui, su Rimu Tuminu?

— Kai aš atvažiuoju į Maskvą, esu labai užsiėmusi, matau tik viešbutį, scenarijų ir aikštelę. Gaila! Labai norėčiau susitikti su tautiečiais. Bet aš juos suprantu — jie labai užsiėmę. Bet aš įsitikinusi, kad jie mane žino. Su Tuminu mes pažįstami. Aš net iš pradžių buvau pas jį svečiuose. Labai įdomu. Jis aprodė man Vachtangovo teatrą, kaip ten viskas veikia. O susitikti Lietuvoje? Nežinau. Yra toks momentas: tai, kas yra Rusijoje, tegul Rusijoje ir lieka.

- Ko jūs galite palinkėti Lietuvos žiūrovams, kai jie žiūrės "Selfie"?

— Aš norėčiau, kad lietuviai daugiau didžiuotųsi savimi. Kad juose būtų daugiau pozityvo. Nes yra toks kompleksas: mes maži, mes neturime aktorių. Turime! Jūs tiesioj jų nežinote. Ir tai jūsų bėda, o ne jų. Manęs neatpažįsta Lietuvoje. O štai kai aš sėdėjau kavinėje Briuselyje, prie manęs priėjo kažkokios moterys ir pasakė: "Mes jus žinome! Jūs iš "Babilonas — Berlynas"!" Aš buvau šokiruota. Taigi, kam reikia, tas žino.

Mūsų šalyje yra žmonių, kurie daug dirba. Juos reikia paremti. Taigi linkiu to ir mums, ir jums.

374
Tegai:
filmai, kino filmavimas, kinas, kino industrija, aktorė, Severija Janušauskaitė, Rusija, Lietuva
Dar šia tema
"Nepatogus kinas": Vilniuje vyksta dokumentinių filmų festivalis
Baisus kinas: Rusijos filmus Lietuvoje tikrins dėl propagandos pavojaus
Kinas ir politika — priešų paieška
Lietuviškas kinas: 2016-jųjų pasiekimai ir ateities planai
Moteris eina pro Sičuano provincijos žemėlapį

Skurdo nebėra. Kinija nugalės toliau?

(atnaujinta 13:08 2020.11.28)
Metų pradžioje skurstančių apskričių buvo 832, šią savaitę iš skurstančių apskričių sąrašo buvo išbrauktos paskutinės devynios

VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Jaučiama, kad Pekinas dar nespėjo iš tikrųjų atšvęsti šį pasiekimą ir paversti jį pasauliniu įvykiu: iki 2020 metų iškeltas tikslas buvo įvykdytas laiku, kad būtų visiškai panaikintas  absoliutus skurdas. Apie tai rašo RIA Novosti autorius Dmitrijus Kosyrevas.

Tačiau jei agentūros praneša, kad šią savaitę iš skurstančių apskričių sąrašo buvo išbrauktos paskutinės devynios — tai  taip ir yra? Visiškas skurdas Kinijoje įveiktas?

Metų pradžioje skurstančių apskričių buvo 832. Paskutinės devynios buvo įsikūrusios pietvakarinėje Guidžou provincijoje. Prieš tai, praėjusiais mėnesiais visiškas skurdas įveiktas Sindziange, Sičuane ir dar keliose kitose provincijose.

Taip, tai yra pasaulinės reikšmės įvykis, jis dar labiau sustiprins Kinijos statusą, pavyzdžiui, Afrikoje, kur ji ir be to sėkmingai eksportuoja vystymosi technologijas į regionus, kurie atrodo beviltiškiausi. Nors ir be šių metų rekordų, ekspertai, pavyzdžiui, daktaras Matthias Holvortas iš JT maisto programos, šiomis dienomis pasauliui primena, kad Kinijai atitenka 70 procentų panaikinto pasaulio skurdo (daugiau nei 700 milijonų žmonių). Taip, iš tikrųjų šie skaičiai buvo žinomi jau seniai, iš įvairių leidinių ir dokumentų, ir jei Pekinas būtų kovojęs su skurdu dar metus ar dvejus, padėtis nebūtų labai pasikeitusi.

Tačiau tokiems įvykiams visgi įvykus, jie sukelia įvairių minčių įvairiems žmonės visame pasaulyje. Štai bent jau leidinys "Foreign Affairs", JAV: tai tik pradžia, kinams vis dar teks daug nuveikti, kad pagerintų milijonų gyvenimą... O kas ginčytųsi: teks. Ir kaip nesuprasti liūdnų amerikiečio jausmų, juk ne JAV sumušė rekordą.

Pirmoji mintis čia akivaizdi: tai tik figūra, tai yra sąlyginis dalykas, kažkas sugalvojo šią skaitmeninę ribą, o dabar ji buvo įveikta. Kinijos ekonomistai apskaičiavo, kad kraštutinis skurdas prasideda nuo žemesnės nei 4000 juanių per metus ribos. Beje, tose pačiose paskutinėse Guidžou apskrityse vidutinės metinės pajamos padidėjo iki 11 487 juanių arba 1740 JAV dolerių. Bet kažkam atrodys, kad tokios pajamos yra siaubingos. Svarbiausia, kad dabar kova tikrai prasidės ne nuo kraštutinio, o tiesiog nuo skurdo. Nes tai yra pats atvejis, kai tikslas — niekis, o judėjimas — viskas.

Čia, be abejo, įdomiausia yra technologijos, kai kurios iš jų galėjo suveikti tik Kinijoje, o dalis — kitur. Visiškas skurdas šalyje priešinosi, kaip matyti iš žemėlapio, sunkiai prieinamose vietovėse ir toli nuo plėtros centrų (pavyzdžiui, kalnuose). O efektyviausias kovos metodas dažniausiai pasirodė ten kelių tiesimas.

Taip pat buvo importuojamos tokios technologijos kaip "ryžiai - žuvis", tai yra mailiaus auginimas vandenyje, kuris dalį metų turėtų užlieti ryžių pasėlius. Taip pat — ryšys, be kurio neįmanoma atspėti, kokius produktus ir už kiek galima parduoti kaimyniniame mieste, jei ten, pasikartosime, atsirado kelias. Galiausiai — iš daugybės kiniškų keistenybių — kai kur ant namų kabino lenteles "skurstantis ūkis", tačiau tai reiškė, kad ūkis pastatė būtent šį namą už beprocentę paskolą, kurią išleido vietos plėtros ir skurdo mažinimo tarnyba. Tai yra reklama dėl keitimosi patirtimi: ateina kaimynai ir aptaria, kaip veikia ši technologija... Nors kai kuriose šalyse labiau įprasta pakabinti kitas lenteles, pavyzdžiui, "pavyzdinio turinio namai", mokyti tik remiantis gerais pavyzdžiais ir ignoruoti blogus.

Kova su skurdu Kinijoje vyko ne tik per pastaruosius 40 metų (tai yra po maoizmo), bet ir šimtmečius. Kitose šalyse ir civilizacijose vyko tas pats. Ir žmonija per šį laiką susiprato, kad kalbama apie problemą, kurios pagrindas — filosofija, tai yra žmonių ir tautų požiūris į tai, kas apskritai yra skurdas ir kokia yra vieno žmogaus ir visos visuomenės pastangų prasmė.

Ir čia labai tinkamai atrodo straipsnis, kuris buvo paskelbtas beveik tą pačią dieną, kai Pekinas paskelbė apie savo pasiekimą. Jis buvo paskelbtas Indijos laikraštyje "Pioner", tačiau jo autorė — amerikiečių rašytoja Janet Dailey, kuri netaria nė žodžio apie Kiniją, ji iš tikrųjų rašo apie tai, kodėl trampizmas dabar gyvuos amžinai. Ir — taip, kalbama apie skurstančio žmogaus pastangų prasmę. JAV, nors ir ne tik ten.

JAV doleriai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Наталья Селиверстова

Janet pradeda pokalbį su garsiąja Hilari Klinton citata apie tai, kad didelė JAV gyventojų dalis — basket of deplorables, beveik neišverčiamas įžeidimas, kaip "šiukšlių krūva". Tada įvyko keista istorija — šiuos žodžius, sau priskyrė tiek Donaldo Trampo rinkėjai, tiek demokratų rinkėjai, tai yra visokios valstybės pagalbos gavėjai; apskritai vargšai. Be to, buvo ir kitų Hilari pasisakymų. Šie žodžiai, visi kartu sugadino Hilari rinkimus ir privertė dabartinę Baideno kampaniją griebtis itin didelio sukčiavimo per rinkimus.

Taigi, negalima taip elgtis su vargšais, sako Janet, jie neturėtų jaustis pamiršti ir, be to, niekinami. Taip pat, kaip ir Anglijoje negalima buvo ignoruoti ištisų miestų, paremtų senomis pramonės šakomis, gyventojų likimo, o Didžiosios Britanijos demokratai (tai yra leiboristai) šiuos žmones paprasčiausiai nurašė ir pašalino iš savo galimų rinkėjų sąrašų.

Amerikos politinė kultūra, kurią atspindi trampizmas, sako ji, daro prielaidą, kad beveik visi karjerą pradeda būdami vargšai, o vėliau prisiima asmeninę atsakomybę už savo sėkmę ar nesėkmę. Ten niekas neturi rūpintis vargšais — už tad ten skurdas ir kitos nesėkmės nėra suvokiamos su niekinančia atjauta, lydinčia valstybės dalijamą medžiagą. Ir todėl amerikiečiai ir toliau masiškai balsuos už trampizmą, o ne tik už Demokratų partijos socializmą, kuriame "žemesnieji" yra maitinami mainais už jų rinkimų paramą, slėpdami jiems panieką.

Bet tai yra klasikinės dešiniųjų ideologijos himnas, o Kinija — ką ji turi bendro su juo? Argi ne kairiųjų politika - "socializmas su kinų ypatybėmis" kovoja su skurdu ten? Bet reikalas yra tas, kad pagal amerikiečių kairiųjų ir dešiniųjų standartus tikras kairysis buvo Mao valdžioje, kai visa šalis turėjo tenkintis po lygiai padalintomis valstybės išmokomis su žinomu rezultatu (nuskurdimas). Šiandien su skurdu tolimuose rajonuose kovojama amerikietiškai: atveria žmonėms galimybes užsidirbti pinigų patiems, o ne dalijant pagalbą, kuriai pirmojo ar antrojo pasaulio ekonomikai kažkaip susikrapštytų pinigų. Na, o jei kalbėsime apie kinų ypatumus, tai vargšai ten nėra niekinami, jie laikomi gerbiama visuomenės dalimi, kuriai turi būti suteiktas impulsas tapti dar labiau gerbiamam — kai jie savo rankomis nugalėjo skurdą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
JAV, skurdas, Kinija
Dar šia tema
Žmonijai išpranašautas visuotinis skurdas
Lietuvos teisininkas: Vilniui "Baltarusijos avantiūros" sukels liūdnas pasekmes
Lietuva pateko į šalių su didžiausia skurdo rizika ES sąrašą
Raketa

"Abejotinas užmojis": išbando amerikiečių jūreiviai

(atnaujinta 11:10 2020.11.28)
Karinis jūrų laivynas pirmą kartą sunaikino TBR, pranešė JAV priešraketinės gynybos agentūra. Bandomieji paleidimai buvo vykdomi penkis kartus, dalis jų buvo nesėkmingi

VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Pridengti JAV rytinę pakrantę nuo tarpžemyninių balistinių raketų, apsieinant su "mažai kraujo", — Pentagonas pranešė apie sėkmingus priešraketinės "Standard Missile-3 Block IIA" bandymus. Įstaigos atstovų teigimu, ji gali būti bazuojama visuose "Aegis" sistemą turinčiuose naikintuvuose ir gali numušti bet kokią TBR. Apie tai, ar perėmėjas susitvarkys su Rusijos "Jars" ir "Avangards" — RIA Novosti medžiagoje rašė autorius Nikolajus Protopopovas.

Ramiojo vandenyno riba

Naujovė buvo išbandyta Ramiajame vandenyne į šiaurės rytus nuo Havajų salų. "Arleigh Burke" klasės naikintuvas USS John Finn apšaudė taikinį, imituojant tarpžemyninės balistinės raketos kovinę dalį.

Karinis jūrų laivynas pirmą kartą sunaikino TBR, pranešė JAV priešraketinės gynybos agentūra. Priminsime, kad "SM-3 Block IIA" integruotas į ginkluotę 2010-ųjų viduryje. Bandomieji paleidimai buvo vykdomi penkis kartus, dalis jų buvo nesėkmingi. Tiesą sakant, perėmėjas buvo skirtas sunaikinti vidutinio nuotolio raketas, tačiau dabar jie nusprendė jį nukreipti ir į TBR.

"SM-3 Block IIA" priklauso "RIM-161 Standard Missile 3" zenitinių raketų klasei. Šiandien tai yra moderniausia modifikacija — skrenda toliau, aukščiau ir greičiau nei ankstesnės versijos. Kovinėje galvutėje nėra sprogstamojo užtaiso, taikinys sunaikinamas kinetiniu poveikiu, tai yra, sviedinys į jį tiesiog atsitrenkia. Pavyzdžiui, tokias raketas galima dislokuoti antžeminėje Amerikos priešraketinės gynybos sistemos bazėje Rumunijoje, kur amerikiečiai perkėlė universalius paleidimo įrenginius "Mk 41".

JAV priešraketinės gynybos agentūros viceadmirolas Džonas Hilas paskutinius bandymus pavadino "neįtikėtinu pasiekimu ir nauju visos "Aegis" sistemos vystymo etapu". Kartu jis pažymėjo, kad laivai su "SM-3 Block IIA", galės veikti kartu su antžeminėmis raketinės gynybos sistemomis, įsikūrusiomis Aliaskoje.

Pentagonas tikina, kad naujosios priešraketinės raketos yra skirtos perimti Šiaurės Korėjos TBR, kurios potencialiai gali pasiekti JAV rytinę pakrantę. Beje, SM-3 buvo išbandytas beveik iškart po to, kai neseniai buvo demonstruojama didžiausia tarpžemyninė raketa iš Pchenjano arsenalo.

Šaudymas tuščiai

Tačiau, nepaisant Amerikos kariuomenės optimizmo, perspektyvi raketa gali pasirodyti visiškai neveiksminga prieš naujas KLDR branduolinio arsenalo kovines galvutes, jau nekalbant apie strateginius Rusijos ir Kinijos viršgarsinius ginklus. Kaip iš visa Amerikos sistema "Aegis".

"Amerikiečiams nesiseka su Korėjos raketomis, — interviu RIA Novosti sakė karo ekspertas Aleksejus Leonkovas. — Jas galima paleisti iš bet kur — iki šiol niekas nežino, kur yra paleidimo įrenginiai. Ir radarams aptikus TBR paleidimą, yra rizika, kad priešraketinės gynybos sistema paprasčiausiai nesuveiks. Štai kodėl japonai atsisakė "Aegio" pakrantės sistemos. Visi prisimename, kaip Šiaurės Korėjos balistinė raketa skrido virš Japonijos ir nukrito į Ramųjį vandenyną. Amerikos gynyba nepadėjo".

Pasak eksperto, pastaraisiais metais JAV priešraketinė gynybos sistema buvo pritaikyta pasaulinio momentinio smūgio koncepcijai. Jai buvo paskirta balistinių raketų, paleistų iš išlikusių šachtinių, mobiliųjų ar jūrinių paleidimo įrenginių, sulaikymo funkcija po pirmojo nuginklavimo reido.

Tačiau visos priešraketinės sistemos, kuriomis šiandien puikuojasi amerikiečiai, nesvarbu, ar tai jūrinis "Aegis", ar antžeminė THAAD, veikia tik su balistiniais taikiniais. Tuo tarpu šiuolaikinės Rusijos TBR ir viršgasinės raketos, sukurtos po 2002 metų, Kai JAV pasitraukė iš ABM sutarties, yra aprūpintos manevrinėmis kovinėmis galvutėmis. Perimti jas praktiškai neįmanoma — anot ekspertų, net pati pažangiausia priešraketinė gynybos sistema nesugeba numatyti tokios kovos galvutės skrydžio trajektorijos.

"Kai tik objektas pradeda manevruoti, jis tampa itin sunkiu taikiniu, — paaiškina Leonkovas. — Priešraketinės sistemos turi tiksliai apskaičiuoti tašką, kur "kinetinis" sviedinys susitiks su raketa. Ir jei kovinė galvutė keičia savo trajektoriją, tai yra labai sunku. Ženkliai padidėja ir raketų sąnaudos. Remiantis skaičiavimais, pavyzdžiui, norint perimti vieną Rusijos viršgarsinę raketą, reikės apie dvidešimt SM-3 vienetų".

Amžina priešprieša

Buvęs Strateginių raketų pajėgų pagrindinės būstinės generolas-pulkininkas Viktoras Jesinas pažymėjo, kad apie Amerikos bandymus buvo žinoma iš anksto. Pentagonas juos anonsavo prieš kelerius metus.

"Žinoma, JAV raketinės gynybos galimybės išsiplės — laivai, stovintys netoli pakrančių, turės tam tikrą potencialą sulaikyti TBR kovines galvutes besileidžiančiomis trajektorijomis", — pabrėžė generolas. — Tačiau viduriniame skrydžių segmente, 1500-1700 kilometrų aukštyje, sistema SM-3 negali jų perimti. Tai gali padaryti tik GBI (Ground-Based Interceptor), dislokuoti Aliaskoje ir Kalifornijoje. O amerikiečiai turi tik 44 tokius paleidimo įrenginius".

Jesinas taip pat pridūrė, kad amerikiečių jūreiviai šaudė ne į tikrą kovinę galvutę, o į gana primityvų taikinį be priešraketinės gynybos priemonių. "Visi mūsų TBR turi apgaulingus taikinius nuimamose galvutėse, — patikslino jis. — Tokiame "debesyje" labai sunku atskirti tikrąją kovinę galvutę".

Pavyzdžiui, raketų komplekso "Jars" galvutės dalyje — nuo trijų iki šešių kovinių galvučių po 300 kilotonų. Jos yra padengtos specialia medžiaga, sugeriančia radaro spinduliuotę, todėl jie jau tampa praktiškai nematomi radarams. Be to, po atskyrimo kovinės galvutės lydi daugybę netikrų kovinių galvučių, kurios veikia kaip priešraketinių raketų masalas.

Kalbant apie naujos sistemos kryptį, akivaizdu, kad amerikiečiai gudrauja, sutelkdami dėmesį į KLDR kylančią grėsmę. Paleidimo įrenginiams ir nukreipimo sistemoms nesvarbu, kokios raketos atakos — Šiaurės Korėjos ar, pavyzdžiui, Rusijos.

Jesinas pabrėžė, kad dabartinė JAV priešraketinės gynybos sistema nėra pajėgi atremti didžiulį raketų smūgį, o amerikiečiai negalės padidinti savo galimybių bent iki 2020-ųjų pabaigos.

Ekspertai sutinka, kad tik priešraketinės gynybos kosminio ešelono — 1600 palydovų su smūgio sistemomis — dislokavimas iš tikrųjų pakeis jėgų pusiausvyrą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
balistinė raketa, raketos, JAV
Dar šia tema
Kremlius paaiškino, kodėl priėmė Baku atsiprašymą dėl numušto sraigtasparnio Mi-24
Rusijos gynybos ministerija nufilmavo, kaip parašiutininkai šokinėja iš lėktuvo L-410
Nufilmuotas smogiamųjų lėktuvų Su-25SM mūšis su "priešu"
Lapkričio 29-oji

Kokia šiandien diena: lapkričio 29-osios šventės

(atnaujinta 16:38 2020.11.28)
Lapkričio 29 yra 333-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 334-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 32 dienos

Šią dieną minima Tarptautinė solidarumo su Palestinos tauta diena. Taip pat ši diena Lietuvoje yra draugo diena.

1957 metais "miško brolių" vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui įvykdyta mirties bausmė;
2001 metais Pasaulio lietuvių bendruomenė nutarė remti Lietuvos valdovų rūmų atstatymą.
1901 metais gimė Juozas Grušas, žymus XX a. antros pusės lietuvių dramaturgas, prozininkas, vertėjas, eseistas bei kultūros veikėjas (m. 1986 m.).
1910 metais gimė Antanas Škėma, lietuvių išeivijos rašytojas, prozininkas ir dramaturgas, modernizmo atstovas, didžiausias novatorius lietuvių literatūroje (mirė 1961 m.).
1830 metais Varšuvoje prasidėjo 1830-1831 m. sukilimas.

1945 metais susikūrė Jugoslavijos Socialistinė Federacinė Respublika.
1947 – JTO Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, pagal kurią Palestinos mandatas turėjo būti padalintas į žydų ir arabų valstybes.
1975 – Bilas Geitsas sukūrė kompanijos pavadinimą Microsoft.
Katalikų pasaulyje — pirmasis Advento sekmadienis.

Vardadienius švenčia Butvydė, Daujotas, Saturnas, Saturninas.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai