Idėja Lietuvai, archyvinė nuotrauka

Trys idėjos Lietuvai svajoti nekenksminga

69
(atnaujinta 14:23 2018.02.05)
Lietuvoje pasirinktos trys prioritetinės šalies plėtros idėjos. Apie ką yra kalbama ir ar išpildomos Lietuvos politikų svajonės?

Nuo šiol Lietuvoje trys pagrindiniai tikslai — įteisinti dvigubą pilietybę, užtikrinti garbingą gyvenimą mokytojams ir padėti su būstu jaunoms šeimoms (jau nekalbant apie kovą su biurokratija skaitmenizuojant valstybės paslaugas).

Tikslai, žinoma, pagirtini. Tačiau klausimų šioje istorijoje yra kur kas daugiau nei atsakymų. Bet apie viską paeiliui.

Kodėl ir kaip?

Dviguba pilietybė teoriškai turėtų iš dalies ištaisyti situaciją, susijusią su masine lietuvių emigracija. Kitaip tariant, šiuo atveju, nuolat gyvenant Airijoje ar Norvegijoje, jie išsaugos bent tokį ryšį su Tėvyne.

Seimas, archyvinė nuotrauka
© Flickr / Marta / Vilnius, Lithuanian Parliament (Lietuvos Respublikos Seimas)

Kita vertus, depopuliacijos problema faktiškai liks neišspręsta, nes niekam nelengviau nuo to, kad Londone sėdės Lietuvos pilietis — tai vis tiek bus Londonas, o ne Vilnius ar Kaunas.

Jau nekalbant apie tai, kad dvigubą pilietybę planuojama suteikti tik draugiškomis Lietuvai šalimis, nes neva lietuvis — Rusijos pilietis — tai žmogus-grėsmė, kurį vėliau Putino tankai gelbėti atvažiuos.

Eikime toliau. Mokytojas — prestižinė profesija. Nuostabu. Tik kuo universiteto dėstytojas blogesnis nei mokytojas, ar medikas, ar policininkas, ar gaisrininkas? Paprasčiau tariant, jei jau ketiname padėti, tai visiems biudžetininkams, o ne vien tik mokytojams, kurių iškėlimas į išrinktųjų rangą gali tik sustiprinti bendrą socialinį nepasitenkinimą.

Galiausiai, pagalba jaunoms šeimoms su būstu yra puiki idėja. Tačiau pagrindinis klausimas — kaip? Lietuvoje mėgsta barti Rusiją, o ten yra motinystės kapitalas. Be to, nuo šių metų sausio 1-osios įvestos papildomos išmokos naujagimiui. O pas mus didžiausias pasiekimas —  30 eurų per mėnesį už vaiką, kai sviestas kainuoja 2 eurus.

Tuo pačiu metu Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis kažkodėl pareiškė, kad sunkiausiai bus įgyvendinti dvigubos pilietybės idėją, nes ji susijusi su referendumu.

Taigi, likusioms pinigų yra? Ar ne? Ar taip?

Kur gauti pinigų

Kaip 2018 metų biudžeto priėmimo kontekste pabrėžė Lietuvos finansų ministras Vilius Šapoka "poreikių visada daug, o galimybės yra ribotos". Tai yra reikalingų pinigų nėra, o tai reiškia, kad neaišku, kaip valstybė padės mokytojams ir jauniems tėvams.

Ar, galbūt, tiesiog reikia liautis savo rankimis riboti Lietuvos ekonomikos potencialą?

Visų pirma, karinių išlaidų augimas — tai investicijos į nieką, ypač atsižvelgiant į šalies narystę Šiaurės Atlanto Aljanse, kuris arba apsaugos, arba ne.

Antra, kam reikalinga energetinė nepriklausomybė, kuri numato atsiskaymą nuo pigių rusiškų dujų daug brangesnių SGD naudai ir nuo pigios elektros energijos iš statomos Baltarusijos atominės elektrinės.

Išeina, kad ekonomiškai neatsakingoms politinėms užgaidoms tenkinti Lietuva pinigų turi, o  kai kalba eina apie piliečių socialinius poreikius — "galimybės yra ribotos."

Trumpai tariant, valstybės plėtojimo strateginių orientyrų apibrėžimą galima tik sveikinti, tačiau daryti tai reikia apgalvotai, nieko nesumenkinant. Tuo pačiu metu susidaro įspūdis, kad šalies vadovai neturi aiškaus supratimo apie tai, kaip jie ketina įgyvendinti net numatytus tikslus, nors pinigų žmogui Lietuvoje yra — tiesiog reikia pradėti juos racionaliai naudoti (na, ir žinoma, nevogti).

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone

69
Tegai:
jauna šeima, atlyginimų didinimas, būstas, mokytojai, dviguba pilietybė, "Idėja Lietuvai", Lietuva
Dar šia tema
Seimas pradeda ruoštis referendumo dėl dvigubos pilietybės organizavimui
Referendumas dėl dvigubos pilietybės gali vykti prezidento rinkimų metu
Dviguba Lietuvos pilietybė: būti ar nebūti
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Nausėda ES viršūnių susitikime dalinsis Lietuvos istorijos perrašymo patirtimi

(atnaujinta 10:36 2020.07.01)
Neeiliniame ES viršūnių susitikime Gitanas Nausėda ketina kalbėti apie "Rusijos revizionizmo politiką", užuot aptaręs aktualias ekonomikos atsigavimo problemas. Būtų gerai pasidalinti su kolegomis ir savo pačių 30 metų patirtimi perrašant istoriją Lietuvoje

Neeilinis ES viršūnių susitikimas vyks liepos 17–18 dienomis Briuselyje. Pagrindinis klausimas, kurį ketina išspręsti ES valstybių vadovai, yra koronaviruso sunaikintos ekonomikos atkūrimo plano parengimas ir kito septynerių metų ES biudžeto sudarymas. Kelių vaizdo konferencijų metu nebuvo galima išspręsti šių aktualių problemų. Todėl prezidentai ir ministrai pirmininkai asmeniškai atvyks į ES sostinę, nors nuolat gresia pavojus užsikrėsti COVID-19. Laikas nutraukti šį piniginį neaiškumą. Galų gale, jau šešis mėnesius Europos Sąjunga gyvena be svarbaus finansinio dokumento, ir šiandien nėra svarbesnių problemų.

Bet to nebuvo. Lietuvos prezidentas kalbės iš aukštų Europos Parlamento ir Europos Komisijos tribūnų ne apie pinigus, o apie revizionizmo politiką, kurią, pasak Vilniaus, vykdo Rusija.

"Būtina atkreipti sąjungininkų ir tarptautinės bendruomenės dėmesį, kad Rusija stengiasi sistemingai perrašinėti istoriją, siekdama pateisinti savo politiką kaimyninių valstybių atžvilgiu, ginčyti jų valstybingumą bei skaldyti Europos Sąjungą ir NATO", — sakoma Lietuvos prezidento administracijos pranešime. 

Įdomu, ar Gitanas Nausėda pasidalins su kolegomis Lietuvos "gebėjimu suduoti smūgį "revizionistams"? Iš tiesų daugiau nei 30 metų pati Lietuva užsiima ne tik perrašymu, bet ir naujos valstybės istorijos rašymu. Tai yra visiškas sąvokų pakeitimas ir tiesioginis istorinių faktų apvertimas aukštyn kojomis.

Nuo pat pirmųjų nepriklausomybės dienų, praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, iš Seimo tribūnų jie ne kartą pasisakė apie pusę amžiaus trukusią "sovietinę okupaciją", dėl kurios reikalavo kelių milijardų kompensacijų. O tremtis ir kova su "miško broliais" buvo paskelbta "lietuvių tautos genocidu".

Toliau — dar gražiau. Jie pareiškė, kad dėl Lietuvos žydų Holokausto Antrojo pasaulinio karo metais kalta TSRS. O lietuviai, kurie prisidėjo prie žydų žudymo, šiandien yra skelbiami nacionaliniais didvyriais. Jų palaikai yra iškilmingai perlaidoti.

Lietuva yra pirmoji iš trijų Baltijos šalių, priėmusi baudžiamojo persekiojimo įstatymą už "sovietinės okupacijos neigimą". Teisėkūros lygmeniu jame "sovietinis režimas" prilygintas fašizmui ir uždraustas viešas sovietinių simbolių demonstravimas.

O šiandien Vilnius spjovė į garsų Vokietijos užsienio reikalų ministro Heiko Maas'o ir Šiuolaikinės istorijos instituto direktoriaus Andreas'o Wirsching'o pareiškimą 75-ųjų pergalės prieš vokiečių fašizmą metinių išvakarėse. Bendrame žurnalo "Spiegel" straipsnyje jie pavadino Trečiojo Reicho nacionalsocialistinį režimą vieninteliu kaltininku dėl Antrojo pasaulinio karo pradžios.

"Nuolatinis bandymas pastaraisiais mėnesiais taip begėdiškai perrašyti istoriją reikalauja iš mūsų aiškios pozicijos, kuri, atsižvelgiant į neginčijamą istorinį faktą, iš tikrųjų visai nereikalinga — tik Vokietija pradėjo Antrąjį pasaulinį karą išpuoliu prieš Lenkiją", — rašoma straipsnyje, kuris gali būti laikomas oficialiu Vokietijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimu.

Atrodytų, Vokietija, viena Europos Sąjungos lyderių, padėjo riebų tašką Lenkijos ir Baltijos šalių istorikų insinuacijoms. Bet ne. Lietuvos valstybės gynimo tarybai, kuriai vadovauja prezidentas Gitanas Nausėda, nėra svarbesnės problemos už Rusijos planus atsisakyti Molotovo-Ribentropo pakto pasmerkimo.

"VGT nariai sutarė, kad būsimi Rusijos Konstitucijos pakeitimai ir skelbiami planai oficialiai reabilituoti Molotovo–Ribentropo paktą bei jo slaptuosius protokolus kelia didelį susirūpinimą", — sakoma Lietuvos prezidento administracijos pranešime.

Bet pats nuostabiausias dalykas visoje istorijoje yra dviejų Lietuvos žydų bendruomenės lyderių pareiškimas po prezidento administracijos žinios. Bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir pavaduotojas Seime konservatorius Emanuelis Zingeris visų Lietuvos žydų vardu padarė garsų pareiškimą, smerkdami Rusijos prezidento Vladimiro Putino straipsnį.

Šis teiginys paskelbtas oficialioje Lietuvos žydų bendruomenės svetainėje. Joje pateikiami šiurkštūs kaltinimai Rusijos prezidentui, kuris, pasak Kukliansky ir Zingerio, klaidingai interpretuoja istorinius faktus.

"Gerai apgalvotas pono V. Putino melas apie pirmąją nelaimę, sovietų okupaciją ir Lietuvos Nepriklausomybės prievartinį sunaikinimą, skelbiamas tik tam, kad būtų galima jį panaudoti dabartinės nedemokratinės Rusijos imperiniams tikslams. Mes, Lietuvos žydų palikuonys, prieštaraujame tokiam mūsų nepriklausomos Lietuvos pavergimo istorijos falsifikavimui", — sakoma Lietuvos žydų lyderių komentare.

Verta prisiminti, kad būtent Lietuvos konservatoriai, kurių partijos narys yra Emanuelis Zingeris, užsiima istorijos perrašymu ir žydų tautos žudynių vykdytojų aukštinimu fašistinės okupacijos metais. Ir visa tai daroma su tyliu Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės Fainos Kuklansky sutikimu.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Rusija, ES, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Vokietijos diplomatas pabrėžė doro požiūrio į Antrojo pasaulinio karo istoriją svarbą
Istorikas papasakojo apie paskutinį Antrojo pasaulinio karo mūšį Europoje
Istorikas: Baltijos šalys perrašyti istoriją pradėjo dar prieš pusę amžiaus
Lietuvos ir Latvijos vėliavos, archyvinė nuotrauka

Ar dirbate Rusijos naudai? Kuo Lietuvos politikas kaltina Latviją

(atnaujinta 12:44 2020.06.30)
Buvo planuojama, kad Lietuva vadovaus Baltarusijos atominės elektrinės boikotui, tačiau viskas susiklostė atvirkščiai. Kuo arčiau srovė, tuo mažiau sąjungininkų. Kuo mažiau sąjungininkų, tuo daugiau isterijų. Buvo imtasi net pačio galingiausio argumento

O viskas atrodė kitaip. Buvo mintis sukurti vieningą frontą, sudaryti darbotvarkę, primesti rezoliucijas, uždėti raudonus antspaudus. Viskas tam, kad nė viena kilovatvalandė iš priešo atominės stoties nekirstų Europos Sąjungos sienos. Lietuviai gąsdino, baugino, grasino rizika, priminė politinę situaciją, rūpinosi aplinkosauga, rašo Sputnik radijo autorius Piotras Malejevas.

Bet vienas dalykas, kai galima eteryje transliuoti nereikšmingus žodžius, ir visai kitas — kai reikia nagrinėti konkrečius atvejus: kainas ir elektrą, kuri neturi kitos alternatyvos. Šiaip sau pasiūlymas, kurio neįmanoma atsisakyti. Kaimynai lietuvių entuziazmą palaikė, tačiau jie pradėjo viską daryti savaip. Tariama koalicija nesusirinko net po skundų Briuseliui: ten buvo nuspręsta, kad tokie atvejai yra kiekvieno reikalas — spręskite patys.

Dėl to prasidėjo isterija: jūs pažeidžiate ES vienybę, išduodate mūsų draugystę ir galiausiai — esate Maskvos ranka. Lenkijos labai nepakaltinsi: dar įsižeis ir pradės daryti spaudimą, o yra kur ir kuo spaust. O štai artimiausią sesę Latviją — visai galima. Ką gi tu darai, sese? Ar nematai, kas man darosi?

Šią doktriną išreiškė Lietuvos Seimo narys Žygimantas Pavilionis. Čia verta remtis originaliu šaltiniu:

"Daugeliui sunku įvardyti faktą, kad karalius yra nuogas, tačiau jį galiu pakartoti — šiuo metu Latvijos energetikai dirba Rusijai. Mūsų aukščiausi pareigūnai ir dabartiniai derybininkai dažnai mėgsta pabrėžti Baltijos vienybę bet kokia kaina, tačiau šį kartą akivaizdu, kad latvių derybininkai atstovauja Rusijos energetikų interesus ir Vaičiūnas mums siūlo sąjungą su Rusija".

Siaubingi dalykai, piliečiai. Jie bus blogesni už rasizmą. Nes kažkodėl padėti Rusijos interesams reiškia sužlugdyti viską, kas buvo sukurta jiems trukdyti. Tai yra šventas dalykas bet kuriai atskirai nuo Maskvos teritorijai.

Kažkas pasakys: bet, atleiskit, Rusijos Federacijos interesai, be abejo, yra blogai, bet kas naudos elektrą? Ar kartais ne lietuviai? O jei už gerą kainą, ar tai ne valstybės interesai? Ar ji nebuvo sukurta rūpintis savo piliečiais? Ir kas, kad tai naudinga kažkam kitam? Apie ką pirmiausia galvojame? Jei turguje susiginčijome su prekybininku, tai ką dabar — nevalgyti?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
elektra, Astravo AE, Latvija, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Pasakos apie Baltarusijos jūrą. Latvija įvertino BelAE taip, kaip nesugebėjo Lietuva
Baltijos šalių vienybė braška: Nausėda parodė, kas Lietuvai yra svarbiau
Naujas draugas geriau už du senus. Lietuvai daugiau ne pakeliui su Latvija ir Estija?
Ekspertas: situacija su Lietuva ir BelAE pavirto populiaria situacijų komedija
Medicininės kaukės, archyvinė nuotrauka

Lietuva rengiasi antrai COVID-19 bangai: perkama įranga ir apsaugos priemonės

(atnaujinta 21:57 2020.07.01)
Gydymo įstaigas planuojama aprūpinti papildomais dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatais, švirkštinių pompų sistemomis ir asmens apsaugos priemonėmis. Taip pat į valstybės medicinos atsargų rezervą planuojama įsigyti AAP už 14 mln. eurų

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Ruošdamasi galimai antrai koronaviruso bangai, Sveikatos apsaugos ministerija perka daugiau apsaugos priemonių, medicinos įrangos ir medikamentų. Apie tai praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Gydymo įstaigoms perkama 100 dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų ir 300 švirkštinių pompų sistemų, taip pat papildomos būtinų vaistų atsargos.

Asmens apsaugos priemonių rezervas bus papildytas FFP2 respiratoriais, vienkartinėmis kaukėmis, kombinezonais ir antbačiais, kurių vertė apie 11 mln. eurų.

Ruošiantis galimai antrai koronaviruso bangai, į valstybės medicinos atsargų rezervą planuojama įsigyti AAP už 14 mln. eurų, kurių užtektų aprūpinti sveikatos priežiūros sistemą 30-čiai dienų.

Šiuo metu atviro konkurso būdu yra vykdomi keturi tarptautiniai pirkimai, atplėšus vokus yra vertinami tiekėjų pateikti pasiūlymai.

Liepos mėnesį Lietuvą taip pat turi pasiekti paskutiniai trys konteineriai su AAP, anksčiau įsigytomis Kinijoje.

Pasibaigus karantinui gydymo įstaigos nebegauna AAP iš valstybės rezervo ir pačios privalo aprūpinti darbuotojus kasdienėmis apsaugos priemonėmis, organizuoti jų pirkimą ir sandėliavimą.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė nuo kovo 16 dienos įvestą karantiną, tačiau vis dar galioja nepaprastoji padėtis.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje buvo nustatyta daugiau kaip 1800 COVID-19 atvejų, 78 pacientai mirė.

Pasaulio sveikatos organizacija kovo 11 d. paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 9,4 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 484 tūkstančiai žmonių mirė.

Tegai:
COVID-19, Sveikatos apsaugos ministerija
Dar šia tema
Nauja tvarka: guldant į ligoninę ne visiems reikės atlikti tyrimą dėl COVID-19
Dezinformacijos apie COVID-19 sumažėjo dvigubai
Ukmergėje sergančios COVID-19 moters nepriėmė į ligoninę, ji mirė prie durų
Lietuvos finansų ministerija pateikė ekonomikos atsigavimo po COVID-19 scenarijų