Rygos uostas, archyvinė nuotrauka

Latvija pasiglemš dalį Lietuvos tranzito

163
(atnaujinta 13:11 2018.02.15)
Ryga ir Minskas pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo atominės energetikos srityje. Taip Latvija faktiškai paskelbė save Astravo AE advokatu Baltijos regione. Už šias paslaugas Latvija nori sulaukti atlygio baltarusiškais kroviniais, atimtais iš Klaipėdos

Baltijos kaimynės, sąjungininkės — Latvija ir Lietuva — tęsia tarpusavio intrigas. Ginčijasi dėl Baltarusijos tranzito. Dėl Rusijos krovinių srautų per Latvijos uostus sumažėjimo ir dėl nepaisteisinusių vilčių į Kiniją Baltarusija tapo ypač patraukli regiono priešininkams. Į ją pretenduoja trys žaidėjai: Latvija, Lietuva ir Rusija.

Rusijos bandymai "Rusijos geležinkelių" nuolaidomis privilioti Baltarusijos tranzitą į savo uostus kol kas apčiuopiamų rezultatų neatnešė. Ir nors Baltarusijos valstybės koncerno "Belneftechim" vadovas Igoris Ljašenko pareiškė, kad 2018 metais Minskas pasiruošęs pro Rusijos uostus eksportuoti iki 1 milijono tonų naftos produktų, tokia apimtis — tik lašas jūroje. Pagrindinė Baltarusijos krovinių dalis vis dar apdorojama Klaipėdoje.

Krovinių srautai yra itin inertiški, iš karto niekas neatsisako žinomų maršrutų. Blatarusijos naftos perdirbimo gamyklos aiškina bendradarbiavimą su Lietuvos infrastruktūra ilgalaikiais įsipareigojimais.

Lietuvos tranzito koridorius iš tikrųjų atrodo patraukliai: lanksti vietinių krovos kompanijų tarifų politika, trumpesni atstumai nei Rusijos pasiūlymai. Vienintelis bet: Lietuvos užsienio politika visiškai naikina jos tranzitinį potencialą.

2017 metų gruodį Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Korol perspėjo lietuvius apie galimą Baltarusijos krovinių išvykimą.

"Mūsu įmonės taip pat atidžiai įsiklauso į panašias rekomendacijas (dėl tranzito perorientavimo — Sputnik), ir jiems kyla teisėtų klausimų, kiek laiko gali užtrukti ilgalaikiai santykiai su Lietuvos partneriais su tokiais pareiškimais ir požiūriu", — sakė diplomatas.

"Tokie pareiškimai ir požiūris" — tai pastovūs, neapgalvoti išpuoliai prieš Gardino srityje statomą Astravo AE, Lietuvos politikų raginimai nutraukti politinį dialogą su Minsku, Baltarusijos opozicijos ugdymas Klaipėdoje. Veidmainiška Baltijos formulė — "ekonomika — atsikirai, politika — atskirai" — negali veikti amžinai. Sunku plėtoti bendrą verslą, kai partneris pastoviai į tave spjaudo, įžeidinėja ir bara. Baltarusijos ambasadorius būtent tai ir priminė Vilniui.

Tačiau Lietuvos politikai yra kurti Baltarusijos pastaboms. Tranzito triumfas apakina; 2017 metais per Lietuvos jūrų vartus perkrauta 7,2% krovinių daugiau nei prieš metus. Absoliutus uosto rekordas. Pagrindinis prekių gavėjas ir siuntėjas — Baltarusija. Jau paskelbti Klaipėdos uosto gilinimo darbai Malkų įlankoje. Taigi, Lietuvos uostiečiams gerai sekasi. Ypač, palyginti su kaimynais.

Kodėl Lietuva kelia triukšmą dėl Baltarusijos atominės elektrinės >>

Talino uosto krovinių apyvarta per pastaruosius trejus metus vis mažėja: 2015 metais sumažėjo 20,8%, 2016-aisiais — 10,3%, per devynis 2017 metų mėnesius — 9,2%. Sausį Talino uostas pradėjo pardavinėti bankrutavusio Mugos terminalo įrangą. Nėra krovinių. Norinčiųjų iš naujo paleisti terminalą — taip pat.

Latvijos uostų reikalai tokie pat liūdni. Per metus Rygos uosto apyvarta sumažėjo 9%. Ventspilio uostas, orientuotas į naftos produktų gabenimą, sugebėjo parodyti augimą 7%, tačiau palyginti su 2012 metais apyvarta sumažėjo 34%. Iki 2022 metų Rusijos naftos produktų gabenimas per Latviją sumažės 27%, iki 2030 metų — 67%, prognozuoja Latvijos analitikos centras "certus". Latviai ir estai pernelyg ilgai skirstė politiką ir verslą santykiuose su Rusija. Dabar jiems tenka atsipirkti savo tranzito šaka.

Lietuvos politiniai optimistai įsitikinę: kaimynų likimas jų nepalies. Tačiau Latvija išmoko šią pamoką ir dabar pradeda vykdyti "Perėmimo" planą. Baltarusijos tranzitas — pernelyg skanus gabalėlis, kad jo galima būtų atsisakyti.

Reveransas Baltarusijai padarytas toje vietoje, kur Minsko ir Vilniaus santykiai yra labiausiai pažeidžiami — energetikos klausimas. Nepaisant daugybės lietuvių įkalbinėjimų, Ryga taip ir neprisijungė prie "kryžiuočių žygio" prieš Baltarusijos AE. Atvirkščiai, lietuvių išpuolių prieš Baltarusijos atominę fone pradeda formuotis naujos kokybės Latvijos ir Baltarusijos energetinis dialogas. Anksčiau to net įsivaizduoti negalima buvo.

Baltarusijos Vyriausybė vasario 7 dieną patvirtino susitarimo su Latvija projektą dėl bendradarbiavimo atominės energetikos srityje. Latvijos premjeras Maris Kučinskis iš karto nuskrido į Minską pasirašyti dokumentą; susitiko su prezidentu Lukašenko ir Vyriausybės vadovu Kobiakovu. Kalbėjo apie esmę: apie energetiką, logistiką, tranzitą. Po derybų Baltarusijos atominė buvo pripažinta bendru regiono turtu, o Latvija faktiškai tapo elektrinės advokatu. Aišku, ne už dyka, o tikėdamasi pasiglemžti iš Klaipėdos dalį baltarusiškų krovinių.

Ir planas suveikė. Baltarusijos ir Latvijos susitikimo metu šalys susitarė aiškiai susieti politiką su varslu: Baltarusijos atominio projekto palaikymas mainais už tranzitą.

Tuo metu, kai Lietuvoje Baltarusijos AE pripažinta "grėsme nacionaliniam saugumui" Latvija dirba ties energetiniu dialogu su Minsku. Oficiali Ryga bus apdovanota kroviniais iš Baltarusijos pro Latvijos uostus. Sumažės Klaipėdos uosto apyvarta.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone

163
Tegai:
Klaipėdos uostas, tranzitas, uostas, Astravo atominė elektrinė (AE), Astravo AE, Baltarusija
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (320)
Dar šia tema
Baltarusijos KGB: stebina Lietuvos specialųjų tarnybų "agresyvumas"
Baltarusijos tranzitas gali palikti Klaipėdos uostą
Baltarusijos tranzito perorientavimas į Rusijos uostus — logiškas sprendimas
Lietuva tikisi didesnio krovinių iš Kinijos srauto per Klaipėdos uostą
Generalinė prokuratūra, archyvinė nuotrauka

Ypatingos svarbos byla. Lietuvoje tiriama buvusio prezidento kolegos veikla

(atnaujinta 17:12 2020.06.03)
Lietuvoje buvo atskleistas dar vienas korupcijos pūlinys. Buvo sulaikyti Lietuvos verslo konfederacijos ir Lietuvos bankų asociacijos vadovai, taip pat keli stambūs verslininkai, kurie bandė daryti poveikį priimant jiems palankius įstatymus

Kilus skandalui, minima ir dabartinio respublikos prezidento Gitano Nausėdos pavardė.

Dviejų stambiausių verslininkų ir bankininkų asociacijų — Lietuvos verslo konfederacijos ir Lietuvos bankų asociacijos — vadovų sulaikymas sukėlė atominės bombos sprogimo padarinius. Iš tiesų vienas jų — Valdas Sutkus — prieš metus buvo pristatytas kaip tuometinio Lietuvos kariuomenės vado Jono Žuko, kuriam tariamai buvo pasiūlytas patarėjas nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais būsimojo prezidento Nausėdos administracijoje, "senas pažįstamas". Taigi, Sutkus tarpininkavo Nausėdos derybose dėl būsimos prezidento administracijos formavimo.

Štai kokius duomenis anksčiau paskelbė Lietuvos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis apie šią aukšto rango bylą: "Valdas Sutkus, vykdydamas pareigas Lietuvos bankų konfederacijoje, atstovaudamas jos nariams, taip pat kitų verslo subjektų interesus, pasinaudodamas savo padėtimi, viešąja pozicija, verslo santykiais ir įtaka galimai gavo nelegalų piniginį atlygį už savo įtaką priimant įvairius teisės aktus, kurie yra svarbūs tam tikriems verslo subjektams". Ir įvardijo galimai neteisėtai gautą sumą — 400 tūkstančių eurų. Šių pinigų kilmę ir teisėtumą Sutkaus sąskaitose dabar aiškinasi tyrėjai.

Ne mažiau įdomus yra antrasis asmuo, susijęs su korupcijos byla, kurią vykdo Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generalinė prokuratūra. Tai yra Lietuvos bankų asociacijos prezidentas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Zalatorius. Būtent jis veikė kaip pagrindinis vyriausybės ir valdančiosios koalicijos oponentas, kai praėjusį rudenį buvo bandoma apmokestinti Lietuvos bankininkus ir stambiuosius verslininkus. Zalatoriaus nuomonę citavo visos pagrindinės žiniasklaidos priemonės. Jo klausėsi ir citavo net prezidento administracijoje.

Kad būtų radikaliai sustabdytos galimos įžvalgos šiuo klausimu dėl garbingo prezidento vardo, atsakymas buvo paskelbtas jau vakare.

"Dalykinis bendravimas tarp valdžios institucijų ir visuomenės grupių yra demokratinės valstybės pagrindas. Prezidentas pabrėžia, kad toks bendravimas turi būti skaidrus, atitikti įstatymų reikalavimus ir etikos normas", — šalies vadovo poziciją perteikė jo atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Prisiminkite, kad prieš rinkimus į Lietuvos prezidento postą Gitanas Nausėda ėjo Švedijos SEB banko prezidento patarėjo ir vyriausiojo ekonomisto pareigas. Vadinasi, su Zalatoriumi bendravo kaip su kaip kolega. Gal net daugiau. Ar buvo "draugiški ryšiai" tarp Nausėdos ir Zalatoriaus? Apie tai nutylima. O Lietuvos žiniasklaidos reakcija į aukšto rango bylą yra kažkodėl labai vangi, palyginti su tuo, kiek triukšmo kilo dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus pietų ar dėl asfaltuotos gatvės, kurioje gyvena ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Verta paminėti, kad įprastoje praktikoje vadovaujant valstybei aukšto lygio bylose prezidentas ar ministras pirmininkas kalba asmeniškai. O mažiau reikšmingose — jų spaudos tarnybos cituoja vadovo nuomonę.

Taigi, prezidentas nepavargsta beveik kiekvieną savaitę pareikšti kategorišką reikalavimą atleisti susisiekimo ministrą Narkevičių, o garsus buvusių kolegų sulaikymas pakomentuojamas atstovo spaudai lūpomis. Kaip sakoma, pajauskite skirtumą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Lietuva, korupcija
Algirdas Paleckis, archyvinė nuotrauka

Pavyzdys kitiems "vatnikams": kokią reikšmę žodžio laisvei Lietuvoje turės Paleckio byla?

(atnaujinta 15:07 2020.06.03)
Pagaliau, po ilgo, pusantrų metų trūkusio delsimo, Šiauliuose prasidėjo tikrasis Algirdo Paleckio — tariamo "tautos priešo" — teismo procesas, kuriame pradėti nagrinėti Paleckiui mesti kaltinimai "šnipinėjimu" Rusijos Federacijos naudai

"Šnipinėjimas" čia, aišku, tegali būti rašomas kabutėse: pirma, nes, kaip ne kartą rašyta anksčiau, Paleckio "šnipinėjimą" sudaro nei daugiau, nei mažiau, kaip viešai prieinamų duomenų rinkimas, iš esmės, žurnalistinis tyrimas.

Ir antra — nes, net jei Paleckis ir būtų norėjęs šnipinėti, vargu, ar būtų galėjęs: tiesiog jis yra pernelyg gerai žinomas, pernelyg "apsišvietęs" tiek visuomenėje, tiek VSD, tiek kitoms represinėms struktūroms, kad galėtų deramai atlikti tokią funkciją.

Žodžiu, šiuo atveju kalba turėtų eiti ne apie šnipinėjimą, bet apie pokario Amerikos pavyzdžiu Lietuvoje įsigalintį neomakartizmo režimą ir būtent tokioje dvasioje vykdomą politinį susidorojimą su Paleckiu, kaip vienu iš tikrosios — nesisteminės, nei vietos "viršūnių" nei Vakarų specialiųjų tarnybų nevaldomos — opozicijos lyderių.

Bertauskui — "stukačiaus" vaidmuo

Vien keliasdešimt bylą sudarančių tomų rodo, kad, fabrikuojant Paleckio "nusikaltimą", buvo kaip reikiant padirbėta. Neabejotina, kad šiuo požiūriu svarbų vaidmenį turėjo atlikti antrasis kaltinamasis — kartu su Paleckiu teisiamas Deimantas Bertauskas, kuris, kaip matyti, laikosi diametraliai priešingos pozicijos Paleckiui.

Sekantiems Paleckio bylos raidą ne paslaptis, kad minėtasis veikėjas, represiniams organams surinkus reikiamą "kompromatą", sutiko bendradarbiauti su jais, t. y. liaudiškai šnekant, tapti "stukačiumi". Žodžiu, Bertauskas, veikiausiai tikėdamasis valdančiajai Lietuvos mafijai faktiškai pavaldžių įstaigų (prokuratūros, teismo ir t. t.) darbuotojų palankumo, nedviprasmiškai pasirinko Judo kelią.

Paskutiniame teismo posėdyje, kol Paleckis mestus kaltinimus (tiek "šnipinėjimu", tiek kt.) neigė, Bertauskas ne tik pastaruosius pripažino, bet — dar daugiau — prašė, kad teismo procesas vyktų privačiai, žodžiu, už uždarų durų. Tikriausiai, taip jis tikisi išvengti viešumo ir užsitikrinti maksimalų kiekį Judo sidabrinių?..

Paleckis tuo tarpu kaip anksčiau, taip dabar reikalauja visiško atvirumo ir skaidrumo, atrodo, taip tikėdamasis demaskuoti tiek vykstantį teisinį farsą, tiek Lietuvoje nusistovėjusią politinio persekiojimo schemą apskritai.

Parodymų neviešins

Deja, bylą nagrinėjančios teisėjos Nijolės Matuzevičienės pozicija kitokia: pastaroji, iš prokurorės Vilmos Vidugirienės išgirdusi, kad neva kaltinamųjų parodymai galėtų pakenkti kitos (o būtent — Golovatovo ir Kruglovo) bylos tyrimui, nusprendė, kad tiek Paleckis, tiek Bertauskas turėsiantys parodymus duoti uždarame posėdyje. Nors dauguma posėdžių, anot Matuzevičienės, būsią vieši, kas iš to, kai svarbiausia liks paslaptyje?

Idealiu atveju, šie "teisėsaugininkai" tikriausiai norėtų Paleckį visai nutildyti ir turėti pavyzdį kitiems "vatnikams": "Girdi, štai kas nutinka, kai meti iššūkį nusistovėjusiai tvarkai, kai atsisakai sekti viršūnių priimtu rusofobiniu politikos kursu", — likusiems nori pasakyti jie. Aišku, ne be reikalo teismas organizuojamas Šiauliuose, nes Vilniuje daug lengviau susirinktų palaikančiųjų būriai.

Vis dėlto, išvengti viešumo netgi pačiu blogiausiu atveju Paleckio persekiotojams nepavyks: dalykas per daug gerai žinomas visuomenei, kad tiesiog praeitų tyliai, tariamąjį "šnipą" pasodinus už grotų.

Paleckis netylės

Verta atminti, kad šiandien Paleckis gyvena namų arešto sąlygomis su prie kojos pritvirtinta sekimo aparatūra. O jei ne jo tėvo Justo Paleckio iniciatyva surinktų 50 tūkst. eurų užstato suma — netgi dabar jis būtų toliau kalinamas. Dalis 1990 m. kovo 11 d. signatarų, tikriausiai ne be Justo Paleckio įsikišimo, taipogi palaikė kardomųjų priemonių Algirdui Paleckiui sušvelninimą. Tiesa, dalis jų tai padarė ne iš altruizmo ar teisingumo jausmo, bet politinio išskaičiavimo: bijo, mat, dėl Lietuvos tarptautinio prestižo...

Be abejo, Lietuva, o tiksliau — 30 metų čia viešpataujantis antitarybinis, rusofobinis režimas, nors ir būdamas faktine Jungtinių Valstijų marionete — visgi siekia palaikyti tam tikrą legitimumo, demokratijos ir t. t. įvaizdį. Tačiau šiai teisėtumo regimybei amžinai gyvuoti neteks. Dar daugiau: Paleckis tylėti nesiruošia ir atvirai skelbia rašąs knygą, kurioje bus išdėstyta ir einamojo teisminio proceso, ir kitų įvykių tikroji esmė. Todėl visuomenė, ar nors sąmoningesnė jos dalis, neliks neinformuota.

O šiuo požiūriu Paleckio teisimas yra daug daugiau nei vieno asmens persekiojimas: tai yra nacionalinio lygmens politinė byla, ankstesniosios bylos dėl valdantiesiems nepatogios tiesos apie 1991 metų sausio 13 dienos įvykius tąsa, kurios baigtis vienaip ar kitaip, bet neišvengiamai turės žymią reikšmę žodžio laisvei Lietuvoje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Šiauliai, Algirdas Paleckis
Dar šia tema
Žodžio laisvė — tik JAV piliečiams? Asandžo ir Paleckio atvejai
Paleckis: Lietuvos prokurorai žino, kad aš nekaltas
Šeima

Lietuva atsidūrė tarp antilyderių ES pagal išlaidas šeimos pašalpoms

Lietuvos Respublika yra viena iš šalių, kurios išlaidos sudarė mažiau nei 200 eurų vienam gyventojui

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. 2017 metais Europos Sąjungos valstybės narės išleido 301 milijardą eurų šeimos pašalpoms, tai sudaro apie 2,3 procento ES bendrojo vidaus produkto (BVP). Apie tai praneša statistikos agentūra "Eurostatas".

Savo ruožtu tai sudaro 8,6 procento visų išlaidų socialinėms pašalpoms.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Didžiausia išmokų šeimai dalis buvo užfiksuota Liuksemburge (15,3 proc. visų socialinių išmokų), o mažiausia — Nyderlanduose (4,2).

Lietuvoje šis rodiklis siekė 8,31 proc., tai yra maždaug 179 eurai vienam asmeniui. Latvija išleido šeimos pašalpoms 10,97 procento visų socialinių pašalpų išlaidų (221,71 euro asmeniui), o Estija pateko į lyderių tarp ES šalių trejetą su rodikliu 13,11 procento (372,81 euro vienam asmeniui).

Taip pat didelė išlaidų šeimos pašalpoms dalis buvo užfiksuota Lenkijoje (13,4 proc., arba 321,85 euro vienam asmeniui).

Metinės išlaidos šeimos pašalpoms vienam gyventojui didžiausio buvo Liuksemburge (3100 eurų vienam gyventojui), Danijoje (1 700 eurų), Švedijoje (1 400 eurų), Vokietijoje (1 300 eurų) ir Suomijoje (1 200 eurų). Tuo pat metu, "Eurostato" duomenimis, Liuksemburge ši vertė yra padidinta, palyginti su kitomis šalimis, nes nemaža dalis pašalpų mokama asmenims, gyvenantiems už valstybės ribų.

Trijose ES šalyse išmokos šeimai buvo mažesnės nei 200 eurų vienam gyventojui: Rumunijoje (100 eurų), Bulgarijoje (130 eurų) ir Lietuvoje (180 eurų).

Tegai:
šeima, Lietuva, ES, pašalpa
Dar šia tema
Karbauskis apkaltino Kubiliaus vyriausybę Lietuvos "skurdinimo kelio" pasirinkimu
Seime pritarta didinti piniginę socialinę paramą nepasiturintiems asmenims
Koronaviruso krizė paaštrino visuomenės nuotaikas, jaunimas tampa pažeidžiamiausiu
Armonaitė paragino uždrausti 200 eurų išmoką pensininkams