Ignalinos AE, archyvinė nuotrauka

Sudie, Ignalina: kaip Lietuva uždusino savo energetinę nepriklausomybę

648
(atnaujinta 18:12 2018.02.20)
Po TSRS žlugimo Lietuvoje liko brangus energetinis aktyvas — veikianti Ignalinos AE, tačiau oficialus Vilnius savo rankomis sunaikino pranašumą prieš visus kaimynus

Po TSRS žlugimo Lietuvos Respublika jau daugiau nei ketvirtį amžiaus gyvena, kaip skelbia oficiali doktrina, visiškai savarankiškai, savo protu, laisvai tiesdama judėjimo kryptį link klestėjimo ir gerovės. Jokio išorinio diktato, jokio "plėšikavimo" metropolijos naudai, daugiapartinė ir išskirtinai demokratiška politinė sistema, saviraiškos ir kūrybiškumo laisvė, jokios cenzūros ir panašiai. Teoriškai.

Praktiškai — nykstanti pramonė, mažėjantis gyventojų skaičius, visiška priklausomybė nuo ES valdžios, atsisakymas nuo savo valiutos, pensijos ir minimalus darbo užmokestis žemesni nei pragyvenimo lygis, auganti ekonomikos krizė, TSRS laikų karinių bazių kaita į NATO karines bazes, potencialus priešas persikėlė iš vakarinės sienos pusės į rytinę.

Naujos nepriklausomos Lietuvos istoriją aprašo žurnalistai ir politikai, ji nagrinėjama ir analizuojama iš skirtingų pusių, yra daromos įvairiausios išvados, kartais turinčios ryškiai pasireiškiantį politinį atspalvį, priklausomą nuo autorių polinkių.

Užpraeitame amžiuje gyveno Vokietijoje vienas filosofas, kurį kažkas gerbia, o kažkas nekenčia, — Karlas Marksas. Daugelis jo mokymo nuostatų gana prieštaringos, tačiau yra jame neginčijamų teorijų. Vienos iš kertinių formulių neginčija niekas, išskyrus religinius veikėjus: "Būtis lemia sąmonę".

Būtis mūsų laikais — tai ne politika su visa jos įvairove, o ekonomika, lemianti gyvenimo lygį ir jos vystymosi perspektyvas ar jų nebuvimą. O ekonomika nuo praėjusio amžiaus antrojo trečdalio priklauso nuo energetikos, nemokėjimo vienu ar kitu būdu išgauti ir perdirbti energetikos išteklių savo naudai.

Politinės nuostatos remiasi ekonominiu pagrindu, ekonomika grindžiama energetika — visa šiuolaikinė politika sukasi aplink kovą už energetikos išteklių kontrolę ir jų tiekimo mašrutus. Energetika yra pirminė, nuo jos priklauso visa kita — tai yra tezė, kurią aš pabandysiu įrodyti nepriklausomos Lietuvos Respublikos plėtros istorijos pavyzdžiu.

Lietuva — toli gražu ne pietų šalis, normaliai gyventi be elektros ir šilumos energijos joje neįmanoma. Gamtos sąlygos nulėmė, kad energetikos išteklių Lietuvos gelmėse tiesiog nėra — ir šis faktas nepriklauso nuo to, socializmas, kapitalizmas, tarybų valdžia ar kokia kita.

"Vaikiškas" klausimas "Ar gali Lietuva būti nepriklausoma štai šiomis sąlygomis?" turi tik vieną atsakymą — ne. Galite daryti bet ką, tačiau vienoks ar kitoks priklausomybės laipsnis nuo tų, kurie tiekia Lietuvai energetinius išteklius, išlieka.

Nėra naftos, bet reikalingas autotransportas — bus priklausomybė nuo naftos tiekėjų. Nėra kuro šilumos ir elektros stočių darbui — bus priklausomybė nuo anglies ir dujų tiekėjų. Aišku, galima sekti pasakas apie energetiką atsinaujinančiuose šaltiniuose, bet pasakos žiemą nešildo ir vakarais nešviečia. Kalbant apie hidroelektrines,  didelių upių Lietuvos teritorijoje nėra, na, ir pačios teritorijos ne taip daug, kad bent jau jos dalį būtų galima užimti tvenkiniais. 

Judame toliau. Žaliavos priklausomybę galima padaryti minimalia — tam reikia "tik" išvystiti savo ekonomiką iki tokio lygio, kai išlaidos energetiniams ištekliams sudarys labai menką dalį. Bet Lietuvoje nėra pramoninių gigantų, nėra unikalių patentų, leidžiančių gyventi aukštųjų technologijų produktų ar paslaugų sąskaita.

Biudžeto dydis yra toks, koks yra, energetinių išteklių importas sudaro nemažą išlaidų dalį. Būtina atsižvelgti ir į technologinius klausimus — elektros energijos, išgaunamos šilumos (dujų, anglies) elektros stotyse kaina 70-80% priklauso nuo dabartinių gamtinių dujų kainų, kurios susietos su naftos kaina.

Tačiau 1991 metais Lietuva tapo 31 valstybe "branduoliniame klube". Jos nuosavybe tapo Ignalinos AE su dviem reaktoriaus RBMK-1500 energetiniais blokais — galingiausi pasaulyje tiems, na ir dabartiniams laikams. Elektros energijos, gautos reaktoriais savikaina nuo branduolinio kuro kainų priklauso ne daugiau nei dešimt procentų.

Taip, žinoma, atominių elektrinių statybos išlaidos yra milžiniškos, tačiau Lietuva gavo AE veikiančią, dirbančią. Ir tai buvo esminis skirtumas tarp Lietuvos ir visų jos kaimynų — nebuvo ir nėra AE nei Latvijoje, nei Estijoje, nei Lenkijoje ir Baltarusijoje (kol kas).

Ignalinos AE, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Lietuva galėjo sau leisti plėtoti daug energijos suvartojančią gamybą, galėjo prekiauti pigia elektros energija. Be to — RBMK reaktorių konstrukcijos ypatumai leidžia gaminti dar ir įvairių cheminių medžiagų izotopus, kaip tai daroma Rusijoje. O izotopai — tai tikrosios aukštosios technologijos, jų gamyba pakelia šalies ekonomiką į visiškai naują lygį.

Galimybė bendradarbiauti su tarptautinėmis branduolinėmis organizacijomis, lygiateisiškai dalyvaujant naujų technologijų kūrime, — tai visiškai kitoks lygis, kuris iš esmės skiriasi nuo strimelės žviejybos ir dešrų gamybos. Ne, aš nenoriu pasakyti, kas pastarieji — kažkas visiškai nereikalingo, tiesiog lygis yra visiškai kitoks. Arba tradicinė ekonomika su produkcija, patenkančia į labai konkurencingą rinką, arba aukščiausio lygio ekonomika, kurioje konkurencija yra kelis kartus mažesnė, o pelno normos yra daug kartų didesnės.

Turi ir dar vieną unikalią branduolinės energetikos ypatybę tarybinių technologinių ir mokslo mokyklų reaktoriai. Rusija ne kartą demnstravo, kad gali nutraukti naftos tiekimą, kardinaliai persvarstyti dujų kainas ir pristatymo sąlygas, bet niekada jokiomis aplinkybėmis nieko panašaus nedarė su branduoliniu kuru.

Branduolinė rinka yra labai specifinė — patikimo partnerio, patikimo tiekėjo parama yra tokia svarbi, kad yra aukščiau politikos. Paprastas pavyzdys: kaip dabar atrodo santykiai tarp Rusijos ir Ukrainos, visiems yra žinoma. Bet ar kas nors prisimena bent vieną skandalą, bent vieną problemą, susijusią su Rusijos branduolinio kuro tiekimu Ukrainos atominėms elektrinėms? Ne.

Nebuvo nepakankamumo, nekalendorinio grafiko pristatymo pasiskirstymo — "Rosatom" griežtai laikosi senamadiško, senovinio "garbės pirklio"principo: kas sulaužo savo žodį — iš jų kilimų rinkoje, kaip kamštienos iš šampano. Vengrija su Čekija ir Bulgarija yra NATO dalis, jos turi sovietinės konstrukcijos branduolines elektrines — ir nėra vieningo branduolinio kuro atsargų suskaidymo.

Kitaip tariant, Lietuva turėjo puikią "mašiną", gaminančią elektros energiją. AE yra beveik nepriklausė nuo žaliavų kainų, AE visiškai nepriklausė nuo politikos, AE gamino žymiai pigesnę elektros energiją, nei šiluminės elektrinės.

Taip, žinoma, galima pasakoti siaubingas istorijas apie radioaktyvumo pavojų, prisiminti Černobylio ir Fukušimos tragedijas. Bet vėl iškyla "vaikiškas" klausimas: "Ar buvo radioaktyvių avarijų tokio tipo reaktoriuose po 1986 metų?" Atsakymas — ne, nei karto. RBMK reaktoriai ir toliau veikia Rusijoje, rusiški atomininkai sugebėjo sukurti technologijas, kurios leidžia jiems pratęsti jų eksploatacijos laiką. O Ignalinos AE buvo naujausi tokio tipo reaktoriai, buvo atsižvelgta į visus saugaus eksploatacijos klausimus.

Ar galėjo atsitikti taip, kad Rusija atsisakytų visų reikiamų priemonių AE dėl to, kad Dalia Grybauskaitė susipyko su Vladimiru Putinu? Jokiu būdu. "Rosatom" turi sutarčių statyti atomines elektrines Suomijoje, Vengrijoje, Turkijoje, Kinijoje, Indijoje, Egipte, Irane, Baltarusijoje, Bangladeše, o priklausomybės nuo politinės konjunktūros demonstravimas — mirtina, niekuo nepateisinama rizika.

Taigi, jei Ignalinos AE būtų "gyva" — viskas joje būtų tvarkoje "Rosatom" saugotų ją kaip trapų brangakmenį. Ignalinos AE — tai nei elektros energijos kainų svyravimas, nei politinės problemos, nei konkurencija su artimiausiais kaimynais su visišku rizikos nebuvimu. Lietuvos pozicija buvo visiškai unikali, kardinaliai besiskirianti nuo Latvijos ir Estijos.

Tačiau Ignalinos atominė elektrinė yra uždaryta, o jos veiklos nutraukimo istorija tapo geriausiu "veidrodžiu" to, kas vyko ir vyksta Lietuvos Respublikoje po 1991 metų. Ištyrę ją, pamatysime politinę ir ekonominę Lietuvos istoriją naujai, tam aš ir norėčiau skirti keletą sekančių straipsnių.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone

648
Tegai:
branduolinė energetika, politika, Ignalinos atominė elektrinė (IAE), Lietuva
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (101)
Dar šia tema
ES įdėmiai stebi Astravo AE saugumą, pareiškė EK vadovas
Minskas dislokuos zenitinį raketinį pulką šalia Astravo AE
Baltarusija padėkojo Latvijai už poziciją dėl Astravo AE
Ignalinos AE išmontuota 45 tūkst tonų įrangos
Šiemet ES Ignalinos AE uždarymui skirs daugiau nei 65 mln eurų
Люди в защитных масках на улице

Europa atrado savo problemų kaltininką

(atnaujinta 16:34 2021.03.03)
Europos diplomatijos vadovas Žozepas Borelis, kalbėdamas Europos Parlamento komiteto dėl užsienio kišimosi į demokratinius ES procesus posėdžiuose, apkaltino Rusiją dezinformacijos kampanija

Šia kampanija, anot jo, siekiama sumenkinti ES demokratiją ir susilpninti tarptautinį bendradarbiavimą.

Borelis atkreipė dėmesį į ypatingą melagingos ar klaidinančios informacijos pavojų vykstančios pandemijos akivaizdoje.

"Matėme, kaip prokremliški kanalai skleidžia teiginius, kad kaukių nešiojimas yra nenaudingas, arba įkaitindavo balsus prieš karantiną", — sakė jis. Dabar, diplomato manymu, išryškėjo Maskvos vakcinų diplomatija, kuria, viena vertus, bandoma diskredituoti vakarietiškus preparatus ir jų gamintojus, kita vertus, šlovinti ir aktyviai propaguoti savo darbus.

Pareigūno susirūpinimas yra suprantamas. Tuo metu, kai Rusijoje daugumos žmonių gyvenimas normalizavosi su minimaliais nepatogumais, o valdžia palaipsniui panaikina dėl pandemijos nustatytus apribojimus, Europoje kyla naujų karantino sugriežtinimų banga. Suomijoje įvesta nepaprastoji padėtis. Čekijoje dėl didžiausio sergamumo pasaulyje gyventojams draudžiama palikti savo gyvenamąsias vietas. Apribojimai sugriežtinti ir Italijoje.

Savo ruožtu beveik metus draudimų išvarginti ir namuose sėdintys Europos gyventojai vis nenoriau priima valdžios argumentus, kad visos šios priemonės taikomos tik jų pačių labui. Masiniai protestai apėmė praktiškai visą žemyną.

Situacija yra tokia sunki, kad prieš mūsų akis byra Europos gretų harmonija. Čekija kreipėsi į Rusiją su prašymu tiekti "Sputnik V" — tai yra sutarta šalies prezidento ir ministro pirmininko pozicija. Slovakija žengė dar toliau ir, sekdama Vengrijos, Serbijos ir daugelio kitų šalių pavyzdžiu, Rusijos preparatą registravo pagreitinta tvarka, nelaukdama Europos reguliavimo institucijos patvirtinimo. Lenkams, kurių situacija su koronavirusu taip pat labai sunki, kreiptis į Rusiją pagalbos — neįsivaizduojamas dalykas, todėl jie pradėjo derybas su Kinija dėl COVID-19 vakcinos pirkimo.

Situacija vis labiau primena tą, kuri įvyko lygiai prieš metus — kai Europos Sąjunga parodė visišką bejėgiškumą ekstremalioje situacijoje, o jos narės buvo priverstos įveikti ūmiai apėmusią krizę.

Oro uostas
© Sputnik / Владимир Астапкович

Skirtumas yra tas, ir tai iš tikrųjų yra labai svarbu, kad tada visuotiniu mastu įvyko force majeure. Tada paaiškėjo, kad Briuselis iš esmės yra neveiksnus, kai reikia skubiai reaguoti į ekstremalias aplinkybes. Tai, žinoma, buvo nemalonus atradimas Europai, tačiau ES bejėgiškumas toje situacijoje galėtų būti jei ne pateisinamas, bet bent jau paaiškintas ypatingu netikėtumu ir tuo pačiu globaliu iškilusios problemos pobūdžiu.

Dabar situacija gerokai skiriasi.

Kai pandemijos protrūkio staigmena atslūgo, Europos Sąjunga vėl atsidūrė ant žirgo, nes tai, kas visada buvo laikoma jos stipriosiomis pusėmis, sulaukė paklausos: strateginis planavimas, sudėtingų procesų organizavimas, lėšų kaupimas ir paskirstymas. Visuose naujausiuose Europos valdžios institucijų veiksmuose, pradedant precedento neturinčio ekonomikos atkūrimo plano priėmimu, buvo skaidriai matomas arogantiškas pažadas visam pasauliui parodyti, kaip kovoti su tokiomis grėsmėmis.

Parodė.

Rezultatas buvo nesėkmės svarbiausiose veiklos srityse. Europos pasirinkta karantinų strategija virto fiasko, o "katastrofos" sąvoka vis labiau tinka gyventojų skiepijimo padėčiai apibūdinti.

Tuo pačiu metu dabartinio vaizdo niūrumas yra ypač akivaizdus, ​​atsižvelgiant į klestinčią padėtį šalyse, kurioms Europa ketino duoti patarimus kovoje su pandemija.

Ir visa ko esmė — klaidingi Europos valdžios sprendimai. Tai kenkia Europos Sąjungos reputacijai kur kas labiau nei jos sumišimas ir neveikimas lygiai prieš metus.

Esant tokiai situacijai, reikšmingi tampa Rytų Europos valstybių bandymai atlikti savarankiškus veiksmus. Jie, žinoma, žino savo nepilnavertiškumą ES, taip pat tai, kad dėl koronaviruso problemos yra pasmerkti gauti paramą likučių principu. Todėl vis daugiau šalių nustoja kantriai laukti savo eilės ir imasi Briuselio nesankcionuotų veiksmų.

"Brexit" bei augančio Lenkijos ir Vengrijos euroskepticizmo kontekste šalių, kurios nėra linkusios atsigręžti į Briuselį, elgesys — net ir dėl nenugalimos jėgos aplinkybių — atrodo kaip negeras ženklas Europos Sąjungai.

Beveik prieš šešerius metus Europa su entuziazmu surengė sau migracijos krizę, su kurios pasekmėmis vis dar kovoja. Kova su pandemija sukėlė dar vieną aukšto lygio nesėkmę Europos politikoje. Pasirodo, per trumpą laikotarpį įvyko daugybė strateginių klaidingų skaičiavimų su sunkiomis pasekmėmis.

Esminis Briuselio atsisakymas pripažinti savo klaidas, primetant kaltę išoriniams priešams, kenkiantis Europos demokratijai ir solidarumui, garantuoja, kad šios klaidos nėra paskutinės.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
COVID-19, koronavirusas, pandemija, Rusija, ES
Dar šia tema
Lietuva pasirengusi pasidalinti vakcina su Ukraina tik tuo atveju, jei bus perteklius
Lietuva ES vakcinų gamintojams papasakojo, kaip išplėsti gamybą
Puškovas išjuokė Zelenskio pasiūlymą padėti Lietuvai gaminant vakciną
Lenkija paragino vakcinų nuo COVID-19 gamintojus "pasidalinti" licencija
Gitanas Nausėda ir Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Konservatoriai spaudžia prezidentą dėl EVT. Ar Landsbergis pakartos Ušacko likimą?

(atnaujinta 14:52 2021.03.03)
Konservatoriai neatsisako planų atskirti prezidentą nuo Briuselio. Gitanas Nausėda priešinasi. Kuo tai gali baigtis?

Pastaruoju metu tapo aišku, kad konservatorių santykiuose su Nausėda ne viskas gerai — manytina, kad jų iniciatyva siųsti į ES valstybių vadovų susitikimus savo premjerę, o ne prezidentą atsirado ne tuščioje vietoje.

Tiesa, iš pradžių atrodė, kad tai tik simboliniai bandymai paspausti valstybės vadovą. Bet vėliau paaiškėjo, kad pusiaukelėje konservatoriai sustoti neketina — nusprendė rengti įstatymo projektą, kuris nustatytų, kas turėtų važiuoti į Briuselį.

Pažymėtina, kad konservatorių argumentai, bandant pakoreguoti ilgametę tradiciją, yra silpni. Net jų koalicijos partnerių liberalų atstovas Eugenijus Gentvilas pažymėjo: "Man natūraliai kiltų klausimas, kodėl tiems patiems konservatoriams 2008–2009 metais nekilo jokių klausimų. Grybauskaitė pasiėmė teisę važinėti, ir tiek. Dabar jau kyla".

Žinoma, galima teigti, kad Grybauskaitė monopolizavo keliones į Briuselį, nes puikiai orientavosi tiek užsienio ir saugumo politikos klausimuose, tiek ekonominiuose reikaluose. Tačiau Nausėda irgi yra geras ekonomistas, ir šiuo atveju (jau nekalbant apie tarptautinius santykius) Šimonytė neturi prieš jį jokio pranašumo.

Tuomet galima pagalvoti, kad konservatoriai paprasčiausiai nori dominuoti užsienio politikoje. Tačiau Nausėda pareigingai vykdo proamerikietišką ir antirusišką politiką. Atitinkamai, "Tėvynės sąjungos" motyvai greičiausiai yra kitokie.

Kaip pažymėjo vienas iš "valstiečių" lyderių Saulius Skvernelis: "Konservatorių partija atėjo į valdžią ir jėgą demonstruoja, bando pasiimti kuo daugiau galių". "Nemanau, kad yra konservatorių galvojimas apie geresnį valstybės atstovavimą. Man atrodo, kad yra bandoma organizuoti politinės galios centrų slinktį, akumuliuojant didesnę galią vyriausybėje, ir tą daryti būtent prezidentūros, kaip institucijos, sąskaita", — pridūrė laikinas socialdemokratų vadovas Mindaugas Sinkevičius.

"Dabar valdantieji, greičiausiai, tikrina, kiek galima pastumdyti tas įtakos galias, nes dalyvavimas Europos Vadovų Taryboje (EVT) politine prasme yra svarbus ne tik šalies interesams atstovaujant, bet ir pasididinant savo matomumą ir svarbą", — apibendrinano politologas Ramūnas Vilpišauskas.

Trumpai tariant, akivaizdu, kad konservatorių veiksmų tikslas — ne užsienio politikos kontrolė ir rūpinimasis valstybės interesais, o siekis palaužti Nausėdos pasipriešinimą kovoje dėl valdžios (politinės įtakos), padaryti jį rankiniu prezidentu, kaip tai įvyko Grybauskaitės, iš kurios jie nenorėjo atimti jokių teisių, atveju.

Žinoma, dabartinis valstybės vadovas tai puikiai supranta ir sureagavo aštriai — pažadėjo vetuoti įstatymą, numatantį premjero dalyvavimą EVT susitikimuose, ir paragino vyriausybę rūpintis krizės valdymu, o ne eskaluoti atstovavimo EVT klausimą.

Po tokių prezidento žodžių konservatoriai — jeigu jie norėtų išvengti konflikto su juo — turėtų apsiraminti. Tačiau jų lyderis Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad reikia leisti kiekvienam turėti savo nuomonę ir, jeigu nepavyks susitarti, palikti sprendimą Seimui.

Tiesą pasakius, suprantama pozicija partijos lyderiui, bet ne užsienio reikalų ministrui, kuris pagal savo institucinį statusą turėtų susilaikyti nuo tokių gan agresyvių pareiškimų prezidento atžvilgiu. O kadangi jis nesusilaikė, galima konstatuoti, jog besitęsiančios kalbos apie tai, kas turėtų atstovauti Lietuvai EVT, nėra paprasta diskusija — jos reiškia, kad Nausėda (a) tikrai nesutaria su konservatoriais ir (b) neketina jiems paklusti.

Jeigu spaudimas jo atžvilgiu tęsis (o taip greičiausiai ir bus), galima prisiminti, kaip Grybauskaitė privertė atsistatydinti užsienio reikalų ministrą Vygaudą Ušacką — jei Landsbergis nori politikuoti, tegul politikuoja, bet tik kaip partijos pirmininkas, o ne kaip URM vadovas, turintis remti prezidentą, o ne kvestionuoti jo galias.

Trumpai sakant, Nausėdos, atrodo, laukia sunkūs laikai, esminių išbandymų metas, nes jis bando mesti iššūkį "piktiems Lietuvos politikos genijams". Bus įdomu stebėti, kaip jam toliau seksis šiame nulinės sumos žaidime. Jeigu jis nori laimėti, turės veikti ryžtingai, ir, pavyzdziui, užsienio reikalų ministro pakeitimas taptų "rezultatyviu smūgiu".

P. S. Šiandien aišku, kad aptariamos situacijos esmė — ne nauda Lietuvai, o kova dėl valdžios. Jeigu pažiūrėtume į problemą teoriškai, nepriklausomai nuo asmenybių ir partinių preferencijų, pirmiausia savo žodį turėtų teigti Konstitucinis Teismas, o po to galima bus galvoti, kaip įgyvendinti jo sprendimą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Gitanas Nausėda, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), konservatoriai
Dar šia tema
Nausėda paragino sudaryti ilgalaikį vakcinų tiekimo į ES grafiką
Šimonytė pažymėjo, kad jos dalyvavimas EVT kai kuriais atvejais būtų praktiškesnis
Ekspertas: vargu ar Lietuvos vadovas perleis savo įgaliojimus ministrei pirmininkei
Lęšių sriuba

Įvardyta naudingiausia sriuba

(atnaujinta 23:11 2021.03.03)
Dietologės teigimu, kad sriuba būtų naudinga, joje turi būti bent minimumas daržovių iš paprastųjų angliavandenių grupės ir mėsos gabalėlis kaip baltymų ir riebalų šaltinis

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Naudingiausia sriuba yra lęšių, apie tai televizijos kanalui "Zvezda" pasakojo mitybos specialistė Olga Dekker.

Pasak specialistės, šioje sriuboje gausu baltymų. "Nors jie yra augaliniai, ten iš viso 12 aminorūgščių, tačiau į šią sriubą taip pat galime pridėti gyvūninių baltymų šaltinių, pavyzdžiui, mėsos", — paaiškino ji.

Šioje sriuboje taip pat yra daug ląstelienos, kuri naudinga sveikatai ir imunitetui, pridūrė Dekker.

Tuo pat metu antra pagal naudingumą yra daržovių sriuba su mėsos sultiniu, pasakė dietologė. Pasak jos, tokiai sriubai galima naudoti tiek šviežias, tiek šaldytas daržoves.

"Aš įdėčiau šparaginių pupelių, cukinijų, galima salierą virti, taip pat saliero šaknį. Tai yra, paprastųjų angliavandenių grupės minimumą. Tada mes turėsime mėsos gabalėlį kaip baltymų ir riebalų šaltinį bei papildomai ląstelienos iš daržovių", — rekomendavo specialistė.

Tegai:
sveika mityba
Temos:
Sveikas gyvenimo būdas — mityba, receptai