Dalia Grybauskaitė, archyvinė nuotrauka

Moralinė Grybauskaitės korupcija štai tikroji problema

1104
(atnaujinta 11:13 2018.02.27)
Juokingai atrodo kai kurie mūsų politikai, "kovojantys" su korupcija, ir mes, jais pasitikintys

Pavyzdžiui, prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pirmai ir antrai prezidento kadencijai žmonės ją išrinko, naiviai patikėję josios antikorupciniais lozungais. Ir ką gi?

Nesakau, kad Grybauskaitė korumpuota baudžiamojo kodekso prasme. Kad pavogė konkrečią vištą ar karvę. Ji pavogė daugiau — mūsų pasitikėjimą valstybe ir valstybės prezidentu. Kokiu būdu?

Tuo, kad ji yra nesąžiningas, neetiškas žmogus, o kai toks žmogus atsiduria valstybės prezidento poste, tuomet pati valstybė tampa nesąžininga ir amorali.  Duodamas neigiamas tonas visai visuomenei. Įvairūs paprasti, klasikiniai korupcionieriai per Grybauskaitės kadencijos metus įsitikino, jog jų nesąžiningas gyvenimas nėra kažkoks ypatingas, nes elementaraus amoralumo pavyzdį rodo pati valstybės vadovė. Kaip rodo?

Visų pirma, prezidentė tą pavyzdį rodo požiūriu į save pačią. Panelė Grybauskaitė laiko save neklystančia dievaite. Tik vakar ji savo pseudomokslinėje sovietinėje disertacijoje liaupsino kovą su "buožėmis ir banditais" pokario kolektyvizacijos metais, o šiandien paskutiniais žodžiais keikia "tarybinę okupaciją".

O gal jūs girdėjote, kad ji kaip nors įtikinamai arba bent jau žmogiškai paaiškintų šiuos savo "salto mortale"? Niekada. Grybauskaitė slepia savo bolševikišką praeitį ir todėl dabar apsimetinėja, maskuojasi po "patriotės" kauke. Iki pat 1991 metų ji buvo su Mykolo Burokevičiaus ir su Maskvos komunistais. Ne su Sąjūdžiu.

Tai ne nusikaltimas. Tai jos pasirinkimas. Bet ji staigiai peršoko į laimėtojų pusę tada, kai Sąjūdis laimėjo. Dabar ji pozicionuoja save kaip ryškiausią antikomunistę ir rusofobę. Štai ką galima vadinti moraline korupcija.

O kai moralinė korupcija arba nepadorumas yra būdingas valstybės vadovui, tuomet žmonės netiki tokia valstybe. Jei valstybės vadovas apgaudinėja piliečius, nuslėpdamas savo praeitį,  tai kai kurie piliečiai apgaudinės valstybę dabartyje. Žmonės taip ir mąsto: "Kur čia teisybę surasi, kai aukščiausi ponai meluoja ir išsisukinėja".

Grybauskaitė beveik visuomet naudojosi savo aukštomis valstybinėmis pareigomis ne valstybės, o savo asmeninei naudai. Tai nėra didelė korupcija, bet tai jau per sprindį nuo korupcijos. Norite pavyzdžių? Prašom.

Prieš kelis metus prezidentė staigiai atšaukė iš ambasadoriaus Gruzijoje pareigų  Mečį Laurinkų. Galima jo nemėgti už jo dešiniąsias pažiūras. Bet negalima nematyti, kad tai padorus ir, kas dabar tapo retenybe valstybės tarnyboje, plataus akiračio žmogus. Sąjūdžio veteranas ir kelis metus vadovavęs Valstybės saugumo departamentui.

Kita auka tapo Vygaudas Ušackas, ėjęs užsienio reikalų ministro pareigas. Ėjo jis jas trumpai, nes buvo nekorumpuotas, plataus akiračio valstybininkas, galvojantis apie Lietuvos interesus. O tame poste Grybauskaitei reikėjo pilkojo vykdytojo, kuris aptarnautų ne valstybės, o pirmojo asmens interesus. Ir užmerktų akis į kupiną intrigų prezidentūros gyvenimą. Toks žmogus greitai atsirado. Tai prisitaikėlio įgūdžiais liūdnai pagarsėjęs Linas Linkevičius.

Kitas pavyzdys yra suskystintųjų dujų terminalas. Neva vardan energetinės nepriklausomybės (tokio reiškinio nėra, visi nuo kažko bent truputį priklauso), prezidentė inicijavo to superbrangaus terminalo atsiradimą. Kas gavo naudos? Pirmiausia Grybauskaitė, nes dabar ji gali girtis iškovojusi energetinę "nepriklausomybę". Ji pakėlė savo reitingus apkvailintos liaudies akyse. O liaudis dabar moka už šią avantiūrą.

Arba "Snoro" banko sužlugdymas. Veikė sau bankas. Sėkmingai konkuravo su skandinaviškaisiais rykliais. Ir čia atėjo Grybauskaitė ir pagalvojo, kad reikia jį suvaryti į ragą. Nes tas bankas finansiškai susijęs su "Lietuvos ryto" žiniasklaidos koncernu, o šis nuolatos kritikuoja prezidentę. Ir banko neliko.

O neskaidri, prezidentės po 2008 metų krizės inicijuota valstybinė paskola iš tarptautinių privačiųjų bankų, kurie nulupo ir lupa nuo mūsų šalies kelis kartus didesnius procentus nei būtų padaręs Tarptautinis valiutos fondas? Kas galėtų paneigti, kad tai nekvepia korupcija?

Štai kodėl netikiu, kad Grybauskaitė siekia gerų tikslų, prieš kelias dienas pasiūliusi naują įstatymų pataisų paketą. Pagal jį neliktų paskyrimų į valstybės tarnybos postus, visuomet būtų rengiami viešieji konkursai net mažai reikšmingoms pareigoms užimti.

Ar tai nėra tik dūmų uždanga, dangstanti stambiąją korupciją strateginėse valstybės srityse?

Autoriaus nuomonė gali nesutapto su redakcijos nuomone

1104
Tegai:
korupcija, Dalia Grybauskaitė
Donaldas Trampas

Donaldo Trampo karas ir taika

(atnaujinta 17:50 2020.09.19)
Šiuo metu JAV ir pasaulyje pasirodė "Karo ir taikos" tema: Donaldas Trampas, jo šalininkai ir oponentai kalba apie kariuomenę (visų užsienio operacijų prasmę), taip pat apie tai, kieno pusėje bus ši armija prasidėjus rimtai kovai JAV dėl būsimos prezidentūros

Pasirašius susitarimą dėl santykių tarp Izraelio ir Jungtinių Arabų Emyratų normalizavimo, JAV prezidentas buvo nominuotas Nobelio taikos premijai (kažkoks Norvegijos parlamento narys pasistengė — iš anksto, dar prieš faktinį pasirašymą). Apie tai rašo RIA Novosti autorius Dmitrijus Kosyrevas.

Faktas yra tas, kad Donaldas Trampas tikrai dalyvavo šioje istorijoje, todėl dokumentas bus pasirašytas Vašingtone. Izraeliui tai yra labai naudinga — ją pripažino kita arabų šalis, tačiau palestiniečiai nejaučia jokio džiaugsmo. Tačiau su visais pakeitimais ir išlygomis čia yra taikos, o ne karo atvejis, ir kodėl gi neatšventus to Nobelio premija: jos suteikimas tarpininkui-taikdariui yra šio žanro klasika.

Todėl įdomi ne privati ​​Norvegijos iniciatyva — įdomus jos informacinis pagrindas. Faktas, kad šiuo metu JAV ir pasaulyje pasirodė "Karo ir taikos" tema: Donaldas Trampas, jo šalininkai ir oponentai kalba apie kariuomenę (visų užsienio operacijų prasmę), taip pat apie tai, kieno pusėje bus ši armija prasidėjus rimtai kovai JAV dėl būsimos prezidentūros. Ir šis fonas yra labai įtemptas, pereinantis į šizofreniją.

Yra žinoma, kad oratoriškai Trampas toli nenuėjo nuo Džo Baideno "chrizostomos" — jis visada pasako ką nors ne taip. Bet ne tiek, kad kai kuriuos amerikiečių kareivius vadintų "nevykėliais" už tai, kad jie buvo nužudyti. Apskritai tai akivaizdžiai buvo demokratų dovana, nurodant anoniminius šaltinius ir kitus šio žanro klasikus.

Bet tada — tikresnė Donaldo Trampo kalba: jis apkaltino karinį elitą tuo, kad šie žmonės visada yra pasirengę mesti karius į ginklų korporacijų "džiaugsmą". Kariuomenės štabo viršininkas Džeimsas Makonelis (James McConnell) griežtai ir mandagiai atsakė, kad karas visada yra tik kraštutinė priemonė ir karinė vadovybė kitaip sprendžia problemą. Ypač turint omenyje tai, kad vadovybė, kaip ir korporacijų vadovai, armijoje turi vaikų ir anūkų.

Už šio gražbyliavimo slypi: a) ilgalaikė kariuomenės antipatija politikams, kurie juos siunčia į kitus pralaimėtus Amerikos karus, b) aiški Trampo pozicija apie save kaip pasaulio, o ne karo prezidentą, ir c) respublikonų elektoratas, kuris tiki, kad pirmiausia reikia susitvarkyti daiktus namuose ir tik tada vėl įbauginti kitas tautas.

Tiesą sakant, Donaldas Trampas šiuo atveju nepasakė nieko naujo — jis tik trumpai perfrazavo garsiąją vieno iš savo pirmtakų, Antrojo pasaulinio karo generolo ir herojaus Dvaito Aizenhauerio (Dwight Eisenhower), turėjusio moralinę teisę pasakyti keletą žodžių apie karinį-pramoninį kompleksą, kalbą.

Taigi, jis perduoda reikalus Džonui Kenedžiui (John Kennedy) ir atsisveikina su žmonėmis: byla buvo 1961 metų sausio 17 dienos. Ir sako... Tiesą sakant, jums reikia perskaityti visą šį dalyką, ten yra daug protingų ir netikėtai aktualių minčių. Net ne tiek apie karinį-pramoninį kompleksą, kiek apie bet kokį galingą lobį, kuris samdo begales "ekspertų" tam, kad vyriausybei primestų keletą negailestingų sprendimų. Karas (arba ekonomika, arba medicina) yra per rimtas dalykas, kad būtų visiškai atiduotas kariuomenės (ekonomistų, gydytojų ir pan.) rankoms, štai apie ką eina kalba.

Trampas, žinoma, visai nėra Aizenhaueris, bet iš tikrųjų visa jo respublikonų komanda vis labiau draugauja su įtakingomis veteranų organizacijomis, atiduodama duoklę žuvusiems... Ne veltui atsirado ši klastotė apie "nevykėlius".

Ir ne veltui dabar, iki lapkričio mėnesio rinkimų, Donaldas Trampas vis dėlto įgyvendino savo sprendimus dėl beveik pusės — 2,2 tūkst. — karinio personalo išvedimo iš Irako ir dėl to paties pasitraukimo (4,1 iš 8,6 tūkst.) iš Afganistano. Žodžiais apie būtinybę nutraukti "šiuos absurdiškus nesibaigiančius karus".

Su politikais ir kažkuo iš vadovybės jis gali dėl to rimtai ginčytis, bеt su eiliniu — vargu. Nes kokie kareiviai nori tęsti nesuprantamas ir metų metus vykstančias misijas nemaloniose vietose, kai nesėkmė akivaizdi.

Čia negalima nepastebėti specialaus siužeto — karinio perversmo galimybės JAV, tiksliau, apie tai kalbėti. Tiek garbingi, tiek skandalingi šaltiniai jau seniai rašo apie projektą, vadinamą "sąžiningu perėjimu" (valdžios institucijų kitų metų sausį). Apie neseniai vykusias demokratų idėjų sesijas, "kaip nepripažinti rinkimų rezultatų ir sutvarkyti Maidaną Trampui visoje šalyje". Šiuose pokalbiuose labai daug figūrų ne tik gatvės kovotojai, bet ir kariškiai. Pavyzdžiui, turėdamas silpnaprotystę ar ne, Baidenas jau tris kartus pareiškė, kad kariuomenė turės išvaryti Donaldą Trampą iš Baltųjų rūmų lygiai sausio 20 dienos vidurdienį. Tiksliau, tai turėtų padaryti 82-oji oro desanto divizija, apie kurią visi susirūpinę piliečiai rašo laiškus jos vadui.

Karinė tema artimiausiomis dienomis šioje šalyje bus girdima dažniau, visomis formomis.

Pabaigai pristatykime Nobelio komitetui iniciatyvą: kiekvienais metais skirti premiją dabartiniam JAV prezidentui. Iš anksto — kaip tik išrinktam Barakui Obamai 2009 metais (už gražias kalbas, bet iš tikrųjų — kad jam būtų nejauku pradėti naujus karus). Padovanok prezidentui kasmetinį Nobelį ir už tai, kad visus metus Amerika kažkodėl nieko nepuolė. Ir už tai, kad JAV iš kažkur traukia savo karius. Ir jei šis nuolatinis laureatas staiga nepateisins lūkesčių, prizas bus atimtas negrįžtamai.

Bet kokiu atveju, tai bus geresnis pinigų panaudojimas, nei jų suteikimas, kaip tapo įpročiu, kas antrą kartą — šiais metais taikdariui, o tais metais — kitam "kovotojui už žmogaus teises", tai yra, veikėjui, provokuojančiam pilietinį konfliktą savo šalyje, pritraukiant išorines jėgas.

Tegai:
JAV, Nobelio premija, karas, Donaldas Trampas
Dar šia tema
Lemiamas susirėmimas dėl Baltųjų rūmų. Nugalėtoją nustatys pagrindinis veiksnys
"Degina tiltus". Kodėl JAV pyksta ant Kinijos
Vakcina nuo COVID-19

Sunaikinti rusišką vakciną: mažas didžiosios politikos gešeftas

(atnaujinta 19:52 2020.09.19)
Kuriant vakciną nuo koronaviruso, Rusijos lyderystė tapo ne tik nemalonia staigmena Vakarams, bet ir piktinančiu iššūkiu tiek dėl politinių, tiek dėl finansinių priežasčių

Viena vertus, atsilikusi, visiškai nedemokratiška Rusija paprasčiausiai neturi teisės daryti tokių proveržių sudėtingose ​​mokslo ir technologijos pažangiose srityse. Kita vertus, laimikis yra tokia astronomiškas, kad vien mintis, jog tai gali praeiti Vakarų farmacijos kompanijoms pro šalį, gali sukelti rėmenį. Pavyzdžiui, vien žinia apie susitarimą tiekti Indijai šimtą milijonų dozių ko verta.

Vakcina nuo koronaviruso
© Sputnik / Пресс-служба АФК "Система"

Nenuostabu, kad Rusija susidūrė su daugybe bandymų diskredituoti Rusijos mokslininkų darbo rezultatus: didelė politika, dideli pinigai.

Tačiau šalia ryklių visada yra vietos žuvims-prielipoms, kurios reguliariai ką nors gauna nuo šeimininko stalo.

Būtent panaši istorija susiklostė paskelbus "Sputnik-V" testo rezultatus viename iš seniausių ir įtakingiausių medicinos žurnalų "The Lancet".

Straipsnis buvo sukritikuotas žaibišku greičiu. Didžioji žinia, kurią išplatino pasaulio žiniasklaida, buvo atviras laiškas, kuriame Amerikos Templio universiteto biologijos profesorius Enrico Bucci išreiškė baimę dėl klaidų, kurias galėjo padaryti Rusijos tyrėjai. Jam pritarė nemažai kitų Vakarų šalių mokslininkų.

"Lancet" pakvietė Rusijos kūrėjus atsakyti į užduotus klausimus, ir tai buvo padaryta. Gamalėjaus centras leidiniui pristatė pilnos apimties klinikinį "Sputnik-V" vakcinos tyrimo protokolą. Rusijos tiesioginių investicijų fondo vadovas Kirilas Dmitrijevas paskelbė skiltį, kurioje išsamiai pakomentavo pagrindinius kritikų teiginius, kartu patardamas jiems, kad spindulys būtų ieškomas savo akimis ir išsklaidytų Rusijos abejones dėl vykstančių pokyčių.

Tuo tarpu problema šiuo atveju kyla ne tik moksliniais klausimais, į kuriuos daugiausia dėmesio kreipė Rusijos tyrėjai.

Faktas yra tas, kad pats skandalingo laiško autorius yra gana puikus žmogus. BBC medžiagoje Enrico M. Bucci vadinamas "garsiu kovotoju su pseudomokslu". Tačiau teisingiau būtų jį pavadinti "mokslo verslininku".

2016 metais Bucci įkūrė įmonę "Resis Srl", kuri specializuojasi mokslinių darbų tikrinimo, tvirtinimo ir vientisumo srityse.
Tai gana madinga šiuolaikinio mokslo tema. Pastaraisiais metais tyrinėtojai publikuojamuose straipsniuose užklumpa klaidų, tarp jų ir šiurkščių. Mes nebūtinai kalbame apie piktnaudžiavimą ar sukčiavimą, dažnai pasitaiko tikrų klaidų, kurios, kuomet atskleistos, vis dėlto pakenkia mokslininkų ir net ištisų mokslo institucijų reputacijai.

Vakcina nuo koronaviruso
© Sputnik / Пресс-служба АФК "Система"

Būtent norėdami išvengti tokių problemų, autoriai ir mokslinių tyrimų struktūros dabar dažnai kreipiasi į tokiame darbe besispecializuojančias firmas, norėdami atlikti nepriklausomą savo tekstų auditą — prieš juos paskelbdami. Visų pirma Bucci kompaniją šiai veiklai pasamdė Vokietijos Fritzo Lipmanno institutas, aplink kurį prieš kurį laiką įsiplieskė garsus skandalas vien dėl siaubingų paskelbtų darbų klaidų. Šią istoriją prieš metus detalizavo žurnalas "Nature".

Subtilumas yra tas, kad toks verslas nustato tam tikrus etinius apribojimus, kuriuos, beje, puikiai žino ir profesorius Bucci. 2019 metų gruodžio mėnesį tame pačiame leidinyje "Nature" buvo paskelbta medžiaga apie mokslinio darbo grynumą ir vientisumą, kur jis buvo vienas iš autorių. Ir ten buvo sąžiningai pažymėta, kad Enrico N. Bucci buvo įsivėlęs į interesų konfliktą.

Paprasčiau tariant, kai komercinės įmonės savininkas viešai kalba apie veiklą, kurioje ji specializuojasi, tai iš esmės tampa jo įmonės reklama.

Bet, žinoma, kalbant apie Rusijos vakcinos "atskleidimą", tokios smulkmenos nebėra svarbios.

Vakarai panaudojo atvirą Bucci laišką (kuris iš esmės yra savireklama), norėdami dar kartą smogti Rusijos išradimams, tikėdamiesi pakenkti ar bent susilpninti jų lyderystę. Na, o pats profesorius gavo tokio masto ir lygio savireklamos, apie kurią kitoje situacijoje jis paprasčiausiai nebūtų galėjęs net pasvajoti. Tai, tiesą sakant, vadinama "jojimo aistra", pagal šį principą veikia šimtai ir tūkstančiai žiniasklaidos asmenybių.

Be abejo, tai pasiteisins sudarant labai patrauklias naujas komercines sutartis. Vaikytis ažiotažo neramiuose didžiosios politikos vandenyse gali būti labai naudinga.

Bet tai neturi nieko bendro su mokslu apskritai, ypač su medicina ir šimtų tūkstančių gyvybių išsaugojimu visame pasaulyje.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
© Sputnik /
Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
Tegai:
vakcina
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Rusija gali pradėti eksportuoti koronaviruso vakcinas 2021 metais
Gamalėjaus centras papasakojo, kaip pasiruošti vakcinacijai nuo COVID-19
Rusijoje paskelbta, kada prasidės masinė vakcinacija nuo COVID-19
Paskelbti Rusijos vakcinos nuo COVID-19 tyrimų rezultatai
Trampas palygino Rusijos ir Amerikos vakcinas nuo koronaviruso  
Vestuvės, archyvinė nuotrauka

Koronavirusu užsikrėtusi moteris sudalyvavo anūko vestuvėse ir mirė

(atnaujinta 23:16 2020.09.19)
Moters giminaičiai tiksliai nenurodė, kokia buvo tiksli senolės mirties priežastis

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. COVID-19 užsikrėtusi moteris mirė praėjus kelioms dienoms po to, kai sudalyvavo anūko vestuvėse, pranešė "The Sun".

Jaunavedžiai internete paskelbė bendrą nuotrauką su močiute ir vartotojai juos sukritikavo dėl neatsakingo požiūrio į kitų sveikatą.

Gindamasi vyro nuotaka parašė, kad "močiutė stovėjo toli nuo svečių, o paskelbta nuotrauka buvo vienintelė, kurioje jie buvo kartu".

Ji sakė, kad tai buvo paskutinė jų bendra nuotrauka.

Nuotaka nenurodė pagyvenusios moters mirties priežasties, tačiau visi, kuriems buvo diagnozuotas koronavirusas, turi izoliuotis, kad būtų išvengta jo plitimo, pažymima straipsnyje.

Tegai:
COVID-19, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Izraelis pirmasis pasaulyje dar kartą įvedė karantiną
NVSC reikalauja skubiai spręsti COVID-19 tyrimų Radviliškyje klausimą